„Mūsų teisininkai vertina dabar tą nutartį ir mes, kaip savivaldybė, visus teismo įpareigojimus vykdysime“, – BNS trečiadienį sakė A. Nekrošius.

„Mes ją (BNS – nutartį) ir apskųsime, nes matome, kad čia yra buvusios vadovės kerštas, kad nelaimėjo konkurso, noras sustabdyti įstaigos darbą. Mes, kaip savivaldybės vadovai, turime pareigą kreiptis į teismą, kad tuos apribojimus panaikintų“, – pridūrė jis.

Jis sakė, kad teisininkai ruošia kreipimąsi, tačiau teigė nežinantis, ar jis jau perduotas teismui.

Praėjusį penktadienį Šiaulių apylinkės teismas nutarė sustabdyti įvykusio konkurso į Raseinių PSPC direktoriaus pareigas darbo sutarties pasirašymo procedūrą.

Anot teismo, Raseinių rajono savivaldybės administracija įpareigojama nesudaryti darbo sutarties su konkursą laimėjusiu pretendentu, o jei tokia darbo sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki bus išspręstas ginčas dėl šio konkurso rezultatų

Ieškinį, BNS žiniomis, pateikė buvusi įstaigos vadovė Violeta Užringienė.

Nutartis, anot teismo, turi būti vykdoma skubiai, bet per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui. Dokumentai Raseinių PSPC įteikti rugpjūčio 29 dieną.

Šiuo metu P. Aukštikalnis Raseinių PSPC laikinai eina direktoriaus pareigas.

Kiek anksčiau penkios dešimtys Raseinių PSPC medikų kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį prašydami stabdyti šioje įstaigoje vykstantį konkursą.

Ministrui ir merui adresuotame laiške Raseinių poliklinikos darbuotojai teigė, kad jų pasipiktinimą sukėlė faktas, jog dešimt metų įstaigoje dirbanti buvusi jos direktorė V. Užringienė nepateko į antrąjį konkurso turą.

Abejones dėl konkurso skaidrumo išreiškė ir Raseinių ligoninės medikai. Dalis jų pateikė prašymus išeiti iš darbo.

Vis tik praėjusį penktadienį Raseinių rajono meras paskyrė išrinktą Raseinių ligoninės vadovą Gintarą Pikūną į šias pareigas, viešai pasklidus informacijai apie jo teistumą praeityje.

Anksčiau dėl tokios pat problemos darbą paliko dalis Raseinių ligoninės medikų.

„Situacija Raseiniuose aštrėja. Kas buvo panašu į laivo siūbavimą, virsta „Titaniko“ katastrofa“, – situaciją šioje savivaldybėje savo paskyroje „Facebook“ apibūdino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius BNS tvirtino padėties nedramatizuojantis, jis viliasi, kad pavyks visas abejones išsklaidyti per susitikimą su poliklinikos kolektyvu kitą savaitę.

Situacija Raseiniuose aštrėja. Kas buvo panašu į laivo siūbavimą, virsta „Titaniko“ katastrofa“.

Ministras prašo nepolitikuoti

Sveikatos apsaugos ministras teigia nežinantis, kaip klostysis įvykiai Raseinių poliklinikoje, todėl imtasi priemonių užtikrinti sveikatos apsaugos paslaugas savivaldybės gyventojams.

Anot jo, nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba didina pajėgumus šioje savivaldybėje, jei prireiktų pervežti daugiau pacientų.

Be to, Kauno klinikos pasiruošusius dengti išaugusį skubios pagalbos srautą iš Raseinių ir planuoja ten statyti telemedicinos stotelę, kad galėtų nuotoliniu būdu teikti konsultacijas.

„Mere Arvydai Nekrošiau, jau virsta mantra, bet pakartosiu – baikime gydymo įstaigas versti politikos aikštele, paisykime pacientų ir medikų interesų“, – rašo ministras.

Nepateko į antrą turą

Ministrui ir merui adresuotame laiške Raseinių poliklinikos darbuotojai teigia, kad jų pasipiktinimą sukėlė faktas, jog dešimt metų įstaigoje dirbanti dabartinė jos direktorė Violeta Užringienė nepateko į antrąjį konkurso turą.

„(...) mus pribloškė ir nuliūdino žinia, kad dabartinė mūsų direktorė V. Užringienė yra eliminuota iš konkurso kaip nepatekusi į antrą etapą, esą jos konkurentai (kaip dabar jau žinome) iš Kauno rajono ir kitas iš Kėdainių rajono, dirbantys šiuo metu toli nuo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros nutolusiose srityse, pirmajame konkurso etape pralenkė ir pateikė geresnius ar tikslesnius atsakymus į komisijos klausimus, kuriuos bent vienas iš patekusiųjų į antrą etapą pretendentų galimai jau žinojo, nes dalyvavo Raseinių ligoninės vadovo konkurse“, – rašo poliklinikos darbuotojai.

Praėjusią savaitę pranešta, kad dalis Raseinių ligoninės medikų pateikė prašymus išeiti iš darbo, kilus abejonių dėl atrankos į ligoninės direktoriaus pareigas skaidrumo, taip pat dėl darbo sąlygų, kitų priežasčių.

A. Dulkys praėjusią savaitę paragino stabdyti šį konkursą, bet Raseinių meras A. Nekrošius tvirtino neketinantis to daryti.

Susitiko su ligoninės kolektyvu

Raseinių savivaldybės meras ketvirtadienį BNS patvirtino gavęs poliklinikos darbuotojų laišką ir ketina su jais susitikti kitą savaitę.

„Laišką esu gavęs, bet jo dar nedramatizuočiau, planuojame susitikti su bendruomene, aptarti šiuos ir kitus klausimus. Aptarti, ar ten tikri parašai, ar žmonės pasirašė todėl, kad vadovė prašė“, – sakė jis.

A. Nekrošius prognozavo, kad panašių problemų kaip Raseiniuose kils ir kitose savivaldybėse, kur vyks sveikatos priežiūros įstaigų vadovų konkursai.

„Manau, kad per visą Lietuvą tas reikalas nukeliaus, nes jei keičiasi įstaigos vadovas, vieni būna patenkinti, kiti nepatenkinti. (...) Gal buvo susigyventa per ilgesnį laiką, ir dabar pokyčiai kelia stresą, atsiranda baimės. Manau, kad pakalbėjus su bendruomene, tie dalykai išsisprendžia“, – sakė meras.

Jis pranešė jau susitikęs su Raseinių ligoninės kolektyvu ir sužinojęs, kad tikroji  darbuotojų nepasitenkinimo priežastis yra ne esą neskaidrus vadovo konkursas, o daugelį metų nesprendžiami vidaus nesutarimai.

„Kalbėjomės su ligoninės žmonėmis ir, atrodo, visai kitos priežastys buvo – ne konkurso skaidrumai ar neskaidrumai, o, pasirodo, paprasti gyvenimiški dalykai, kurie buvo daug metų nesprendžiami“, – BNS sakė A. Nekrošius.

„Paprastai kalbant, ten yra tiesiog kelių skyrių darbuotojų ilgamečiai nesutarimai, kurių niekas nesprendė“, – teigė jis.

Ketvirtadienį įvyko pasitarimas su aplinkinių ligoninių vadovais, savivaldybių merais, Kauno klinikų atstovais, kaip užtikrinti sveikatos paslaugas raseiniškiams.

„Pirmiausia iš klinikų gausime telemonitorių, kurio pagalba Kauno klinikų specialistai konsultuos nuotoliniu būdu. Dar bus pokalbiai su šeimos gydytojais, su tais, kurie išėję atostogų, prašysime jų padėti, bus mokami papildomi preidai iš ligoninės biudžeto. Manau, kad po truputį susitvarkys situacija, ir nebus chaosinių dalykų“, – sakė meras.

Jis teigė, kad taip pat intensyviai ieškoma naujų darbuotojų ligoninei.

Pasak jo, darbą perimtų kiti rajono medikai.

„Mes su medikais pasiryžę kalbėtis iki paskutinės dienos ir bandyti atsižvelgti į jų prašymus bei reikalavimus, bet jei nutiktų, kaip nutiktų, turime planą „B“, kalbėsimės su kitais medikais, šeimos gydytojais, kad padėtų tokioj nelengvoj situacijoj“, – BNS pirmadienį sakė A. Nekrošius.

Meras pirmadienį ketino susitikti su darbą palikti ketinančiais medikais, tačiau jie į susitikimą neatvyko. Pasak A. Nekrošiaus, jis pasiūlė kitą medikams patogų laiką.

„Aš iš ryto atėjau į susitikimą ir direktorius paskambino, kad pasikeitė planai medikų ir šiandien neatvyks. Paprašiau ligoninės direktoriaus, kad jis ateitų, irgi kažkokio aiškumo nepasakė, kokia priežastis, kažkoks užimtumas pasikeitė ar kažkas tokio, kaip aš supratau tarp eilučių“, – kalbėjo meras.

Su Raseinių ligoninės direktoriumi Vidmantu Merkliopu BNS pirmadienį susisiekti kol kas nepavyko.

Meras A. Nekrošius teigė, kad vienokius ar kitokius sprendimus reikia rasti iki rugpjūčio 10 dienos, nuo kurios darbą gali palikti dalis medikų, bet, kaip pažymėjo meras, datos prašymuose skirtingos, yra išėjusiųjų atostogų.

„Nuo rugpjūčio pirmos dienos stabdytume planinių ligonių guldymą, kad tiesiog nebūtų taip, kad lieka pilna ligonių, o nėra gydytojų“, – pirmadienį LRT laidai „Panorama“ sakė V. Merkliopas.

Dalis Raseinių ligoninės medikų pateikė prašymus išeiti iš darbo, kilus abejonių dėl atrankos į ligoninės direktoriaus pareigas skaidrumo, taip pat dėl darbo sąlygų, kitų priežasčių. Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę paragino stabdyt konkursą.

Savivaldybės meras „valstietis“ A. Nekrošius BNS sakė to daryti neketinantis, bet žadėjo ieškoti sutarimo dėl situacijos.

A. Nekrošius patvirtino, jog šiuo metu prašymus išeiti iš darbo yra pateikę bent septyni Raseinių ligoninės medikai, tačiau kaltino vietos politikus eskaluojant situaciją.

Meras teigė kreipęsis į medikų organizacijas, siūlydamas deleguoti atstovus stebėti vietos ligoninės vadovo atranką.

Konkursą vadovauti Raseinių ligoninei savivaldybė paskelbė birželį. Meras patvirtino, kad jame dalyvauja penki kandidatai.

Kaip pranešė LRT, į kitą etapą atrinkti du kandidatai – dabartinis ligoninės vadovas ir šiuo metu įstaigoje dirbantis medikas.

„Pirmadienį 8 valandą planuojam susitikti su medikais, taip pat ligoninės vadovu, ir aptarti susidariusią situaciją bei galimus sprendimo būdus. Su pačiu vadovu kalbėsim, ką jis siūlo, kokias alternatyvas, jei nutiktų, kad medikai išeina. Galbūt reiks kreiptis į ministeriją pagalbos, asocijuotus asmenis, kad padėtų išgyvent“, – BNS sakė meras.

Dalis Raseinių ligoninės medikų pateikė prašymus išeiti iš darbo, kilus abejonių dėl atrankos į ligoninės direktoriaus pareigas skaidrumo. Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę paragino stabdyt konkursą.

Savivaldybės meras „valstietis“ A. Nekrošius BNS sakė to daryti neketinantis, bet žadėjo ieškoti sutarimo dėl situacijos.

A. Nekrošius patvirtino, jog šiuo metu prašymus išeiti iš darbo yra pateikę bent septyni Raseinių ligoninės medikai, tačiau situaciją sakė eskaluojant vietos politikus.

„Kadangi rugsėjo mėnesį Raseinių rajone rinkimai į Seimą, šiek tiek ta tema politizuota, politikai ją dabar kaip laivelį jūroje siūbuoja į vieną ar kitą pusę, tačiau nelabai įsiklausoma į medikų pageidavimus. Jie nerimauja, kad laimės vienas ar kitas žmogus, kuris kartu darbuojasi“, – teigė meras.

A. Nekrošius teigė kreipęsis į medikų organizacijas, siūlydamas deleguoti atstovus stebėti konkurso.

Konkursą vadovauti Raseinių ligoninei savivaldybė paskelbė birželį. Meras patvirtino, kad jame dalyvauja penki kandidatai.

Politikai reaguoja į kelių medikų pateiktus prašymus išeiti iš darbo, daliai jų suabejojus atrankos į ligoninės vadovus skaidrumu.

„Šiandien buvo rajono tarybos posėdis, pasikvietėm ligoninės direktorių, kuris papasakojo apie situaciją. Trumpai kalbant, pristatė tai, kad ne tik dėl konkurso, dėl kitų dalykų irgi medikai pateikė prašymus išeiti, bet prašėm ligoninės vadovo pakalbėti su medikais, kad drastiškų veiksmų nesiimtų. Mes pirmadienį savo ruožtu planuojame susitikti su medikais, kurie ketina trauktis, ir kalbėti“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Nekrošius.

„Man kaip merui situacija neeilinė, septynių medikų išėjimas tikrai būtų reikšmingas, tektų susidurti su dideliu iššūkiu“, – sakė Raseinių rajono vadovas.

Stabdyti konkursą paraginęs A. Dulkys tvirtina, kad pasitikėjimo konkurso skaidrumu nebeįmanoma užtikrinti, net jei konkurso komisija būtų papildyta atstovais iš ministerijos, medikų ar kitų organizacijų.

„Jei šiame atrankos etape iš ministerijos ar kitų organizacijų būtų deleguotas papildomas atstovas į komisiją, jis jau negalėtų patikrinti jau atrinktų kandidatų tinkamumo ir nebūtų išsklaidytos medikų abejonės“, – feisbuke ketvirtadienį paskelbė ministras.

Ministras pažymi, kad vietos ligoninės medikai išreiškė abejonę ne tik dėl savivaldybės organizuojamo konkurso atrankos procedūrų, bet ir dėl kandidatų atitikimo kriterijams, taip pat nuogąstauja, kad tai bus ne konkursas, o paskyrimas.

A. Nekrošius patvirtino, jog šiuo metu prašymus išeiti iš darbo yra pateikę bent septyni Raseinių ligoninės medikai, tačiau situaciją sakė eskaluojant vietos politikus.

„Kadangi rugsėjo mėnesį Raseinių rajone rinkimai į Seimą, šiek tiek ta tema politizuota, politikai ją dabar kaip laivelį jūroje siūbuoja į vieną ar kitą pusę, tačiau nelabai įsiklausoma į medikų pageidavimus. Jie nerimauja, kad laimės vienas ar kitas žmogus, kuris kartu darbuojasi“, – teigė meras.

A. Nekrošius teigė kreipęsis į medikų organizacijas, siūlydamas deleguoti atstovus stebėti konkurso.

Konkursą vadovauti Raseinių ligoninei savivaldybė paskelbė birželį. Meras patvirtino, kad jame dalyvauja penki kandidatai.

Ariogaloje penktadienį išsilieję naftos produktai pasiekė Dubysos upę, pirminiais duomenimis, išsiliejo apie 200 litrų teršalų, sako Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius.

„Po intensyvaus lietaus teršalai yra pasiekę Dubysos upę. Kadangi pralaužė užtvaras, didelis srautas vandens buvo (...). Kol kas viskas kontroliuojama, bet, deja, teršalai pateko į upę“, – BNS pirmadienį sakė A. Nekrošius.

Pasak jo, pirmadienį darbą pradėjo už teršalų utilizavimą atsakingos įmonės, tačiau meras teigė šiuo metu negalintis pasakyti, kokie pajėgumai dirba.

Kol kas viskas kontroliuojama, bet, deja, teršalai pateko į upę.

Dėl incidento Raseinių rajono savivaldybė penktadienį paskelbė ekstremalią situaciją, A. Nekrošius tvirtino nežinantis, kada ji bus atšaukta.

„Preliminariai galiu pasakyti, kad pats savininkas neneigia maždaug dviejų šimtų litrų, bet realiai ten turbūt daugiau“, – kalbėdamas apie išsiliejusį teršalų kiekį sakė meras.

Ekologinė nelaimė nutiko į gruntą patekus iš vienos sugedusios talpyklos išsiliejus kurui. Ši talpykla buvo privačiame sklype.

Meras anksčiau teigė, jog apie pastebėtą taršą Dubysoje praėjusią savaitę pranešė gyventojai. Galop tarnybos rado ir taršos šaltinį – tikėtina, kad išsiliejęs kuras į upę pateko po to, kai prasisunkęs žeme pasiekė paviršinius vandenis.

Tuomet jis teigė, kad užterštą gruntą sklypo savininkas turės sutvarkyti savo lėšomis.

Tarša buvo sustabdyta tą pačią dieną.

Aplinkos apsaugos departamentas pirmadienį informavo, kad pranešimą apie galimą taršą Ariogaloje gavo praėjusį trečiadienį, birželio 28 dieną. Kitą dieną imtasi priemonių užkirsti kelią naftos produktų teršalų plitimui į aplinką – buvo dedamos keičiamos absorbavimo rankovės, nukasamas užterštas gruntas, dedami smėlio maišai, o užtvenkus, vanduo su teršalais buvo filtruojamas, hidroskysčiu skaidomos naftos produktų atliekos.

Nustatyta, kad prakiuro požeminė talpykla ir dyzelino kuras ištekėjo į drenažinį vandens surinkimo šulinį, iš jo tarša pateko į paviršinius vandenis.

Aplinkosaugininkai patvirtino, kad nedidelė teršalų dalis per paviršinių nuotekų surinkimo kanalą pateko į Dubysos upę.

„Nustačius taršos židinį sklypo savininkas nedelsiant ėmėsi veiksmų ir išpumpavo iš nesandaraus rezervuaro likusį kurą į sandarias talpas. Tarša buvo sustabdyta tą pačią dieną“, – teigiama Aplinkos apsaugos departamento pranešime.

„VRK vadovaudamasi rinkimų kodeksu (...) nusprendžia pripažinti Seimo nario A. Nekrošiaus, išrinkto vienmandatėje Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje, įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui nuo 2023 metų balandžio 20 dienos“, – posėdyje pranešė VRK pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas.

Tokiam sprendimui komisija pritarė bendru sutarimu.

Posėdžio metu taip pat apsispręsta dėl kovo pradžioje išrinktų, bet dirbti savivaldybių tarybose neketinančių politikų mandatų panaikinimo.

VRK iki ketvirtadienį vykusio posėdžio pradžios sulaukė 35 tokių politikų prašymų dėl mandatų atsisakymo.

Šiame sąraše yra ir devyni parlamentarai: Biržų rajono tarybos nariu išrinktas „darbietis“ Valdemaras Valkiūnas, į Kauno miesto tarybą išrinktas „valstietis“ Aurelijus Veryga, į Kauno rajono tarybą – liberalas Viktoras Pranckietis, į Klaipėdos miesto tarybą – „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Remigijus Žemaitaitis, į Klaipėdos rajono tarybą – konservatorė Rasa Petrauskienė, į Panevėžio miesto tarybą – „valstietis“ Deividas Labanavičius, į Šilutės rajono taryba – konservatorius Jonas Gudauskas, į Telšių rajono tarybą – „darbietis“ Valentinas Bukauskas, į Ukmergės rajono tarybą – „valstietis“ Juozas Varžgalys.

Mandato taip pat atsisakė į Kauno miesto tarybą su socialdemokratais kandidatavusi Snieguolė Navickienė, į Kazlų Rūdos tarybą – su „valstiečiais“ į rinkimus ėjusi Vilija Kazlienė, į Mažeikių rajono tarybą – su socdemais kandidatavęs Viktoras Prokopčukas bei su „valstiečiais“ – Milda Šukienė,  į Molėtų rajono tarybą – komiteto „Molėtai kartu“ atstovas Mindaugas Kildišius, į Pakruojo rajono tarybą – su socialdemokratais Simona Lipskytė ir Virginijus Kacilevičius.

Mandatų atsisakė ir į Panevėžio miesto tarybą kandidatavę politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ atstovai Tomas Jukna bei Gintarė Maskoliūnienė, į Prienų rajono tarybą – su „valstiečiais“ kandidatavusi Laimutė Jančiukienė ir su socialdemokratais Jonas Kvietkauskas, į Raseinių rajono tarybą – su konservatoriais dalyvavęs Vidmantas Merkliopas ir su socdemais – Diana Kaupaitienė, į Rietavo tarybą – liberalų sąraše buvęs Vytautas Dičiūnas.

Tarp pareigų savivaldybių tarybose atsisakiusių politikų yra ir į Skuodo rajono tarybą išrinkta Lietuvos regionų partijos sąraše buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, į Šiaulių miesto tarybą patekę politinio komiteto Nepartinio sąrašo „Dirbame miestui“ atstovai Antanas Bartulis, Justinas Švėgžda ir Vincas Urbonavičius, į Šilalės rajono tarybą – su konservatoriais išrinktas Jonas Gudauskas, į Telšių rajono tarybą – Tautos ir teisingumo sąjungos atstovas Dainius Norkus, į Vilkaviškio rajono tarybą – su demokratais patekęs Valentinas Gražulis, į Vilniaus rajono tarybą – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai Gediminas Janavičius bei Tadeušas Aškelianecas, į Zarasų rajono tarybą – politinio komiteto „Kurk Zarasams“ atstovai Aurelija Trimonytė, Modestas Stumbrys, Eglė Vaitkevičienė ir su liberalais patekęs Aurelijus Banys bei su „darbiečiais“ išrinkta Olga Podolskienė.

„VRK vadovaudamasi rinkimų kodeksu (...) nusprendžia pripažinti, kad naujai išsirinkti savivaldybių tarybų nariai netenka savivaldybės tarybos nario mandato“, – sakė A Puksas.

Šiam sprendimo projektui taip pat pritarta bendru sutarimu.

Pagal Rinkimų kodeksą, savivaldybių tarybų nariais negali būti Seimo nariai, europarlamentarai, Vyriausybės nariai, valstybės įstaigų vadovai, kurių veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, mero politinio pasitikėjimo tarnautojai, savivaldybės darbuotojai, savivaldybės įstaigų, įmonių, bendrovių vadovai.

Išrinktas savivaldybės tarybos narys, nusprendęs neatsisakyti nesuderinamų pareigų, ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki pirmojo tarybos pirmojo posėdžio turi VRK pateikti pareiškimą dėl mandato atsisakymo.

Tuo metu Seimo narys A. Nekrošius pasirinko Raseinių rajono mero pareigas. Dėl to panaikinti jo įgaliojimai Seime.

Jis taip pat yra iškovojęs Raseinių savivaldybės tarybos nario mandatą. Kadangi pagal naują tvarką meras nebegali būti tarybos nariu, A. Nekrošius atsisako ir šio mandato.

Politikas į parlamentą 2020 metais išrinktas vienmandatėje Raseinių-Kėdainių apygardoje, tai reiškia, kad čia turės vykti naujo Seimo nario rinkimai.

Kovą per savivaldos rinkimai išrinkti 1498 tarybos nariai ir 60 merų.

„Taip, jau viskas, panašu, kad laimėjau“, – sekmadienio vakarą BNS sakė politikas.

Anot parlamentaro, pergalę lėmė rinkėjų pasitikėjimas, nes daug metų būdamas Seimo nariu jis susitikinėjo su gyventojais, domėjosi jų interesais.

„Visą laiką prieš balsuodamas Seime konsultuodavausi, tardavausi, ką jie galvoja. Matyt, tai ir padėjo. Žmonės matė, kad atliepiu jų lūkestį“, – teigė A. Nekrošius.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, už jį balsavo apie 53 proc. rinkėjų, jo varžovas, dabartinis meras konservatorius Andrius Bautronis surinko maždaug 46 proc. balsų.

Žmonės matė, kad atliepiu jų lūkestį.

A. Nekrošius į parlamentą 2020 metais išrinktas vienmandatėje Raseinių-Kėdainių apygardoje, tai reiškia, kad čia turės vykti Seimo nario rinkimai.

Jo vadovaujami Raseinių „valstiečiai“ naujos kadencijos taryboje turės penkias vietas iš 25.

Daugiausia mandatų – septynis – šioje taryboje yra gavę konservatoriai, šešias vietas iškovojo socialdemokratai, tris – politinis komitetas „Tau, kraštieti!“, po du – Regionų partija ir Darbo partija.

A. Nekrošius sakė dėl koalicijos sudarymo kalbėsiąs su visais išrinktais politikais.

„Esame atviri, kurie norės skaidrios ir doros savivaldos, tuos ir kviečiame“, – teigė jis.

Tarp galimų partnerių A. Nekrošius minėjo socialdemokratus, politinio komiteto atstovus.

„Pagrindiniai darbai vyks rytoj, šiandien švenčiame“, – BNS sakė Seimo narys.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Už antrojo parko vystymui skirtą įstatymų pataisų paketą po pateikimo balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 12. Pataisas toliau Seimas svarstys gruodžio 21 dieną. 

Jeigu Seimas pakeitimus priims, antrasis vėjo elektrinių Baltijos jūroje parkas bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu.  

Kaip parlamentarams sakė pataisas pristatydamas energetikos ministras Dainius Kreivys, du parkai jūroje leis Lietuvai pasigaminti dar 50 proc. elektros, nes dabar jos pasigaminama vos iki 40 proc. 

Pasak jo, antrasis jūros parkas bus statomas už pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje. 

„Jis bus toliau į jūrą nuo to pirmojo parko“, – teigė ministras, atsakydamas į „valstietės“ Ligitos  Girskienės klausimą dėl parko statybos vietos.  

Ministras aiškino, kad iki 2030 metų numatyta pastatyti du vėjo jėgainių parkus jūroje, dar 3,6 gigavato energijos gauti iš sausumos vėjo ir virš 4 gigavatų – iš saulės jėgainių.

„Tai patenkintų visą mūsų poreikį. Plius importas. Tikrai konkurenciją turėsime pakankamai aštrią ir tikrai kainos bus neblogos. Jūros vėjas konkuruos rinkos sąlygomis, o didesnis kiekis ir leis mažinti kainas mūsų vartotojams“, – kalbėjo D. Kreivys. 

 Tuo tarpu „valstietis“ Arvydas Nekrošius nuogąstavo, kad iš vėjo jūroje pagaminta elektra bus brangesnė negu pagaminta iš vėjo sausumoje: „Statyti jūroje bus brangiau negu sausumoje“. 

Pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną Energetikos ministerija numato paskelbti 2023 metų rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad 700 megavatų (MW) galios vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius. 

„Valstiečiai“ taip pat siūlo didinti reikalavimus nepriklausomiems elektros tiekėjams, taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šilumos ir elektros gamybos įrenginiuose naudojamam kurui bei leisti visiems vartotojams sugrįžti į visuomeninį tiekimą.

„Siūlome panaikinti elektros energijos garantinio tiekimo paslaugai taikomą 25 procentų antkainį. (...) Mūsų nuomone, šis apmokestinimas nėra teisingas (...) Vartotojai nėra kvaili žmonės – jie matydami realią konkurenciją tarp nepriklausomų energijos tiekėjų, galėtų pasirinkti pigiausią jiems siūlomą kainą“, – ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje teigė parlamentaras Arvydas Nekrošius.

Siūlome panaikinti elektros energijos garantinio tiekimo paslaugai taikomą 25 procentų antkainį.

Tuo metu jo frakcijos kolega Valius Ąžuolas apskritai siūlo naikinti garantinio elektros tiekimo paslaugą: „Tada nelieka ir 25 procentų baudos, ir nebelieka, kad tave per prievartą įmeta į biržinę kainą“. 

Nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkusiems pirmo ir antro etapų elektros vartotojams bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teikia garantinio tiekimo paslaugą, kurios kaina yra 25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina, be to, vartotojams papildomai reikia mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. 

Siūlo leisti visiems grįžti į visuomeninį tiekimą

A. Nekrošius taip pat siūlo taikyti didesnius reikalavimus veiklos leidimą norintiems gauti nepriklausomiems elektros tiekėjams.

„Įmonės turėtų turėti finansinį, kompetencinį, vadybinį pajėgumą. Taip pat turėtų būti užsitikrinę tam tikrą garantuotą energijos kiekį, kurį ketina tiekti vartotojams. Kitaip tariant, kad jie būtų pasirašę sutartis su gamintojais ir kad tos sutartys būtų tvarios. Kad tai nebūtų tik iš biržos perkama elektra, turint aštuonis darbuotojus ir paprastai tariant išrašinėjant sąskaitas“, – teigė parlamentaras.

Dar vienas jo siūlymas – taikyti nulinį PVM tarifą šilumos ir elektros gamybos įrenginiuose naudojamam kuri, pavyzdžiui, biomasei ar gamtinėms dujoms.

„Taip mes galėtume apimti didesnį ratą energiją gaminančių įmonių, kurios galėtų į rinką tiekti pigesnę elektros energiją ir šilumą. Tai tik palengvintų galutiniam vartotojui gyvenimą“, – teigė A. Nekrošius. 

V. Ąžuolas taip pat siūlo leisti visų etapų elektros vartotojams grįžti į visuomeninį tiekimą.

„Sudaryti galimybę visiems – ar tai būtų pirmo, antro, ar trečio vartotojai – visiems sudaryti galimybę grįžti į visuomeninę tiekimą. Energetikos ministras padarė įdomią gudrybę tai leisti tik trečio etapo vartotojams – tik jiems leisti grįžti arba niekur neišeiti. Tada klausimas – kuo kalti kiti, kurie papuolė į kitus etapus“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Jei Seimas iki spalio 1-osios priimtų Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisas, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę nuo rugsėjo veiklą sustabdžiusios „Perlas Energijos“ vartotojai būtų perkelti į visuomeninį tiekimą, kurį užtikrina valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“.

Jos standartinis vienos laiko zonos tarifas iki šių metų pabaigos yra 33 centai, o su 9 centų kompensacija – 24 centai. 

Pasigenda Vyriausybės veiksmų, tikisi interpeliacijos D. Kreiviui

„Valstiečių“ atstovai spaudos konferencijoje taip pat teigė pasigendantys Vyriausybės veiksmų suvaldant augančias energetikos išteklių kainas. Pasak frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, planuojamos kompensacijos yra „kova su pasekmėmis“, bet ne problemos sprendimas.

„(Vyriausybė – BNS) žada milijardą eurų kompensacijų, bet kompensacijos, kad ir milijardas, yra tik kova su pasekmėmis, bet ne problemos sprendimas“, – teigė  A. Norkienė.

„Kodėl iki šiol yra delsiama imtis konkrečių veiksmų energetikos kainoms pažaboti, panašu, tų atsakymų mes negirdime. Viskas lyg ir veikiama ekspromtu, negirdime apie jokį veiksmų planą, bandoma tas pasekmes užglaistyti kompensacijomis, bet problema yra nesprendžiama“, – pridūrė ji. 

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad energijos kainų kompensavimui kitąmet numatoma skirti daugiau nei 1 mlrd. eurų, tačiau kiek ir kam konkrečiai bus mokamos subsidijos, kol kas neatskleidžiama. 

A. Norkienė neatmetė, jog energetikos ministrui Dainiui Kreiviui šį rudenį opozicija gali surengti interpeliaciją.

„Norint atsakymus išgirsti, į kuriuos turėtų atsakyti energetikos ministras, viena iš formų yra interpeliacija. Manau, kad opozicija būsime susitelkę ir priimsime tą sprendimą, kad ta interpeliacija šį rudenį turėtų tikrai įvykti“, – teigė „valstiečių“ frakcijos seniūnė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turi didžiausią opozicinę frakciją, iš visų 20 narių.