LATVIAI PUOLĖ PRIE ELEKTROMOBILIŲ

Latvijoje – didžiausias elektromobilių parko augimas ES, o Nyderlanduose – geriausia infrastruktūra ekologiškam transportui Senajame kontinente.

Autsaideris – Kipras

Per tris šių metų ketvirčius Latvijoje elektromobilių užregistruota 328 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – 287. Tai didžiausias augimas ES.

Estijos elektromobilių rinka ūgtelėjo 208 proc., iki 253, Lietuvos – 173 proc., iki 328.

Antra ES pagal šį rodiklį – Slovakija (šuolis 316,5 proc.).

Iš viso per devynis šių metų mėnesius ES užregistruota 570,28 tūkst. elektromobilių – 122 proc. daugiau nei prieš metus.

Daugiausia jų įsigyta Vokietijoje – 204,49 tūkst., o tai 174 proc. daugiau nei pernai sausį–rugsėjį.

Prancūzijoje, kuri šiame sąraše antra, elektromobilių pardavimai išaugo 162 proc., iki 110,87 tūkst., o Nyderlanduose – tik 16,3 proc., iki 39,24 tūkstančio.

Mažiausiai ES elektromobilių per tris šių metų ketvirčius parduota Kipre – vos 22.

Iš viso per devynis šių metų mėnesius ES užregistruota 570,28 tūkst. elektromobilių – 122 proc. daugiau nei prieš metus.

Plėtra – neišvengiama

ES šalyse vis dar diskutuojama apie būtinybę paspartinti elektromobilių infrastruktūros plėtrą ir padidinti paramą šioms reikmėms.

Elektrinių transporto priemonių pardavimas visoje ES per pastaruosius trejus metus padidėjo 110 proc., tačiau automobilių įkrovimo vietų – tik 58 proc.

Plačiausias įkrovimo stotelių tinklas pasaulyje – Nyderlanduose. Nedaug atsilieka Norvegija, į pirmą penketuką taip pat patenka Švedija, Belgija ir Austrija.

Nyderlandai – neprilygstami kelių kokybe Europoje, o Norvegijoje – didžiausia elektromobilių dalis visame šalies transporto parke.

Elektromobilių infrastruktūros lyderis pasaulyje – Singapūras. Toliau rikiuojasi Nyderlandai, Norvegija, JAV, Suomija, Švedija, Pietų Korėja, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Jungtinė Karalystė, Danija.

Britų ambicijos

Neeilinius užmojus deklaravo Jungtinė Karalystė: įsipareigojo iki 2030 m. uždrausti naujų benzinu ir dyzelinu varomų automobilių pardavimą.

Tai pareiškė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, pristatydamas žaliosios pramonės revoliucijos planus, kurie, jo teigimu, padės sukurti iki 250 tūkst. darbo vietų energetikos, transporto ir technologijų srityse.

Britų vyriausybė nurodė, kad naujų benzininių ir dyzelinių automobilių bei mikroautobusų pardavimai baigsis 2030 m., nors hibridinėmis transporto priemonėmis bus leidžiama prekiauti iki 2035-ųjų.

Vyriausybės ekologijos planai taip pat numato investicijas į vandenilio energiją ir anglies dioksido surinkimo technologijas.

Įkūrė ZETA

Britų dienraštis "The Guardian", remdamasis finansų analitikų prognoze, tvirtino, kad jau 2024-aisiais elektromobilių gamybos išlaidos bus tokios pačios, kaip ir automobilių su vidaus degimo varikliais.

Tai turėtų paspartinti elektromobilių pardavimus. Tikimasi, kad jau 2030-aisiais jie sudarys 40 proc. visų lengvųjų automobilių pardavimų.

Portalo "Electrek" duomenimis, 28 elektromobilių pramonės įmonės, tarp jų – "Tesla", "Lucid", "Uber", "Rivian", suvienijo jėgas ir sukūrė naują organizaciją, vadinamą ZETA (Zero Emission Transportation Association), kurios tikslas, kad iki 2030 m. 100 proc. automobilių rinkos užimtų elektromobiliai.

ZETA direktorius – JAV senate dirbęs Joe Brittonas.

"Ateinantis dešimtmetis bus labai svarbus įgyvendinant federalinę politiką, kuri paspartintų perėjimą prie netaršių transporto priemonių", – pabrėžė J.Brittonas.