Gegužę ir birželį atliktos apklausos duomenimis, 69 proc. Lietuvos piliečių (77 proc. ES piliečių) klimato kaitą laiko labai rimta, o 23 proc. respondentų Lietuvoje (16 proc. ES piliečių) – rimta problema.

50 proc. Lietuvos gyventojų (58 proc. ES piliečių) mano, kad dėl energijos kainų šuolio ir neužtikrintumo dėl apsirūpinimo dujomis po Rusijos invazijos į Ukrainą reikia spartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

77 proc. apklaustųjų Lietuvoje (73 proc. ES piliečių) sutinka, kad klimato kaitos daroma žala kainuoja daug brangiau nei žaliajai pertvarkai reikalingos investicijos.

Beveik trys ketvirtadaliai – 73 proc. Lietuvos respondentų (75 proc. ES) pritaria, kad veiksmai klimato srityje paskatins inovacijas.

87 proc. lietuvių (88 proc. ES piliečių) sutinka, kad norint iki 2050 metų neutralizuoti ES poveikį klimatui, kiek įmanoma turi būti sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o likutis kompensuojamas.

93 proc. Lietuvos gyventojų (87 proc. ES) mano, jog Bendrijai svarbu nusistatyti ambicingus tikslus didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, tuo metu 89 proc. (85 proc. ES piliečių) įsitikinę, kad ES reikalingi veiksmai didinti energijos vartojimo efektyvumą – pavyzdžiui, paskatos žmonėms izoliuoti savo namus, įsirengti saulės baterijų plokštes arba pirkti elektrinius automobilius.

73 proc. lietuvių (70 proc. ES piliečių) įsitikinę, kad iškastinio kuro importo mažinimas gali padidinti energetinį saugumą ir atnešti naudos Bendrijos ekonomikai, 92 proc. (93 proc. ES) tikina kasdien sąmoningai besirenkantys tvarius sprendimus.

Vis dėlto, daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, jog už reformas kovojant su klimato kaita taip pat turi būti atsakingos nacionalinės vyriausybės (57 proc. Lietuvoje ir 56 proc. ES), pati Europos Sąjunga (50 proc. lietuvių, 56 proc. ES) bei verslas ir pramonė (53 proc. Lietuvoje, 56 proc. ES).

Su aplinka ir klimatu susijusią riziką bei grėsmes nurodė asmeniškai patiriantys 22 proc. respondentų Lietuvoje (33 proc. ES).

Tuo metu 86 proc. lietuvių (84 proc. ES piliečių) sutinka, kad kova su klimato kaita ir aplinkos problemomis turėtų būti prioritetas siekiant pagerinti visuomenės sveikatą, o 63 proc. lietuvių ir europiečių pritaria, kad pasirengimas klimato kaitos poveikiui gali duoti teigiamų rezultatų Bendrijos piliečiams.

Eurobarometro apklausa visose ES šalyse atlikta gegužės 10–birželio 15 dienomis. Tyrimo metu tiesiogiai arba nuotoliu buvo apklausti 26,4 tūkst. ES gyventojų, iš jų – 1009 Lietuvoje.  

Tuo metu 56 proc. ją apibūdino kaip blogą – 3 punktais mažiau nei metų pradžioje.

Tuo metu 66 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Europos ekonominė padėtis yra gera – tokių buvo 2 punktais daugiau, o  bloga ją laiko 22 proc. respondentų – 3 punktais mažiau.

Tuo metu visoje Europos Sąjungoje 45 proc., arba 5 punktais daugiau gyventojų mano, kad Bendrijos ekonominė padėtis yra gera, o 44 proc., arba 7 punktais mažiau – bloga.

55 proc. Lietuvos gyventojų (55 proc. europiečių) mano, kad 800 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo planas „NextGenerationEU“ gali būti veiksminga priemonė reaguojant į ekonominius iššūkius.

80 proc. respondentų Lietuvoje palankiai vertina bendrą valiutą, visoje ES palankus vertinimas šiek tiek mažesnis – 71 proc.

Lietuvos bankas (LB) pranešė, kad lapkritį telefonu atliktos apklausos duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų eurą vertino neigiamai (2021 metais – 27 proc.), neapsisprendusiųjų dėl euro naudingumo buvo 9 proc. (11 proc.), nežinančių – 3 proc. (2 proc.).

LB pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Linas Jurkšas sako, kad palankumas eurui Lietuvoje augo įvertinus bendros ekonominės ir pinigų sąjungos pranašumus Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.

„Tikėtina, kad svarbiausia ūgtelėjusio lietuvių palankumo eurui priežastis – geopolitinio saugumo svarbos įvertinimas. Prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, dalis Lietuvos gyventojų dar kartą suprato Vakarų demokratinio pasaulio teikiamą naudą. Ne išimtis ir buvimas bendroje ekonominėje ir pinigų sąjungoje. (...) Gerokai išaugo lietuvių dalis, kurie jaučiasi labiau europiečiais dėl euro – pagal šį bruožą tapome vieni pirmaujančių euro zonoje“, – LB pranešime sakė L. Jurkšas.

Jis pastebi, kad per aštuonerius metus euro zonoje Lietuvos gyventojų vertinimas svyravo, tačiau nuo 2017-ųjų fiksuojamas pastovus palankiai šią valiutą vertinančių lietuvių skaičiaus augimas – manoma, kad tai galima paaiškinti spartesniu atlyginimų didėjimu.

„Iškart po euro įvedimo 2015 metais daugiau kaip pusė lietuvių manė, kad euras yra naudingas Lietuvai. (...) Vis dėlto nuo 2017 metų pastebimas pastovus teigiamai eurą vertinančių Lietuvos gyventojų augimas – tai didele dalimi galima paaiškinti faktu, jog darbo užmokesčio augimas buvo nuolat didesnis už kainų augimą“, – teigė L. Jurkšas.

Visoje euro zonoje bendrą valiutą palankiausiai vertina Suomijos (81 proc.), Airijos (80 proc.), Maltos, Slovėnijos ir Estijos (78 proc.) gyventojai, nepalankiausiai – Kipro (59 proc.), Liuksemburgo (61 proc.), Italijos (63 proc.) ir Latvijos (67 proc.) žmonės. 

Jos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES – 56 proc.) mano, kad kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, tačiau su tuo nesutinka 26 proc. lietuvių ir 38 proc. ES piliečių.

35-79 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių jau ėmėsi veiksmų arba būtų pasirengę jų imtis, kad sumažintų savo energijos suvartojimą ir sąskaitas.

Didžioji dalis – 86 proc. – Lietuvos gyventojų sutinka, kad ES turėtų toliau mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Tam pritaria 82 proc. visos ES piliečių.

Lietuvoje 86 proc. (ES – 83 proc.) respondentų mano, kad dėl karo Ukrainoje reikia skubiau investuoti į atsinaujinančių išteklių energiją, o 89 proc. (87 proc.) mano, kad itin svarbu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, vamzdynus ir interneto kabelius.

78 proc. Lietuvos piliečių taip pat sutinka, kad elektros kaina neturėtų priklausyti nuo dujų kainos. Visoje Bendrijoje taip atsakė 83 proc. apklaustųjų.

Priemones, kurių dėl energetinės krizės ES imasi ekonominei padėčiai pagerinti, teigiamai vertina 65 proc. Lietuvos piliečių, 7 proc. mano, kad jos turės neigiamą poveikį, 15 proc. – yra neveiksmingos. Visoje ES taip mano atitinkamai 49 proc., 18 proc. ir 22 proc. apklaustųjų.

Didžioji dalis Lietuvos žmonių – 94 proc. – pritaria humanitarinei pagalbai Ukrainai (ES – 88 proc.) ir nuo karo bėgančių žmonių priėmimui (86 proc. ir 82 proc.), ekonominėms sankcijoms Rusijai (82 proc. ir 71 proc.), taip pat finansinei paramai Ukrainai (84 proc. ir 70 proc.), Rusijos valstybinės žiniasklaidos blokavimui (77 proc. ir 63 proc.) ir karinės įrangos Ukrainai finansavimui (81 proc. ir 59 proc.).

Greitoji Eurobarometro apklausa „ES atsakas į energetikos krizę“ lapkričio 23–30 dienomis atlikta 27 Bendrijos narėse, internetu apklausus 26,3 tūkst. ES šalių piliečių, iš kurių 1035 – Lietuvoje.

Pirmą kartą kova su globaliu šilimu, remiantis „Eurobarometro“ apklausa, atsidūrė pirmoje vietoje atsakant į klausimą, kas turėtų būti Europos Parlamento prioritetas. Atitinkamą apklausą, kurioje dalyvavo 28 000 žmonių visose 28 ES šalyse, reguliariai užsako pats parlamentas.

Respondentai buvo paprašyti surikiuoti pagal svarbą temas, kurias Europos Parlamentas turėtų svarstyti skubiausiai. 32 proc. žmonių įvardijo kovą su klimato kaita ir aplinkos, jūrų bei rūšių apsaugą. Antroje vietoje su 31 proc. liko kova su skurdu ir socialine atskirtimi, trečioje – kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ES (24 proc.).

Prieš Madride prasidedant Pasaulio klimato konferencijai, tūkstančiai žmonių penktadienį visame pasaulyje protestavo prieš gresiančią klimato katastrofą. Šeši ir dešimties apklaustų europiečių mano, kad tokie klimato protestai iš tikrųjų turi kažkokį poveikį.

Daugiausiai apklaustųjų kovą su klimato šilimu kaip prioritetą įvardijo Skandinavijos šalyse. Švedijoje šis rodiklis buvo net 62 proc. Mažiausiai svarbi klimato tema yra bulgarams – tik 12 proc. jų tai pavadino EP prioritetu.

Europos Parlamentas ketvirtadienį simboliškai paskelbė „ekstremalią klimato padėtį“.

Lietuviai tvirtina esantys geriausiai Europoje informuoti apie Europos Parlamentą (EP) ir norėtų stiprinti jo vaidmenį, parodė Europos Sąjungos (ES) šalyse atlikta Eurobarometro apklausa.

52 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad jie jaučiasi gerai informuoti apie EP – tai didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje, čia bendras teigiamai atsakiusių į šį klausimą vidurkis siekia 30 procentų.

Net 75 proc. lietuvių teigė pastaruoju metu ką nors girdėję ar skaitę žiniasklaidoje apie EP (ES vidurkis – 58 proc.). Nuo 2013-ųjų vasaros šis rodiklis Lietuvoje padidėjo 14 proc. punktų.

Mažiausiai respondentų, nurodžiusių, kad informacijos apie EP veiklą jiems pakanka, buvo Prancūzijoje (19 proc.). Prasčiausiai informuoti apie EP kartu su prancūzais jaučiasi Ispanijos bei Švedijos piliečiai - šiose šalyse neturintys pakankamai informacijos apie minėtą europinę instituciją nurodė aštuoni iš dešimties respondentų.

Lietuviai taip pat šiek tiek geriau, nei visi europiečiai, vertino ir pačią EP veiklą - tokių Lietuvoje buvo 33 proc., o visoje ES - 30 procentų. Taip pat 55 proc. lietuvių EP veiklą įvertinano neutraliai (ES vidurkis - 43 proc.) ir tik 10 proc. - neigiamai (ES - 23 proc.).

Labiausiai EP įvaizdis per metus pagerėjo Ispanijoje (10-čia proc. punktų iki 29 proc.), Švedijoje (9 proc. punktais, iki 34 proc.), Kipre (8 proc. punktais, iki 34 proc.). Taip pat 6 proc. punktais EP įvaizdis per metus pagerėjo kaimyninėje Latvijoje, tačiau jis nesiekia ES vidurkio ir sudaro 25 procentus.

Objektyvios Lietuvos gyventojų žinios apie EP taip pat neblogos: 60 proc. lietuvių žino, kad europarlamentarai posėdžiauja pagal partinę priklausomybę, o ne pagal kilmės valstybes (ES vidurkis – 48 proc.). Kita vertus, 48 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad EP sprendimai priimami pagal europarlamentarų kilmės šalių interesus, o 37 proc. – kad jie priimami pagal partinę priklausomybę (ES vidurkis – atitinkamai 38 ir 40 proc.).

Kaip ir dauguma europiečių, lietuviai mano, kad svarbiausios europinės tapatybės dalys yra demokratijos ir laisvės vertybės bei bendra valiuta. Ekonomikos sėkmę lietuviai laiko svarbesne europinės tapatybės dalimi negu vidutinis europietis. Palyginti su ES vidurkiu, lietuviai labiau norėtų, kad EP kovotų su skurdu ir socialine atskirtimi, koordinuotų ekonominę, biudžeto ir mokesčių politiką, stiprintų saugumą ir gynybą, taip pat užtikrintų energetinę nepriklausomybę. Tuo metu kovą su terorizmu, klimato kaita, bendrą imigracijos politiką, lyčių lygybės, kultūrų dialogo bei mažumų apsaugos klausimus lietuviai laiko mažiau svarbiais aspektais negu vidutinis europietis.

Apklausa vykdyta 2014 metų lapkričio 29 - gruodžio 29, iš viso apklausta 27 tūkst. 801 respondentas iš visų 28 ES valstybių.