B. Netanyahu kalbėjo po to, kai Izraelio žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas ir Teheranas pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama šiek tiek pristabdyti Irano branduolinę programą mainais į tam tikrą sankcijų sušvelninimą. Šių pranešimų nebuvo galima nepriklausomai patvirtinti, o JAV viešai paneigė bet kokį tokį susitarimą.

B. Netanyahu sakė, kad Izraelis informavo JAV, jog „labiausiai riboti susitarimai, vadinamieji mažieji susitarimai, mūsų nuomone, nepasitarnauja tikslui ir mes jiems taip pat prieštaraujame“.

Praėjusią savaitę Izraelio svetainė „Walla“ pranešė, kad pagal naujus susitarimus Iranas mainais į sankcijų sušvelninimą apribos urano sodrinimą iki 60 proc. Tinklalapyje taip pat teigiama, kad šalys tariasi dėl abipusio kalinių paleidimo.

Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) praėjusią savaitę sakė, kad jokio susitarimo nėra, ir pridūrė, kad šie pranešimai neatitinka tikrovės.

Savo pranešime „Walla“ teigė, kad B. Netanyahu atskleidė susitarimo detales neseniai vykusiame parlamento komiteto posėdyje. JAV ir Izraelis dalijasi žvalgybos informacija, o pagrindinis šalių tarpusavio santykių objektas yra Iranas ir jo branduolinė programa.

B. Netanyahu griežtai prieštaravo 2015 metais Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijai tarpininkaujant sudarytam Irano ir pasaulio galybių susitarimui, kuriuo buvo siekiama apriboti Irano branduolinę programą. Jis buvo vienas pagrindinių 2018 metais prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimo pasitraukti iš šio susitarimo šalininkų.

Iranas teigia, kad jo programa skirta civiliniams tikslams. Izraelis mano, kad branduolinį ginklą turintis Iranas kelia didelę grėsmę, ir remiasi jo raginimais sunaikinti Izraelį bei antiizraelietiškų kovotojų grupuočių rėmimu visame regione.

Izraelis teigia, kad neatmeta galimybės imtis karinių veiksmų, kad neleistų Iranui pasigaminti branduolinio ginklo.

„Kalbant apie Iraną, kai kurie pranešimai, kuriuos matėme apie susitarimą dėl branduolinių klausimų arba dėl sulaikytųjų, yra tiesiog netikslūs ir neteisingi“, – paklaustas apie netiesiogines derybas, tarpininkaujant Omanui, sakė A. Blinkenas.

Pirmadienį Iranas pareiškė, kad per Omano sultonatą veda netiesiogines derybas su JAV, kuriose aptariami branduoliniai klausimai, JAV sankcijos ir sulaikytieji.

Tai paskatino pranešimus, kad abi šalys, kurios jau daugelį metų nevedė tiesioginių derybų, gali artėti prie susitarimo.

„Palankiai vertiname Omano pareigūnų pastangas ir per šį tarpininką pasikeitėme žinutėmis su kita šalimi“ dėl JAV sankcijų panaikinimo, pirmadienį sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani (Naseras Kananis).

„Niekada nesustabdėme diplomatinių procesų“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad derybos nebuvo slaptos.

Abi šalys jau dvejus metus negali susitarti dėl JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) noro atgaivinti 2015 metų susitarimą, kuriuo Teheranui mainais į branduolinės programos apribojimus buvo suteiktas labai reikalingas sankcijų sušvelninimas.

J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš šio susitarimo ir nuo to laiko Teheranas nuolat daro pažangą vystydamas savo branduolinę pramonę, nors, kaip baiminamasi, negamina branduolinio ginklo.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) praėjusią savaitę pakartojo, kad šalis neketina įgyti branduolinio ginklo.

A. Khameini teigė, kad su JAV gali būti sudarytos sutartys, jei jos nepakeis esamos branduolinės pramonės infrastruktūros.

N. Kanani pirmadienį pareiškė, kad dėl apsikeitimo kaliniais gali būti susitarta netolimoje ateityje, jei Vašingtonas parodys, kad dėl yra taip pat rimtai nusiteikęs, kaip ir Teheranas.

Irane laikomi mažiausiai trys Irano kilmės amerikiečiai, įskaitant verslininką Siamaką Namazi (Siamaką Namazį), kuris buvo suimtas 2015 metų spalio mėnesį ir nuteistas 10 metų kalėjimo už šnipinėjimą.

„Tvirtai tikime, kad ši rezoliucija neturės jokių rezultatų ... ja siekiama pateisinti daugiau vienašališkų sankcijų prieš Irano tautą“, – pareiškė Irano pasiuntinys Tarptautinėje atominės energijos agentūroje Mohsenas Naziri-Aslas (Mohsenas Naziris Aslas), kurį cituoja oficialioji Irano naujienų agentūra IRNA.

TATENA valdytojų taryba ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje dėl nepakankamo bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros institucija kritikuojamas Iranas, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatai.

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos pateiktas tekstas, kuriam nepritarė Kinija ir Rusija, yra antrasis tokio pobūdžio pasiūlymas per šešis mėnesius, ir jis pateiktas atsidūrus aklavietėje dėl Irane rastų nedeklaruotų branduolinių medžiagų.

Visa tai vyksta įstrigusių derybų dėl 2015 metų branduolinio susitarimo atgaivinimo fone.

Susitarimu, kurį Iranas sudarė su Jungtine Karalyste, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir JAV, Teheranas buvo atleistas nuo sankcijų mainais į garantijas, kad jis nekurs branduolinio ginklo.

Iranas visada neigė norintis turėti branduolinį arsenalą.

Susitarimas pakibo ant plauko, kai tuometinio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vadovaujamos Jungtinės Valstijos 2018 metais vienašališkai iš jo pasitraukė.

„Apgailestauju, kad Iranas dar nepateikė teigiamo atsakymo į Europos koordinatorių pasiūlymus“, – sakė jis spaudos konferencijoje per Izraelio ministro pirmininko Yairo Lapido (Jairo Lapido) vizitą Berlyne.

„Dabar Iranas iš tikrųjų neturi jokios priežasties nesutikti su šiais pasiūlymais, – teigė Vokietijos kancleris. – Tačiau turime pažymėti, kad taip nėra ir artimiausiu metu tikrai nenutiks.“

Vokietija, kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste, yra viena iš trijų susitarimą pasirašiusių Europos valstybių.

Kalbėdamas konferencijoje su O. Scholzu, Y. Lapidas, kuris lankosi Vokietijoje siekdamas įtikinti Vakarų valstybes atsisakyti susitarimo su Teheranu, sakė, kad „atėjo laikas užbaigti nesėkmingas derybas su Iranu“.

„Jos negali pasiekti ir nepasieks mūsų visų bendro tikslo – sustabdyti Iraną nuo branduolinio ginklo įgijimo“, – tvirtino jis.

Izraelis jau ilgą laiką priešinasi pastangoms atgaivinti 2015 metais sudarytą paktą, byrantį nuo 2018 metų, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vienašališkai iš jo pasitraukė ir grąžino Teheranui griežtas sankcijas.

Panašu, kad praėjusį mėnesį intensyvėjusios pastangos atgaivinti susitarimą sulėtėjo, šeštadienį trims dokumentą pasirašiusioms Europos šalims – Vokietijai, Prancūzijai ir JK – išreiškus „rimtų abejonių“ dėl Irano nuoširdumo atkuriant susitarimą.

Prieš skrydį į Berlyną susitikęs su savo kabinetu, Y. Lapidas padėkojo šioms trims galingosioms valstybėms už „tvirtą poziciją“, išdėstytą šeštadienį paskelbtame trišaliame pareiškime.

Europos šalys apkaltino Teheraną, kad šis „nusprendė nepasinaudoti šia svarbia diplomatine galimybe“. Remiantis pareiškimu, „vietoje to Iranas toliau aktyvina savo branduolinę programą, neturėdamas tam jokių įmanomų civilinių pateisinimų“. Irano užsienio reikalų ministerija šiuos komentarus pavadino „nekonstruktyviais“.

2015 metais sudarytu Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į šalies branduolinės veiklos apribojimus.

Per derybas, vedamas Vienoje nuo 2021 metų balandžio, siekiama atkurti paktą, panaikinant sankcijas Teheranui ir verčiant Iraną visiškai laikytis savo ankstesnių branduolinių įsipareigojimų.

Izraelis tvirtina, kad šiitiška respublika iš pajamų, gautų dėl švelnesnių sankcijų, finansuotų izraeliečius puolančias grupuotes, ypač Libano šiitų judėjimą „Hezbollah“ ir dvi palestiniečių kovotojų organizacijas – „Hamas“ ir „Islamo džihadą“.

Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga, atliekanti tarpininkės vaidmenį branduolinėse darybose, pateikė „galutinį“ susitarimo projektą.

Tada Iranas ir JAV atsakė į šį dokumentą, o Vašingtonas penktadienį Teherano atsakymą penktadienį pavadino žingsniu „atgal“.

„Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis neprarasime šio postūmio ir galėsime užbaigti susitarimą“, – sakė J. Borrellis po neoficialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje.

„Akivaizdu, kad turime bendrą pagrindą ir susitarimą, kuriame, manau, atsižvelgta į visiems rūpimus klausimus“, – sakė jis.

Galingosios valstybės siekia atgaivinti 2015 metų susitarimą, turintį apriboti šiitiškos respublikos branduolines ambicijas ir neleisti Iranui susikurti branduolinio arsenalo, nors Teheranas visuomet neigė turintis tokių planų.

Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą branduolinę sutartį 2015-aisiais pasirašė Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Iranas, Rusija ir Jungtinės Valstijos.

Pagal JCPOA Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.

Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

Praėjus kelioms savaitėms po to, kai nepaisant daug mėnesių vykusių sudėtingų derybų jau atrodė, kad vilčių atgaivinti JCPOA nebėra, Europos Sąjunga rugpjūčio 8-ąją pateikė „galutinį“ susitarimo dėl branduolinės sutarties atkūrimo projektą.

Teheranas ir Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis apsikeitė raštiškais atsakymais dėl detalaus veiksmų plano.

Premjeras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) šį ruošiamą susitarimą pavadino „blogu sandoriu“ ir leido suprasti, kad J. Bidenas nesilaiko raudonų linijų, kurias anksčiau žadėjo nubrėžti.

„Vakarų šalys brėžia raudoną liniją, iraniečiai jos nepaiso, ir raudonoji linija juda“, – Jeruzalėje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Y. Lapidas.

Pasak jo, artėjantis susitarimas „neatitinka paties prezidento J. Bideno nustatytų standartų: neleisti Iranui tapti branduoline valstybe“.

J. Bidenas siekė atgaivinti 2015 metų susitarimą, pagal kurį Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į Irano branduolinės programos apribojimus. Pirminis susitarimas žlugo 2018 metais, kai tuometis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), stipriai skatinamas Izraelio, iš jo vienašališkai pasitraukė ir vėl įvedė sankcijas Iranui.

Vis dar neaišku, ar Jungtinėms Valstijoms ir Iranui pavyks pasiekti naują paktą, tačiau Vašingtonas per derybas koordinuojančią Europos Sąjungą pateikė savo atsakymą į Teherano komentarus dėl Bendrijos pasiūlyto galutinio susitarimo juodraščio.

Atrodo, kad susitarimas jau ranka pasiekiamas, tačiau Izraelis deda daugiau pastangų, kad jį užblokuotų.

Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams. Šiitiška respublika vis dažniau tvirtina, jog amerikiečiai dabar vilkina susitarimą, nors Teheranas kelis mėnesius praleido derybose, kurios buvo įstrigusios ir Vienoje, ir Katare.

Y. Lapidas perspėjo, kad Iranas gali nukreipti milijardus dolerių neįšaldytų lėšų priešiškoms kovotojų grupuotėms, pavyzdžiui, „Hezbollah“ kaimyniniame Libane, kurios kelia grėsmę Izraeliui.

„Šiais pinigais bus finansuojama Revoliucinė gvardija, – sakė Y. Lapidas, o vėliau pridūrė: – Iš šių pinigų bus finansuojama daugiau išpuolių prieš Amerikos bazes Artimuosiuose Rytuose. Jie bus naudojami „Hezbollah“, „Hamas“ ir „Islamo džihadui“ stiprinti.“

Dėl akivaizdžios pažangos derybose jis tiesiogiai nekaltino nė vienos iš jose dalyvaujančių šalių, tačiau savo pareiškimą trečiadienį Y. Lapidas pradėjo išskirdamas Europos Sąjungą ir leisdamas suprasti, kad ji ir kiti derybų dalyviai nusileidžia paskutinę minutę Irano pateiktiems reikalavimams.

„Iraniečiai vėl kelia reikalavimus. Derybininkai vėl pasirengę padaryti nuolaidų“, – kalbėjo Y. Lapidas.

Tačiau jis apdairiai pakartojo, kad praėjusį mėnesį Izraelyje lankęsis J. Bidenas išlieka tvirtas žydų valstybės sąjungininkas.

Izraelio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Eyalas Hulata (Ejalas Hulata) šią savaitę atvyko į Vašingtoną derybų su J. Bideno administracijos pareigūnais. Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas ketvirtadienį  taip pat vyks į JAV, kur susitiks su JAV kariuomenės Centrinės vadovybės, prižiūrinčios operacijas Artimuosiuose Rytuose, vadovu ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu (Džeiku Salivanu).

Y. Lapidas Izraelio laikinojo ministro pirmininko pareigas eina iki lapkričio 1 dieną įvyksiančių rinkimų, kuriuose jis varžysis su buvusiu ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) ir kitais varžovais. Nors abu varžovai labai skiriasi, jų pozicijos Irano atžvilgiu iš esmės sutampa. 2015 metais dabar opozicijai vadovaujantis B. Netanyahu sakė kalbą Kongrese, nesėkmingai bandydamas sužlugdyti tai, kas turėjo tapti prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) svarbiu užsienio politikos pasiekimu.

Izraelis jau seniai teigia, kad neleis savo regioniniam varžovui Iranui įgyti branduolinių ginklų ir kad jo nevaržo galingųjų valstybių ir Teherano susitarimai. Jis taip pat ragino paremti diplomatiją „patikimu“ grasinimu, kad, prireikus, Iranas gali sulaukti karinių veiksmų.

„Nesiruošiame gyventi taip, kad virš mūsų galvų būtų pakibusi branduolinė grėsmė, kurią kelią ekstremistinis, smurtinis islamistinis režimas“, – trečiadienį sakė Y. Lapidas. – Taip nebus, nes mes neleisime, kad taip atsitiktų.“

Redaktorius Raimondas Čiuplys

„Jei galėsime pasiekti susitarimą, tai tikriausiai [būtų] geriausia dar prieinama priemonė Irano branduolinei programai suvaržyti. Nesu įsitikinęs, kad tai pasieksime“, – Aspeno saugumo forume sakė R. Moore'as.

„Nemanau, kad Irano aukščiausiasis lyderis nori sudaryti susitarimą. Iraniečiai taip pat nenorės nutraukti derybų, kad galėtų dar šiek tiek pabūti“, – sakė jis Kolorado valstijoje vykstančioje konferencijoje. R. Moore'o pasirodymas joje vadinamas jo pirma vieša kalba užsienyje.

2015 metų sutartimi buvo pažadėta sušvelninti sankcijas Iranui mainais į Teherano branduolinės programos suvaržymą ir garantijas, kad šiitiška respublika nesieks susikurti branduolinio arsenalo. Iranas savo ruožtu visuomet neigė norintis pasigaminti branduolinių ginklų.

2018 metais Jungtinės Valstijos, vadovaujamos tuomečio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), iš šios sutarties pasitraukė ir grąžino skaudžias sankcijas, todėl Teheranas liovėsi laikytis daugelio įsipareigojimų pagal šį paktą.

Iranas dalyvavo tiesioginėse derybose su sutartyje tebedalyvaujančiomis šalimis ir netiesioginėse derybose su JAV, per kurias buvo siekiama paktą atkurti. Vis dėlto nuo kovo šis procesas yra įstrigęs.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) remia 2015 metų susitarimo, pasiekto valdant prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), gaivinimą. Tačiau netiesioginės derybos Vienoje įstrigo, iš dalies dėl JAV atsisakymo patenkinti Irano reikalavimą nebelaikyti jo įtakingos Revoliucinės gvardijos teroristine organizacija. Į „juodąjį“ sąrašą Revoliucinę gvardiją įtraukė D. Trumpas.

„Manau, kad susitarimas absoliučiai siūlomas... Europos galios ir čionykštė administracija dėl to kalba labai, labai aiškiai. Ir nemanau, kad kinai ir rusai šiuo klausimu jį blokuotų. Tačiau nemanau, kad iraniečiai jo nori“, – sakė R. Moore'as.

Susitarimo, oficialiai vadinamo Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, arba JCPOA), dalyvės taip pat buvo Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija.

A. Khamenei, šiitiškai klerikalinei valstybei vadovaujantis nuo 1989 metų, garsėja priešiškumu Jungtinėms Valstijoms. Tai buvo ir viena pagrindinių dešimtmečiu anksčiau įvykusios Islamo revoliucijos dogmų.

A. Khamenei nenoromis rėmė susitarimą pasiekusius derybininkus – tuomet prezidento poste dirbo reformų šalininkas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) – bet D. Trumpo pasitraukimą ir sankcijų sugrąžinimą Irano griežtosios linijos šalininkai įvertino kaip JAV piktų kėslų patvirtinimą.

„Esame labai arti, tačiau dar yra neišspręstų klausimų, – Katare surengto Dohos forumo kuluaruose žurnalistams sakė J. Borrellis, – Negaliu pasakyti, kada ir kaip, bet tai yra kelių dienų klausimas.“

Susitarimą pasirašiusios galingosios valstybės jau ne vieną savaitę teigia, kad artimiausiu metu gali būti atgaivintas 2015 metais pasiektas branduolinis susitarimas. Šis paktas pradėjo byrėti, kai iš jo vienašališkai pasitraukė Jungtinės Valstijos.

Vakarų šalys ragina „skubiai“ baigti derybas, didėjant Irano branduolinės programos aktyvumui.

ES koordinatorius deryboms Enrique Mora (Enrikė Mora) šeštadienį išvyko į Teheraną ir pareiškė besitikįs išspręsti paskutinius likusius klausimus.

„Esame pasiekę 95 proc., tačiau paskutiniai 5 proc. yra gyvybiškai svarbūs“, – teigė ES užsienio politikos vadovas J. Borrellis.

Pasak jo, paskutinė rimta kliūtis buvo pašalinta, kai Rusija anksčiau šį mėnesį nutraukė savo pasipriešinimą naujam susitarimui dėl tam tikrų garantijų Maskvai.

„Norime užkirsti kelią branduolinės programos plėtrai, – kalbėjo J. Borrellis. – Būsiu labai nusivylęs, jei to neįvyks.“

„Esame arti galimo susitarimo, bet dar jo nepasiekėme, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas). – Manome, kad likusius klausimus galima išspręsti.“

Kalbėdamasis su žurnalistais N. Price'as atsisakė patvirtinti Teherano teiginį, kad siekiant atgaivinti prie žlugimo ribos atsidūrusį Bendrą visapusišką veiksmų planą (JCPOA), pasirašytą su Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste, Rusija ir Kinija, liko išspręsti tik du galutinius klausimus.

Pasak deryboms artimų šaltinių, Iranas reikalauja „ekonominių garantijų“, jei būsima JAV administracija pakeistų savo poziciją ir nutrauktų susitarimą, kaip 2018 metais padarė prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), ir kad Vašingtonas išbrauktų Irano Revoliucinę gvardiją iš teroristinių grupuočių sąrašo.

N. Price'as teigė, kad problemos yra įveikiamos, tačiau jau 11 mėnesių Vienoje vykstančios derybos „yra labai delikačioje stadijoje“.

„Liko nedaug laiko, atsižvelgiant į Teherano branduolinę pažangą“ branduoliniams ginklams, kurie galėtų pakenkti bet kokiam susitarimui, sukurti, sakė jis.

„Šią problemą reikia spręsti skubiai“, – pridūrė N. Price'as.

Net jei susitarimas jau arti, Valstybės departamento vyriausiasis derybininkas Vienoje Robas Malley (Robas Malis) lieka Vašingtone, ir tai leidžia manyti, kad artimiausiomis dienomis niekas dar nebus pasirašyta.

Be to, susitarimas gali būti atidėtas dėl sekmadienį iraniečių minimo Novrūzo – persų Naujųjų metų.  

H. Amiras-Abdollahianas „antradienį vyks į Maskvą“ tęsti diskusijų dėl branduolinio susitarimo, pirmadienį žurnalistams sakė URM atstovas Saeedas Khatibzadeh (Saidas Chatibzada).

Dešimt mėnesių Vienoje vykusiose derybose didžiosios valstybės priartėjo prie 2015 metų susitarimo dėl Irano branduolinės programos reguliavimo atnaujinimo. Tačiau derybos vėl sustojo Rusijai kovo 5 dieną pareikalavus garantijų, kad Vakarų sankcijos, įvestos po invazijos į Ukrainą, nepakenks jos prekybai su Iranu.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) atmetė Maskvos reikalavimus dėl garantijų kaip „neturinčius ryšio“, teigdamas, kad jie „tiesiog niekaip nėra susiję“ su derybomis.

Dabartinis derybų raundas prasidėjo lapkričio pabaigoje Austrijos sostinėje tarp Irano ir Jungtinės Karalystės, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos. Vašingtonas šiame procese dalyvauja netiesiogiai.

2015 metais sudarytu susitarimu Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į šalies branduolinės programos apribojimus.

Tačiau 2018-asiais Jungtinės Valstijos tuomečio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimu vienašališkai pasitraukė iš pakto. Vašingtonas taip pat grąžino skaudžias ekonomines sankcijas įvairiems šiitiškos respublikos sektoriams, įskaitant naftos eksportą.