ĮŽŪLŪS VAIRUOTOJAI VARO IŠ PROTO VILNIEČIUS: NĖRA ŽENKLO – STATAU KAIP NORIU?

Vilniečius gerokai papiktino stebima pasikartojanti situacija Prūsų gatvėje. Čia vairuotojai palieka stovėti savo automobilius tiesiog ant šaligatvių taip užkirsdami kelią pėsčiųjų saugumui ir, tikėtina, priversdami pastaruosius eiti važiuojamąja kelio dalimi. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai šioje gatvėje žada atlikti daugkartinius patikrinimus.

Nuotrauka, kurioje užfiksuotos Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų nesilaikančių vairuotojų stovėti paliktos transporto priemonės, pasidalyta socialinio tinklo „Facebook“ Lietuvos pėsčiųjų asociacijos grupėje. Vaizdas iliustruotas ne tik fotografija, bet ir trimis rašytiniais punktais, užtikrintai pagrindžiančiais pastarąjį faktą.

„Iš Vilniaus gyvenimo Prūsų gatvėje: 1. Automobiliai statomi ant šaligatvio. 2. Nėra ženklo, draudžiančio sustoti ir palikti transporto priemones. 3. Yra greičio apribojimo ženklas ir ženklas „Kelio ruožas, kurio važiuojamąja dalimi skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji“. Išvadas galima pasidaryti patiems“, – rašoma minėto socialinio tinklo grupėje.

Kritikos strėlės

Į išsakytas pastabas netruko sureaguoti ir nuotrauką pamatę internautai. Jų komentaruose ėmė lietis kritika, tokio pobūdžio KET pažeidėjams. „Jau pradeda nervinti tas pasakymas: „nėra ženklo, draudžiančio statyti automobilį ant šaligatvio, tai ir statau. Skaitykite KET 150 punktą bei juo vadovaukitės. Taip turėtų būti“, – piktinosi Asta.

„Kaip dažnai vairuotojai skaito KET? Daugelis turbūt tik laikydamiesi teises. O ir be KET turėtų būti aišku, kad šaligatvis yra skirtas pėstiesiems, o ne transporto priemonėms „numesti““, – savo nuomonę atsakydamas į Astos komentarą išdėstė Robertas.

Tarp pasisakiusiųjų netrūko ir taiklių pastebėjimų, pabrėžiančių tarp vairuotojų gajų pasakymą pažeidžiant KET ir statant automobilius ant šaligatvių ir ne tik: „Čia gi nėra ženklo!“. „Matau daug pastatytų transporto priemonių prie geltonų linijų ar neįgaliesiems skirtose vietose – šiais atvejais net ir ženklai nepadeda“, – širdo vienas iš internautų.

„Viskas logiška. Šaligatviai užstatyti, todėl pėstieji vaikšto išilgai kelio. Nurodytas leistinas greitis – 30 km/val., nes, o kaip kitaip suprasti, kad ne 100 km/val.? Nelygus kelias, nes po ratais vis metasi „kėgliai““, – nuotraukoje matomą situaciją pašiepė Gintaras.

Pasiūlė šmaikštų eksperimentą

Vilniečiai netruko pastebėti, kad šiame amžiuje tikriausiai bus įvykęs pasikeitimas vaidmenimis, kai transportas važinėja šaligatviais, o pėstieji vaikšto važiuojamąja kelio dalimi. Todėl pasiūlė atlikti eksperimentą, kuris priverstų susimąstyti tuos vairuotojus, kurie nepaiso KET.

Reikia pėstiesiems užimti kelią – kokią palapinę pastatyti, staliuką kavai gerti – tegul apvažiuoja šaligatviais. Negi sunku, negi ratų neturi?

„Reikia pėstiesiems užimti kelią – kokią palapinę pastatyti, staliuką kavai gerti – tegul apvažiuoja šaligatviais. Negi sunku, negi ratų neturi?“ – idėja socialiniame tinkle pasidalijo Jurijus pridurdamas, kad tokią „pramogą“ vertėtų suorganizuoti pavasarį ar vasarą, kai geras oras ir tinkamos sąlygos.

Tačiau vyras pastebėjo ir kitą sprendžiamos situacijos pusę – KET nesilaiko ne visi vairuotojai, o įgyvendinant pastarąjį eksperimentą tektų „nubausti“ visus. „Ši „pramoga“ paveiktų visus vairuotojus ir tikrai dar labiau supriešintų pėsčiuosius su vairuojančiais pėsčiaisiais. Teoriškai gal ir skamba gerai, bet praktiškai nelabai gražus poelgis būtų“, – paties pasiūlytą mintį persvarstė Jurijus.

Vis dėlto netrūko ir pritariančių idėjai. Jie sakė, jog pastarasis būdas būtų puiki socialinė akcija, kurią vertėtų surengti, tarkime, paskutinį rugsėjo sekmadienį – per Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną.

Imsis priemonių

Į vilniečių išsakytą problemą Prūsų gatvėje sureagavo ir sostinės valdžia. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Mariaus Urvikio, sausio 22 dieną Viešosios tvarkos skyriaus specialistai gavo pranešimą apie Prūsų gatvėje daromus transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus.

„Reaguodami į gautą informaciją Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai šioje vietoje atliks daugkartinius patikrinimus. Jeigu tikrinant bus nustatyti KET pažeidimai, pareigūnai pažeidžiant tvarką paliktus stovėti automobilius fiksuos, surinks administraciniam nusižengimui įrodyti būtiną medžiagą. Nustatytų administracinių nusižengimų teisenos bus vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka“, – tvirtino pašnekovas.

M. Urvikis pridūrė, jog kiekvienam vairuotojui yra žinoma, kad statyti transporto priemones ant šaligatvių yra draudžiama – tai numatyta KET 150.5 papunktyje.

„Taip stovėti automobilius paliekantys asmenys tikrai supranta, kad pažeidžia KET reikalavimus ir žino ar bent turi žinoti apie už tai gresiančią administracinę atsakomybę“, – pabrėžė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Jo teigimu, sostinės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai vykdo ir ateityje vykdys transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo tvarkos laikymosi kontrolę mieste.

Nusižengimų daugėja

Tokio pobūdžio administracinių nusižengimų fiksavimo mastas, atsižvelgiant į statistiką, neslėpė M. Urvikis, kasmet didėja, o atsakomybės neišvengia vis daugiau asmenų.

„Nors į gyventojų pranešimus apie pažeidžiant KET paliktas stovėti transporto priemones ne visada pavyksta reaguoti operatyviai dėl pranešimų apie reikšmingesnius, didesnę žalą visuomenės interesams darančius įvairių teisės aktų pažeidimus gausos, visa gyventojų pateikiama informacija yra svarbi. Visi gyventojų pranešimai ir skundai yra analizuojami, juose pateikta informacija naudojama rengiant ir įgyvendinant tikslinių kontrolės priemonių planus. Vis dėlto reikėtų paminėti tai, kad viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas yra pagrindiniai policijos uždaviniai – nenutrūkstamas policijos darbas organizuojamas visą parą. O savivaldybė bendradarbiauja užtikrindama viešąją tvarką“, – pabrėžė pašnekovas.

Primename, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse už tokio pobūdžio pažeidimus numatyta bauda, galinti siekti nuo 30 iki 90 eurų. Tais atvejais, kai asmuo tokį pažeidimą per metus padaro pirmą kartą ir pripažįsta nusižengęs, jam, vadovaujantis Kodekse nustatyta tvarka, galima susimokėti pusę minimalios baudos – 15 eurų.