Lėšos iš šio fondo turėtų būti panaudojamos pagal Nacionalinės ir regioninės partnerystės planą – dokumentą, kurį turės parengti kiekviena ES valstybė narė.

Iš 302 mlrd. eurų fondo dalies žuvininkystės politikos priemonėms siūloma skirti 2 mlrd. eurų bei dar 6,3 mlrd. eurų – žemės ūkio rezervui.

Anot ES žemės ūkio ir maisto komisaro Christophe Hansen, šios lėšos bus apsaugotos nuo perskirstymo kitiems poreikiams, apims tiesiogines išmokas, aplinkosaugines paskatas, investicijas, paramą jauniesiems ūkininkams, išmokas ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei kt.

ŽŪM vertinimu, Europos Komisijos (EK) siūlymas neatitinka daugumos bendrijos žemės ūkio ministrų, taip pat ir Lietuvos, reikalavimo nejungti ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) finansavimo į vieną fondą su kitomis sritimis, užtikrinti adekvatų biudžetą, išsaugoti dabartinę BŽŪP 2 ramsčių struktūrą.

Kol kas taip pat nėra aišku, kokia pasiūlyto finansavimo dalis teks Lietuvai, nėra atsakymo dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo tarp valstybių narių, taip pat – ar bus išpildytas pažadas atsižvelgti į Baltijos šalių kaip ES rytinio pasienio regiono specifiką.

Anot ministerijos, lyginant su 2021–2027 metų laikotarpiu, EK pasiūlytas biudžetas sumažėja apie 20 proc., skaičiuojant einamosiomis kainomis.

Naujasis 865 mlrd. eurų dydžio fondas apimtų tokias sritis kaip žemės ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, sanglauda, migracija, sienų valdymas.

EK šią savaitę pristatė pasiūlymą dėl ilgalaikio bendrijos biudžeto 2028–2034 metams, kurio dydis – apie 2 trln. eurų.

Visas su Daugiamete finansine programa susijęs dokumentų rinkinys bus nagrinėjamas tiek ES Taryboje, tiek Europos Parlamente, todėl galutinis rezultatas gali keistis.