Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Lenkijos ir dvi Vokietijos operatorės sutarė siekti koordinuoti ir palengvinti vandenilio infrastruktūros kūrimą, taip pat skatinti vandenilio rinkos plėtrą Baltijos jūros regione, pirmadienį pranešė Lietuvos dujų perdavimo sistemos valdytoja „Amber Grid“.

„Baltijos jūros regiono perdavimo sistemos operatoriai dabar glaudžiau bendradarbiauja kuriant Europos vandenilio ekonomiką ir tvarią ateitį. Vandenilio koridorių pagalba mūsų regionas turi didelį potencialą ne tik dekarbonizuoti savo ekonomiką, bet ir prisidėti prie švarios ir Europoje sukurtos energetikos plėtros“, – pranešime sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Šalių operatorės ketina koordinuoti vandenilio perdavimo ir saugojimo infrastruktūros projektų plėtrą regione, dalintis informacija apie vandenilio rinkos pokyčius ir projektus.

„Koordinuota vandenilio infrastruktūros plėtra Baltijos jūros regione padės kurti lanksčią, saugią, atsparią, tvarią ir integruotą visos Europos energetikos sistemą, – teigiama „Amber Grid“ pranešime.

„Amber Grid“ kartu su Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos ir Vokietijos operatorėmis siekia sukurti vandenilio koridorių nuo Suomijos iki Vokietijos.

„Planuojama, kad iki 2030 metų vandenilio infrastruktūra, padedanti siekti ES ir regioninių tikslų, apims Suomiją, Švediją, Baltijos šalis, Lenkiją ir Vokietiją“, – pranešime teigė Lietuvos operatorė.

Pasak jos, šalių operatorės atlieka kelis didelės apimties tyrimus, kurie padės įvertinti galimybes sukurti tarpvalstybinę vandenilio infrastruktūrą bei rinką, regioninius tikslus, nacionalines strategijas ir Europos vandenilio koridoriaus viziją.

Šiuo metu šiuos vandenilio infrastruktūros projektus aplink Baltijos jūrą sudaro Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriaus, Baltijos jūros vandenilio kolektoriaus ir Šiaurės vandenilio kelio tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai.

Pasak „Amber Grid“, dėl didelio elektros gamybos iš sausumos ir jūros potencialo, Baltijos jūros regione gali būti pagaminta apie 45 proc. žaliojo vandenilio poreikio, numatyto Europos Sąjungos „REPowerEU“ plane iki 2030 metų.

„Sutarėme iki 2030 metų septynis kartus padidinti jūros vėjo energijos gamybą Baltijos jūroje“, – žurnalistams sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, surengusi Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos atstovų susitikimą.

Kopenhagoje vyksiančiame susitikime Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Suomijos vadovai ir Europos Komisijos pirmininkė aptars Baltijos jūros regiono žaliąją energetinę transformaciją, pranešė Prezidentūra.

Teigiama, jog daugiausia dėmesio bus skiriama perėjimui prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir saugios, tvarios bei atsakingos energetikos skatinimui Europoje.

Vyriausybės programoje numatyta 2025 metais turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo ir 1 GW galios saulės elektrinių. 

Siekiama, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. bendro galutinio šalies suvartojimo, 15 proc. – visų rūšių transporte, 70 proc. – elektros suvartojimo, 90 proc. – šilumos energijos balanse.

Skaičiuojama, kad per šį dešimtmetį Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos reikės apie 14 mlrd. eurų, iš jų beveik 10 mlrd. eurų skirs valstybė, likusią dalį – privatus verslas.

28 šalių aljanso ir Rusijos ambasadoriai susitiks pirmąkart nuo balandžio ir tik antrąsyk nuo 2014 metų, kai Ukrainos krizė smarkiai atšaldė santykius tarp NATO ir Maskvos.

Aljansas nurodė informuosiantis Maskvą apie praeitą savaitė patvirtintą sprendimą pasiųsti keturis batalionus – apie 4 tūkst. karių – į Lenkiją ir Baltijos šalis, kurios reiškė susirūpinimą dėl didžiosios rytų kaimynės veiksmų po 2014-aisiais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Maskva savo ruožtu sakė aptarsianti grėsmę, keliamą JAV priešraketinės gynybos skydo, kurį NATO paskelbė veikiančiu per viršūnių susitikimą Lenkijos sostinėje, taip pat pateiksianti pasiūlymų, kaip būtų galima padidinti skrydžių saugumą virš Baltijos jūros.

„Sąjungininkai ir Rusija aptars tris temas: krizę Ukrainoje, karinį skaidrumą ir saugumo padėtį Afganistane“, – sakė NATO atstovė Carmen Romero (Karmen Romero).

„Laikydamiesi skaidrumo dvasios informuosime Rusiją apie svarbius sprendimus, kuriuos priėmėme Varšuvoje praeitą savaitę, kad padidintume savo saugumą“, – pridūrė ji.

Rusija griežtai kritikavo NATO sprendimą sustiprinti savo rytinio sparno gynybą, kaltindama Aljansą agresija ir perspėdama, kad imsis atsakomųjų veiksmų.

Tačiau NATO tvirtina, kad Aljanso veiksmai yra griežtai gynybinio pobūdžio.

„Nekelia grėsmės Rusijai“

„NATO nekelia grėsmės Rusijai. Mes nesiekiame konfrontacijos. Toliau siekiame konstruktyvių ryšių su Rusija, kai Rusijos veiksmai padarys tai įmanoma“, – pabrėžė C. Romero.

„Rytdienos (trečiadienio) susitikimas yra ženklas, kad NATO vykdo savo įsipareigojimą palaikyti politinį dialogą su Rusija“, – sakė ji.

Per vėliausią tarybos posėdį, įvykusį balandį Briuselyje, išliko „didelių nesutarimų“ tarp NATO ir Briuselio dėl Ukrainos ir kitų klausimų, nors viltasi, kad abiem pusėms gali pavykti sumažinti jau ne vienerius metus tvyrančią didelę įtampą.

Maskva savaitgalį pareiškė, kad NATO yra susitelkusi į „neegzistuojančią“ Rusijos grėsmę ir apkaltino, kad Aljansas „egzistuoja kažkokioje karinėje politinėje veidrodžių karalystėje“.

„Priešingai objektyviems taikos ir stabilumo išsaugojimo Europoje interesams... Aljansas koncentruoja savo pastangas į neegzistuojančios grėsmės iš Rytų atgrasymą“, – pažymėjo Maskva.

Aptars Baltijos jūros saugumą

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kalbėjo santūresniu tonu, sakydama, kad Maskva planuoja per derybas Briuselyje iškelti klausimą dėl „didesnio aviacijos saugumo Baltijos jūros regione“.

Rusijos kaimynės Baltijos šalys kaltina Maskvą pastaraisiais mėnesiais reguliariai pažeidinėjus, taip pat skundžiasi, kad Rusijos kariniai orlaiviai skraido išjungtais elektroniniais atsakikliais – prietaisais, leidžiančiais radarams atpažinti lėktuvus ir išvengti susidūrimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį mėnesį paragino, kad visi kariniai orlaiviai, skraidantys Baltijos jūros regione, būtų nuolat įjungę savo atsakiklius.

Per derybas su NATO Maskva taip pat „pabrėš pavojus strateginiam stabilumui, iškilusius dėl tęsiamos JAV ir NATO priešraketinės gynybos sistemos Europoje plėtros“, nurodė M. Zacharova.

NATO tvirtina, kad tas skydas turi apsaugoti nuo Irano arba potencialių nevalstybinių piktavališkų veikėjų raketų atakų, bet nekelia jokios grėsmės Rusijos ginkluotųjų pajėgų atgrasomajam poveikiui.

Baltijos jūros šalių parlamentarai antradienį Lenkijos Olštyno mieste vykstančios Baltijos jūros šalių parlamentinės konferencijos baigiamojoje rezoliucijoje išreiškė susirūpinimą dėl krizės Ukrainoje ir pritarimą taikaus konflikto sprendimo priemonėms.

Pirmadienį prasidėjusi dviejų dienų konferencija buvo skirta šalių bendradarbiavimo kultūros, aplinkosaugos ir ekonomikos srityse klausimams.

Rusija ir Vokietija nesutiko, kad į rezoliuciją būtų įtraukta pastraipa, siūlanti konkrečius Ukrainos „integracijos, o ne dezintegracijos“ žingsnius.

Konferencijos pirmininkas ir Lenkijos senatorius Ryszardas Goreckis (Ryšardas Goreckis) naujienų agentūrai PAP sakė apgailestaujantis, kad ši pastraipa nebuvo įtraukta, tačiau pažymėjo, jog rezoliuciją reikėjo priimti vienbalsiai.

Pirmadienį konferencijoje pasisakęs Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius (Bogdanas Borusevičius) sakė, jog Ukrainos krizė yra „didžiausias iššūkis Baltijos regionui nuo Šaltojo karo laikų“.

Rusijos parlamentarė Valentina Pivnenko pirmadienį pavadino šią krizę „vidiniu vienos Europos šalies konfliktu, kuris transformavosi į pilietinį karą“. Ji pridūrė, kad Rusija „nuolat imasi žingsnių kraujo liejimui Ukrainoje nutraukti“.

Konferencijos dalyvių patvirtintoje rezoliucijoje taip pat kalbama apie „kultūrinio paveldo vaidmens stiprinimą kaip faktoriaus, skatinančio tvarų socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį augimą“.

Baigiamajame dokumente taip pat užsimenama apie būtinybę stiprinti bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių tokiose srityse kaip socialinis aprūpinimas ir sveikatos apsauga.

Kita Baltijos jūros šalių parlamentinėje konferencija turėtų vykti 2015 metų rugpjūčio 15 dieną Rostoke ir Varnemiundėje Vokietijoje.

Šią savaitę daugelyje Baltijos jūros šalių startuoja kruizinės laivybos sezonas. Didžiausia Baltijos jūros įžymybė šį sezoną bus 330 metrų ilgio laivas „Royal Princess“, kuris į Klaipėdą neužsuks.

Klaipėda aplenks Rygą

Gegužės 8 dieną Klaipėdoje kruizinės laivybos sezoną atidarys vienas didesnių šį sezoną į Klaipėdos uostą užsuksiančių laivų ‚Costa Pacifica“. Jis atplukdys 3 780 keleivių. Tas pats laivas viena diena anksčiau – gegužės 7-ąją atidarys kruizinės laivybos sezoną ir Rygos uoste.

Palyginus Klaipėdos ir Rygos uostus, šių metų ypatybė ta, kad Klaipėda pagal atplaukiančių kruizinių laivų kiekį pirmą kartą aplenks Rygos uostą. Pas mus per visą sezoną lankysis 64 laivai, Rygoje planuojami 58 kruizinių laivų apsilankymai.

Nei Ryga, nei Klaipėda negali lygintis su Talinu. Jame per sezoną lankysis 302 laivai. Jie atplukdys per 470 tūkst. jūrų turistų. Penki laivai jau lankėsi pirmosiomis sausio dienomis.

Oficialiai kruizinės laivybos sezonas Taline atidarytas balandžio 28 dieną, kai apsilankė kruizinis laineris „Discovery“ su 655 keleiviais. Daugiausia jame buvo turistų iš Didžiosios Britanijos, Airijos, JAV, Australijos, Meksikos, Indijos ir Prancūzijos.

Rekordinio dydžio laivai

2014 metais Taline lankysis ir rekordinio dydžio 330 metrų ilgio kruizinis laineris „Royal Princess“ su 8,8 metro gramzda. Šis laivas ir kituose Baltijos uostuose, tokiuose, kaip Sankt Peterburgas, Sokholmas, Helsinkis, Ahusas, Varnemiundė, taps rekordinio dydžio. Iki šiol didžiausias į šiuos uostus įplaukęs kruizinis laivas buvo 317 metrų ilgio „Celebrity Eclipse“. Šis laivas birželio 17 dieną atplauks į Klaipėdą ir taps rekordiniu laivu.

Šiuo metu ilgiausi pasaulyje kruiziniai laivai yra „Allure of the Seas“ ir „Oazis of the Seas“ – po 360 metrų, „Queen Mary 2“ yra 345 metrų ilgio, „Liberty of the Seas“, „Freedom of the Seas“ ir „Independence of the Seas“ – po 339 metrus.

Praplėstos galimybės

Kopenhagoje, Sankt Peterburgas, Stokholme kruizinės laivybos sezonai jau prasidėjo prieš porą savaičių. Šiuose uostuose lankysis beveik visi po Baltijos jūrą plaukiojantys laivai – per sezoną apie 350.

Kasmet sulaukiantis vis daugiau kruizinių laivų Talinas pasistatė dar vieną kruizinę prieplauką, kuri bus atidaryta gegužę.

Klaipėdos uosto kruizinių laivų priėmimo galimybės taip pat žymiai prasiplėtė. Pastatytas Klaipėdos keleivių terminalas, kuris gali priimti net ir tiek laivų, kiek jų lankosi Klaipėdos uoste. Kol kas tiek laivų nėra.

Iš 64 planuojančių į Klaipėdą užsukti laivų vos trys švartuosis Klaipėdos centriniame terminale prie 80 ir 81 krantinių.