Aukso kainos šią savaitę trečią kartą per visą istoriją perkopė simbolinę 1 tūkst. dolerių už unciją ribą. Ar ekonomikai tai yra geras ženklas, ar blogas, analizuoja JAV žurnalas „Time“.

Vieningos nuomonės nėra

Garsiam amerikiečių serialo „A komanda“ personažui B.A.Baracusui, arba ponui T, atėjo sunkūs laikai. Aukso grandinėmis puoštis mėgstančiam vyrui šiandien visiems savo aksesuarams tektų išleisti maždaug 1 mln. dolerių. Atsižvelgiant į infliaciją, auksas šiomis dienomis kainuoja tris kartus brangiau, nei tuomet, kai A komanda vykdė savo žygdarbius.

Paprastai investuotojai perka auksą, kai ekonomikos būklė jiems kelia nerimą. Tačiau pastarasis kainų šuolis prasidėjo balandžio mėnesį, kai finansų krizės sukelta baimė jau ėmė sklaidytis. Aukso paklausa auga, o infliacija, nepaisant to, kad ekonomika pradeda atsigauti, yra kontroliuojama. Todėl kai kurie analitikai optimistiškai kalba, kad brangstantis auksas yra ekonomikos pagyvėjimo ženklas.

„Manau, tai atspindi gerėjančias tendencijas, - sakė „Deutsche Bank Private Wealth Management“ investavimo strategas Larry Adamas. - Čia nėra nieko bloga.“

Tačiau yra ir kitaip manančių. Esą brangstantis auksas yra pirmasis ženklas, kad JAV vyriausybės pastangos įveikti recesiją atneš priešingą rezultatą. Trilijonai dolerių, kuriais šalies administracija bando gaivinti ekonomiką, gali nulemti milžinišką deficitą ir paskatinti infliaciją.

„Žmonės, kurie perka auksą, baiminasi, kad Federalinis rezervas nesugebės susigrąžinti visų pinigų, kuriuos paleido į rinką, ir apsaugoti ekonomiką nuo infliacijos“, - aiškino informacinio biuletenio „Gold and Energy Advisor“ redaktorius Jamesas DiGeorgia.

Nėra pagrindo nerimauti

Bet skirtingai negu anksčiau, pastarasis aukso kainų šuolis nėra susijęs su infliacija, rašo „Time“. Jos ėmė augti tuomet, kai JAV administracija paskelbė duomenis, rodančius, kad pagrindiniams šalies bankams jau nebeprireiks finansinės pagalbos arba prireiks jos labai mažai. Daugelis šią ataskaitą laiko finansų krizės pabaigos pradžia.

Be to, nėra pagrindo nerimauti, kad infliacija netrukus pradės augti. Vartojimo prekių indeksas Jungtinėse Valstijose liepą krito 0,2 proc., o per metus sumažėjo 2 proc. Tai ne infliacija, o visiškai priešingas procesas. Ir nors ekonomika pradeda atsigauti, ji tai daro labai lėtai. Nedarbas toliau auga. O infliacija pradeda didėti tuomet, kai ekonomika kaista - kai yra daug pirkėjų ir mažai prekių. Daugelis analitikų sutinka, kad prireiks mėnesių, o galbūt ir metų, kol ekonomika vėl įgaus tokį pagreitį.

„Pagal mūsų prognozes, infliacija neįsibėgės iki 2011 m.“, - teigė L.Adamas.

Auga optimistinės nuotaikos

Tai kodėl brangsta auksas? „Dėl paklausos“, - atsako L.Adamas. O tai yra geras ženklas. Sunkmečiui atslūgstant vis daugiau vartotojų ir gamintojų vėl perka auksą. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, šio tauriojo metalo paklausa antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, išaugo 19 proc. Iš tikrųjų, auksas brangsta žmonėms tikintis geresnio šventinio pirkimo sezono.

Brangsta ne tik auksas. Sidabro kaina šiemet padidėjo 40 proc., o varis pabrango beveik dvigubai. Šios tendencijos pranašauja ekonomikos atsigavimą, o ne nuosmukį.

„Dažniausiai brangstant auksui visi galvoja, kad kažkas yra blogai, - aiškino Volstryto analitikas Edas Yardeni. - Tačiau pastaruoju metu padėtis taip suprastėjo, kad aukso ir kitų metalų brangimas gali atspindėti tik optimistines nuotaikas.“