7 atvejai, patvirtinti Nacionalinėje visuomenės sveikatos laboratorijoje, nustatyti asmenims, kurie tyrimus atliko Vilniaus mobiliuosiuose punktuose. Apie šiuos atvejus informacija šiuo metu tikslinama. Vienas infekuotas asmuo grįžo iš Airijos, kitas kontaktavo su infekuota Ukmergės ligoninės gydytoja.

10 atvejų nustatyti VUL Santaros klinikų laboratorijoje. Keturi asmenys grįžo iš Jungtinės Karalystės, vienas – iš Ukrainos, kiti užsikrėtė jau Lietuvoje. Vienas jų – medikė, dirbusi tarptautiniame renginyje, du atvejai klasteriniai, kai užsikrečiama nuo artimo žmogaus. Du asmenys (ne medikai) užsikrėtė Ukmergės ligoninėje.

3 atvejai nustatyti Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje. Vienas atvejis – įvežtinis iš Jungtinės Karalystės. Kiti du asmenys – šios ligoninės slaugytoja ir slaugytojos padėjėja. Medikės išvykusios į užsienį nebuvo, kita informacija tikslinama.

Kauno klinikose patvirtinti 4 atvejai: vienas asmuo grįžo iš Jungtinės Karalystės, vienas atvejis – klasterinis, dar vieno atvejo epidemiologija tikslinama. Tarp infekuotųjų – ir karys iš Nyderlandų.

Su asmenimis, kurių ėminiai paimti mobiliuosiuose punktuose, bus susisiekta, jie gaus instrukciją, kaip elgtis bei kokiu būdu jie bus pristatomi į gydymo įstaigą.

Visais atvejais vyksta arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai.

Patiems mažiausiems – 2-5 metų vaikams

Ramybė. Išlikite kaip įmanoma ramesni šalia savo mažamečių. Vaikai jaučia tėvų nuotaikas, nerimą, net jei stengiamasi to neparodyti.

Nerimo ženklai. Atkreipkite dėmesį į neverbalinius ženklus, kurie rodo, kad jūsų mažylis nerimauja: baimė, kai kas nors ruošiasi išeiti iš namų, dirglumas, nenoras atsiskirti nuo mamos ar tėčio, verkšlenimas. Dažniau prisiglauskite prie vaiko, praleiskite laiką kartu žaisdami.

Rutina. Kiek įmanoma palaikykite įprastą rutiną. Rutina, nusistovėjusi tvarka vaikui labai svarbi: jis jaučiasi saugus galėdamas numatyti, kas vyks.

Žiniasklaida. Kiek leidžia galimybės, apsaugokite vaikus nuo žiniasklaidos. Medijose rodoma informacija gali dar labiau gąsdinti vaiką. Atminkite: maži vaikai supranta daugiau nei gali pasakyti.

Jei klausia. Jei jūsų mažylis jau klausia ir domisi, kas vyksta, kodėl visi turi likti namuose, kodėl nedirba darželis – atsakykite jam suprantama kalba, kad reikia pasisaugoti nuo virusų. Jei mažylis tuo dar nesidomi, nepulkite vesti paskaitos apie virusų ir bakterijų plitimą.

Pradinukams

Ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikai kur kas daugiau supranta, kas vyksta. Jiems kyla klausimų apie mikrobus, gydytojus ar net mirtį.

Saugumas. Šio amžiaus grupėje tai labai svarbi tema. Paaiškinkite savo vaikams, kas nutiko, patinkinkite juos, kad suaugusieji yra atsakingi ir stengiasi, kad visi būtų sveiki ir saugūs.

Sveikata. Tokio amžiaus vaikai jau rūpinasi tėvų, draugų, giminaičių sveikata. Nuraminkite, kad kiekvienas rūpinasi tiek savo, tiek šalia esančiųjų sveikata. Priminkite, kad vaikai gali išlikti sveiki plaudami rankas, kuo mažiau kontaktuodami su kitais. Pradinukams jau rūpi jų pačių sveikata. Galbūt jie girdėjo, kad koronavirusas nesusargdina vaikų, bet yra labai pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms. Vaikai gali nerimauti dėl pinigų, jei žino, kad suaugusieji nedirba ir negauna atlygio. Kad malšintumėte baimes ir nerimą, stenkitės praleisti daugiau laiko kartu su vaiku, ne tik žiūrėdami į ekranus, bet žaisdami, kalbėdamiesi, kartu gamindami vakarienę. Tuomet vaikai jausis saugesni.

Dirglumas. Nenustebkite, jei jūsų vaikas taps jautresnis, dirglesnis. Išlikite ypač kantrūs. Dažniau apkabinkite vaikus. Fizinis kontaktas yra toks pat svarbus, kaip ir pokalbiai tarp šeimos narių.

Medijos. Jaunesniajame mokykliniame amžiuje vaikai ne visada sugeba atskirti fantaziją nuo realybės, tad ribokite medijų klausymą namuose – jos tik sustiprins vaikų baimes.

Miegas. Miego laikas ir su juo susiję ritualai yra labai svarbūs. Skaitykite pasakas, vartykite knygeles, kurkite kartu istorijas.

Rutina. Jei įmanoma, stenkitės išlaikyti įprastą vaikams rutiną ir ritualus. Net jei mokykla, būreliai ir renginiai atšaukti, pabandykite susikurti ir laikytis tvarkos, kiek tai įmanoma. Dėl karantino keičiantis rutinai paaiškinkite, kad tai yra dalis atsargumo priemonių, kurių imamasi, kad žmonės nesirgtų. Tai nereiškia, kad visi draugai, giminės ir mokytojai serga.

Jei klausia. Jei jūsų vaikas jau domisi tuo, kas vyksta, papasakokite jam tai, ką žinote. Nepagražinkite ir nedramatizuokite, kalbėdami išlikite kuo ramesni. Antraip savo nerimą perduosite vaikui.

Paaugliams

Tokio amžiaus vaikai jau puikiai supranta, kas vyksta. Jie tikriausiai matė naujienas, aptarė virusą su draugais.

Kalbėkitės. Kalbėkitės su savo vaikais  ir atsakykite į visus jiems rūpimus  klausimus. Tai padės jums suprasti, kiek jie jau žino, taip pat išsiaiškinti, kiek dezinformacijos juos pasiekė.

Emocijos. Padėkite savo paaugliui suprasti, kad jausti jaudulį, nerimą ar paniką yra visiškai normalu. Net jei atrodo, kad kai kuriems paaugliams tai visai nerūpi, paklauskite ką jie apie tai mano, ir būkite pasirengę juos išgirsti – nes po izoliacine kauke gali tūnoti maskuojamas nerimas.

Ateitis. Šio amžiaus vaikai gali būti labiau suinteresuoti tuo, kas nutiks ateityje. Laikykitės faktų ir neapkraukite jų savo nerimu ir bauginančiais ateities scenarijais. Gimnazistams jau gali rūpėti ekonominiai, politiniai klausimai – aptarkite su jais ir šias temas.

Medijos. Pasikalbėkite su savo vaikais apie tai, ką jie mato per TV ar skaito internete, padėkite suprasti, kurie apie virusą informaciją skelbiantys šaltiniai yra patikimi, o kurie ne.

Nuostatos. Kalbėkite apie tai, kaip tokie įvykiai gali parodyti žmonių stereotipinį mąstymą ir diskriminuoti tam tikrus gyventojus. Labai svarbu nekurstyti  anti-Azijos nuotaikų ir ksenofobijos, reaguojant į koronaviruso plitimą.

Pozityvumas. Stebėkite, skaitykite ir dalinkitės istorijomis apie tai, kaip žmonės bendradarbiauja, kaip stengiasi apsaugoti bendruomenę. Padėkite vaikams nukreipti nerimą į tai, ką jie gali padaryti: pavyzdžiui, akcentuokite informaciją, kaip išvengti viruso plitimo plaunantis rankas ir liekant namuose.

Save izoliavusiems asmenims Kretingos rajono savivaldybė jau yra pasirengusi organizuoti nuotolines psichologų konsultacijas.

Jeigu žmonės yra saviizoliacijoje ir norėtų gauti psichologo konsultaciją, jie gali registruotis Kretingos savivaldybės interneto svetainėje nurodytu elektroniniu adresu.

"Šiuo metu turime tris įvairiose savivaldybės institucijose dirbančius psichologus, pasiruošusius, esant poreikiui, teikti tokią nuotolinę pagalbą saviizoliacijoje esantiems asmenims. Kontaktai perduoti Visuomenės sveikatos centro specialistams, kurie nuolatos palaiko ryšį su karantine esančiais gyventojais", – teigė Kretingos rajono mero patarėjas Albertas Barauskas.

Sukurta ir registracijos forma, kad Kretingos rajono gyventojai apie šią galimybę būtų informuoti plačiau.

Sistema startavo tik pirmadienį, ir esą kol kas didelio poreikio dar nėra. Kiek Kretingoje ir rajone yra žmonių karantine, tikslių duomenų neturima.

Dėl koronaviruso grėsmės šalyje paskelbus karantiną, daugelis žmonių priversti likti ir izoliuotis namuose.

Šiuo laikotarpiu ne mažiau svarbu esą ir vidinė žmonių būsena, nusiteikimas bei emocinis stabilumas.

Ar Klaipėdoje bus teikiamos tokios konsultacijos, kol kas nesvarstyta.

Pasak uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko, tai būtų geras dalykas, tačiau dabar pirmiausia – patalpų saviizoliacijos klausimas.

Psichologas esą būtų gal ir neblogai, tačiau šiuo metu mieste yra kiek kitos aktualijos.

Mero teigimu, pasiūlyti psichologą savivaldybėje, kur bus karantinuota apie dešimt žmonių, yra vienas dalykas, o surasti psichologų komandą, kuri galėtų konsultuoti per valandą iki dešimties ir daugiau asmenų, yra visai kas kita.

"Bet tikrai neatmetu tokios galimybės. Tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti logistika – karantinuotų žmonių apgyvendinimas, aprūpinimas maistu. Svarbu užtikrinti ir tvarkos palaikymą, nes ne visi linkę laikytis karantino taisyklių. Ir tai tikrai nemenkas išbandymas, kuriam žmonės dar nėra pasiruošę", – teigė V.Grubliauskas.

Ketvirtadienį paskelbus statistiką, užsikrėtimo atvejų ir mirčių buvo gerokai daugiau nei įprastai. Kinijos valdžia pakeitė ligonių skaičiavimo būdą.

„Tai nėra reikšmingas protrūkio trajektorijos pokytis“, – spaudos konferencijos metu teigė PSO sveikatos nepaprastosios padėties programos vadovas Michaelis Ryanas.

„Kaip suprantame, šiuo atveju tai nėra naujų užsikrėtimų rodiklio šuolis iki 14 000 atvejų per vieną dieną, – žurnalistams sakė jis. – Staigus atvejų padidėjimas per pastarąsias 24 val. didžiąja dalimi yra nulemtas atvejų traktavimo pakeitimų“.

M. Ryanas taip pat teigė manantis, kad per savaitgalį į Kiniją jau atvyks PSO vadovaujamos tarptautinės misijos nariai.