Apskaičiuoti tikslų dingusiųjų skaičių sudėtinga, nes Rusijos pajėgos vis dar yra okupavusios maždaug penktadalį šalies teritorijos ir nė viena pusė reguliariai neskelbia duomenų apie karių aukas.

„Beveik 37 tūkst. žmonių laikomi dingusiais – vaikai, civiliai ir kariškiai. Šie skaičiai gali būti daug didesni“, – sakė Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.

Jis nurodė, kad Ukraina ir Raudonasis Kryžius nustatė, jog apie 1,7 tūkst. žmonių buvo neteisėtai sulaikyti Rusijos, kurią D. Lubinecas apkaltino civilių gyventojų grobimu nuo 2014 metų, kai šalies rytuose prasidėjo karas su Maskvos remiamais separatistais.

Žmogaus teisių grupės kaltina Rusiją prievartiniais asmenų pradanginimais ir vaikų grobimu okupuotose teritorijose, tačiau Kremlius šiuos kaltinimus atmeta.

Nuo karo, nusiaubusio ištisus miestus ir miestelius ir nusinešusio tūkstančius gyvybių, pradžios dideli Ukrainos teritorijos plotai tebėra okupuoti Rusijos.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras kovą paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo mažiausiai 10 810 žmonių, iš jų daugiau kaip 8 tūkst. – Ukrainos kontroliuojamose teritorijose.

Ataskaitoje priduriama, kad tikėtina, jog tikrasis aukų skaičius yra gerokai didesnis ir jį sunku patikrinti, nes nepriklausomiems stebėtojams neleidžiama patekti į rusų okupuotas teritorijas.

Tai antradienį pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Zaporižios srities prokuratūrai vadovaujant, pradėtas baudžiamasis procesas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).

Vasario 20 d. internete buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Rusijos kariškiai sušaudo tris į nelaisvę paimtus Ukrainos gynėjus.

Tai įvyko vasario 18 d. netoli Robotynės gyvenvietės.

„Karo belaisvių nužudymas yra šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir kvalifikuojamas kaip sunkus tarptautinis nusikaltimas“, – pareiškė Generalinio prokuroro biuro atstovai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas išsiuntė laiškus Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui ir Jungtinėms Tautoms, kuriuose raginama nustatyti visas sunkiai sužeistų Ukrainos gynėjų sušaudymo „Zenito“ atraminiame punkte Avdijivkoje aplinkybes.

Ukrainos karinė žvalgyba trečiadienį pareiškė neturinti patikimos informacijos apie tai, kas skraidinta Belgorodo regione nukritusiame Rusijos lėktuve Il-76.

Agentūra pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ patvirtino, kad trečiadienį turėjo būti surengtas Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas belaisviais, „kuris neįvyko“.

„Savo ruožtu Ukraina įvykdė visus su mainais susijusius susitarimus. Į nelaisvę patekę Rusijos kariai buvo laiku atgabenti į sutartą apsikeitimo vietą, kur jie buvo saugūs“, – teigiama pranešime. 

„Mūsų gynėjų saugumą pagal susitarimus turėjo užtikrinti Rusijos pusė“, – nurodė agentūra, pridūrusi, kad Ukrainos pusė „nebuvo informuota apie būtinybę per tam tikrą laiką užtikrinti oro erdvės saugumą“ Belgorodo rajone, nors taip buvo daryta anksčiau.

Be to, pasak žvalgybos, Ukraina nežinojo, kiek transporto priemonių, kokiais maršrutais ir kaip bus pristatyti belaisviai.

„Tai gali reikšti sąmoningus Rusijos veiksmus, kuriais siekiama sukelti pavojų belaisvių gyvybei ir saugumui“, – teigiama pranešime.

Rusijos gynybos ministerija anksčiau trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76, su 65 ukrainiečių kariais, kurie turėjo būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.

Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.

Ji tvirtino, kad į orlaivį pataikė priešlėktuvinės raketos.

Naujienų agentūros AFP, AP negali patvirtinti, kas buvo lėktuve.

Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, kuris yra tarp pareigūnų, atsakingų už apsikeitimą belaisviais, sakė, kad jo biuras atlieka tyrimą.

Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.

„Mano duomenimis, mažiausiai 380 ukrainiečių vaikų (Rusijoje) buvo paskirta vadinamoji laikinoji globa, nors aš tai vadinu įvaikinimu“, – sakė pareigūnas.

Pasak jo, Rusijoje nelegalaus Ukrainos vaikų įvaikinimo procesas vyksta plačiu mastu. „Ukrainiečių vaikus bandoma iškart apgyvendinti rusų šeimose“, – pažymėjo įgaliotinis.

D. Lubinecas pareiškė, kad šiuo metu yra oficialiai nustatytas vaiko iš Ukrainos įvaikinimo Rusijos Federacijoje faktas – Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Mironovas oficialiai įsidukrino ukrainietę Margaritą Prokopenko, o vėliau pakeitė jos dokumentus.

„Margarita tapo „Marina“, pavardė irgi buvo pakeista. Nors tai netgi ne įvaikinimas, nes jie pažeidė net ir savo procedūrą – tiesiog perrašė vaiko gimimo liudijimą ir pripažino, kad tai neva jų vaikas, kad ji neva visada buvo jų“, – sakė žmogaus teisių įgaliotinis.

Anot jo, šis atvejis nėra pavienis, tiesiog apie daugelį atvejų Ukrainos valdžia bent jau kol kas negali viešai kalbėti.

Kaip jau buvo pranešta, partijos „Teisingoji Rusija – už tiesą“ vadovas S. Mironovas slapta įsivaikino 10 mėnesių mergaitę, kuri buvo pagrobta Rusijos kareiviams okupavus Chersono sritį, ir pakeitė jos vardą bei pilietybę. Taip ukrainietė Margarita Prokopenko „tapo“ ruse Marina Mironova.

Ukrainiečių ir rusų žmogaus teisių įgaliotiniai „aptarė įvairias humanitarines problemas ir klausimus, susijusius su pagalbos žmogaus teisių srityje teikimu abiejų šalių piliečiams“, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė D. Lubinecas.

Atskirame T. Moskalkovos pareiškime sakoma, kad ji su D. Lubinecu aptarė „humanitarinę pagalbą abiejų šalių piliečiams“.

Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybos nuo Maskvos invazijos pradžios yra retos.

Per derybas Turkijoje buvo kalbama apie 40 žmonių paleidimą per naują Ukrainos ir Rusijos apsikeitimą belaisviais, pranešė transliuotojas „Sky News“. Procedūros detales ombudsmenai aptarinėjo 40 minučių.

„Per 40 minučių trukusias derybas šalys susitarė apsikeisti 40 karo belaisvių, bet detalės kol kas neaiškios“, – nurodė „Sky News“.