BNS kalbintų rinkos dalyvių teigimu, viena vertus, nauja tvarka gali didinti nemokumo riziką, be to, ateityje tokių paskolų gavėjai labiausiai pajustų galimus palūkanų normų svyravimus.

Kita vertus, anot ekspertų, pakeitimų naudą labiausiai pajustų vidutinės bei prestižinės klasės būsto pirkėjai, o mažesnes pajamas gaunantiems sostinės gyventojams didelio poveikio gali ir neturėti.

Didės mėnesio įmokos, reikėtų didesnės apsaugos

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad mažesnis pradinis įnašas didintų tiek paskolos dydį, tiek mėnesio įmokas.

„Suprantam, kad iš žmogaus pusės tai gali skambėti patraukliai, bet visgi jeigu bus sumažintas pradinio įnašo reikalavimas, žmonės ims didesnes paskolas, atitinkamai bus didesnės jų mėnesio įmokos. Jeigu palūkanų normos svyruos ateityje – vėl pradės augti, tai jiems ryškiau tai pasijaus“, – BNS Plius sakė E. Čipkutė.

Anot jos, asociacijos duomenimis, šiuo metu galimybės sutaupyti 15 proc. pradiniam įnašui yra tokios pat, kaip ir 2019 metais.

„Lietuvos bankas teigia, kad pakeitimas siūlomas todėl, kad yra sunkiau susitaupyti, bet mes statistikoje matome kitaip. Mūsų vertinimu, 2019 tokios pačios sąlygos buvo, nes per šitą periodą, nors ir buvo infliacija, bet vis tik ir darbo užmokestis labai sparčiai augo“, – aiškino asociacijos prezidentė.

Tuo metu Vartotojų aljanso tarybos narys Marius Jansonas teigė, kad taikant 10 proc. pradinį įnašą pirmam būstui turėtų būti numatytos ir aiškios ribos.

„Iš dalies pritariam, kad jaunoms šeimoms, kurioms yra būtinybė pasiskolinti, būtų taikomas mažesnis įnašas. Bet turėtų būti kažkokia riba, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kaina. Kad galėtų įsigyti dviejų, trijų kambarių būstą ne naujos ir ne senos statybos. Bet tikrai ne prabangos turtui, kur gali pirkti už pusę milijono eurų“, – BNS sakė M. Jansonas.

„Jeigu LB siūlo tik palengvinti pasiskolinimą, o apsaugos nėra, tada mes esame prieš tokius pakeitimus“, – pridūrė M. Jansonas.

Jo teigimu, „stumti žmones į skolas“ gali ir kitas LB pasiūlymas, jog paskolos įmoka gali sudaryti iki 50 proc. gyventojo pajamų.

„Lietuvos bankas vėl nori atlaisvinti galimybę žmonėms skolintis, bet nesiūlo jokių apsaugos variantų. Kokią jie pagalba gali sukurti žmonėms, jeigu, pavyzdžiui, žmogus praras darbą, susirgs? Šitie pasiūlymai gali stumti žmones į skolas. Nežinau, kodėl jie taip drąsiai elgiasi“, – BNS Plius sakė Vartotojų aljanso atstovas.

E. Čipkutė taip pat pabrėžė, kad sumažinus pradinį įnašą gali didėti žmonių nemokumo rizika.

„Būsto vertei kritus didesnė tikimybė, kad tokios paskolos su mažu pradiniu įnašu taps „po vandeniu“. Būsto vertė bus mažesnė negu paskola, o tai didina nemokumo riziką – žmogui yra mažiau motyvacijos mokėti tokią paskolą“, – BNS sakė LBA vadovė.

Iš žmogaus pusės tai gali skambėti patraukliai, bet visgi jeigu bus sumažintas pradinio įnašo reikalavimas, žmonės ims didesnes paskolas, atitinkamai bus didesnės jų mėnesio įmokos. Jeigu palūkanų normos svyruos ateityje – vėl pradės augti, tai jiems ryškiau tai pasijaus.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas teigė, kad 10 proc. pradinis įnašas pirmam būstui yra palengvinimas mažiau uždirbantiems žmonėms, tačiau būstas sostinėje jiems gali būti per brangus.

„Nėra taip, kad tik pradinis įnašas trukdė. Būstas yra brangus. Tie, kurie negalėjo įsigyti dėl pradinio įnašo, jie galėtų, tikėtina, įsigyti pigesnį būstą, bet problema, kad nėra tiek daug to pigesnio būsto“, – BNS Plius sakė analitikas.

Bankai gali didinti paskolos maržą

T. S. Kvainicko teigimu, priėmus pakeitimus gyventojams mažėtų būsto pasirinkimo galimybės.

„Vidutinį atlyginimą gaunantis vilnietis dabar teoriškai gali pasiskolinti apie 150 tūkst. eurų, pridėjus 27 tūkst. eurų pradinį įnašą būstą gali įsigyti už 180 tūkst. eurų. Priėmus pasiūlymą, kuriuo taikomos ne 5, o 6 proc. streso testo palūkanos, jis galėtų pasiskolinti iki 137 tūkst. eurų su 15 tūkst. eurų pradiniu įnašu. Tai jam mažėja pasirinkimo galimybės už mažesnę suminę kainą“, – skaičiuoja „Inreal“ atstovas.

Be to, anot jo, bankai tokiu atveju gali didinti paskolos maržą.

„Vėlgi, kiek kredito įstaigos perkels realų palengvinimą pirkėjams. Ateis jauna pora ar pirkėjas į kredito įstaigą, norės gauti paskolą su mažesniu pradiniu įnašu, tai jam gali būti ir aukštesnė taikoma paskolos marža. Nėra, kad tai labai konvertuosis į kažkokį stipriai išaugusią perkamąją galią“, – BNS Plius svarstė T. S. Kvainickas.

Jo teigimu, didesnę naudą pajustų vidutinės bei prestižinės klasės būsto pirkėjai.

„Būtų palengvinimas tiems, kurių mėnesio pajamos leidžia paimti daug didesnę paskolą, tiesiog jų gyvenimo būdas ar kitos išlaidos neleido sukaupti pradinio įnašo. Tai šitiems gyventojams, taip, gali būti kažkiek lengviau įsigyti būstą“, – sakė NT plėtros bendrovės atstovas. 

Gali paveikti NT rinką regionuose, būsto kainos keistųsi nežymiai

LBA prezidentė E. Čipkutė teigė, kad LB siūlymas taikyti pradinį įnašą iki 30 proc. perkant antrą arba paskesnį būstą visiems be išimčių, kai dar negrąžintos ankstesnės paskolos, būtų per griežtas sprendimas.

„Pasižiūrėjom kitų Europos Sąjungos šalių patirtį ir matom, kad kitose šalyse antrai būsto paskolai toks didelis pradinis įnašas yra taikomas tik Slovėnijoje. Manom, kad šitas reikalavimas būtų per griežtas“, – BNS Plius sakė ji.

Anot asociacijos prezidentės, padidinus pradinį įnašą ne pirmam būstui tai gali paveikti rinką regionuose.

„Ne visada žmonės antrą būstą perka spekuliatyviais tikslias. Kartais žmonės perka jį regionuose galvodami apie savo laisvalaikį arba planuodami vaikų ateitį. Tai gali turėti poveikį tiek būsto paklausai regione, tiek turto kainai“, – sakė E. Čipkutė.

Tuo metu Vartotojų aljanso tarybos narys M. Jansonas teigė palaikantis siūlymą ne pirmam būstui paskolos pradinį įnašą didinti iki 30 proc.

„Čia daugiau yra verslas. Jeigu žmonės perka antrą arba trečią būstą, dažniausiai jie ten negyvena, o juos nuomoja. Tai natūralus pasiūlymas, kad žmonės neprisiskolintų per daug“, – BNS Plius sakė M. Jansonas.

Savo ruožtu „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas T. S. Kvainickas mano, kad tokiu atveju nuomos rinka neturėtų pajusti didelių pokyčių.

„Tai, kad gyventojai gali lengviau įsigyti būstą, reiškia, kad nebus to spaudimo sparčiai didinti pasiūlą nuomojamo būsto. Ilguoju laikotarpiu, jeigu sumažės paklausa parduodamam būstui, galbūt turės minimalų poveikį kainoms“, – sakė jis.

Pasak „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo, priėmus naujus siūlymus būsto kainos keistųsi nežymiai.

„Kažkoks poveikis kainų didėjimui bus, bet būsto įperkamumo problema šiandien egzistuoja, nauji reikalavimai jų tiek neatsvers, kad kainos galėtų kilti beprotiškai sparčiai“, – sakė jis.

LB tikisi lengvinti pirmojo būstų įsigijimą

BNS rašė, kad Lietuvos bankas pasiūlė pirmąjį būstą norintiems įsigyti gyventojams pradinį įnašą mažinti nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės. Tačiau tokią paskolą imantiems, bet būstą jau turintiems gyventojams ir toliau būtų taikomas 15 proc. pradinis įnašas.

Tuo metu imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai dar negrąžintos ankstesnės paskolos, siūloma visiems be išimčių taikyti 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą.

Pasak LB valdybos pirmininko pavaduotojos Julitos Varanauskienės, pirmojo būsto pirkėjai šiuo metu patiria sunkumų sukaupiant 15 proc. pradinį įnašą, o imančių antras ir paskesnes paskolas daugėja.

Anot jos, sumažinus pradinio įnašo pirmam būstui reikalavimą per pirmus trejus metus būsto paskolų portfelio metinis augimas galėtų būti iki 2,5 proc. punkto spartesnis, o nuo 2028 metų augimo tempai turėtų stabilizuotis.

Atsižvelgiant į pastaraisiais metais didėjusias palūkanų normas LB taip pat siūlo koreguoti įmokų ir pajamų santykio ribojimus.

Siūloma, kad įmokai būtų taikomas vienas reikalavimas: ji neturėtų viršyti 50 proc. pajamų skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.

Šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys: įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.