VERSLO NUOTAIKOS NIŪRESNĖS, BET ALGOS TURĖTŲ DAR AUGTI

Lietuvos bankas aiškinosi, ką artimiausiu metu darys verslas. Naujausia verslininkų apklausa rodo, kad daugėja įmonių, prognozuojančių eksporto ir paklausos augimo lėtėjimą. Nepaisant to, trečdalis jų ketina samdyti naujų darbuotojų, pusė – didinti atlyginimus. O pasaulinis "PwC Global CEO" ekonomikos lūkesčių tyrimas atskleidžia, kad lietuviai didesni pesimistai nei kaimynai.

Pasaulinis tyrimas

Šiemet vasarį paskelbti naujausi "PwC Global CEO" tyrimo ekonominės aplinkos rezultatai. Tai yra vienas labiausiai laukiamų ir reprezentatyviausių verslo lyderių apklausų pasaulyje. Pasaulinėje verslo lyderių apklausoje buvo apklausti 3 200 aukščiausio lygio vadovų iš 91 šalies. Tarp jų – ir Lietuvos, Latvijos, Estijos.

2018 m. 74 proc. Lietuvos aukščiausio lygio vadovų tikėjo savo verslo augimu per ateinančius 12 mėnesių ir 67 proc. dar prieš metus, tačiau šiais metais tik 57 proc. verslininkų galvoja, kad verslas augs šiais metais. Optimizmas mažėja. 37 proc. mano, kad jų apyvarta išliks tokio paties lygio, kaip ir praėjusiais metais, ir 6 proc. mano, kad apyvarta gali sumažėti. 12 mėnesių augimo indeksas yra mažiausias per pastaruosius 5 metus. Lietuvos aukščiausio lygio vadovai ateitį vertina gerokai optimistiškiau negu latviai, beveik taip pat optimistiškai kaip ir estai.

Pasak "PwC Global CEO" tyrimo rengėjų, šiek tiek geresnis nusiteikimas, kalbant apie ilgalaikius augimo lūkesčius, nors rezultatai ir vėl mažesni nei pastaraisiais metais (87 proc. pernai). Lietuviai ir toliau optimistiškiau vertina ateitį nei latviai, bet prasčiau nei Estijos įmonių vadovai. Kad per ateinančius 3 metus įmonės apyvarta augs, atsakė 67 proc. apklaustųjų, 23 proc. manė, kad apyvarta nesikeis, o 10 proc., kad sumažės.

Palyginti su praėjusių metų apklausa, Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovų valstybės ir pasaulio ekonomikos perspektyvos vertinimuose ima dominuoti niūresnė nuotaika. Kad šalies ekonominė būklė gerės, prognozuoja tik 23 proc. respondentų, o apie 20 proc. mano, kad prastės. Praeitų metų apklausoje daugiau negu pusė respondentų atsakė, kad šalies ekonominė padėtis gerės (53 proc.), o kad pablogės – tik 7 proc. 2016–2018 m. vyravo gerokai optimistiškesnė nuotaika, o šiais metų Lietuvos įmonių vadovų lūkesčiai sugrįžta į 2015 m. lygį. Vertindami pasaulines tendencijas, 40 proc. apklaustų Lietuvos įmonių vadovų tikisi ekonomikos lėtėjimo, 43 proc. mano, kad ekonomikos augimas liks toks pat ir tik apie 17 proc. prognozuoja gerėjimą.

Pažymėtina, kad lietuvių vertinimas yra vienas pesimistiškiausių pasaulyje, nors ne toks pesimistiškas kaip kaimynų estų (tik 8 proc. tikisi gerėjimo), Latvijos įmonių vadovai šiek tiek optimistiškesni: 20 proc. tikisi ekonomikos augimo, 42 proc. pasauliniame tyrime dalyvavusių aukščiausio lygio vadovų mano, kad pasaulio ekonomikos augimas spartės (Vakarų Europa – 38 proc.). Beje, šis rodiklis taip pat kritęs.

Ar per ateinančius metus (12 mėn.) augs verslo pajamos? Lietuvoje 43 proc. situaciją vertina teigiamai, kad situacija išliks tokia pati, manė 40 proc. (kaip ir praėjusiais metais) ir beveik penktadalis (17 proc.) prognozuoja pajamų mažėjimą.

Panašiai vertina ir kitų Baltijos šalių įmonių lyderiai: estai prognozuoja, kad verslo sektoriaus, kuriame veikia įmonė, augimas sieks apie 42 proc., kad situacija išliks panaši, teigė 39 proc., o apie 19 proc. manė, jog pajamos mažės. Latviai augimo perspektyvas vertina kiek palankiau: 47 proc. nusiteikę optimistiškai ir tik 7 proc. mano, jog pajamos mažės.

Pasak Lietuvos banko, daugėja požymių, kad įmonės ima jausti ekonomikos augimo tempo lėtėjimą.

Augimas lėtės

Ką tik Lietuvos bankas paskelbė savo ekonomikos lūkesčių tyrimą. Apklausos, kurią du kartus per metus rengia Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba, tikslas – įvertinti įmonių poreikį finansiniams ištekliams, skolinimosi iš kredito įstaigų pokyčius ir skolinimo sąlygų kaitą. Taip pat siekiama sužinoti, kokios bus darbuotojų poreikio, atlyginimų tendencijos.

Pasak Lietuvos banko, daugėja požymių, kad įmonės ima jausti ekonomikos augimo tempo lėtėjimą. Pavyzdžiui, per pusmetį nuo 26 iki 20 proc. sumažėjo įmonių, prognozuojančių eksporto augimą, dalis. Labiausiai tokios tendencijos vyrauja mažų ir vidutinių įmonių segmente bei tarp prekybos įmonių.

Mažėja ir paklausos augimo besitikinčių įmonių. Per pusmetį jų dalis smuktelėjo nuo 31 iki 25 proc. Artimiausiu metu didelė dalis respondentų naujų rinkų ieškoti neplanuoja, o planuojantieji – kaip perspektyviausias šalis eksportui mato ES šalis.

Skolinasi daug

Lietuvos banko teigimu, didžioji dalis įmonių, kaip pagrindinį finansavimosi šaltinį, įvardija vidaus išteklius, tačiau didėja išorinių finansavimosi šaltinių poreikis. Apklausos rezultatai parodė, kad vis dar didelė įmonių dalis (43 proc.) savo veiklą finansuoja išimtinai vidaus ištekliais. Tai ypač būdinga mažoms ir paslaugas teikiančioms įmonėms. Palyginti su jomis, aktyviau skolinasi didelės ir su pramone susijusios bendrovės.

Respondentų teigimu, didžiausą įtaką tokiam nenorui skolintis daro tai, kad įmonės turi sukaupusios pakankamai nuosavų lėšų (56 proc.), taip pat kaip svarbi įvardijama didelė paskolų kaina (46 proc.). Vertinant ilgalaikes tendencijas galima pastebėti, kad didėja išorinių finansavimosi šaltinių populiarumas. Pavyzdžiui, prieš penkerius metus tokiais šaltiniais aktyviai naudojosi apie 19 proc. apklaustų įmonių, vėliau ši dalis nuosaikiai didėjo ir šiuo metu siekia 35 proc. Dažniausiai naudojami išorės finansavimosi šaltiniai – išperkamoji nuoma, bankų paskolos, kredito linija ir prekybos kreditai.

Alternatyviųjų finansavimosi priemonių (pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondų, sutelktinio finansavimo, verslo angelų) poreikį dažniausiai jaučia mažos įmonės. Apie ketvirtadalis įmonių teigė jaučiančios alternatyviųjų finansavimosi šaltinių poreikį. Didžiausią tokių šaltinių poreikį turi mažos ir statybų veiklą vykdančios įmonės (atitinkamai 35 ir 34 proc.). Kartu mažos įmonės būtų labiausiai linkusios keisti esamus finansavimosi šaltinius (pavyzdžiui, iš tradicinių, tokių kaip banko paskolos, į alternatyviuosius). Tikėtina, kad tą labiausiai lemia griežtesnis bankų požiūris į mažų įmonių kredito riziką. Vis dėlto didžioji dauguma įmonių (68 proc.) teigė, kad esamų tradicinių finansavimosi šaltinių (dažniausiai tai yra vidaus ištekliai, bankų paskolos, išperkamoji nuoma) keisti neplanuoja.

Mažuosius bankai skriaudžia

Beveik pusė apklaustų įmonių nurodė, kad skolinimo sąlygos verslui yra visiškai arba iš dalies apribotos. Lietuvos bankas konstatavo, kad kredito įstaigų teikiamos finansavimo sąlygos įmonėms gerokai griežtėja. Beveik pusė apklaustų įmonių nurodė, kad šiuo metu skolinimo sąlygos verslui yra visiškai arba iš dalies apribotos. Tai ypač jaučia mažos ir paslaugas teikiančios įmonės (atitinkamai 54 ir 51 proc.). Nors prieš metus tokią nuomonę turėjusių respondentų dalis buvo panaši (1 proc. mažesnė), griežtesnį kredito rizikos vertinimą rodo sparčiai išaugęs atmestų paraiškų dėl naujo kredito suteikimo arba esamo kredito sąlygų keitimo skaičius. Mažų įmonių segmente atmestų paraiškų dalis per metus padidėjo nuo 40 iki 61 proc., o statybų sektoriuje nuo 32 iki 53 proc. Bendra atmestų paraiškų dalis padidėjo nuo 22 iki 27 proc.

Įmonių teigimu, kredito įstaigos savo neigiamų sprendimų dažnai nemotyvuoja. Kitais atvejais kaip dažniausia paraiškos atmetimo priežastis nurodoma prasta įmonės finansinė būklė (35 proc.) ir rizikinga bendra ekonominė padėtis (19 proc.).

Atlyginimai vis dėlto augs

Lietuvos banko apklausos duomenimis, reikšminga dalis įmonių vis dar planuoja tolesnį darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio didinimą. Lietuvos banko surengtos apklausos rezultatai parodė, kad beveik 30 proc. įmonių per artimiausius šešis mėnesius planuoja didinti darbuotojų skaičių, o pusė prognozuoja tolesnį atlyginimų didėjimą. Respondentų nuomone, darbo užmokesčio pokyčius ir toliau labiausiai lems darbuotojų trūkumas, auganti paklausa ir sparti verslo plėtra. Darbo jėgos tikimasi sulaukti ir iš užsienio.

"Darbo užmokesčio augimą įmonėse artimiausią pusmetį ir toliau labiausiai lems darbuotojų trūkumas, auganti paklausa ir sparti verslo plėtra. Dėl to kils ir kainos: darbo užmokesčio sąnaudoms didėjant ir paklausai neslūgstant, beveik pusė apklaustųjų ketina toliau didinti savo gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kainas", – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Petras Dubinskas.

O praėjusį mėnesį Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė situaciją darbo rinkoje apibūdino kaip džiuginančią darbuotojus, mat darbo užmokestis ir užimtųjų skaičius auga, nedarbo lygis mažėja.

Be to, ji pastebi, kad padaugėjo ir trumpiau nei vieniems metams į Lietuvą atvykstančių piliečių iš trečiųjų šalių skaičius. Tai, pasak L.Galdikienės, iliustruoja 2018 m. net 60 proc. išaugęs išduotų nacionalinių vizų skaičius: "Laisvesnė imigracijos politika ypač padeda kai kurioms ekonominėms veikloms. Supaprastinus tam tikrų profesijų, patenkančių į Užimtumo tarnybos sudaromą sąrašą, darbuotojų imigracijos procedūras, transporto ir saugojimo, statybų bei apdirbamosios gamybos veiklose užimtų darbo vietų skaičius išaugo."

Beje, "PwC Global CEO" tyrimo duomenimis, kitąmet atlyginimus darbuotojams ketina kelti 96 proc. Lietuvos įmonių vadovų, Latvijos – 87 proc., o Estijos – 93 proc. Tačiau didinimas didinimui nelygu. Net 41 proc. respondentų lietuvių atsakė, kad didinimas sieks 5–10 proc. Tačiau dėl tokio atlyginimo augimo vadovai kitose Baltijos valstybėse ne tokie optimistai: tik 21 proc. latvių ir 20 proc. estų atsakė teigiamai.