Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iraniečiai skanduoja prieš režimą nukreiptus šūkius, degina šalį valdančių dvasininkų atvaizdus, o moterys į ugnį mėto privalomus galvos apdangalus.

Per kasmet švenčiamą Čaharšanbe Suri šventę – paskutinio persų kalendoriaus metų, kurie baigiasi kovo 20 dieną, antradienio vakarą – žmonės šokinėja per laužus, kad atbaidytų piktąsias dvasias.

Jie taip pat leidžia fejerverkus, kurių didelė dalis yra savadarbiai. Kasmet dėl to nukenčia nemažai žmonių.

Šventė yra ikiislamiškas Irano paveldas. Nors šiitų klerikalų isteblišmentas jos iš esmės nepalaiko, tradiciją mėgsta jaunimas.

Nuo vasario 20-osios per incidentus, susijusius su šia švente, žuvo 26 žmonės, įskaitant mažiausiai 11 pačios šventės dieną, valstybinei televizijai sakė gelbėjimo tarnybų vadovas Jafaras Miadfaras (Džafaras Miadfaras). Pasak jo, dar daugiau kaip 3,55 tūkst. žmonių buvo sužeisti.  

Tai buvo pirmoji ugnies šventė nuo tada, kai rugsėjį Irane prasidėjo didžiulė protestų banga dėl 22 metų Mahsos Amini mirties po to, kai ji buvo suimta dėl įtariamo griežto Irano moterų aprangos kodo pažeidimo.

Svetainė „1500tasvir“, stebinti protestų veiklą, paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota dešimtys žmonių, Ekbatano rajone Teherane skanduojančių „Mes grįžome, sukilimas tęsiasi“.

Kaip matoma įrašuose, sostinėje į policijos automobilius buvo mėtomi fejerverkai, o moterys šoko aplink laužus ir džiaugsmingai į liepsnas mėtė savo privalomus galvos apdangalus.

Kita vaizdo medžiaga parodė, kaip gausi minia skandavo prieš režimą nukreiptus šūkius netoli Kaspijos jūros pakrantės esančiame Rešto mieste.

Niujorke įsikūręs Irano žmogaus teisių centras teigė, kad protestai vyko ir kurdų apgyvendintuose regionuose vakarinėje Irano dalyje. Pasak jo, gimtajame M. Amini Sakezo mieste, kur, kaip pranešama, saugumo pajėgos panaudojo ašarines dujas, žmonės skandavo „Mirtis diktatoriui“.

Toliau į šiaurę esančiame Bukano mieste protestuotojai gatvėse uždegė laužus, dėl to kilo susirėmimų su saugumo pajėgomis, pranešė svetainė „IranWire“ bei pridūrė, kad grupelė demonstrantų, susirinkusių minėtame Ekbatano rajone Teherane, padegė plakatą su šalies aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus) atvaizdu.

Po M. Amini mirties praėjusį rugsėjį kilę protestai pastaraisiais mėnesiais iš esmės liovėsi, saugumo pajėgoms juos žiauriai nuslopinus.

Tačiau, analitikų teigimu, reikia labai nedaug, kad jie ir vėl įsižiebtų, nes pagrindinės problemos Irane lieka neišspręstos.

Anksčiau ketvirtadienį valdančioji šalies partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė atsisakanti prieštaringai vertinamo įstatymo projekto, kuris daug kam primena Rusijos teisės aktus, naudojamus valdžios kritikams nutildyti.

„Kol nebus garantijų, kad Sakartvelas tvirtai laikosi provakarietiško kurso, šie procesai nesustos“, – teigiama bendrame opozicinių partijų grupės pareiškime, kuriame skelbiama apie naują mitingą ketvirtadienio vakarą ir reikalaujama paleisti dešimtis sulaikytų protestuotojų.

„Reikalaujame, kad dešimtys suimtų protestuotojų būtų nedelsiant paleisti“, – skaitydamas pareiškimą spaudos konferencijoje sakė Cotnė Koberidzė iš opozicinės „Girči“ partijos.

Šią savaitę Sakartvelo parlamentas minėtajam teisės akto projektui davė pirminį pritarimą, o tai sukėlė masinius protestus.

Policija į tūkstančius demonstrantų nukreipė vandens patrankas ir ašarines dujas bei paskelbė įsakymą juos išsklaidyti.

Demonstracijos peraugo į platesnio masto protestus prieš tai, kas vertinama kaip Sakartvelo vyriausybės prokremliška pozicija.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos kritikavo šį įstatymo projektą kaip smūgį šalies demokratijai ir jos siekiui įstoti į bloką bei NATO.

Vis labiau nerimaujama, kad buvusi sovietinė respublika krypsta link autoritarizmo ir artėja prie Kremliaus.

Dauguma asmenų – per 110 – buvo sulaikyti šeštadienį.

Žmonės taip pat buvo areštuojami Breste, Gardine, Maladečinoje, Lydoje ir Naugarde.

Tarp sulaikytųjų Minske yra onkologė Nadzeja Piatrouskaja, taip pat iniciatyvos „Gatvės medicina“ aktyvistės Karyna Radčanka ir Taciana Loboza.

Baltarusiją jau šeštą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti. Opozicija jų nugalėtoja laiko politikos naujokę Sviatlaną Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

Kitą dieną po to, kai premjeras Boiko Borisovas (Boiko Borisovas) atleido finansų, ekonomikos ir vidaus reikalų ministrus, per 18 tūkst. daugiausia jaunų demonstrantų blokavo eismą sostinės centre ir reikalavo premjero atsistatydinimo.

Kritikai B. Borisovo vyriausybę, kuri Bulgarijos politikoje dominuoja nuo 2009 metų, kaltina favoritizmu oligarchų atžvilgiu. Politika ir didysis verslas Bulgarijoje yra neatskiriamai persipynę.

Protestus Sofijoje ir kituose miestuose išprovokavo atskleistos vyriausybės esą suteiktos privilegijos ir apsauga, kuriomis naudojosi verslininkai ir buvę politikai. Demonstrantus remia įvairios politinės jėgos.

Praėjus 13 metų po įstojimo į Europos Sąjungą Bulgarija išlieka labiausiai korumpuota bloko narė, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ sudaromas Korupcijos suvokimo indeksas.

B. Borisovas atsisako atsistatydinti. Dabartinė jo kadencija turi baigtis 2021 metų pradžioje.

Kitą savaitę jo parlamente laukia balsavimas dėl nepasitikėjimo, kurį inicijuoja opozicijos socialistai. Vis dėlto nepasitikėjimas vargu ar bus pareikštas.

Honkongo žmogaus teisių ir demokratijos aktas Atstovų Rūmuose buvo priimtas 417 balsų prieš vieną. Antradienį JAV Senatas jį priėmė vienbalsiai.

Šis žingsnis smarkiai supykdė Kiniją, kuri po Senato balsavimo iš karto iškvietė pasiaiškinti JAV diplomatą ir pagrasino atsakomosiomis priemonėmis.

Pagal įstatymo projektą JAV prezidentas turėtų kiekvienais metais iš naujo svarstyti Vašingtono Honkongui suteiktą prekybai palankų statusą. Projekte grasinama atšaukti šį statusą, jei bus varžomos pusiau autonominio Honkongo teisės.

Priemonė dabar siunčiama D. Trumpui. Jis nėra aiškiai deklaravęs, ar ją pasirašys, bet veto atlaikanti didžiulė persvara Kongrese galėtų paveikti jo apsisprendimą.

Atstovų Rūmai 417 balsų – neprieštaraujant nė vienam įstatymų leidėjui – taip pat pritarė Senato patvirtintam įstatymo projektui, draudžiančiam parduoti ašarines dujas, gumines kulkas ir kitą įrangą, kurias saugumo pajėgos Honkonge naudoja jau beveik pusmetį besitęsiantiems demokratijos šalininkų protestams slopinti.

Šie įstatymo projektai galėtų išprovokuoti konfliktą tarp dviejų ekonominių supergalybių ir sužlugdyti svarbų prekybos susitarimą, dėl kurio deramasi daug mėnesių.

Trečiadienį Pekinas perspėjo, kad imsis „griežtų atsakomųjų priemonių“, jei Honkongo žmogaus teisių ir demokratijos akto projektas taps įstatymu.

Kinijos užsienio reikalų viceministras Ma Zhaoxu (Ma Džaosiu) iškvietė JAV reikalų patikėtinio pareigas einantį Williamą Kleiną (Viljamą Kleiną), kad pareikštų „griežtą protestą“ ir pareikalautų JAV neleisti šiam projektui tapti įstatymu. JAV ambasadorius Terry Branstadas (Teris Branstadas) šiuo metu yra išvykęs iš Kinijos.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas (Geng Šuangas) ketvirtadienį sakė, kad Honkongo žmogaus teisių ir demokratijos aktas kenkia ir Kinijos, ir JAV interesams Honkonge.

Amerika palaiko jus ir Amerika visuomet jus rems.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) ketvirtadienį sakė, kad JAV priimtu teisės aktu „nuolaidžiaujama smurtaujantiems nusikaltėliams“ ir siekiama „drumsti ar net sunaikinti Honkongą“.

Šis įstatymo projektas yra „akivaizdus kišimasis į Kinijos vidaus reikalus“, per susitikimą Pekine buvusiam JAV gynybos sekretoriui Williamui Cohenui (Viljamui Koenui) sakė Wang Yi, kurio žodžiai cituojami Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Pasak Wang Yi, Kinija „niekada neleis, kad pavyktų kokie nors bandymai kenkti Honkongo klestėjimui ir stabilumui ar „vienos šalies, dviejų sistemų“ principui.

Įtakingas JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto respublikonas Michaelas McCaulas (Maiklas Makolas) savo ruožtu smerkė Honkonge matomą Kinijos „autoritarišką brutalumą“.

„Amerika palaiko jus ir Amerika visuomet jus rems“, – sakė M. McCaulas, kreipdamasis į Honkongo gyventojus.

Balsavimai pademonstravo neįprastą tvirtą abiejų partijų paramą susiskaldžiusiame Vašingtone.

Respublikonų senatorius Marco Rubio (Markas Rubijus), padėjęs pateikti Senatui įstatymo projektą, gyrė Atstovų Rūmų pirmininkę demokratę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) už greit surengtą balsavimą.

„Kinijos komunistų partijai ir Honkongo vyriausybės pareigūnams toliau pažeidinėjant pagrindines Honkongo žmonių teises ir ardant Honkongo autonomiją, Jungtinės Valstijos privalo aiškiai pasakyti, kad mes toliau palaikome honkongiečių kovą už ilgai puoselėtas savo laisves“, – sakė M. Rubio.

Įstatymo projektas buvo priimtas dešimtims demokratijos siekiančių protestuotojų nesitraukiant iš policijos apsiausto Honkongo universiteto, kur keturias dienas trunkanti priešprieša prikaustė pasaulio dėmesį.

Honkongą jau beveik pusę metų krečia protestai prieš Kiniją ir neramumai, kuriuos išprovokavo dabar jau atšauktas ekstradicijų į pagrindinę Kinijos teritorijos dalį įstatymas, atgaivinęs nuogąstavimus, kad Pekinas kėsinasi į miesto laisves.

Per pastarąsias 24 valandas sostinėje Bagdade ir pietiniame Basros mieste žuvo daugiau nei dešimt demonstrantų, naujienų agentūrai AFP sakė medikai.

AFP duomenmis, spalio 1 d. dieną prasidėję, o vėliau mėnesio pabaigoje atsinaujinę protestai Irake pražudė jau beveik 300 žmonių. Oficialių duomenų apie protestų aukas nėra, nes Irako valdžia jų tiesiog neteikia.

Ketvirtadienį ir penktadienio rytą susirėmimuose su saugumo pajėgomis Basroje žuvo septyni protestuotojai, bandę užblokuoti svarbius kelius.

Visą savaitę protestuotojai buvo užblokavę prieigą prie Basros Um Kasro uosto, per kurį į Iraką patenka didžioji dalis maisto ir vaistų.

Tuo tarpu Bagdade per susidūrimą su policija žuvo dar mažiausiai šeši žmonės.

Nepaisant smurto proveržių, tūkstančiai protestuotojų penktadienį vėl sugužėjo į pagrindinę Bagdado Tahriro aikštę. Tarp jų buvo ir įtakingų Irako genčių atstovų.

„Mes paaukojome mūsų genties sūnų kraują. Nenurimsime, kol vyriausybė neatsistatydins“, – sakė vienas genties narys, atvykęs iš pietinio Irako Nasirijos miesto.

Iranietiškos granatos

Visą naktį į penktadienį Tahriro aikštėje buvo girdėti sprogimai, saugumo pajėgoms bandant sulaikyti protestuotojus, siekiančius kirsti vieną iš keturių tiltų per Tigro upę.

Tiltai tapo tikru mūšio lauku Bagdade, nes protestuotojai renkasi šalia jų, bandydami pasiekti valdžios institucijas ir užsienio šalių ambasadas, įsikūrusias vakariniame upės krante.

Kad sustabdytų demonstrantus, saugumo pajėgos pastatė barikadas, šaudė ašarinėmis ir apsvaiginti skirtomis granatomis bei naudojo kovinius ginklus.

Net ir ašarinės dujos Irako protestuose sėjo mirtį, nes saugumo pajėgos šaudė ašarinių dujų granatomis tiesiai į protestuotojus, o ne į orą. Granatos perskirsdavo protestuotojų kaukoles ir sutraiškė šonkaulius. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, tokiu būdu buvo nužudyti iš viso 16 žmonių.

„Amnesty International“ teigimu, karinės paskirties ašarinių dujų granatos buvo gaminamos Serbijoje ir Irane.

Žmogaus teisių grupės taip pat išreiškė nerimą dėl aktyvistų ir medikų sulaikymų bei grasinimų jiems. Misano provincijoje du žmogaus teisių aktyvistai buvo nužudyti nežinomų užpuolikų, tvirtino šaltiniai Irako saugumo pajėgose.

Spalio 24 d. atsinaujinusi protestų banga pražudė apie 130 žmonių. Spalio 1–6 dienomis vykę protestai pasiglemžė 157 žmonių gyvybes. Dauguma protestuotojų žūva sostinėje Bagdade.

„Daugiau jokio vilkinimo“

Visuomenės pyktis spalį pratrūko dėl plačiai vešinčios korupcijos ir aukšto nedarbo lygio, tačiau greitai peraugo į bendrą nepasitenkinimo valdžia judėjimą.

Naftos turtingas Irakas yra antras didžiausias Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) naftos išgavėjas, tačiau kas penktas žmogus gyvena skurde, o jaunimo nedarbas siekia 25 proc., teigia Pasaulio bankas.

„Transparency International“ teigimu, Irakas yra 12 labiausiai korumpuota šalis pasaulyje.

Šalies premjeras Adelis Abdelis Mahdi į valdžią atėjo pernai spalį. Politikas žadėjo kovoti su nedarbu ir korupcija, tačiau dabar jam tenka susidurti su protestuotojų įniršiu visoje šalimi. Demonstrantai kaltina premjerą tiesiogiai prižiūrint šimtų aukų pareikalavusį protestų malšinimą.

„A. Abdelio Mahdi pozicija jam svarbesnė už irakiečių kraują“, – sakė vienas protesto Bagdade dalyvis.

A. Abdelis Mahdi jau buvo besitraukiąs, kai spalio pradžioje parlamentas iškvietė jį apklausai, o prezidentas Barhamas Salehas žadėjo pirmalaikius rinkimus. Pats premjeras net buvo pasiruošęs atsistatydinimo kalbą, AFP sakė šaltiniai vyriausybėje.

Visgi, protestams įsibėgėjus, aukščiausi šalies lyderiai susitiko Bagdade, Nadžafe ir Arbilyje, kur sutarė, kad premjeras savo darbą tęs.

Vienas didžiausių vyriausybės kritikų, populistas dvasininkas Moqtadas Sadras taip pat nutilo, pasigirdus pranešimams, kad jis slapstosi kaimyniniame Irane.

Ketvirtadienį vyriausybė bandė parodyti, kad valstybės aparatas vis dar veikia, ir paviešino įrašą, kuriame A. Abdelis Mahdi kreipiasi į ministrus bei aptaria 2020 m. biudžetą.

Premjeras jau pasiūlė reformų, kurios turėtų numalšinti protestus, įskaitant naujų valstybės tarnautojų įdarbinimą, socialinių išmokų didinimą ir infrastruktūros projektus.

Penktadienį aukščiausiasis šalies musulmonų šiitų dvasininkas, didysis ajatola Ali Sistani paragino „daugiau nevilkinti“ situacijos.

„Politinės jėgos valdžioje turi unikalią galimybę atsakyti į piliečių reikalavimus pagal sutartą struktūrą“, – pamoksle, kurį perskaitė jo atstovas, teigė A. Sistani.

Pasak B. Saliho, kitą savaitę parlamentui bus pristatytas naujas rinkimų įstatymas.

Toks prezidento pareiškimas paskelbtas, Irako politiniams lyderiams bandant rasti sprendimą dėl šalyje nerimstančių antivyriausybinių protestų.

„Ministras pirmininkas pareiškė sutikimą pateikti savo atsistatydinimo raštą ir paprašė politinių blokų susitarti dėl priimtino kandidato į jo postą“, – teigė prezidentas B. Salihas.

Protestai Irake įsiplieskė spalio pradžioje, bet po savaitės aprimo. Po kelių savaičių pertraukos šalyje kilo nauja protestų banga. Demonstracijos atsinaujino spalio 25 dieną – tą dieną sukako vieneri metai, kai premjeras A. A. Mahdis atėjo į valdžią.

Žmonės piktinasi korupcija, darbo vietų trūkumu ir prastomis paslaugomis, pavyzdžiui, elektros ir švaraus vandens trūkumu.

Nuo spalio pradžios per protestus žuvo mažiausiai 250 žmonių.

Studentai ir mokiniai, nepaisydami nei švietimo ministro, nei savo tėvų, išėjo protestuoti į gatves keliose Irako provincijose.

„Jokios mokyklos, jokių pamokų, kol žlugs režimas“, – šaukė protestuotojai Divanijos mieste, esančiame už 180 km į pietus nuo sostinės Bagdado.

Pirmadienį Divanijos universitetų ir mokyklų sąjunga paskelbė dešimties dienų streiką, „kol žlugs režimas“, ir į gatves plūdo ne tik studentai, bet ir profesoriai.

Protestai Irake atsinaujino ketvirtadienio vakarą. Sostinę Bagdadą ir pietinę šalies dalį nuo ketvirtadienio vakaro krečia nauja protestų banga dėl valdžios atstovų korupcijos, didelio nedarbo šalyje ir prastų paslaugų. Demonstrantai reikalauja vyriausybės atsistatydinimo, parlamento paleidimo ir pirmalaikių rinkimų.

Nuo ketvirtadienio per smurtinius protestus žuvo daugiau kaip 70 žmonių. Saugumo pajėgoms bandant išvaikyti protestuotojų minias, panaudotos ašarinės dujos, verdantis vanduo, tikros ir guminės kulkos. Irako Žmogaus teisių komisijos duomenimis, per atsinaujinusius protestus žuvo 74 žmonės, 3 654 buvo sužeisti.

Kariuomenės atstovas Abdulas Karimas Khalafas sukritikavo studentų įsitraukimą į protestus, teigdamas, kad gresia pavojus jų saugumui.

Pirmoji protestų Irake banga įsiplieskė spalio 1 d. Nuo spalio 1 d. per protestus Irake iš viso žuvo per 200 žmonių, 8 tūkst. buvo sužeisti.

Tai antroji šį mėnesį protestų banga Irake. Per savaitę trukusius protestus spalio pradžioje žuvo daugiau kaip 150 žmonių, kai saugumo pajėgos ėmėsi pernelyg griežtų veiksmų prieš protestuotojus ir naudojo perteklinę jėgą.

Spalio 1 d. Irake prasiveržę protestai buvo beprecedenčiai šių dienų Irako istorijoje dėl savo spontaniškumo ir dėl brutalaus smurto prieš protestuotojus. Vyriausybė antradienį skelbė, kad per protestus žuvo mažiausiai 157 žmonės, ir pripažino, jog prieš protestuotojus buvo panaudota „pernelyg didelė jėga“.

Didžioji dalis protestuotojų žuvo sostinėje Bagdade, 70 proc. žuvo nuo šautinių žaizdų į galvą ar krūtinę.

Protestus Irake paskatino korupcija ir didelis nedarbas, vėliau protestai peraugo į raginimus pertvarkyti šalies politinę sistemą.

Aktyvistai ragino irakiečius penktadienį sugrįžti protestuoti į gatves, nes tą dieną kaip tik sukako vieneri metai, kai premjeras Adelis Abdelis Mahis atėjo į valdžią. Penktadienis taip pat buvo Irako šiitų dvasinio lyderio didžiojo ajatolos Ali al-Sistanio nustatyto termino premjerui reaguoti į protestuotojų reikalavimus pabaiga.

Protestai atsinaujino jau ketvirtadienio vakarą, bet iki penktadienio vakaro demonstracijos virto smurtinėmis.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį pareiškė susirūpinimą dėl naujų protestų, teigdamas, kad protestuotojų žūtys – didelių žmogaus teisių pažeidimų rezultatas.

„Labai apgailestaujame dėl didelio žmonių, žuvusių tokiomis aplinkybėmis, skaičiaus“, – sakė A. Guterresas.