Aplinkos apsaugos departamento teigimu, Jūros aplinkos apsaugos inspektoriai ketvirtadienį tikrino Liberijoje registruotą krovininį laivą „Vega Vela“.

Patikrinimo metu nustatyta, kad laivas į uosto akvatoriją išleido apie 195 tonas balastinių vandenų.

„Šie vandenys buvo atvežti iš Roterdamo uosto (Nyderlandai). Kadangi jiems neatliktos balastinių vandenų cirkuliavimo procedūros, taip pažeisti Tarptautinės jūrų organizacijos Laivų balastinių vandenų valdymo konvencijos reikalavimai“, – teigia aplinkosaugininkai.

Anot jų, tokiu būdu į Klaipėdos uosto akvatoriją galėjo patekti invazinių gyvūnų ir mikroorganizmų.

Už šį pažeidimą Vokietijoje registruotai įmonei – laivo valdytojui gresia 3-6 tūkst. eurų. Šiuo metu Jūros aplinkos apsaugos inspekcija atlieka tyrimą.

Nauja tvarka

Tarp uostų be krovinių plaukiantys laivai į specialius indus prisipumpuoja vandens, kad nugrimztų ir būtų stabilesni. Į balastinius vandenis, kurie gabenami iš vieno regiono į kitą, pakliūva ir įvairių mikroorganizmų, netgi žuvelių.

Su balastiniais vandenimis į Baltijos jūros pakrantę iš Juodosios jūros pakliuvo invaziniai grundalai. Jie ėmė sparčiai daugintis misdami vertingų žuvų ikrais.

Grundalų Baltijos pakrantėse smarkiai daugėjo, o vertingos žuvys, labiausiai menkių, smarkiai nyko. 

Su balastiniais vandenimis atkeliaujantys organizmai kelia rimtą pavojų. Tai patvirtina net trijų ministrų – susisiekimo, aplinkos ir sveikatos apsaugos  – pasirašytas bendras laivų balastinių vandenų, nuosėdų valdymo ir kontrolės priemonių planas bei kenksmingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų aprašas. Ši nauja tvarka įsigalios šiemet nuo lapkričio 1 d.

Griežtos sąlygos

Bet kuris į Lietuvą atplaukiantis laivas uosto tarnyboms privalės pateikti balastinio vandens registravimo žurnalus, kitus dokumentus.

Tvarka patvirtinta Tarptautine konvencija dėl laivų balastinio vandens ir nuosėdų kontrolės ir valdymo. Ją Lietuva yra ratifikavusi.

Balastinių vandenų kontrolę pavesta vykdyti Lietuvos transporto saugos administracijai. Įtarus, kad balastiniai vandenys kelia grėsmę jūrinei aplinkai ar žmonių sveikatai, į kontrolės veiklą įtraukiamos ir aplinkosaugos bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro tarnybos.

Apie balastinių vandenų pažeidimus bus privaloma pranešti Tarptautinei jūrų organizacijai ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai (HELCOM). Griežtomis sankcijomis tikimasi visiškai užkirsti kelią pilti balastinius vandenis į jūrą.

Nauja tvarka skirta ne tik dideliems, bet ir trumpesniems nei 50 m pramoginiams laivams, kur telpa mažiau nei 8 kub. m balastinių vandenų.

Atliks daug tyrimų

Kyla logiškas klausimas, kur iš laivų dėti balastinius vandenis? Laivų daug, balastinių vandenų kiekiai dideli. Negi visus juos teks „pervaryti“ per valymo įrenginius?

Numatytos balastinių vandenų kategorijos, kurias bus galima išpumpuoti į jūrą. Visais atvejais bus privalomi jų tyrimai.

Mėginius iš laivų ims ir tirs Klaipėdos regiono aplinkosaugininkai. Dėl naujos balastinių vandenų priėmimo ir išleidimo tvarkos jiems gerokai padaugės darbo. Per metus į Klaipėdos uostą užsuka tūkstančiai laivų. Didelė dalis atplaukia su balastiniais vandenimis paimti krovinio.

Jei balastiniuose vandenyse yra pavojingų organizmų, jie turės likti laive, būti perpumpuoti į kitą specialų laivą arba atiduodami į valymo įrenginius. Išimtinais atvejais bus galima nurodyti, kad įtartini balastiniai vandenys būtų išpilami į didesnio druskingumo jūrą. Baltijoje – mažas druskingumas, todėl įtartini balastiniai vandenys joje nepageidaujami.

Laivų remonto įmonės privalės įsirengti specialias talpyklas, į kurias iš remontuojamų laivų balastinių vandenų talpyklų būtų priimamos nuosėdos.

Nuo gegužės 1 d. įsigalios nauja balastinių vandenų tvarkymo tvarka. Laivams plaukiant į Lietuvos uostus ir iki jų likus 200 kilometrų, reikės pasikeisti balastinius vandenis. Nuo lapkričio 1 dienos laivuose su Lietuvos vėliava, turės būti Balastinio vandens registravimo žurnalas bei Balastinio vandens valdymo planas.

Ši tvarka nepalies laivų, plaukiojančių tik Baltijos jūroje.

Šios priemonės yra pirmas žingsnis siekiant 2004 m. Konvencijos dėl balastinių vandenų tvarkymo įsigaliojimo. Konvencija įsigalios praėjus 12 mėnesių po to, kai ją ratifikavusių valstybių prekybinio laivyno tonažas pasieks 35 proc. nuo bendro pasaulinio prekybinio laivyno tonažo. Iki šios dienos jis yra 30,38 proc. Įsigaliojimo reikalavimams įvykdyti užtektų vienos ar dviejų valstybių, turinčių didesnį prekybinį laivyną, apsisprendimo ratifikuoti konvenciją.

Įsigaliojus konvencijai Lietuvos laivų savininkai privalės laikytis jos reikalavimų, kurie yra gerokai griežtesni – jeigu šiuo metu laivams, plaukiantiems iš kitų nei Baltijos jūra uostų į Baltijos jūros uostus, taikomas D1 standartas. Bus pradėtas taikyti D2 standartas – laivai privalės įsirengti balastinio vandens filtravimo įrenginius ir išpilamas vanduo privalės būti filtruojamas.

Lietuva dar nėra ratifikavusi 2004 m. Konvencijos dėl balastinių vandenų tvarkymo, tačiau svarstoma artimiausiu metu tokių iniciatyvų imtis. Kadangi konvencijoje nustatyti reikalavimai susiję su naujų technologijų balastinio vandens valymo srityje taikymu, ekspertų vertinimu, Konvencijoje esančių reikalavimų vykdymas yra didelis iššūkis tiek laivybos verslui, tiek laivybos kontrolę vykdančioms institucijoms.
 

Aplinkos, susisiekimo ir sveikatos apsaugos ministrai patvirtino specialias priemones, skirtas laivų balastiniams vandenims kontroliuoti. Jos įsigalios kitų metų gegužės 1 dieną.

Kontrolę pavesta vykdyti Lietuvos saugios laivybos administracijai, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD) ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui.

„Pagaliau galėsime sustabdyti jūros teršimą balastiniais vandenimis. Ligi šiol Lietuvoje visai nebuvo prižiūrima, kur ir kaip laivai juos išleidžia“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Nuo kitų metų gegužės 1 d. laivai privalės laikytis nustatytos tvarkos, kaip elgtis su balastiniu vandeniu ir jo nuosėdomis. Pavyzdžiui, į uostą plaukiantis laivas turės pasikeisti balastinį vandenį ne arčiau kaip 200 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto vandenyse, kurių gylis ne mažesnis kaip 200 metrų. Taip pat numatytas reikalavimas, kad keičiant balastinį vandenį privalu pakeisti bent 95 proc. jo tūrio. Jeigu į uostą plaukiantis laivas dėl tam tikrų priežasčių negalės pasikeisti balastinio vandens, jo kapitonas turės apie tai nedelsdamas informuoti uosto administraciją, kuri, pasitarusi su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, gali nuspręsti nepriimti laivo į šį uostą.

Kontroliuojančiosios institucijos įpareigotos bendradarbiauti ne tik tarpusavyje, bet ir su suinteresuotomis ir kitų valstybių kontroliuojančiomis institucijomis siekiant, kad į aplinką nebūtų neteisėtai išleidžiami laivų balastiniai vandenys ir nuosėdos.

Numatytos priemonės turėtų padėti užkirsti kelią plisti kenksmingiems ir ligas sukeliantiems vandens organizmams, kurie „keliauja“ su balastiniais vandenimis. Todėl sumažės dėl šių organizmų kylanti rizika aplinkai, žmonių sveikatai, nuosavybei ir ištekliams, taip pat bus išvengiama nepagrįsto laivų sulaikymo, sustabdymo ar kito judėjimo apribojimo.

Kadangi iki šiol mūsų šalis nėra reglamentavusi konkrečios balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo praktikos ir nėra ratifikavusi 2004 m. priimtos Tarptautinės konvencijos dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo, minėtosios priemonės – svarbus žingsnis siekiant ateityje ratifikuoti ir įgyvendinti visas šios konvencijos nuostatas ir gerinant Baltijos jūros aplinkos būklę.