11-oje oro uostų, įskaitant judriausią Frankfurte, taip pat sostinėje Berlyne, atšaukta mažiausiai 1,1 tūkst. skrydžių, pranešė Vokietijos oro uostų federacija ADV.

Frankfurto oro uoste atšaukti 310 iš 1 tūkst. 120 atvykstančių ir išvykstančių skrydžių, per dieną gali būti paskelbta apie kitus atšaukimus, naujienų agentūrai AFP sakė operatorės „Fraport“ atstovas. Berlyno oro uostas pranešė, kad ketvirtadienį iš terminalų, paprastai aptarnaujančių apie 50 tūkst. keleivių, nepakils nė vienas lėktuvas.

Profesinės sąjungos „Verdi“ paskelbtas streikas paveikė ir Hamburgo, Brėmeno, Hanoverio, Kelno, Diuseldorfo, Leipcigo, Drezdeno, Erfurto ir Štutgarto oro uostus. Profesinė sąjunga nori, kad valandinis atlyginimas būtų padidintas 2,80 euro, taip pat didesnio apmokėjimo už viršvalandžius. „Verdi“ vadovas Frankas Werneke vadino darbo sąlygas „tokiomis katastrofiškomis, kad žmonės nori nors kokio palengvinimo“. Derybos bus tęsiamos kitą savaitę.

Pastarosiomis savaitėmis Vokietiją purtė streikai. Praėjusią savaitę penkių dienų streiką surengė traukinių mašinistai. „Verdi“ paragino penktadienį visoje šalyje surengti viešojo transporto streiką, per jį sustos autobusai, tramvajai ir metro traukiniai.

Oro uostus aptarnaujantys verslai sako, kad dėl griežtų patikrinimų keli šimtai darbuotojų nebegalės dirbti sau įprasto darbo. Pranešama, kad dėl to gali būti net atšaukti skrydžiai.

Oro uostuose dažnai galima pamatyti žmonių eiles, ypač registruojantis skrydžiui. Jau ir dabar oro uostas ragina keliaujančius į oro uostą atvykti bent prieš dvi valandas iki skrydžio ir turėti pasiruoštus visus reikalingus dokumentus. Tačiau nuo spalio šios eilės gali išaugti kur kas labiau. Baiminamasi, kad oro uostuose pritrūks darbuotojų.

„Nuo spalio pirmos keičiasi laikinų leidimų išdavimų tvarka, jeigu anksčiau, neturėdami darbuotojų, mes galėdavome suteikti laikinus leidimus, kol jie praeina visas saugumo patikras, gali lydimi nuolatinius leidimus turinčių darbuotojų dirbti oro uosto teritorijoje, nuo spalio 1 d. tokia galimybė labai sumažėja – iki 21 d. per metus“, – pasakojo Civilinės aviacijos asociacijos vadovė Orijana Mašalė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visa tai esą atsilieps ir keleiviams.

„Ilgesnės eilės prie registracijos, ilgesnis aptarnavimas prie įsodinimo vartų, aišku, aviacijos saugumo patikroje irgi gali susidaryti tam tikros spūstys“, – sakė oro uosto saugos ir saugumo departamento vadovas Vidas Kšanas.

„Galbūt netgi prasidės lėktuvų vėlavimai, kadangi lėktuvų, orlaivių remonto paslaugas teikiančios įmonės lygiai taip pat susiduria su tomis pačiomis problemomis. Gali būti atšaukiami skrydžiai ir panašūs dalykai, tai nuo leidimų problemos daug nepatogumų gali persikelti patiems keleiviams“, – aiškino O. Mašalė.

Pasak Civilinės aviacijos asociacijos vadovės, tai palies apie keturis šimtus darbuotojų, tad skaičiai nejuokingi. Darbuotojų didžiausiame Vilniaus oro uoste ir taip trūksta.

„Ieškome jų, skelbiame atrankas. Šiuo metu paieškoje yra apie 40-50 darbuotojų“, – detalizavo V. Kšanas.

Blogiausia esą tai, kad gauti ilgalaikį leidimą dirbti oro uoste užtrunka per ilgai.

„Jei kitose ES šalyse leidimų reikia laukti nuo kelių iki keliolikos dienų, tai pas mus – nuo 30 iki 60 dienų, o kai kuriais atvejais netgi dar daugiau dienų. Turim tokių kuriozinių istorijų, kai žmogus daugybę metų dirba įmonėje, bet jau du mėnesius negali gauti leidimo pratęsimo“, – pasakojo O. Mašalė.

Gali būti atšaukiami skrydžiai ir panašūs dalykai, tai nuo leidimų problemos daug nepatogumų gali persikelti patiems keleiviams.

Anot oro uostą aptarnaujančių įmonių atstovės, problema buvo žinoma jau porą metų.

„Šitą tvarką inicijavo Transporto kompetencijų agentūra (TKA). Nors jie ir žinojo problemą, kurią ir turime Lietuvoje būtent su tuo ilgu leidimų išdavimo procesu, tai yra tam tikri galbūt iš jų pusės pasiūlymai, bet kartu, manome, kad būtų buvę galima ir anksčiau padaryti tam tikrų žingsnių, kad situacija būtų geresnė“, – teigė O. Mašalė.

Transporto kompetencijų agentūra tikina, kad visas griežtas tvarkas nustato Europos Komisija.

„Šią vasarą Europos Komisija valstybes nares, tame tarpe – ir Lietuvą, papildomai informavo apie ypač griežtą požiūrį į laikinų leidimų išdavimo procesą ir tų leidimų galiojimo trukmę“, – tikino Transporto kompetencijos agentūros civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta.

Kitose šalyse dažnai nusikaltimo dirbant nepadariusiems oro uostų darbuotojams leidimai toliau dirbti suteikiami automatiškai. Kodėl Lietuvoje to nėra, esą reikia klausti tų, kurie tikrina.

„Lietuvoje tą patikrinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas ir 2-asis operatyvinių tarnybų departamentas. Tai yra dvi institucijos, iš kurių turi būti pateikta išvada dėl asmens nepriekaištingos reputacijos patvirtinimo“, – nurodė V. Plėta.

Valstybės saugumo departamentas atsako, kad laikosi įstatymų. Esą tikrindamas asmenis dėl nepriekaištingos reputacijos atsakymą privalo pateikti per dvidešimt darbo dienų. Išimtiniais atvejais – per 30 darbo dienų.

Saulė Vilniaus oro uoste ne viena – seneliai anūkę lydi į Šiaurės šalis pas ten dirbančius tėvus. Džiaugiasi, kad bent skrydis nevėluoja ir nėra atšauktas.

„Būdavo kartais, kad vėluoja dieną ir tiesiog atšaukia skrydį, tada reikia į kitą“, – sakė Saulė.

Ji prisimena, kad dėl šios vasaros chaoso aviacijoje žlugo ne vienas sumanymas. Reikėjo koreguoti šeimos darbo ir atostogų planus.

Ekspertai tvirtina, kad Baltijos šalyse ramu, bet keleiviai baiminasi ir viena po kitos traukia istorijas.

„Jie atšaukė mūsų tiesioginį skrydį iš Latvijos į Jungtinę Karalystę. Šiandien vietoje to pasiūlė kitą alternatyvą – skristi per Lietuvą, taigi mes praleidome keturias valandas vien keliaudami iš Rygos į Vilnių“, – guodėsi moteris.

„Visada jų būna, bet, kad taip masiškai... mergina dėl to labai stresuoja, bet aš sakau, kad viskas bus gerai“, – optimizmo nestokojo oro uoste kalbintas vyras.

Vokietijos skrydžių milžinė „Lufthansa“, kuri per mėnesį atlieka per 100 tūkst. skrydžių, dėl darbuotojų streiko atšaukė tūkstantį kelionių. Tačiau vien tai sujaukė planus daugiau nei 130 tūkst. keliautojų.

Atidedamas ir kas penktas „Ryanair“ skrydis. SAS po daugiau nei dvi savaites trukusių derybų nutraukė darbuotojų protestus, tačiau jie bendrovei kainavo 150 mln. eurų ir paveikė beveik pusę mlrd. keleivių.

„Tai susiklostė dėl kelių priežasčių ir, žinoma, tai lėmė pandemija, karo situacija ir brangstant aviaciniam kurui sutrikusi tiekimo grandinė“, – komentavo vienos bendrovės atstovė Rasa Levickaitė.

Tas taškas kažkada turėjo ateiti ir jis atėjo kaip tyčia šią vasarą.

Trūksta ne tik darbuotojų, bet ir orlaivių. Nėra kuo pakeisti susidėvėjusių detalių.

„Tas taškas kažkada turėjo ateiti ir jis atėjo kaip tyčia šią vasarą“, – sakė R. Levickaitė.

Per Žolines iškeliavę tautiečiai, tikėdamiesi grįžti laiku po ilgojo savaitgalio, galėjo sulaukti staigmenų ir darbus tęsti ne darbovietėje, o oro uosto laukimo salėje.

„Patarimas – žiūrėti filosofiškai ir tiesiog nesinervinti, įsidėti papildomą sumuštinį, knygą, žaislų vaikams ir, jeigu teks palaukti porą valandų ilgiau, reikia palaukti. Mes negalime tikėtis, kad nervinsimės, ant kažko šauksime ir ta orlaivį staigiai mums privarys ir išskraidins“, – šypsojosi R. Levickaitė.

Įvykus nesklandumams sudėtinga rasti ir kitų variantų, kaip sugrįžti atgal.

„Vietų skrydžiuose nebėra, bet taip pat nėra ir galimybių skristi su persėdimais. Skrendant su persėdimais visada didėja rizika – ir bagažo dingimo, ir skrydžio atšaukimo, ir jungties subyrėjimo“, – aiškino R. Levickaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos oro uostų atstovai neslepia – įstrigti įmanoma ir mūsų šalyje.

„Pastarojo laikotarpio rizika rodo, kad Lietuvos oro uostose atšauktų ir stipriai vėluojančių skrydžių, skaičiuojant nuo viso skrydžių srauto, yra tik apie 1–2 proc.“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Net ir keli procentai yra daugiau nei porą dešimčių skrydžių, tad dabar pluša ne tik aviacijos darbuotojai, bet ir skundus nagrinėjantys teisininkai.

„Labai padaugėjo skundų dėl oro keleivių teisių. Maždaug ketvirtadalis mūsų centre gaunamų skundų yra dėl oro keleivių teisių – atšaukti, atidėti skrydžiai, dingę, sugadinti bagažai“, – vardijo Europos vartotojų centro teisininkė Rasa Tiaškevičienė.

Jei skrydis vėluoja daugiau nei tris valandas ar yra neplanuotai atšaukiamas, pagal ES reglamentą keliautojams priklauso kompensacija, kuria pasirūpinti privalo oro linijos. Jos gali siekti nuo 250 iki 600 eurų.

„Dauguma bylų dėl pinigų grąžinimų už atšauktus skrydžius yra vartotojų naudai ir anksčiau ar vėliau vartotojai tikrai atgauna pinigus. Dėl kompensacijų yra sudėtingesnė problema, kadangi tam tikrais atvejais oro vežėjai iškart motyvuoja ypatingosiomis aplinkybėmis“, – teigė R. Tiaškevičienė.

Patirtų nuostolių kompanijos nekompensuoja ne tik dėl blogų oro sąlygų, erdvės apribojimų, bet ir streikų. 

ES pirmininkaujanti Čekija užkulisiuose užsiminė, kad ragins peržiūrėti kompensacijų taisykles, nes, anot kai kurių oro linijų, jos pernelyg dosnios keleiviams.

Ekspertai skaičiuoja, kad chaosas pasibaigs šį rudenį, bet oro bendrovių vadovai atkerta, kad tokią situaciją turėsime ir kitais metais.

Paskutinį vasaros mėnesį streikus planuoja tęsti Portugalijos oro uostų darbuotojai. Kai kurias dienas protestai vyks Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje.

Išvykstančiųjų iš Vilniaus oro uosto nuotaika pakili. Tiesa, ne vis tokios pačios nuotaikos grįžta namo.

„Nesklandumai prasidėjo, kai pradėjo atidėti vienai valandai, paskui dviem. Vėliau pasakė, kad gedimas. Keliavome su „airBaltic“, – kelionės patirtimi dalijosi Helsinkio oro uoste įstrigęs Maksimas Sačkovas.

Europoje vienas po kito atšaukiami arba atidedami skrydžiai. Perkelti gali būti ne tiesiai į Lietuvą, o į artimiausią kaimyninę šalį. „Bloomberg“ skelbia, kad Europoje dėl sumaišties oro uostose prarasto bagažo skaičiai išaugo trečdaliu. Lietuvos draudikai skaičiuoja, kad vien šiemet lietuviai prarado dvigubai daugiau bagažo nei pernai. Kelionėje patiriamų žalų skaičius išaugo keturis kartus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jei įmanoma, keliaukite be registruoto bagažo, venkite jungiamųjų skrydžių, o jeigu reikia – pasilikite daug laiko tarp skrydžių“, – patarimais dalijosi aviacijos apžvalgininkas Martynas Jaugelavičius.

Dėl nesklandumų kalti ne tik priešpandeminį lygį pasiekę keliautojų srautai, bet ir uždaryta Ukrainos ir Baltarusijos oro erdvė, per kurią lėktuvai skrisdavo į Graikiją, taip pat nesibaigiantys darbuotojų streikai.

Jei įmanoma, keliaukite be registruoto bagažo, venkite jungiamųjų skrydžių, o jeigu reikia – pasilikite daug laiko tarp skrydžių.

„Tai buvo didžiausia aviacijos istorijoje krizė ir tuo metu aviacijos žaidėjams reikėjo priimti sunkius sprendimus atleisti daug darbuotojų. Ir dabar įdarbinimas tik vos vejasi paklausą“, – apie viena iš priežasčių kalbėjo M.Jaugelavičius.

Skandinavijos oro linijų bendrovė SAS pranešė, kad su darbuotojais susitarė ir užbaigė dvi savaites trukusį streiką, kuris per dieną kompanijai atsiėjo nuo 9 iki 12 mln. dolerių. Tačiau kol kas tai tik vienas atvejis, prognozuojama, kad situacija oro uostose nepasikeis dar mažiausiai iki rudens.

„Krizė išsisems vėlyvą rudenį arba žiema, kai bus pasamdytas atitinkamas skaičius darbuotojų, jie pereis visus mokymus, gaus oro uostų leidimus. Tai užtrunka“, – pažymėjo M.Jaugelavičius.

Blogiausia situacija Londono, Amsterdamo, Frankfurto oro uostose, kur tranzitinių skrydžių daugiausia. Lietuvos oro uostai dėl suirutės Europoje didelių problemų nepatyrė.

„Matome, kad yra atšauktų skrydžių, bet tai labiau pavieniai skrydžiai, galbūt jie labiau matomi, nes keleiviams tikrai kyla problemų dėl atidėto skrydžio, sugadintų atostogų ir t.t.“, – pastebėjo Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Anot draudikų, pastaruoju metu itin padaugėjo skambinančių pasikonsultuoti, ką jiems daryti dėl jau patirtų nuostolių. Dalis apsidrausti kelionei susirūpina per vėlai.

„Negali įsigyti bet kada, yra tam tikri laikotarpiai – keturiolikos dienų, kitur ir ilgiau, kada turi įsigyti prieš artėjant kelionei“, – akcentavo „Lietuvos draudimo“ Standartizuotos rizikos skyriaus vadovas.

Jei skrydžiai vėluoja daugiau nei tris valandas ar yra neplanuotai atšaukiami, pagal ES reglamentą keliautojams priklauso kompensacija, kuria pasirūpinti privalo oro linijos. Jos gali siekti nuo 250 iki 600 eurų.

„Ir piniginės kompensacijos, ir rūpyba keleiviu oro uoste, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų suteikimas ir t.t.“, – vardijo T.Vasiliauskas.

Tačiau kelionių draudimas patirtų nuostolių dėl darbuotojų streiko nekompensuoja. Streiko atveju iš oro linijų kompensacijų taip pat ne visada įmanoma sulaukti. Tiesa, skrydžiai stringa ne tik dėl streikų, bet ir dėl orlaivių dalių tiekimo sutrikimų. Pvz., „airBaltic“ praneša, kad būtent dėl šios priežasties šiuo metu yra priversta nuomotis lėktuvus iš kitų vežėjų.

Lietuvos oro uostų laikinojo vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, Vilniaus oro uoste birželį atšauktų skrydžių skaičius buvo apie 1 proc. bendro jų skaičiaus. 2019 metais buvo atšaukta beveik 1,3 proc. visų skrydžių. Panaši situacija ir Kauno bei Palangos oro uostuose, kur atšaukiamų skrydžių dalis dar mažesnė.

„Skrydžių atšaukimai bei vėlavimai aktualūs didesniems Vakarų Europos aviacijos centrams, kurie susiduria su iššūkiais dėl darbuotojų skaičiaus. Be to, oro bendrovės patiria spaudimą dėl orlaivių trūkumo ir išaugusios kelionių paklausos pasibaigus COVID-19 pandemijai. Lietuvos oro uostų siūlomuose maršrutuose šios problemos neišryškėja“, – pranešime sakė A. Stikliūnas.

Jo teigimu, vėlavusių  skrydžių skaičius birželio mėnesį taip pat nebuvo labai išaugęs: dvi valandas ir daugiau vėlavo apie 2,3 proc. skrydžių ir ši dalis buvo panaši kaip prieš pandemiją.

Anot jo, skrydžių atšaukimas ir vėlavimas vyksta dėl oro sąlygų, orlaivių komponentų tiekimo sutrikimų, darbuotojų streikų bei įgulų, skrydžių kontrolės ir oro uostų darbuotojų trūkumo.

„Jeigu lyginame šiuos metus su 2019 metais Europos oro uostuose, pastebime, kad jau priartėjome prie panašaus skrydžių vėlavimo lygio. Vis tik norime pabrėžti, kad situacija Lietuvos oro uostuose yra stabili“, –  sakė A. Stikliūnas.

Ketvirtadienį daugiau kaip 50 „Ryanair“ skrydžių į Ispaniją ir iš jos buvo atšaukta, o per 300 kitų atidėti dėl bendrovės  palydovų streiko. Jos darbuotojų streikai taip pat vyksta Portugalijoje, Belgijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, reikalaujant gerbti darbo teisę ir mokėti didesnius atlyginimus.

Penktadienį „Ryanair“ konkurentės „EasyJet“ darbuotojai taip pat pradės streikuoti pirmąjį iš trijų numatytų liepos mėnesio savaitgalių, reikalaudami vienodų darbo sąlygų su kolegomis iš daugumos kitų Europos aviakompanijų.

Apie planuojamus streikus anksčiau birželį įspėjo Skandinavijos SAS pilotai, „British Airways“ darbuotojai.

„Ryanair“ lėktuvų įgulų sąjungos penktadienį paskelbė trijų dienų streiką Ispanijoje, Portugalijoje ir Belgijoje, o šeštadienį – Italijoje ir Prancūzijoje. Didžiausias poveikis buvo jaučiamas Belgijoje, kur sustabdžius darbą didžiausia Europos pigių skrydžių bendrovė nuo penktadienio iki sekmadienio atšaukė 127 skrydžius į netoli Briuselio eantį Šarlerua oro uostą ir iš jo. Oro uoste „Ryanair“ galėjo garantuoti tik 30–40 proc. suplanuotų skrydžių, sakė Briuselio Pietų Šarlerua oro uosto atstovė.

Padėtį Belgijoje dar labiau apsunkino ketvirtadienį prasidėjęs trijų dienų Vokietijos oro linijų bendrovės „Lufthansa“ padalinio „Brussels Airlines“ darbuotojų streikas. Per trijų dienų streiką bendrovė atšaukė 315 skrydžių į ir iš Briuselio tarptautinio oro uosto. „Ryanair“ streikas mažiau paveikė Portugaliją, kur penktadienio rytą buvo atšaukti tik du skrydžiai, sakė šalyje streiką organizavusi SNPVAC profesinė sąjunga. Ji tikisi, kad streikas dar įsibėgės.

Bendrovė pranešė darbuotojams, kad visi skrydžiai įeina į minimalų aptarnavimą, ir pagrasino drausminėmis nuobaudomis.

Ispanijoje, kur „Ryanair“ dirba 1 900 žmonių, nebuvo atšaukti jokie skrydžiai, išskyrus tuos, kurie skrenda į Belgiją. Ispanijos transporto ministerija ketvirtadienį nurodė „Ryanair“ streiko metu vykdyti 73–82 proc. skrydžių, kad minimaliai išlaikytų paslaugas. Ji teigė, kad reikalinga pusiausvyra tarp „teisės streikuoti“ ir „keliautojų interesų“. Tačiau profesinės sąjungos sakė, kad „Ryanair“ viršijo tai, ko buvo reikalaujama, ir privertė darbuotojus 100 proc. vykdyti skrydžius. Profesinės sąjungos pareiškė, kad dėl to paduos „Ryanair“ į teismą. „Bendrovė pranešė darbuotojams, kad visi skrydžiai įeina į minimalų aptarnavimą, ir pagrasino drausminėmis nuobaudomis“, – Madrido oro uoste žurnalistams sakė vietos USO atstovas Ernesto Iglesias. Aviakompanija „negerbia įstatymų“, pridūrė jis.

„Ryanair“ vadovas Michaelas O'Leary nesuteikė svarbos streikams. „Kasdien vykdome du su puse tūkstančio skrydžių“, – anksčiau šį mėnesį Belgijoje sakė jis. „Dauguma tų skrydžių ir toliau bus vykdomi, net jei Ispanijoje kažkokios peliuko Mikio sąjungos surengs streiką arba jei Belgijoje norės streikuoti lėktuvų įgulų sąjungos norės“, – sakė jis žurnalistams.

Streikai surengti kelionėms lėktuvais atsigavus, kai buvo panaikinti COVID-19 apribojimai. Tačiau daugeliui oro linijų, pandemijos metu atleidusių darbuotojus, sunku vėl įdarbinti pakankamai darbuotojų, todėl jos priverstos atšaukti skrydžius. Tai pasakytina ir apie  „easyJet“, kurią darbuotojų stygius ypač paveikė.

Oro uostuose galo nematyti. Hitrou oro uoste žmonės prie patikros laukė mažiausiai pusantros valandos. Vienas po kito vis atšaukiami skrydžiai. Mančesteryje esantis Pieteris apie tai, kad jo skrydis atšauktas, sužino prieš lipant į lėktuvą. Jam reikia nuskristi į draugo laidotuves Paryžiuje.

„Jie tiesiog pasakė: mes grąžinsime jums pinigus. Jokios pagalbos. Niekas nepadeda rasti kito skrydžio. Viską turi daryti pats“, – sako Pieteris.

Aaronas Mckibbinas šiuo metu turėjo atstovauti Didžiajai Britanijai paralimpiniame stalo teniso turnyre Juodkalnijoje, tačiau jo skrydis taip pat atšauktas kelios valandos iki išvykimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šie turnyrai mums labai svarbūs, nes per metus būtinai turime dalyvauti tam tikrame skaičiuje turnyrų. Liko vos keli“, – nuogąstauja sportininkas A.Mckibbinas.

Jie tiesiog pasakė: mes grąžinsime jums pinigus. Jokios pagalbos.

Po kelių dienų chaoso, valdžios atstovai susitikimo su oro vežėjais, kad išspręstų susidariusią krizę. Dėl to kol kas išeičių nelabai pavyksta surasti. Vyriausybė tvirtina, kad chaosą sukėlė oro linijų pasirengimo stoka. Esą, oro transporto bendrovės ir operatoriai, kurie susiduria su darbuotojų trūkumu, pardavė gerokai per daug skrydžio bilietų. Moksleivių atostogos, sutapusios su karalienės platininiu jubiliejumi, ypač padidino skrydžių paklausą. Darbuotojų trūkumu besiskundžianti aviacijos industrija negali patenkinti poreikio. Per pandemiją atleidus darbuotojų, dabar jų nebeįmanoma rasti.

„Dėl to, kad kitur galima rasti geresnį vardinį atlygį. Todėl tos vietos laisvos. Jie greičiausiai atleido per daug darbuotojų. Per pandemiją daugelis organizacijų ėmė panikuoti“, – sako profesinės sąjungos vadovas Mike‘as Clancy.

Oro linijos teigia perspėjančios keleivius apie atšaukiamus skydžius iš anksto. Vis dėlto problemos rimtos. Dėl „Brexito“ ir pandemijos vien Hitrou oro uoste – 12 tūkst. laisvų darbo vietų. Kol problemos nebus išspręstos, viskas tik blogės, ypač dabar – prasidėjus vasarai.

„Tai tikrai ne tos problemos, kurias greitai galima išspręsti. Mes prašome vyriausybių peržiūrėti darbuotojų tikrinimo procedūras, nes net jei greitai surandi darbuotojų, patikrinimas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius“, – skundžiasi „A4E“ vykdomasis direktorius Thomas Reynaertas.

Tad geriausias patarimas keliautojams – šiuo metu apsišarvuoti kantrybe ir ruoštis netikėtumams.

Laikinai stabdomi skrydžiai į Tel Avivą, Lvovą, Birmingemą ir kitus Europos miestus, o taip pat į Londoną iš Palangos oro uosto.

Apie skrydžių stabdymą pranešantys vežėjai nurodo, kad dauguma skrydžių atatšaukiami vienam ar dviem mėnesiams.

„Skrydžiai sustabdomi laikinai ir planuojami atkurti nuo vasario mėnesio“, – teigė valstybės įmonės Lietuvos oro uostai (LOU) Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Skrydžiai stabdomi dėl griežtesnių ribojimų arba dėl labai žemos paklausos.

„Skrydžiai stabdomi dėl griežtesnių ribojimų arba dėl labai žemos paklausos“, – pridūrė jis.

Pasak A. Stikliūno, nepaisant omikron koronviruso atmainos, keleivių mažėjimas nėra drastiškas. 

„Bendras keliautojų sumažėjimas Lietuvos oro uostuose nėra labai kritinis, kad reikėtų imtis vienokių ar kitokių priemonių. Tesudarys iki 10 proc. keliautojų srauto. Tai nėra ženklus sumažėjimas vertinant visas aplinkybes“, – aiškino  Lietuvos oro uostų atstovas. 

Lėktuvas iš Basros turėjo pakilti 8.15 val. ryto, o nusileisti Minske – 13 val. Lietuvos laiku.

Skrydžių stebėjimo svetainės flightradar24.com duomenimis, šio skrydžio statusas – nežinomas. Minsko oro uosto interneto svetainėje skrydžio statusas nenurodomas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad oficialios informacijos dėl šio skrydžio nėra gauta, tačiau žinoma, kad lėktuvas nepakilo.

„Su oficialia informacija yra keblu, nes patvirtinimų iš pačios kompanijos nesame gavę. Yra viena faktinė informacija, kad, mūsų žiniomis, šiandien turėjo kilti vienas lėktuvas iš Basros į Minską ir jis nepakilo. Šioks toks vienas pragiedruliukas yra. Ar čia toliau bus taip, laikas parodys“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.

Yra viena faktinė informacija, kad, mūsų žiniomis, šiandien turėjo kilti vienas lėktuvas iš Basros į Minską ir jis nepakilo.

Tuo metu privačios Irako bendrovės „Fly Baghdad“ reisas į Minską ketvirtadienio rytą išskrido sėkmingai ir Baltarusijos sostinę turėtų pasiekti apie 13.25 valandą.

Europos Sąjungos ambasadorius Irake Martinas Huthas (Martinas Hatas) trečiadienį BNS pranešė, kad „Iraqi Airways“ skrydžiai į Minską turėtų būti atšaukti dešimčiai dienų.

ES pastaruoju metu įsitraukusi į derybas su Bagdadu, siekiant sugrąžinti neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusius irakiečius į kilmės šalį bei įtikinti Iraką sumažinti skrydžių apimtis į Minską.

Remiantis Minsko oro uosto ir „Iraqi Airways“ interneto svetainėse pateikta informacija, keleivinius skrydžius Irako oro linijos artimiausiu metu ketino vykdyti ne tik iš Bagdado, bet ir dar trijų miestų – Basros, Arbilio ir Suleimanijos.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Dauguma jų – irakiečiai.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.