Energetikos ekspertai perspėja, kad šiuo metu planuojami įgyvendinti dideli energetikos projektai gyventojams greitos ekonominės naudos neatneš. Esą veiksmingiau būtų mažinti energijos vartojimą, o ne investuoti į jo galingumo palaikymą.

Energija nepigs

Šiuo metu Lietuvoje planuojami ir projektuojami nauji energetikos projektai, tokie kaip Visagino atominė elektrinė, suskystintų gamtinių dujų terminalas ir elektros tiltai su Vakarų Europa, neabejotinai padidins Lietuvos energetinį nepriklausomumą ir tiekimo patikimumą. Tačiau tai įvyks tik tolimoje ateityje ir veikiausiai negarantuos mažesnių energijos kainų gyventojams.

Šiomis dienomis energetikos ministras Arvydas Sekmokas aiškiai pasakė, kad naujos atominės elektrinės pagaminamos elektros kaina atitiks rinkos kainą, t. y. nebus pigesnė, nei viliamasi. Kiek elektra kainuos 2040 m., galima tik spėti.

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento dr. Valdo Lukoševičiaus teigimu, Visagino atominės elektrinės gaminamos elektros kaina sieks maždaug 17–25 centus už kilovatvalandę, o ši kaina yra netgi aukštesnė nei šiuo metu vyraujanti elektros biržoje.

Krenta akmuo ir į suskystintų gamtinių dujų terminalą. "Norint, kad terminalas veiktų, jam reikia nuolat tiekti 0,5 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų. Planuojama, kad Lietuvos vartotojai tam tikrą kiekį dujų privalės pirkti iš terminalo. Tačiau žinant, kad, koncernui "Achema" su Rusijos dujų milžinu "Gazprom" pasirašius ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kyla rizika, jog terminalas neturės klientų. O žinant, kad vien išdujinimo laivo metinė nuoma kainuos 180 mln. litų, lengva suskaičiuoti, kad iš terminalo perkamo būtino minimalaus dujų kiekio kaina vien dėl to padidės apie 30 proc.", – teigė mokslininkas. Jo nuomone, suskystintų gamtinių dujų terminalas Lietuvoje pasiteisintų, jeigu jis būtų naudojamas ir šalių kaimynių.

Alternatyvos tolsta

Dėl šių priežasčių abejojama, ar sumažės gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje, nes pastačius didelį suskystintų gamtinių dujų terminalą gali tekti privalomai naudoti dujas. "O tai gali stabdyti Lietuvos perėjimą prie pigesnių alternatyvių kuro rūšių", – sakė V.Lukoševičius.

Pasak jo, viešai deklaruojama, kad Lietuvos energetikos kryptis yra biokuras, tačiau konkretūs skaičiai rodo, jog taip nėra. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos duomenimis, iki 2008 m. Lietuvos šilumos ūkyje įdiegtų biokuro įrenginių galia sudarė 390 MW, o per 2009–2011 m. buvo įrengta tik apie 35 MW galios biokuro įrenginių.

"Mūsų nuomone, Lietuva galėtų vadovautis skandinavų pavyzdžiu, t. y. atsisakyti tarptautinio kuro ir pereiti prie vietinio biokuro naudojimo energetikos gamyboje", – sakė jis. V.Lukoševičiaus teigimu, dėl to bijoti, kad padidės biokuro kainos, nereikia, nes Skandinavijos šalių rinkoje šio kuro kainos nusistovėjusios ir neaukštos.

Jis atkreipė dėmesį, kad jeigu ne Lietuvoje šilumos gamybai bus sudeginamos įvairios biologinės atliekos, tai sėkmingai padarys skandinavai. Nes jau dabar Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje statoma šiaudų granulių gamykla, iš kurios gaminiai keliaus ne į lietuvių, o Skandinavijos šalių gyventojų namų krosnis.

Skęstame energetiniame skurde

Didžiosios Britanijos konsultacijų bendrovės "Oxera" atliktas tyrimas parodė, kad, palyginus išlaidas šildymui su vartotojų gaunamomis pajamomis, Lietuvos gyventojai būstui aprūpinti šilumos energija išleidžia bene didžiausią dalį gaunamų pajamų. Nustatyta, kad žemesnės šilumos kainos yra tose šalyse, kurios naudoja pigesnius vietinius kuro išteklius arba ši paslauga dotuojama iš valstybės biudžeto ar kitokių lėšų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjas profesorius Vytautas Martinaitis priminė, kad pagal ES standartus daugiau nei 10 proc. savo pajamų energijos ištekliams išleidžiantys gyventojai yra energetinio skurdo zonoje.

Nors Lietuvoje tikslių skaičiavimų nėra, apklausos rodo, kad nemaža dalis namų ūkių, ypač miestuose, kur didžioji dalis būstų šildomi centralizuotai, šildymo sezono metu mokesčiams už energijos išteklius išleidžia 30–55 proc. gaunamų pajamų.

Profesorius siūlo greitą išeitį – mažinti energijos vartojimą pastatuose. "Pirma, energijos vartojimas turi būti prieinamas, o ne skurdinti gyventojų. Antra, energija turi būti priimtina, t. y. švaraus vystymosi, ekologinė ir pan. Trečia, technologiškai paranki. Noriu atkreipti dėmesį, kad energijos efektyvumas yra vienas pagrindinių būdų spręsti dabartines energetines problemas. Nereikia pūsti energijos kiek tik telpa į kiaurus pastatus", – pabrėžė jis. V.Martinaitis priminė, kad pagal ES direktyvą jau nuo 2019 m. turės būti statomi mažai energijos vartojantys namai, todėl esą būtina sutvarkyti ir esamus pastatus.

Kam turėtų būti teikiamas prioritetas plėtojant Lietuvos energetikos sektorių?

Atsakymas Proc.

Energijai iš biomasės 36

Atominei energetikai 29

Vėjo energijai 14

Saulės energijai 5

Geoterminei energijai 5

Naftai 4

Dujoms 4

Akmens anglims 2

Vandens energijai 1

Atominė elektrinė padėtų plėtoti ir žaliąją energetiką

Lietuvoje pastatyta nauja atominė elektrinė padėtų plėtoti ir žaliąją energetiką, kaip teigia Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška.

"Suderėtos sąlygos parafuotoje koncesijos sutartyje rodo, kad atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija bus labai konkurencinga rinkoje. Tad Lietuva įgyja labai gerą verslo projektą, užtikrina savo esminius nacionalinio saugumo interesus ir pakankamą energijos gamybą Lietuvoje. Be to, sukuriamos prielaidos vystytis ir atsinaujinantiems šaltiniams", – antradienį interviu Žinių radijui sakė D.Semaška. Pasak jo, iki šiol turimos atsinaujinančių šaltinių technologijos negarantuoja pastovios energijos gamybos.

Prezidentės patarėjas tikino, kad atominė elektrinė labiau apsaugotų ir aplinką, palyginti su kurą deginančiomis elektrinėmis.