-
Patarėja ragina užbaigti EVT klausimą: Konstitucija – prezidento pusėje 1
Kartu patarėja tvirtina sutinkanti su kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, kad tarp konservatorių ir Prezidentūros užsitęsę ginčai dėl tolesnės atstovavimo EVT tvarkos kenkia valstybei, tik, akcentuoja ji, ne G. Nausėda šiuos ginčus pradėjo.
„Ne kartą ir aš pati sakiau, kad ši situacija kenkia valstybės reputacijai, tik vėlgi ne Lietuvos prezidentas pradėjo šitą kalbą“, – LRT radijui teigė patarėja, antrindama D. Grybauskaitės nuomonei, kad Konstitucija EVT klausimu yra prezidento pusėje.
„Taip, Konstitucija yra jo pusėje ir, manyčiau, kad galėtume uždaryti šį klausimą“, – teigė ji.
Taip, Konstitucija yra jo pusėje ir, manyčiau, kad galėtume uždaryti šį klausimą.
„Man atrodo, kad argumentai buvo tiek kartų išsakyti, kad jų neišgirsti yra neįmanoma“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
D. Grybauskaitė diskusijoj dėl EVT įžvelgė abipusį nepakantumą
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė D. Grybauskaitė antradienį po G. Nausėdos skaityto metinio pranešimo žurnalistams sakė, kad dabartinės Prezidentūros ir konservatorių diskusijose dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) įžvelgianti abipusį nepakantumą. Tai, akcentavo D. Grybauskaitė, kenkia valstybei.
„Viešoje erdvėje matome atvirai demonstruojamą nepakantumą iš abiejų pusių. Ir tai tikrai kenkia valstybės reputacijai“, – po prezidento G. Nausėdos perskaityto metinio pranešimo Seime žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Visgi ji pažymėjo mananti, kad prezidento pusėje yra konstituciniai argumentai, išlaikyti dar jos prezidentavimo metu susiformavusią Lietuvos atstovavimo EVT tvarką.
„Mano nuomone, konstituciniai argumentai – ir čia noriu paminėti, kad nepriklausomai nuo asmenybių, patinka ar nepatinka – konstituciniai argumentai dėl dalyvavimo yra prezidento pusėje, o politiniai argumentai reikalauja konstruktyvaus dialogo ir bendro sprendimo“, – teigė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad G. Nausėda pastarąją savaitę atsakė į premjerės I. Šimonytės laišką, kuriuo Vyriausybės vadovė siūlė keisti susiklosčiusią Lietuvos atstovavimo EVT tvarką. Visgi prezidentas neatsižvelgė į premjerės raginimą sudaryti galimybes ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų, keliauti į EVT posėdžius.
Komentuodama prezidento atsakymą, I. Šimonytė žurnalistams ketvirtadienį sakė neturinti ketinimų rašyti dar vieno laiško.
„Tikrai nemanau, kad aš rašysiu trečią laišką prezidentui, nes, matyt, nebus tame labai didelės vertės“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė premjerė.
Kurį laiką kalbėję apie įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojamas valstybės atstovavimas EVT, konservatoriai nuo šios iniciatyvos laikinai atsitraukė, tvirtindami, kad šios situacijos išsprendimui pakanka Seimo komitetų pozicijos. Pats projekto iniciatorius Matas Maldeikis pažymi, kad dėl konkrečių veiksmų dar tarsis su visa TS-LKD frakcija, tačiau neatmeta, kad, prezidentui ir premjerei nepavykus susitarti iki artimiausio EVT posėdžio birželio mėnesį, bus grįžta prie šio projekto.
-
Prezidento patarėja neišsižada žodžių, kad konservatoriai elgiasi nevalstybiškai 4
Kartu ji nesutinka ir su pastarąją savaitę konservatoriams priklausančio Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio išsakyta kritika, kad prezidentas Portugalijoje dalyvaudamas ES lyderių susitikime, kalbėdamas apie gerovės valstybę, reiškė asmeninius, bet ne valstybės prioritetus.
A. Skaisgirytės teigimu, visos G. Nausėdos įgarsintos pozicijos buvo suderintos, kita vertus, pažymi ji, reikia suprasti, kad prezidento atsakomybės laukas nėra tik užsienio politika, jos teigimu, prezidentui „rūpi viskas, kas vyksta Lietuvoje“.
Paklausta, ar vis dar mano, kad konservatoriai, keldami EVT atstovavimo klausimą, elgiasi „nevalstybiškai“, A. Skaisgirytė nuo savo anksčiau išsakytos pozicijos neatsitraukė.
„Tikrai nekeičiu šios pozicijos, kadangi tai, kaip konservatoriai kelia klausimą dėl atstovavimo EVT, yra nepilietiška ir nepagarbu. Taip klausimo nekeltų žmonės, kurie nori, jog Lietuva atrodytų stipri su savo pozicijomis tarp ES šalių“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Kartu prezidento patarėja sureagavo ir į Užsienio reikalų komiteto pirmininko, konservatoriaus Ž. Pavilionio pastaruoju metu dažnai reikštą aštrią kritiką G. Nausėdai.
Tai, kaip konservatoriai kelia klausimą dėl atstovavimo EVT, yra nepilietiška ir nepagarbu.
Šalies prezidentui Gitanui Nausėdai jau dalyvaujant Portugalijoje vykusiame Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime, konservatorius pareiškė, kad prezidentas ten nuvykęs savo asmeninius prioritetus dėl gerovės valstybės pristato kaip šalies poziciją.
„Nepamenu, kad paskutiniame Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje būtume tvirtinę asmeninius prezidento Nausėdos prioritetus kaip „Lietuvos“ poziciją. Nepamenu, kad Seime būtume svarstę ar tvirtinę prezidento „Gerovės valstybės“ modelį kaip Seimo ar Vyriausybės patvirtintą kryptį ar mandatą ruošiantis neformaliam ES Porto viršūnių susitikimui ar kokia kita proga”, – savo feisbuko paskyroje šeštadienį rašė Ž. Pavilionis.
Tačiau su tokia URK pirmininko pozicija A. Skaisgirytė nesutiko iš principo. Jos teigimu, apie gerovės valstybę Porte vykusiame ES narių atstovų susitikime G. Nausėda kalbėjo kaip Lietuvos piliečių išrinktas prezidentas.
„Asmuo Nausėda neturi prioritetų, gerovės valstybės prioritetą turi Lietuvos Respublikos prezidentas. Šis prioritetas buvo iškeltas prezidento rinkimų kampanijos metu, rinkėjai už jį labai smarkiai balsavo, jis gavo pagrindimą tais rinkėjų balsais ir prezidentas nuosekliai stengiasi įgyvendinti savo gerovės valstybės viziją“, – teigė ji, vėliau pažymėdama, kad Prezidentūra gerovės valstybės siekinį supranta kaip visos Lietuvos, o ne tik G. Nausėdos siekinį.
„Prezidentas Nausėda atstovavo Lietuvos pozicijai kalbėdamas apie gerovės valstybę kaip mūsų viziją, mūsų siekinį“, – teigė ji.
Be to, tikino A. Skaisgirytė, visi klausimai, kurie G. Nausėdos buvo įgarsinti Europos Sąjungos vadovų susitikime, buvo suderinti su Seimu ir Vyriausybe.
„Prezidentas tariasi ir su Vyriausybe, ir su Seimu vidaus ir užsienio politikos reikalais. Tai, kad tariasi vidaus politikos reikalais nėra kažkoks išskirtinis dalykas – tai yra daroma kasdien. Ypač suvaldant pandemiją“, – sakė patarėja, pažymėdama, kad ne išmintis ir pastarąją savaitę vykusi neformali EVT. Priešingai nei teigia Ž. Pavilionis, sakė A. Skaisgirytė, Prezidentūra derino visas pozicijas su atsakingomis ministerijomis.
„Visos pozicijos buvo aptartos ir įžodintos posėdžio metu pagal tas linijas, kurios sutartos Vyriausybėje“, – akcentavo prezidento vyriausioji patarėja.
Prezidento atsakomybių laukas – visa Lietuva
Galiausiai A. Skaisgirytė atmetė argumentus, kad prezidentas turėtų orientuotis tik į užsienio politikos klausimus. Jos teigimu, prezidento G. Nausėdos atsakomybių laukas yra visa Lietuva.
„Prezidento atsakomybės laukas yra visa Lietuva. Nereikėtų iš prezidento daryti užsienio arba krašto apsaugos ministro, kurie turi specifines savo veiklos sritis. Prezidentui rūpi viskas, kas vyksta Lietuvoje. O pandemijos metu jam labiausiai rūpi socialinės ir sveikatos apsaugos klausimai. Jis yra visiškai natūralus vidaus gyvenimo dalyvis ir ačiū Dievui, kad toks yra, nes kitaip tas rinkėjų mandatas, kuris buvo jam suteiktas, būtų neįgyvendintas“, – apibendrino A. Skaisgirytė.
-
V. Čmilytė Nielsen apie aistras dėl EVT: linkėčiau ieškoti taikesnio bendravimo 2
Eltai komentuodama pastaruoju metu vėl įsiplieskusius ginčus dėl to, ar EVT turėtų atstovauti ir premjerė, ar visgi tą ir toliau turėtų daryti prezidentas, Seimo pirmininkė pažymi mananti, kad, nors emocijos politikoje ir nėra retas reiškinys, susiginčijusios pusės turėtų ieškoti taikesnių būdų iš susidariusios „patinės situacijos“.
„Natūralu, kad ir politikams kartais užverda emocijos. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tiesiog taip yra. Aš, žinoma, linkėčiau ieškoti taikesnio bendravimo būdo, matyt, visoms pusėms. Galiu grįžti prie savo pozicijos, kurios laikausi nuosekliai – sprendimo iš šios situacijos, kuri kelia nemažai klausimų, reikia ieškoti korektiškomis priemonėmis“, – Eltai ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.
„Idealiausia būtų, kad, judant iš šios šiek tiek patinės situacijos, iš šios susidariusios įtampos vertėtų visgi paieškoti galimybės nebeaštrinti retorikos, o sutarti, kam yra prasmingiausia atstovauti Lietuvai viename ar kitame posėdyje“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Vertėtų visgi paieškoti galimybės nebeaštrinti retorikos, o sutarti, kam yra prasmingiausia atstovauti Lietuvai viename ar kitame posėdyje.
Iš EVT atstovavimo tvarką keisti pasiryžusių konservatorių pasipylė kandžios replikos
Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį konstatavo, kad Užsienio bei Europos reikalų komitetai, teikdami rekomendaciją, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, peržengė savo kompetencijos ribas. Taip Seimo etikos sargai pasisakė po to, kai kovo mėnesį Užsienio bei Europos reikalų komitetuose buvo nutarta rekomenduoti Vyriausybei, kad sudarant delegaciją kovo 25–26 dienomis nuotoliniu būdu vykusiai EVT, Lietuvai atstovautų prezidentas. Šiuo nutarimu pasipiktino dalis opozicijos atstovų, mat konservatoriams priklausantys parlamentarai ne kartą viešai kalbėjo, kad komitetai lygiai taip pat galėtų rekomenduoti, jog į EVT turėtų vykti premjerė Ingrida Šimonytė.
Dalies opozicijos teigimu, apskritai Europos reikalų komiteto sprendimas imtis teikti rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai EVT, yra viršijantis komiteto kompetencijas. Pasak jų, privalu toliau tęsti praktiką, kai Seimo komitetai prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.
Tuo tarpu, anot konservatorių, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika.
Ir nors trečiadienį EVT atstovavimo klausimą kėlę Seimo komitetai nusprendė neteikti jokios pozicijos dėl to, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai šią savaitę Portugalijoje vyksiančioje neformalioje EVT, konservatorius, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis prakalbo apie esą Vyriausybės vadovo teises uzurpavusį prezidentą. Jo teigimu, tai, kad prezidentas išvyko į neformalią EVT Portugalijos mieste Porte, yra žalinga Lietuvai, mat jis neturi jokios kompetencijos atstovauti Vyriausybės prerogatyvoje esantiems socialiniams klausimams. Būtent jiems ES lyderiai šią savaitę ir skirs dėmesį.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, ketvirtadienį komentuodama situaciją, konservatorių pasirinktą būdą kelti atstovavimo EVT klausimą pavadino „antivalstybišku“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui. Galiausiai ji išreiškė viltį, kad Seimas įsiklausys į Etikos ir procedūrų komisijos poziciją dėl Seimo komitetų viršytų įgaliojimų, rekomenduojant. kas turėtų vykti į EVT.
Turėtų būti atsižvelgta į etikos sargų poziciją
Nors konservatorių atstovai į Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą sakė rimtai nepažiūrėję, parlamento vadovė pažymėjo tikinti, kad į šį išaiškinimą vienaip ar kitaip bus įsiklausyta.
„Tai kas yra svarbiausia Etikos ir procedūrų komisijoje – tai maksimalus nešališkumas balsuojant dėl vieno ar kito sprendimo. Šiuo atveju Etikos ir procedūrų komisija priėmė tokią poziciją, tą reikia gerbti, o Seime, matyt, į tai bus vienaip ar kitaip atsižvelgta ir ieškoma korektiškesnių būdų spręsti šią situaciją“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen ir dar kartą pakartojo, kad tiek ji, tiek jos vedamas Liberalų sąjūdis mano, jog Lietuvos atstovavimas EVT pakaitomis būtų tinkamiausias pasirinkimas.
„Aš esu ne kartą išsakiusi nuomonę ir Liberalų sąjūdis laikosi nuostatos, kad EVT klausimu Lietuvos Respublikos prezidentas ir ministrė pirmininkė turėtų susitarti, kada ir kas turėtų važiuoti atstovauti Lietuvai. Pripažįstame, kad kartais ten būtų naudingiau būti premjerei, nes derinamos priemonės, kurias turi vykdyti Vyriausybė, kartais racionaliau važiuoti prezidentui. Manau, kad susitarimas tarp šių dviejų lyderių būtų optimalus šioje situacijoje“, – sakė Seimo vadovė.
-
Prezidentūra: klausimas dėl Lietuvos atstovavimo EVT – „antivalstybiškas“ 5
Patarėja tikisi, kad Seimo Europos reikalų (ERK) ir Užsienio reikalų komitetų (URK) sprendimą teikti rekomendacijas Prezidentūrai dėl Lietuvos delegacijos EVT, etikos sargams pripažinus, kaip viršijantį komitetų įgaliojimus, parlamentarai pagaliau ištaisys savo klaidas.
„Lietuvos prezidentas niekada jos (diskusijos dėl atstovavimo EVT – ELTA) neatvėrė, niekada nebuvo šalininkas tokio negražaus ir antivalstybiško aiškinimosi, kas kur turi važiuoti. Tikimės, kad po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo tos ankstesnės nuostatos galbūt bus pakeistos, bandant ištaisyti klaidas, kurios buvo padarytos“, – ketvirtadienį LRT Radijui kalbėjo A. Skaisgirytė.
Prezidentūros Užsienio politikos grupės vadovė tikina, kad šiuo metu prezidentas negali leisti Europos Vadovų Tarybos susitikimuose dalyvauti ir premjerei Ingridai Šimonytei, kadangi dėl susiklosčiusios praktikos į šiuos posėdžius visuomet vyksta tie patys Europos Sąjungos valstybių atstovai.
Deja, nėra tokios galimybės vieną posėdį vienam vykti, kitą posėdį – kitam. EVT dalyvauja tie patys asmenys. Vienas nuo šalies. Nėra taip, kad dalyvautų du arba pakaitomis.
„Deja, nėra tokios galimybės vieną posėdį vienam vykti, kitą posėdį – kitam. EVT dalyvauja tie patys asmenys. Vienas nuo šalies. Nėra taip, kad dalyvautų du arba pakaitomis. Po Lisabonos sutarties priėmimo nusistovėjo tokia tvarka, ir ji iki šiol yra puikiai veikianti. Lietuvos prezidentas, vykdydamas savo konstitucinę pareigą atstovauti Lietuvai užsienyje, atstovauja jai ir EVT“, – tvirtino A. Skaisgirytė, kartu akcentuodama, kad visas Lietuvai svarbias pozicijas Prezidentūra nuolatos suderina ir su Vyriausybės atstovais.
ELTA primena, kad kovo mėnesį valdantieji pranešė apie ERK priimtą sprendimą, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki tol Seimo komitetas prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.
Gegužės 7-8 d. ES vadovai susitiks Porte. Po gegužės 7 d. ES pirmininkaujančios Portugalijos rengiamos aukšto lygio konferencijos įvyks neformalus EVT susitikimas.
ES lyderiai ketina aptarti socialinius klausimus bei problemas, susijusias su COVID-19 pandemija. Būtent šias temas Lietuvos atstovavimo EVT tvarką keisti užsimoję valdantieji ne kartą įvardino kaip klausimus, kuriems europiniu lygiu geriau atstovautų premjerė Ingrida Šimonytė.
Kaip teigiama konservatorių išplatintame pranešime, trečiadienį, kuomet bendrame Seimo komitetų posėdyje buvo pristatytos Lietuvos pozicijos prieš vykstant į neformalią Europos Vadovų Tarybą, iškeltas analogiškas klausimas.
Esą atkreipus dėmesį, kad neformalioje EVT daugiausiai dėmesio bus skiriama Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) įgyvendinimo problemoms, komitetų nariai kėlė klausimą, ar artėjančioje neformalioje EVT Lietuvos pozicijoms neturėtų atstovauti Vyriausybės vadovė.
Apskritai, pasak konservatorių, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika. Apie tai yra kalbėjusi ir premjerė. Pasak jos, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis.
Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.