Policijos departamentas praneša, kad vagystė Taikos prospekte pastebėta apie 20.30 valandą.

Nuostolis nustatinėjamas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto vagystės, už tai numatyta atsakomybė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 29-ąją netenkino „Lietkabelio“ prašymo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimo dalis, susijusias su krepšininko agentais Maciejumi Schwarzu (Maciejumi Švarcu) ir Sauliumi Švetkausku.

„Teisėjų kolegija nenustatė (...) arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų“, – teigiama įsigaliojusioje nutartyje, kuri dar gali būti skundžiama.

Anot jos, arbitražas 2020-ųjų liepą įpareigojo „Lietkabelį“ M. Schwarzui sumokėti 3,5 tūkst. JAV dolerių (apie 3,2 tūkst. eurų), o S. Švetkauskui – 5 tūkst. JAV dolerių (apie 4,6 tūkst. eurų) atlyginimo, 5 proc. metų palūkanų bei po 1 tūkst. eurų teisiniams mokesčiams ir išlaidoms.

Panevėžio klubas taip pat prašė leisti nevykdyti sprendimo dalies, kuria arbitražas priteisė apie 68 tūkst. JAV dolerių (apie 62 tūkst. eurų) K. Brownui, bet dėl šio reikalavimo Apeliacinis teismas nepasisakė – jį jau gruodžio 23-iąją paliko nenagrinėtą.

Nutartyje teigiama, jog „Lietkabelis“ su amerikiečiu K. Brownu sutartį pasirašė 2019-ųjų liepą, tačiau tų pačių metų lapkritį ją nutraukė paaiškėjus, kad legionierius Panevėžyje dienos metu užpuolė žmogų, jį smaugė ir mušė. Po šio įvykio policija pradėjo tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo, bet įtariamajam prisipažinus ir susitaikius su nukentėjusiuoju jį nutraukė.

Klubo vertinimu, K. Brownas savo nusikaltimu kėsinosi į Konstitucijos saugomą asmens sveikatą ir gyvybę, todėl Ženevos arbitražo sprendimas atitinka Niujorko konvencijos sąlygas, pagal kurias sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šalies viešajai tvarkai.

Tačiau „Lietkabelis“ 2021-ųjų rugpjūtį pagal arbitražo sprendimą žaidėjui ir jo agentams sumokėjo 30 tūkst. JAV dolerių (apie 27,5 tūkst. eurų) ir 7 tūkst. eurų.

Remiantis nutartimi, paaiškėjus K. Browno nusikaltimui agentai Panevėžio klubui iš pradžių siūlė nutraukti sutartį žaidėjui sumokant 40 tūkst. kompensaciją, o klubui nesutikus savo reikalavimą sumažino iki 21,5 tūkst. JAV dolerių. „Lietkabeliui“ ir tada atsisakius, krepšininkas su agentais kreipėsi į Ženevos Krepšinio arbitražo teismą.

Siekiant sumažintis šešėlinės ekonomikos mastą šalyje, Finansų ministerija siūlo riboti juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymus grynaisiais nuo 10 tūkst. litų.

Finansų ministerija pranešė, jog tai numatančius teisės aktų projektus pateikė viešam svarstymui.

"Prieš siūlydami šią priemonę, išanalizavome galimas pasekmes ir matome, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys nepatogumų dėl jos taikymo beveik nepajus, nes apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 10 tūkst. litų ribos, o visos verslo įmonės turi einamąsias sąskaitas kredito įstaigose",- pranešime sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Anot ministerijos, Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje Slovakijoje, Italijoje ir kitose ES valstybėse leidžiamų operacijų grynaisiais pinigais vidurkis siekia tokį pat dydį, kokį siūloma nustatyti ir Lietuvoje - apie 10 tūkst. litų.

Finansų ministerijos teigimu, apribojus atsiskaitymus, ne tik sumažėtų prielaidos šešėlinei ekonomikai, bet skaidresni taptų sandoriai, efektyvesnė jų kontrolė.