Jos duomenimis, naktį iš antradienio į trečiadienį Vilniaus oro uoste leisis Lenkijos oro linijų lėktuvas, juo į Lietuvą atvyksta keturiolikos vertėjų šeimos, iš viso – 50 asmenų.

Jų evakuacijos operacija prasidėjo penktadienį – jai vykdyti į Kabulą išsiųsta dešimties Lietuvos karių komanda su Užsienio reikalų ministerijos atstovu. Jie kelias dienas subūrė vertėjus ir jų šeimas Kabulo oro uoste bei su Lenkijos vyriausybe suderino skrydį į Lietuvą.

„Mūsų kariai atliko praktiškai sunkiai įsivaizduojamą operaciją – su sąjungininkų parama permesti į Kabulo oro uostą surankiotas mieste pasklidusias šeimas, padėti joms pasiekti evakuacijos vietą ir galiausiai su politiškai suderinta partnerių parama sėkmingai įgyvendinti evakuaciją“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Jo teigimu, prasidėjusi operacija yra geriausiai pritaikyta besikeičiančiai situacijai Kabule. Jos scenarijus praėjusią savaitę sukurtas Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei aktyviai bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija bei sąjungininkais.

„Lietuva solidariai dalyvavo NATO misijoje Afganistane, solidariai prisidedame ir prie pagalbininkų evakuacijos, pasikeitus aplinkybėms. Lietuvos diplomatai šiomis dienomis dirba neskaičiuodami valandų, kad išgelbėtų mūsų talkininkus afganus. Sąjungininkų vienybė ir koordinuoti veiksmai šioje situacijoje svarbesni nei bet kada anksčiau. Esame ypač dėkingi Lenkijai ir kitiems mūsų partneriams bei mūsų diplomatinei tarnybai ir atstovybėms, padėjusioms užtikrinti susitarimus su kitomis valstybėmis ir sklandų kitų šalių teritorijų kirtimą“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Dar nežinome šios sudėtingos operacijos baigties, bet jau šiandien galiu pasakyti, kad Afganistano žmonių nusileidimas Lietuvoje – tai stipraus ir nuolatinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos institucijų ir su sąjungininkais rezultatas. Svarbu nepamiršti, kad didelis nematomas darbas atliktas ir dar atliekamas ne tik Kabule esančios komandos, bet ir karių bei civilių Lietuvoje“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys

Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik dvidešimt metų, iki šiol vienintelį kartą istorijoje aktyvavus 5-ąjį NATO straipsnį. 2002–2021 metais Afganistane tarnavo apie 5000 Lietuvos karių, jie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“ bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002–2014 metais) ir „Tvirta parama“ (2015–2021 metais).   

Su Lietuvos kariuomene Afganistane darbo sutartis iš viso turėjo 115 vertėjų, dalis jų apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais.

Praėjusią savaitę į Lietuvą iš Afganistano perkelti šeši šios šalies piliečiai: Europos Sąjungos atstovybėje Kabule vairuotoju dirbęs afganistanietis ir jo šeimos nariai.

Anksčiau skelbta, kad išgabenimo į Lietuvą laukia apie 100 Lietuvos kariams padėjusių vertėjų bei jų šeimų narių, bijančių, kad Talibanas gali mėginti su jais susidoroti.

Afganistano kontrolę rugpjūčio viduryje, išvykstant paskutiniams JAV kariams, perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą. Nuo to laiko išvykti iš Afganistano tapo sudėtinga.

„Esame kreipęsi praktiškai į visas valstybes, kurios turi skrydžius į Kabulą. Su visais esame kalbėję, na, padėtis yra sudėtinga“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.

„Vienas pavyzdys: vakar kalbėjau su Ispanijos užsienio reikalų ministru, sutarėme, kad jie turi atliekamų vietų savo keliuose lėktuvuose, kurie leidžiasi Kabule. Nusileidus, staiga tos vietos pradeda trupėti, jų mažėja“, – pasakojo ministras.

Jis pridūrė, kad Lietuva yra „užmetusi meškeres“ su visais partneriais, kurie turi lėktuvų, kad šie rezervuotų vietas lietuviams padėjusiems afganų vertėjams.

Ministerija savaitės pradžioje pranešė, kad šiuo metu yra apie 100 vertėjų ir jų šeimos narių, kurie galėtų būti atgabenti į Lietuvą. Iš viso šalies kariams talkino 115 vertėjų.

Antradienį LRT laidoje „Dienos tema“ krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad buvo parengtas planas, kaip parsigabenti Afganistano vertėjus, tačiau tam sutrukdė spartus Talibano pajėgų atėjimas į Kabulą.

„Dėl pasikeitusių planų galiu pasakyti, kad išties stengėmės. Kai vyko šitas procesas su Afganistano vertėjais, detalių per daug neviešinome, kad nepakenktume pasirengimui ir panašiai. Mūsų pradiniuose planuose turėjo būti skrydis iš Kabulo į Lietuvą rugpjūčio pabaigoje, nes dar nebuvo baigtos visos migracijos procedūros“, – sakė jis.

Ministras aiškino, kad vertėjus planuota skraidinti Lietuvos kariuomenės turimu „Spartanu“ arba pasinaudoti kitomis galimybėmis, kurios tuo metu buvo realios.

A. Anušauskas trečiadienį žurnalistams sakė, kad šiuo metu „Spartanas“ nėra „tas lėktuvas, kuris galėtų atgabenti tokį kiekį žmonių“.

„Reikėtų ir tarpinių nusileidimų, o ne visi tarpiniai nusileidimai yra įmanomi“, – aiškino jis.

Į Lietuvos prezidentą, premjerę, Seimo narius ir krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministrus birželio viduryje su prašymu padėti kreipėsi 12 Goro provincijoje Lietuvos kariams padėjusių vertėjų.

Jie teigė 2005–2013 metais talkinę kariams bendraujant su vietiniais, Afganistano tarnybomis, taip pat dalyvavę karinėse operacijoje prieš Talibano kovotojus bei dėl šio bendradarbiavimo sulaukę grasinimų. Anot vertėjų, jų gyvybėms gresia pavojus.

Tuomet užsienio reikalų ministras G. Landsbergis garantavo, kad Lietuvos kariams padėjusiems vertėjams bus suteiktas prieglobstis.

Paskutiniai Lietuvos kariai iš Afganistano grįžo birželio pabaigoje, NATO nusprendus pasitraukti iš šio dvidešimt metų trukusio konflikto.

Savaitgalį Talibanas įžengė į Kabulą – paskutinį neužimtą šalies didmiestį – ir perėmė šalies kontrolę. Iš Afganistano pabėgęs šalies prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) pareiškė, kad sukilėliai laimėjo 20 metų karą.

Talibai žaibiškai užėmė šalies regionus ir provincijų sostines, vyriausybės pajėgoms menkai tesipriešinant be Jungtinių Valstijų karinio palaikymo. Vašingtonas baigia išvesti iš Afganistano paskutines savo pajėgas, kaip numatyta pagal prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) planą.

Jų evakuacija prasidės liepos pabaigoje, nurodė jis, pageidavęs likti anonimu.

„Prezidento Bideno nurodymu JAV pradeda operaciją „Allies Refuge“ („Sąjungininkų prieglobstis“), siekdamos paremti perkėlimo skrydžius suinteresuotų ir reikalavimus atitinkančių Afganistano piliečių ir jų šeimų, parėmusių JAV ir mūsų partnerius Afganistane“ ir oficialiai paprašiusių išvykti, sakoma pareiškime.

To pareigūno teigimu, į skrydžius iš Afganistano pirmiausia galės pretenduoti specialios imigrantų vizos prašytojai, kurie jau yra pradėję procedūrą dėl leidimo gyventi JAV.

Daugelis vertėjų, kurie per pastaruosius du dešimtmečius dirbo su JAV ir NATO pajėgomis, baiminasi Talibano keršto, po JAV kariuomenės pasitraukimo, kurį planuojama užbaigti iki rugpjūčio pabaigos, talibams siekiant perimti vyriausybės Kabule kontrolę.

J. Bidenas sulaukė abiejų partijų įstatymų leidėjų spaudimo parengti planą, kaip padėti evakuoti amerikiečių pajėgų pagalbininkus artėjant JAV karių išvedimo iš Afganistano terminui.

Baltieji rūmai praėjusį mėnesį pradėjo informuoti kongresmenus apie savo planus šiuo klausimu.

Evakuacijos planai gali paveikti dešimtis tūkstančių afganų. Keli tūkstančiai su JAV dirbusių afganų ir jų šeimos nariai jau yra pateikę specialios imigrantų vizos prašymus.

J. Bideno administracija taip pat stengiasi surasti trečiąją šalį ar JAV teritoriją, kuri galėtų priimti afganistaniečius, kol bus tvarkomi jų prašymai išduoti vizą.

Administracija svarsto galimybę tuos žmones skraidinti ne kariniais orlaiviais, o Valstybės departamento nuomojamais komerciniais lėktuvais, sakė kitas administracijos pareigūnas, taip pat kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Tačiau jei kažkuriuo metu Valstybės departamentas paprašys karinių lėktuvų, JAV kariuomenė būtų pasirengusi padėti, sakė tas pareigūnas.

Talibanas praėjusį mėnesį pareiškė, kad afganams, anksčiau dirbusiems su šalyje dislokuotomis užsienio pajėgomis, nereikia nerimauti dėl savo saugumo, kai jos paliks Afganistaną, tačiau su sąlyga, kad jie „atgailaus“.

„Pripažįstame, kad yra nemažai afganų, kurie palaikydavo JAV ir koaliciją, ir kad jiems gali kilti pavojus“, – vėlai trečiadienį sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley (Markas Milis).

„Pripažįstame, kad labai svarbu pasirūpinti, kad išliktume jiems ištikimi, taip pat, kad darytume viską kas įmanoma jų apsaugai užtikrinti ir, prireikus, išvežti juos iš šalies, jeigu jie to panorės“, – pridūrė M. Milley.

Remiantis generolo komentarais, paviešintais ketvirtadienį, Valstybės departamentas imasi iniciatyvos padėti vertėjams ir kitiems asmenims, dirbusiems JAV pajėgoms, persikelti į Jungtines Valstijas dėl nuogąstavimų, kad jiems gali keršyti Talibano sukilėliai.

„Čia labai, labai sparčiai rengiami planai“, – pažymėjo M. Milley.

Apie 18 tūkst. vertėjų, komandosų ir kitų JAV pajėgoms padedančių Afganistano piliečių laukia sprendimų dėl vizos imigracijai į JAV išdavimo. Pasak įstatymų leidėjų, ši procedūra gali užtrukti daugiau nei dvejus metus.

Daugelis šių afganų karo sąlygomis padėdavo JAV kariams kovoti su Talibano, „al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ ekstremistais, nepripažįstančiais vyriausybės Kabule.

Afganistano karo veteranai ir Kongreso nariai reiškia didelį susirūpinimą, kad JAV vyriausybė nededa pakankamai pastangų išvežti tuos žmones iš šalies, iki prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nustatyto galutinio termino rugsėjį išvedant apie 2,5 tūkst. amerikiečių karių ir 16 tūkst. kontraktininkų.

Kadangi Valstybės departamentą užgriuvo daug darbų dėl vizų išdavimo, kai kurie vertėjai iš pradžių galėtų būti perkelti į trečiąsias šalis arba į JAV valdomą Guamą, pranešė amerikiečių žiniasklaida.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) ketvirtadienį pareiškė Kongrese, kad kontingento išvedimas vyksta „šiek tiek“ greičiau, nei numatyta.

„Įvykdėme misiją, dėl kurios mūsų kariai buvo nusiųsti į Afganistaną“, – pabrėžė jis.

„Dabar pereisime prie naujų dvišalių santykių su mūsų partneriais Afganistane... kurie ir toliau padės jiems vykdyti savo įsipareigojimus jų piliečiams, bet nereikalaus didesnio JAV pėdsako nei būtina mūsų diplomatams apsaugoti“, – pridūrė L. Austinas.