Antradienį gautas nuteistojo kasacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį dalyje dėl Š. Gustainio pripažinimo kaltu dėl kyšininkavimo bei išieškojimo iš jo 5,5 tūkst. eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, pranešė LAT.

Prašoma palikti galioti Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

Nuosprendžiu paskirtą 8 tūkst. 830 eurų baudą nuteistasis jau yra sumokėjęs.

Buvęs susisiekimo ministro patarėjas, buvęs Seimo narys 48 metų Š. Gustainis pernai Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo.

Teismas tada konstatavo, kad Š. Gustainis, Seime įregistruodamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei asmeniškai balsuodamas už koncernui „MG Baltic“ palankią pataisą, veikė prašomas buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio, pataisos tekstą gavo būtent iš jo ir su juo derino veiksmus.

Šiuos veiksmus, teismo teigimu, politikas atliko žinodamas, kad už tai kaip kyšis „Taikomosios politikos institutui“, kurio steigėju ir faktiniu vadovu jis pats buvo, jau skirta 8,7 tūkst. eurų parama.

Š. Gustainiui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4 tūkst. 350 eurų.

Antradienį kasacinį skundą LAT pateikė ir už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) politinės korupcijos byloje nuteista Darbo partija.

LAT yra gavęs 11 kasacinių skundų šioje byloje, nuosprendį apskundė buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys ir jų advokatai, taip pat „MG Grupė“.

Kai kurie skundai jau priimti nagrinėti, dėl kitų priėmimo dar bus sprendžiama.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Kaip skelbė teismas, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Š. Gustainis.

„Prašome panaikinti pernai lapkritį priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Darbo partija neatliko nei vien veiksmo, o vienas asmuo (V. Gapšys – BNS) buvo sutapatintas su partija“, – BNS sakė Darbo partijai atstovaujantis advokatas Vaidotas Sviderskis.

Pernai lapkritį paskelbtu nuosprendžiu Darbo partija buvo pripažinta kalta, o 2022 metais Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta.

Apeliacinis teismas Darbo partijai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 301 tūkst. 280 eurų baudą. Ši bauda buvo sumokėta pernai gruodį.

Tai jau dešimtas kasacinis skundas šioje byloje, nuosprendį apskundė buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys ir jų advokatai, taip pat „MG Grupė“.

Kai kurie skundai jau priimti nagrinėti, dėl kitų priėmimo dar bus sprendžiama.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Kaip skelbė teismas, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

Kaip trečiadienį pranešė LAT, gautas Seimo nario gynėjo advokato kasacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį dalyje dėl V. Gapšio ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

Pats parlamentaras dar lapkritį apskundė Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu pernai lapkritį V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, Seimas balsavo dėl V. Gapšio mandato panaikinimo, tačiau nepavyko surinkti ne mažiau kaip 85 balsų, palaikančių tokį sprendimą.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Kaip skelbė teismas, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

R. Kurlianskis šiuo metu kalėjime atlieka šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už korupcinius nusikaltimus.

LAT pranešė, kad antradienį paduotu kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria R. Kurlianskis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Prašoma palikti galioti 2022 metais priimtą Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

Pernai lapkritį nuosprendį apskundė ir R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas. Jis prašo panaikinti klientui paskelbtą Apeliacinio teismo nuosprendį ir taip pat palikti galioti pirmos instancijos skirtą išteisinimą.

Buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį pernai lapkritį Apeliacinis teismas nuteisė už korupcinius nusikaltimus ir skyrė jam laisvės atėmimą šešeriems metams bei daugiau nei 18,8 tūkst. eurų bauda.

Jam taip pat penkeriems metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, žiniasklaidos priemonėse.

Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, papirkimu palaikytas net kvietimas į televizijos laidą. Apeliacinis teismas kyšiu tuometiniam Seimo nariui Eligijui Masiuliui pripažino ir visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.

Juo prašoma panaikinti praėjusių metų lapkričio 22 dienos Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria koncernas „MG Baltic“ pripažintas kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Jam skirtą 1,1 mln. eurų baudą grupė jau yra sumokėjusi.

Verslo grupė LAT prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 metų balandžio 19 dienos išteisinamąjį nuosprendį.

„MG grupė“ yra viena didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos įmonių grupė.

Apeliacinis teismas nusprendė, kad bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) sau palankių sprendimų įstatymų leidyboje ar kitose jai reikšmingose srityse siekdavo „ne tik teisėtais būdais, bet ir sąmoningai pasinaudodama savo valdybos nario Raimondo Kurlianskio turima įtaka žiniasklaidoje, jo pažintimis įvairiose visuomenės grupėse, be kita ko, ir politikoje, taip pat ir savo, kaip stambaus Lietuvoje veikiančio verslo, finansiniais pajėgumais“.

Teismo teigimu, nusikalstamomis veikomis padaryta itin didelė žala Lietuvos valstybei, jos politinei sistemai.

Šioje byloje taip pat nuteisti R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys, buvę parlamentarai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius bei juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

R. Kurlianskiui už politikų papirkimą, o E. Masiuliui ir V. Gapšiui už kyšininkavimą skirtos laisvės atėmimo bausmės, juridiniams asmenims, Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui – baudos.

Nuteistasis prašo jį panaikinti.

„Prašo panaikinti apeliacinės instancijos ir palikti galioti pirmos instancijos“, – BNS sakė nuteistojo advokatas.

Skundą nuteistojo vardu kasaciniam teismui pateikė jo advokatas Simonas Slapšinskas. Jis BNS sakė, kad trečiadienį aplankė savo klientą.

Pasak advokato, taip pat su skundu pateiktas ir prašymas stabdyti nuosprendžio vykdymą.

Buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskiui praėjusią savaitę Apeliacinis teismas nuteisė už korupcinius nusikaltimus ir skyrė jam laisvės atėmimą šešeriems metams bei daugiau nei 18,8 tūkst. eurų bauda.

Jam taip pat penkeriems metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, žiniasklaidos priemonėse.

Kol kas R. Kurliankis laikomas Kauno kalėjime. Pasak Lietuvos kalėjimų tarnybos, R. Kurlianskis atlikti bausmę gali būti paskirtas į Pravieniškių 1-ą, 2-ą, Alytaus, Marijampolės, Vilniaus kalėjimus.

Nuosprendį yra apskundęs ir kartu su R. Kurlianskiu toje pat byloje kalėti  puspenktų metų nuteistas Seimo narys Vytautas Gapšys.

Komentuodamas priimtą nuosprendį, Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis teigė, kad R. Kurlianskį ir politikus siejo ilgalaikiai ir pakankamai glaudūs tarpusavio santykiai.

Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, papirkimu palaikytas net kvietimas į televizijos laidą. Apeliacinis teismas kyšiu tuometiniam Seimo nariui Eligijui Masiuliui pripažino ir visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.

„Manau, kad išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, prašau jį panaikinti ir pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų“, –  BNS sakė valstybės kaltintojas šioje byloje, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis.

Prokuroras skundu Apeliacinio teismo prašo skirti Š. Narbutui 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti iš jo per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.

Gegužės 11 dieną Vilniaus apygardos teismas Š. Narbutą visiškai išteisino kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Sveikatos apsaugos ministerijos 300 tūkst. eurų byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas, teismas išteisintajam iš valstybės priteisė per 16,8 tūkst. eurų proceso išlaidų.

Primename, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenų, kad 2020 m. kovą–liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.

Prokurorų teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų surinkti duomenys leido įtarti, kad Š. Narbutas, kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Tačiau visi šie kaltinimai pirmosios instancijos teismo buvo paneigti.

Visiškai išteisintas

Teismas pažymėjo, jog bylai Š. Narbuto veikla ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, nekelia abejonių šios veiklos teisėtumo prasme.

Tačiau teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, kad Š. Narbutas bylai aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – buvo paskirtas Vyriausybės atstovu ar nešališku ekspertu.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Š. Narbutas gavo Vyriausybės atstovų nurodymus dalyvauti derybose su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech“ atstove Ispanijos įmone „PMS International dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Vyriausybės vardu.

Apygardos teismas konstatavo, kad per derybas Š. Narbutas veikė kaip Ispanijos įmonės „PMS International“ atstovas pagal jų sudarytą komercinio atstovavimo sutartį. Joje Š. Narbutui buvo numatytas 1 euro už vieną testo, parduoto Lietuvai, atlygis. Jį Ispanijos įmonė jau buvo įskaičiavusi į Lietuvai pasiūlytą kainą, jis buvo sumokėtas Š. Narbutui iš „PMS International“ priklausančių lėšų.

Negana to, teismas patvirtino, kad šis sandoris buvo naudingas Lietuvai, nes ji sutaupė milijonus eurų. Jei šio sandorio nebūtų buvę, Lietuvoje tuomet būtų strigęs testavimas. Kitaip tariant, dėl Š. Narbuto dalyvavimo buvo ne tik išgelbėta žmonių gyvybių, bet ir reikšmingai prisidėta prie pirmosios COVID-19 bangos suvaldymo.

Švaisto valstybės lėšas

Išteisintasis Š. Narbutas anksčiau teigė, kad G. Jasaičio pozicija skųsti teismo nuosprendį esą rodo, jog jo byloje toliau bus švaistomos valstybės lėšos.

„Ne tik mano pinigai, nervai bus deginami, bet ir mokesčių mokėtojų. Turbūt daugiau negu 100 tūkst. eurų išleista tokiam tuščiam, nepagrįstam kaltinimui. Tai tiesiog rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais, prievartos mechanizmu“, – portalui kauno.diena.lt teigė Š. Narbutas.

Jo teigimu, bylos medžiagoje nebuvo jokių jo kaltės įrodymų, tačiau procesas buvo politizuotas.

„Bylos medžiagą sudaro beveik 10 tūkst. puslapių, toje medžiagoje nėra jokių mano kaltės įrodymų, kažkokių argumentų. Paradoksalu, kad net prokuroras kažkaip nelabai ir stengėsi tuos įrodymus pateikti, tiesiog konstatuodavo, kaip čia jam kas atrodo. Tai ne įrodymai. Pagal tai aš iš tikrųjų jaučiausi ramiai, bet nebuvau tikras, koks tas nuosprendis bus, žinant, kaip aš tai vadinu, kad tai yra politizuota byla, nes šalies vadovas yra pasakęs, kad mane reikia nubausti, Seimo nariai tą patį komentavo“, – aiškino jis.

Teisinis eksperimentas

Š. Narbutas beveik trejus metus trukusio teisinio proceso metu kartojo, kad  ir prokuratūra atliko ne tyrimą, o savotišką teisinį eksperimentą. Panašiai šį procesą jis apibūdino ir po išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo.

„Mano sulaikymas COVID-19 įkarštyje (ir likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų) buvo garsus ir apipintas žiniasklaidos skleistomis sąmokslo teorijomis. STT ir gen. prokuratūros atstovai prieš kameras mane šmeižė, o dalis žiniasklaidos priemonių melagingus neva nustatytus „faktus“ publikavo daugiau nei šimtą kartų. Žodžių nerinko nei G. Nausėda, nei L. Kaščiūnas, nei A. Gedvilienė – dar sulaikymo dienomis viešai paskelbę, kad aš padariau nusikaltimą, kad su manimi reikia kovoti“, – prieš kelias dienas feisbuke rašė jis.

Pasak Š. Narbuto, visa tai, ką jis aiškino ir įrodinėjo nuo pat pirmų jo sulaikymo dienų, gegužės 11-ąją teisingomis pripažino Vilniaus apygardos teismas.

„STT ir prokuroro įsivaizdavimu aš buvau toks pavojingas, kad beveik trejus metus privalėjau būti atribotas nuo visos sveikatos sistemos, beveik du metus privalėjau gyventi be jokių lėšų, negalėjau gauti jokių pajamų. Dabar rankose laikydamas mane išteisinantį nuosprendį, kuriuo teismas įvertino, kad STT ir prokuroro veiksmai buvo neteisėti, nepagrįsti, absurdiški, ramybės vis dar neturiu. Nes lėšas atgausiu tik tuomet, kai nuosprendis įsiteisėjęs. O prokuroras prieš televizijos kameras net nematęs nuosprendžio turinio jau pasakė, kad nuosprendį skųs“, – tęsė verslininkas.

Jis feisbuke pacitavo svarbias teismo nustatytas aplinkybes.

Pirmiausia, nuosprendyje nurodoma, kad Lietuva gavo naudos iš sandorio, dėl kurio jis buvo apkaltintas, nes tai leido žymiai padidinti testavimo apimtis. Priešingai nei bandė įrodinėti prokurorai, teismo vertinimu, kad Š. Narbutas veikia kaip tarpininkas, buvo aišku visiems apie procesą žinojusiems ir jame dalyvavusiems asmenims.

„Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad susitarimas dėl komisinio atlygio nagrinėjimu atveju buvo negalimas. Liudytojas S. Skvernelis teisme parodė, kad, kai Vyriausybė viešai kreipėsi pagalbos, nebuvo akcentuojama, jog ta pagalba turi būti neatlyginta. Kas pristatinėjo prekes, natūralu, kad darė tai už atlygį“, – cituojama teismo nuosprendyje.

„Kaina (17 Eur) nagrinėjamu atveju nėra svarbi, nes, viena vertus, Š. Narbutas nėra kaltinamas tuo, kad jo pasiūlytas <...> tiekėjas pasiūlė didelę kainą. Priešingai, iš tiesioginio konkurento UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ distributorių vadovo T. Janušio teisme duotų parodymų matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu COVID-19 testo kaina buvo daugiau kaip 20 Eur. Kita vertus, reikia turėti omeny daugelio liudytojų nurodytas aplinkybes, kad tuo metu buvo kritinė situacija, todėl kaina nebuvo svarbi, buvo svarbu apskritai įsigyti šiuos testus“, – priduriama jame.

Anot teismo, kaltinimai piktnaudžiavimu išvis neturi pagrindo, nes Š. Narbutas nebuvo nei ekspertas, nei specialistas, veikęs valstybės vardu.

„Š. Narbutas nebuvo įgaliotas veikti ir kaip Vyriausybės atstovas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis žodžiu arba raštu būtų informuotas, kad jam suteikiami įgaliojimai veikti Vyriausybės vardu, – rašoma nuosprendžio ištraukose. – Š. Narbuto tuometinė veikla, per savo pažintis ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, nekelia abejonių šios veiklos teisėtumo prasme.“

Svarbu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojus, dalyvavusius COVID-19 testų pirkime, jiems buvo užduodamas klausimas, kaip liudytojai vertina reagentų įsigijimo aplinkybes iš „PMS International“, kai jų kaina be tarpininko gauto atlygio būtų 1 Eur už testą mažesnė.

Visų pirma, nurodoma teismo nutartyje, tai yra menamo pobūdžio klausimas, kuris yra negalimas. Antra, akivaizdžiai matyti, kad iš liudytojų buvo siekiama gauti atsakymą, kad iš tikrųjų be tarpininkavimo mokesčio COVID-19 testų kaina būtų buvusi mažesnė, tačiau tai yra nepagrįstos prielaidos, kurios ne tik nėra įrodytos bylos duomenimis, bet ir paneigtos minėtais Job Augustin Pero Tomas parodymais.

„Teismas patvirtino, kad šis sandoris buvo naudingas Lietuvai, kad dėl man tarpininkaujant įsigytų COVID-19 reagentų Lietuva sutaupė milijonus eurų, jei aš nebūčiau šiame sandoryje dalyvavęs nuo 2020 m. kovo iki balandžio pabaigos Lietuvoje PGR testų būtų nebuvę, t.y. dėl mano veiksmų buvo ne tik išgelbėtos žmonių gyvybės, bet ir reikšmingai prisidėta prie pirmosios COVID-19 bangos suvaldymo“, – visą pateiktą informaciją reziumavo Š. Narbutas.

Komentaras

Gintautas Bartkus

Buvęs teisingumo ministras, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas

Kalbant apie Š. Narbuto bylą, reikėtų pažymėti, kad ne išteisinamasis nuosprendis čia svarbiausias. Juk gyvename demokratinėje, teisinėje valstybėje. Svarbiau kalbėti apie didžiausią problemą, kuri buvo padaryta, – ši byla buvo pradėta labai skambiai. Buvo daug skambių ir viešų pareiškimų, kad Š. Narbutas yra kaltas, kad jis turės atsakyti už tam tikrus padarytus veiksmus ir t. t. Viskas būtų buvę visiškai kitaip, jei politikai, kurie tuo metu reiškėsi, ir prokuratūra būtų pasakę: štai, šis asmuo kol kas nėra nuteistas, mes gerbiame nekaltumo prezumpciją, sieksime bylą išnagrinėti visais teisiniais būdais. Jei tokius pareiškimus būtume girdėję nuo pat pradžių, viso to šou ir nebūtų buvę. Šiuo atveju buvo, jei taip galima pavadinti, ne baudžiamoji justicija, o parodomoji.

Akivaizdu, kad mūsų šalies politikai vis dar nesugeba įsisavinti – žmogaus kaltumą nustato tik teismas. Nuo visų viešų vertinimų reikėtų susilaikyti, ypač jei galimai nusikalstamą veiką jau tiria teisėsaugos institucijos. Toks jų situacijos vertinimas, dažniausiai neigiamas, yra realus spaudimas teisėsaugai. Mano nuomone, sąžiningas prokuroras jums pasakytų, kad viešumas tikrai nepadeda tyrimui. Tai vertinant, kad Š. Narbuto atveju buvo ilgą laiką transliuojama tik vienpusė pačios prokuratūros skleidžiama informacija, galima sakyti, kad iš viso to proceso buvo ruošiamasi daryti kažkokius politinius žaidimus ar kažką kita. Tik tai tikrai nebuvo susiję su baudžiamosios justicijos tikslais.

Verta paminėti ir taikytą neproporcingą nuosavybės teisės apribojimą. Š. Narbuto atveju buvo areštuotos visos turimos lėšos. Tad keliami labai paprasti klausimai: iš ko žmogus visus tuos trejus metus turi gyventi? Kaip jis turi susimokėti už teisinę gynybą, maistą, komunalinius mokesčius ir t. t. Kai vyksta tokie dalykai, pradedi galvoti, kad tokie metodai yra paprasčiausia spaudimo priemonė. Kam? Kad jis greičiau prisipažintų. Mano supratimu, tai yra labai neteisinga.

Š. Narbuto bylos atsiradimas tarsi rodo, kad 30 metų kurdami laisvos rinkos ekonomiką iki šiol neįsisavinome, kad viskas kainuoja ir kad už kiekvieną darbą žmogui turi būti atlyginama.

Pastebiu, kad situacija po tokių bliūkštančių bylų Lietuvoje šiek tiek gerėja, tačiau ji tikrai dar nėra pakankama. Pritarčiau, kad būtent dėl tokių atvejų reikėtų reikalauti tam tikros konkrečių teisėsaugos institucijų atsakomybės. Ją turėtų prisiimti ir politikai, kurie būtent ir kontroliuoja teisėsaugos institucijas. Ypač jei tam tikrus pažeidimus nustato Strasbūras, atsakomybė būtina, o dabar institucijos tarsi nusiplauna rankas.

Reikėtų nepamiršti, kad tokiems teisminiams procesams išleidžiamos didelės sumos mokesčių mokėtojų pinigų. Teisingumas kainuoja labai brangiai ir kitaip niekada nebus. Tačiau žmonių pinigus tikrai reikėtų taupyti. Vertinant tai, galvoje kirba klausimas: ar tokia byla iš viso turėjo atsirasti? Šis klausimas tam tikra prasme kelia nerimą, nes tai primena sovietinius laikus ir kovą su spekuliantais. Atrodo, dar nesame įsisavinę, kad žmogui už tarpininkavimą turi būti mokami pinigai. Jis mums padaro gerą darbą – suderina kainą, suranda prekių, užtikrina jų pristatymą ir t. t. Būtent už tai jis ir turi gauti atlyginimą. Š. Narbuto bylos atsiradimas tarsi rodo, kad 30 metų kurdami laisvos rinkos ekonomiką iki šiol neįsisavinome, kad viskas kainuoja ir kad už kiekvieną darbą žmogui turi būti atlyginama. Tokius dalykus kažkaip įvilkti į baudžiamąją teisę absoliučiai neteisinga.

„Aš susitaikęs su savo situacija. Advokatas patarė man skųsti, aš užsiėmęs kitais reikalais, apkaltai pasiruošęs“, – BNS sakė P. Gražulis.

Aukščiausiojo Teismo prašoma panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir politiką išteisinti. Teismo atstovė Rimantė Kraulišė BNS sakė, kad skundas užregistruotas, dabar dėl jo priėmimo spręs atrankos kolegija.

„Neturtinės žalos klausimas klausimas yra aktualus, jeigu tokio požymio nelieka, nelieka ir bylos“, – BNS sakė parlamentaro advokatas Rolandas Tilindis.

Advokatas patarė man skųsti, aš užsiėmęs kitais reikalais, apkaltai pasiruošęs.

Lietuvos apeliacinis teismas birželį paskelbė, kad 63 metų P. Gražulis piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

Tačiau P. Gražulio advokatas primena, kad 2019 metų birželį Seimas nesutiko leisti patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn.

„Šurmulys nurimo, žmonės tai nepamiršo, vienmandatėje jį išrinko. Jeigu neturtinė žala pasireiškia Seimo autoriteto sumenkinimu, tai kas tai įvertina? Žmonės, rinkėjai tai įvertina. Jei žmonės sako, kad Petras jiems tinkamas, vadinasi, Seimas su Petru nėra jiems blogas. Jeigu pokalbiai įrašyti ir pridėti byloje, yra Seimo etikos komisija yra, ji gali išspręsti, ar čia tikrai reikia baudžiamosios teisės. Toks irgi klausimas“, – BNS sakė R. Tilindis.

Birželio 30 dieną Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo kovo 3 dienos nuosprendžio.

Juo Seimo narys pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jam paskirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota daugiau nei 3,3 tūkst. eurų. 

Teismas paskelbė, kad byloje nustatyta, kad P. Gražulis, veikdamas šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, 2015-2017 metais neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis. Tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nurodo teismas.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad P. Gražulis, būdamas Seimo narys ir veikdamas „Judex“ interesais bei siekdamas iš šios bendrovės gauti turtinės naudos, suvokė, jog tyčia piktnaudžiauja tarnyba, pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir galiojančius įstatymus, nes Seimo nario mandatą naudojo ne savo pareigoms atlikti, o privatiems interesams.

Apeliacinio teismo vertinimu, kad iš „Judex“ gauta turtinė nauda buvo atlyginta ir kad Seimas, pirmą kartą svarstydamas klausimą dėl leidimo P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tokio sutikimo nedavė, teisėjų kolegijos nuomone, nepašalina nei P. Gražulio kaltės dėl nusikaltimo padarymo, nei fakto, kad jis siekė bei gavo turtinės naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

P. Gražulis paskirtą baudą moka dalimis.

„Vakar gauti R. M. Račkausko gynėjo ir G. Maskoliūnienės apeliaciniai skundai, prašoma išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – BNS antradienį sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas.

Apeliacinius skundus nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.

Sausio 24 dieną Šiaulių apygardos teismas kaltu dėl piktnaudžiavimo pripažino Panevėžio merą ir skyrė jam 30 tūkst. eurų baudą, taip pat penkerius metus atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje, taip pat konfiskuota daugiau nei 5 tūkst. eurų.

Panevėžio vadovas kaltintas per savo patarėją G. Maskoliūnienę davęs neteisėtų nurodymų savivaldybės tarnautojams, taip siekęs, kad savivaldybės organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų laimėtoja taptų su verslininku Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“.

G. Maskoliūnienė taip pat pripažinta kalta, jai skirta 25 tūkst. eurų bauda, jai taip pat atimta teisė penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje. M. Vaupšas yra miręs, todėl jo atžvilgiu byla pernai buvo nutraukta.

Tiek meras R. M. Račkauskas, tiek patarėja G. Maskoliūnienė šiuo metu eina savo pareigas, jie nėra nušalinti.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita Panevėžio mero byla, joje R. M. Račkauskas kaltinamas prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu.

Kaltinimai prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu šaudmenimis šioje byloje taip pat pateikti krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentui Alvydui Bieliauskui. Jam kaltintoja siūlo skirti 36,5 tūkst. eurų baudą.

Nuosprendis šioje byloje dar nėra paskelbtas.