„Naujas puslapis, istorinis puslapis atverstas, didžiuojuosi ES, kuri visgi sugebėjo rasti stiprybės ir galių priimti šitą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Ir, be abejo, bloga žinia Kremliaus šeimininkui, kuris turbūt tikėjosi, kad tas sprendimas nebus priimtas. Mes jį nuvylėme“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas taip pat teigė, kad vieningas Bendrijos sprendimas yra puiki žinia ukrainiečiams, kurie kariauja „brutaliame ir nelygiame kare prieš grobiką, kuris meta visus išteklius ant karo aukuro“.

„Jiems tai yra didžiulis sielos ir dvasios pastiprinimas atlaikyti šitą spaudimą ir toliau eiti pažangos keliu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Sutarimą dėl Ukrainos narystės derybų ES lyderiams pavyko rasti nepaisant Budapešto ligi šiol išsakyto nepritarimo.

Bendrija taip pat sutarė pradėti derybas su Moldova, suteikti kandidatės statusą Sakartvelui bei pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai ši pasieks „reikiamą atitikties narystės kriterijams lygį“. Europos Komisijai pavesta iki kovo pateikti ataskaitą, jog būtų galima galiausiai priimti tokį sprendimą.

Diplomatinių šaltinių teigimu, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sutiko nebūti posėdžių salėje, kai kiti 26 vadovai palaikė sprendimą dėl Ukrainos.

Vis tik Lietuvos vadovas neatsakė, kaip pavyko įtikinti Vengriją neblokuoti sprendimo.

„Svarbiausia – rezultatas, džiaukimės rezultatu, jis yra, džiaugiuosi, kad ES pademonstravo tvirtybę“, – kalbėjo G. Nausėda.

Budapeštas taip pat nepritaria Bendrijos siekiui per artimiausius ketverius numatyti 50 mlrd. eurų dydžio finansinį paketą Ukrainai. Derybos dėl šio klausimo tebevyksta.

Pasak G. Nausėdos, šiuo klausimu taip pat judama sutarimo link.

Sutarus dėl derybų pradžios, ES dar turės patvirtinti jų planą. Preliminariai šis sprendimas turėtų būti priimtas kovą, tačiau taip pat dar gali sulaukti vengrų pasipriešinimo.

„Tai – procesas. Galiu pasakyti tik viena, kad tai yra procesas. Ir pasakydamas, kad atvertėme naują puslapį, reiškia, kad bus dar daug puslapių. Ir kiekvienas iš jų turės labai konkretų turinį“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Bet sutikite, kad neatvertus šito pirmojo knygos puslapio, negali skaityti ir knygos. Reiškia, procesas pajudėjo, procesas prasidėjo ir jis gali vykti tik kylančia linija, o ne atgalios“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, jis taip pat pabrėžė, kad parama Ukrainai turėtų išlikti ES prioritetų sąrašo viršuje, nurodo Prezidentūra.

„Mūsų greita ir efektyvi karinė parama Ukrainai – tiesiausias kelias link pergalės ir taikos. Koordinuodamiesi su transatlantiniais partneriais turime ukrainiečiams suteikti viską, ko jiems reikia kovoje prieš agresorių. Tam, kad galėtume padėti Ukrainai, patys turime būti stiprūs, mūsų gynybos pramonė turi veikti visu pajėgumu“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas akcentavo ir ES plėtros svarbą, ragindamas priimti sprendimus dėl derybų pradžios su šalimis kandidatėmis dar šiemet.

„ES plėtra yra galimybė suvienyti kontinentą. Ji neturėtų tapti institucinių iššūkių įkaite. Atsižvelgdami į ES plėtros proceso geopolitinę svarbą, pirmiausia turime priimti sprendimus dėl ES plėtros ir tik tuomet kalbėti apie institucines reformas“, – sakė G. Nausėda.

„Ukraina, Moldova ir kitos valstybės turi daryti pažangą įgyvendindamos reformas ir Europos Komisijos rekomendacijas. Šią pažangą turime atitinkamai įvertinti ir priimti sprendimus dėl derybų pradžios dar šiais metais“, – pridūrė jis.

Kaip šią savaitę pranešė „Politico“, Bendrja rengiasi pradėti derybas su Ukraina dėl jos būsimo stojimo į bloką, o oficialaus pranešimo tikimasi jau gruodį.

Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios praėjusių metų vasarį ES valstybės narės teigė, kad pasibaigus karui Ukrainoje jos tvirtai sieks ilgalaikės vienybės, kuri galiausiai leistų Kyjivui tapti Bendrijos nariu.

Kol kas neaišku, kada tai įvyks.

Penktadienį Ispanijos mieste Granadoje vyks neformalus ES šalių lyderių susitikimas, kurio metu, be kita ko, bus vertinamos ES plėtros galimybės. Prie bloko prisijungti tikisi ne tik Ukraina, bet ir kelios Vakarų Balkanų šalys bei Moldova.

Kvietime į susitikimą, rengiamą kitą dieną po platesnės Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimo, Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) kelė esminius klausimus apie vienybę ir bendrą sprendimų priėmimą.

Dabartinėms narėms tai jau pasirodė pakankamai sudėtinga, ypač atsižvelgiant į dešimtmečių senumo taisykles, kurios vis dar galioja ir kurios buvo sukurtos dešimčiai glaudžiai tarpusavyje susijusių šalių.

Kai kurios ES valstybės narės jau dabar sunkiai priima idėją, kad prie Bendrijos prisijungs dar kelios šalys, kurių finansinė padėtis yra daug blogesnė nei beveik visų dabartinių bloko narių.

Anot Ch. Michelio, naujos valstybės prie ES turėtų prisijungti iki 2030-ųjų. Praėjusį mėnesį Serbijos, Kosovo, Bosnijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Albanijos prezidentai taip pat pritarė šiai Ch. Michelio idėjai dėl plėtros.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sako, kad narystė ES priklauso nuo stojimo sąlygų įvykdymo. Anot jos, narystės tempą turėtų lemti šių šalių pažanga derinant savo įstatymus su ES taisyklėmis ir standartais, o ne savavališkai nustatytas terminas. Kai kuriais atvejais biurokratinis derinimas su tūkstančiais ES taisyklių gali užtrukti daugiau nei pusę dešimtmečio.

Pernai birželį Ukrainai ir Moldovai buvo oficialiai suteiktas ES kandidačių statusas – tai buvo neįprastai greitas sprendimas Bendrijai ir jos lėtam požiūriui į plėtrą, kurį paskatino karas Ukrainoje.

Kartu ES vadovai susitarė pripažinti Sakartvelo europinę perspektyvą.

Serbija ir Juodkalnija buvo pirmosios Vakarų Balkanų šalys, pradėjusios derybas dėl narystės. Praėjusiais metais jas taip pat pradėjo Albanija ir Šiaurės Makedonija. Bosnija ir Kosovas tik pradėjo pirmąjį integracijos proceso etapą.

ES pareigūnai baiminasi, kad Rusija gali bandyti destabilizuoti Balkanų regioną, kuriame dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vyko kruvinas karas, ir taip nukreipti pasaulio dėmesį nuo savo agresijos Ukrainoje. Rusijos sąjungininkė Serbija atsisakė prisidėti prie ES sankcijų Maskvai, nors Belgradas teigia gerbiantis Ukrainos teritorinį vientisumą.

Šių metų pabaigoje ES valstybės narės turėtų nuspręsti, ar pradėti derybas su Ukraina dėl visateisės narystės Bendrijoje.

Viršūnių susitikimas Versalio rūmuose turėjo būti Prancūzijos pirmininkavimo ES pusmečio viršūnė, bet vietoje to prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) vadovaus krizės susitikimui dėl reakcijos į Rusijos lyderio Vladimiro Putino brutalų stabilumo Europoje žlugdymą.

„Rusijos agresijos karas yra Europos istorijos tektoninis poslinkis“, – sakoma dvi dienas truksiančio viršūnių susitikimo baigiamosios deklaracijos projekte.

Lyderiai aiškinsis, „kaip ES gali vykdyti savo įsipareigojimus šioje naujoje realybėje, ginti savo piliečius, vertybes, demokratijas ir... Europos modelį“, sakoma jame.

Rusijos agresijos karas yra Europos istorijos tektoninis poslinkis.

27 valstybių ir vyriausybių vadovai susitinka kovoms Ukrainoje tęsiantis jau 15-ą dieną, į Lenkiją ir kitas Europos šalis pasitraukus daugiau kaip 2 mln. ukrainiečių pabėgėlių.

Širdį veriantis konfliktas sukėlė Europoje paramos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui bangą ir lyderiai turėtų rimtai svarstyti jo prašymą skubiai priimti Ukrainą į ES, kad ji galėtų ištrūkti iš Rusijos nagų.

„Svarbiausias mūsų prioritetas – pasiųsti politinę žinią Ukrainai, kad ji priklauso Europos šeimai“, – sakė vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas.

„Didžiausias klausimas“

Tačiau diplomatai sakė, kad visų pirma Versalyje bus ieškoma būdų, kaip akivaizdžiai pavojingesniame pasaulyje stiprinti Europą, ypač energijos srityje.

„Manau, kad energija šiuo metu yra didžiausias klausimas, [besisukantis] lyderių galvose“, – sakė šaltinis, informuotas apie pasirengimą viršūnių susitikimui.

Rusijos invazijos į Ukrainą išprovokuotas energijos kainų šokas sukėlė pavojų ES ekonomikai, bandančiai atsigauti po COVID-19 pandemijos, ir pakurstė emocingas diskusijas dėl to, kaip apsaugoti vartotojus.

Vakarų sąjungininkės etapais įvedė griežtas sankcijas Rusijai, o jų šalutinis poveikis akivaizdžiai pademonstravo pavojingą Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų ir naftos. Viršūnių susitikime taip pat bus sprendžiamos ir šios problemos.

Europos priklausomybė nuo energijos iš Rusijos net įvarė pirmą pleištą į vieningą Vakarų atsaką V. Putinui. ES šią savaitę nesutiko uždrausti naftos importo iš Rusijos, kaip padarė Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija.

ES maždaug 40 proc. jai reikalingų gamtinių importuoja iš Rusijos. Nuo šio energijos srauto ypač priklauso didžiausia Europos ekonomika Vokietija, taip pat Italija ir kelios Vidurio Europos šalys.

Maždaug ketvirtadalis naftos importo į ES taip pat ateina iš Rusijos.

Kaip rodo viršūnių susitikimo baigiamosios deklaracijos projektas, 27 lyderiai atsargiai sutiks „palaipsniui nutraukti“ bloko priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, naftos ir anglių.

„Ryžtingai investuoti“

ES lyderiai taip pat svarstys, kaip Europa galėtų tapti nepriklausoma itin svarbiuose sektoriuose, įskaitant puslaidininkius, maisto gamybą ir gynybą.

Kolektyviniu saugumu Europos Sąjungoje pirmiausia rūpinasi JAV vadovaujama NATO, bet didžiausia karinė ES galia Prancūzija norėtų, kad blokas atliktų didesnį vaidmenį.

Rusijai užpuolus savo provakarietišką kaimynę, ES narės pritarė pusės milijardo eurų karinei pagalbai Ukrainai.

Berlynas atsisakė dešimtmečius vykdytos gynybos politikos ir paskelbė apie išlaidų gynybai didinimą 100 mlrd. eurų bei ginklų siuntimą į Ukrainą.

Šių iššūkių akivaizdoje „privalome ryžtingai, daugiau ir geriau investuoti į gynybinius pajėgumus ir pažangias technologijas“, sakoma lyderių deklaracijos projekte.

„ES šalių narių vadovai aptars politinę, karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, ES saugumą, taip pat ir energetinį, bei ES ekonomikos atsparumo didinimo priemones“, – BNS informavo šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Pasak jo, G. Nausėda kels Ukrainos integracijos į ES klausimą, siūlys atjungti visus Rusijos bankus nuo SWIFT sistemos ir uždrausti Rusijos laivams įplaukti į ES valstybių teritorinius vandenis bei uostus.

Be kita ko, Bendrijos lyderiai planuoja aptarti gynybos pajėgumų stiprinimą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES anksčiau įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, paskelbė prekybos apribojimus, atjungė dalį Rusijos ir Baltarusijos bankų nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT, įtraukė kelis tūkstančius abiejų šalių pareigūnų ir oligarchų į juoduosius sąrašus.

Tačiau Bendrija kol kas atsisako rusiškos naftos ir dujų importo embargo, nes dalis narių yra itin priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių.

Akcija buvo surengta kelios valandos prieš bloko lyderių susitikimą, kurio metu didžiausias dėmesys turi būti skirtas kovos su pasauline klimato kaita planams.

Maždaug 30 raudonai apsirengusių aplinkosaugos aktyvistų su kopimo įranga stovėjo ant Briuselio pastato „Europa“ atbrailų, apačioje renkantis policijos pajėgoms, o viršuje skraidant sraigtasparniui.

Grupė išskleidė didžiulį transparantą su užrašu „Klimato nepaprastoji padėtis“. Aktyvistai taip pat laikė iškėlę signalines raketas. 

Naujienų agentūros AP reporteris pranešė, kad buvo sulaikyti maždaug 20 ant žemės buvusių aktyvistų.

„Greenpeace“ atstovas Markas Breddy (Markas Bredis) sakė, kad aktyvistams į pastatą pavyko įkopti pasinaudojant senos ugniagesių mašinos kopėčiomis ir kad jie turi maisto dviem dienoms.

Gali būti, kad dėl šios protesto akcijos ES viršūnių susitikimas bus perkeltas į kaimyninį pastatą, nes aktyvistai žadėjo nesitraukti.  

„Policija bando suvaldyti padėtį. Viršūnių susitikimas įvyks, tačiau svarstoma jį perkelti į į šalia esantį Justo Lipsijaus pastatą“, – rašoma ES darbuotojams išplatintoje žinutėje.

„Greenpeace“ atstovė spaudai Laura Ullmann (Laura Ulman) sakė, jog siekiama, kad aktyvistai kiek įmanoma ilgiau liktų ant pastato atbrailų.

„Atlikome namų darbus. Visuomet stengiamės pasiruošti kuo geriau, pirmenybę teikiant mūsų aktyvistų saugumui“, – pridūrė ji.

ES lyderiai turi aptarti, kaip 28 valstybių blokui iki 2050 metų tapti neutraliu anglies dvideginio požiūriu. Tačiau neturtingesnės, nuo anglių priklausomos šalys nuogąstauja, kad gali labiausiai nukentėti dėl pastangų transformuoti energijos šaltinius.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pristatė ES „žaliojo kurso“ planą, kuriame numatomi maždaug 100 mlrd. eurų padėti nuo iškastinio kuro priklausomoms ES valstybėms, pereinančioms prie mažiau taršių technologijų.

ES lyderiai taip pat aptars ilgalaikio biudžeto planus, bendrąją valiutą ir „Brexitą“ aiškėjant Jungtinės Karalystės rinkimų rezultatams.

Europos Vadovų Taryba penktadienio naktį atsisakė atviro grasinimo paskelbti Rusijai sankcijų dėl Alepo bombardavimo, bet perspėjo, kad apsvarstys „visus įmanomus variantus“, jei Maskva nesugebės sustabdyti žiaurumų.

„Esmė yra ta, kad bet kokiu atveju visos šalys sutarė pasmerkti tai, kas vyksta šiandien Sirijoje, būtent Rusijos veiksmus Sirijoje, kad sutarė palikti visas galimas opcijas, visas galimybes taikyti bet kokias priemones ateityje, jeigu to reikės, nedetalizuojant konkrečiai“, - penktadienio rytą žurnalistams Briuselyje sakė D.Grybauskaitė.

„Diskusijos nebuvo lengvos, nes objektyviai visos šalys turi kitokį santykį su Rusija. Kuo toliau nuo sienos, tuo tie santykiai lengvesni, kuo mažiau buvo istorinių jautrumų, taip pat tie santykiai yra paprastesni. Viskas objektyvu ir suprantama. Svarbiausia, kad galiausiai vis tiek sutarėme bendrai, kaip reikės reaguoti“, - pridūrė ji.

Pasak šalies vadovės, šiandien ES turi galvoti ne tiek apie priemones ar spaudimą Maskvai per sankcijas, bet kaip sumažinti įtampą dėl Rusijos pajėgų koncentravimo Sirijoje, siekiant išvengti „visiško šios šalies“ sugriuvimo.

„Matėme, kuo tai baigėsi ir kokios pasekmės buvo Libijoje ir kitose šalyse, kur po karinių veiksmų praktiškai nieko nebelieka ir turime didžiulius pabėgėlių srautus į Europą“, - teigė D.Grybauskaitė.

Europos Vadovų Taryba penktadienį pareiškė, jog „griežtai smerkia Sirijos režimo ir jo sąjungininkų, ypač Rusijos, vykdomas atakas prieš civilius Alepe“ ir paragino „nedelsiant nutraukti karo veiksmus“.

Vakarai nuo praėjusio šeštadienio taip pat stebi į Viduržemio jūrą išplaukusią Rusijos laivų grupę, kuri prisidės prie pajėgų, vykdančių bombardavimus Sirijoje.

Pasak prezidentės, įtampa tarp Rusijos ir Vakarų šiuo metu siekia Šaltojo karo laikus.

Septynerius metus rengta sutartis laikyta pavyzdine. Tačiau rimta kliūtimi tapo Belgijos Valonijos regionas – jo parlamentas praėjusią savaitę nusprendė blokuoti sutarties pasirašymą ir jį atidėti neribotam laikui, esą trūksta kai kurių saugiklių.

Kone visus prekybos mokesčius panaikinančiai prekybos sutarčiai pritaria visos bendrijos šalys, t.y. netgi federalinė Belgijos vyriausybė. Tik tam, kad ji galėtų pasirašyti tarptautines sutartis, turi gauti regioninės valdžios pritarimą. Galiausiai ketvirtadienį  Europos Komisijos atstovams pasiūlius išlygų, pavyko įkalbėti Valonijos lyderį nusileisti, jis penktadienį pataisymus pristatys regiono parlamentui. Tačiau Belgijos žiniasklaida spėja, kad Valonijos valdžia siūlymą gali vis vien atmesti.

Paprastesnio prekių ir paslaugų judėjimo laukusi Europa jaučiasi atsidūrusi nedidelio regiono įkaite. O Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad situacija darsyk išryškino Bendrijos silpnybes.

„Manyčiau, kad mes ne visai tiesiogiai esame Valonijos įkaitai. Aš manau, kad mes esame pačių savo biurokratinių procedūrų įkaitai, nes derybos vyko labai daug metų ir užsibaigė taip, kaip užsibaigė. Aišku, bus priimti sprendimai ir bus rasta, kaip išeiti iš tos padėties. Tai vienas priminimas, kad mūsų sprendimų priėmimo procesas pernelyg ilgas, pernelyg biurokratiškas ir neskaidrus. Mes nesitariame su žmonėmis ir su valstybėmis“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Jei nesugebame įtikinti žmonių, kad prekybos susitarimai jiems naudingi, jei nesugebame jų įtikinti, kad mūsų atstovai derasi dėl laisvų prekybos sutarčių, kad apgintų žmonių interesus, mes neturėsime jokių šansų užsitikrinti visuomenės paramos laisvai prekybai. Ir bijau, kad tai reiškia, jog Laisvosios prekybos sutartis su Kanada gali būti paskutinis toks susitarimas“, – apgailestavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Briuselyje prasideda Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimas, kuriame daugiausia nesutarimų kelia tai, kaip mažinti taršą. Nuo akmens anglies priklausoma Lenkija priešinasi siūlymams ambicingai mažinti anglies dvideginio taršą, tačiau ją spaudžia Vokietija. Tuo metu Lietuva nepatenkinta siūlymais, kad labiau mažinti taršą turėtų ne išsivysčiusios šalys, o tos, kuriose pigiausiai tai kainuotų.

„Anglis ir nafta amžiams“ – ironiškai skanduoja keletas žaliųjų, persirengę anglies ir naftos pramonės atstovais ir taip bandydami parodyti Europos priklausomybę nuo anglies ir naftos pramonės. Ji, pasak aktyvistų, lobistams Briuselyje per metus išleido keturiasdešimt milijonų eurų.

„Norime tvirtų ambicijų dėl taršos mažinimo, energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energetikos tikslų“, – tvirtina Nevyriausybinės organizacijos OXFAM aktyvistė Natalia Alonso.

Europos Komisijos siūlomos ambicijos didelės – per ateinančius penkiolika metų anglies dvideginio išmetimas turėtų sumažėti keturiasdešimčia procentų, palyginti su 1990 m. Taip pat turėtų kone trečdaliu mažėti energijos vartojimą, o atsinaujinančios energijos dalis padidėti iki ketvirtadalio.

„Iki 2020 m. mes turėjome tikslą sumažinti dvidešimčia procentų, dabar pridedame dar dvidešimt – tai iššūkis, ir kyla diskusija dėl konkurencingumo, tačiau Europa turi rodyti pavyzdį“, – teigia Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Ne visi tą pavyzdį pasiryžę rodyti. Anglies pramonės spaudžiama Lenkija nesutinka tiek daug mažinti anglies dvideginio išmetimą, nes tai per daug kainuos jos ekonomikai.

„Esu ryžtinga ir dėmesinga. Laikykite kumščius“, – sako Lenkijos premjerė Ewa Kopacz.

Palaikydama europines ambicijas, Lietuva nepatenkinta siūlymais, kad labiau mažinti taršą turėtų ne išsivysčiusios šalys, o tos, kuriose pigiausiai tai kainuotų. Tokiu atveju, Lietuvai tektų didesnė taršos mažinimo dalis.

„Mums reikia užtikrinti, kad mūsų pramonė nenukentėtų. Kad turėtume vienodas konkurencines sąlygas su kitomis šalimis. To sieksiu taryboje ir, manau, kad pasieksiu“, – tikina prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tad paskutinį kartą Europos Sąjungos šalių lyderiams pirmininkaujančio Hermano Van Rompuy`aus laukia diskusija iki paryčių. Juolab kad dar ketvirtadienio vakarą ketinama aptarti įvykius Ukrainoje ir kaip kovoti su Ebola ir Islamo valstybės grupuote.