„Matome augantį regioninių oro uostų vaidmenį – Palangoje fiksuojamas didžiausias keleivių augimas, dabar jau vykdomi skrydžiai į Antaliją, dedame visas pastangas, kad poilsinių krypčių būtų dar daugiau – rudenį prasidėtų skrydžiai iš Palangos į Egiptą“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

„Modernėjanti infrastruktūra, naujos skrydžių kryptys ir gerėjanti paslaugų kokybė daro mūsų oro uostus vis patrauklesnius tiek keleiviams, tiek kelionių organizatoriams“, – pridūrė jis.

Keleivių skaičius šiemet augo visuose trijuose oro uostuose: labiausiai  – Palangoje – 24 proc. iki 204,5 tūkst. (164,4 tūkst.), Kaune – 21 proc. iki 766,3 tūkst. (635,4 tūkst.), o Vilniuje – 4,5 proc. iki 2,36 mln. (2,26 mln.).

Vien birželį, palyginti su pernai tuo pat laiku, bendras keleivių skaičius didėjo 2,1 proc. iki 667 tūkst. (653,4 tūkst.): Palangoje – 6,5 proc. iki 36,9 tūkst., Kaune – 5,5 proc. iki 146,5 tūkst., o Vilniuje – 0,8 proc. iki 483,8 tūkst.

Pagal bendrą tiek pirmojo pusmečio, tiek birželio keleivių skaičių Lietuva pirmauja tarp visų Baltijos šalių oro uostų, teigia LTOU: per šalies oro uostus šiemet keliavo 40,3 proc. (3,33 mln.) Baltijos šalių keleivių, per Rygą – 40,1 proc. (3,31 mln.), o Taliną – 19,6 proc. (1,68 mln.).

Skrydžių skaičius Lietuvos oro uostuose pirmąjį pusmetį augo 6 proc. iki 28,5 tūkst. (26,9 tūkst.).