Jis tai pasakė po dar vieno Filipinų karinio jūrų laivyno ir Kinijos pakrančių apsaugos tarnybos susirėmimo Pietų Kinijos jūroje.

Incidentas įvyko pirmadienį prie Antrojo Tomo seklumos, kur įsikūrusi nedidelė filipiniečių karių įgula, Kinijos jūreiviams sutrukdžius bandymą papildyti jos atsargas.

Pastaraisiais mėnesiais ši vieta yra tapusi padidėjusios kinų ir filipiniečių laivų konfrontacijos židiniu, Pekinui vis labiau stengiantis reikšti savo pretenzijas į ginčijamą teritoriją.

„Niekas niekada mūsų negąsdins ir nespaus“, – sakė F. Marcosas, lankydamas filipiniečių jūrų pajėgas ir įteikdamas medalius 80 aprūpinimo misijoje dalyvavusių jūreivių, ragindamas juos „ir toliau vykdyti savo pareigą ginti tautą“, nors sakė, kad padėtis tapo pavojinga.

Per incidentą vienas karys buvo sužeistas. Manila taip pat kaltina Kinijos pakrančių apsaugos jūreivius filipiniečių įrangos, įskaitant ginklus ir pripučiamas valtis, vagyste ar sugadinimu.

Pekinas tvirtino, kad kinų jūreiviai elgėsi profesionaliai ir santūriai, ir dėl susidūrimo kaltino Manilą.

Per ankstesnius susirėmimus, pasak Filipinų, Kinijos pajėgos naudojo vandens patrankas ir karinius lazerius.

Niekada, niekada per visą Filipinų istoriją nenusileidome jokiai užsienio galiai.

„Niekada, niekada per visą Filipinų istoriją nenusileidome jokiai užsienio galiai“, – ceremonijoje kalbėjo F. Marcosas ir pažadėjo „ir toliau naudotis savo laisvėmis ir teisėmis, remiant savo nacionalinius interesus ir vadovaujantis tarptautine teise“.

„Mūsų ramaus ir taikaus nusiteikimo nereikėtų painioti su paklusnumu“, – pridūrė jis.

Dėl šios konfrontacijos didėja susirūpinimas, kad į ginčą gali įsitraukti Jungtinės Valstijos, kurios su Manila yra sudariusios abipusės gynybos paktą.

Šią savaitę Filipinų vyriausybė pareiškė, kad pirmadienio susirėmimo nelaiko ginkluotu užpuolimu, dėl kurio pagal pakto nuostatą Vašingtonas turėtų ateiti į pagalbą Manilai.

Tačiau Filipinai teigia, kad taip pat baiminasi, jog Kinijos pajėgos imsis panašaus bandymo išstumti filipiniečių įgulą Antrojo Tomo seklumoje.

„Mūsų šalis sieja bendras interesas išsaugoti taisyklėmis paremtą tarptautinę tvarką. Kad ir kur pasaulyje į šias taisykles pasikėsinama, tai neturi būti toleruojama kaip norma, antraip matysime tik daugiau atvejų, kai savo tikslams siekti pasitelkiama jėga ir prievarta“, – penktadienį Vyriausybės išplatintame pranešime cituojama I. Šimonytė.

„Tokia „stipresniojo teisė“ kelia didžiules grėsmes saugumui, laisvai prekybai ir ekonomikai“, – akcentavo ji.

Pranešime nurodoma, kad susitikimo metu politikai kalbėjosi apie Europos ir Indijos-Ramiojo vandenynų saugumą, dvišalius santykius, perspektyvų šalių ekonominį bendradarbiavimą, klimato kaitos temas.

Susitikime premjerė taip pat pažymėjo Filipinų pozicijos remiant Ukrainą svarbą.

„Rusija mato kaimynines šalis kaip savo „įtakos sferą“, neigdama suverenių šalių savarankiškumą ir valią – būtent taisyklės kaip tarptautinės tvarkos pagrindas yra patikimiausias būdas šalims apsisaugoti nuo tokios autoritarinių režimų agresijos“, – teigė Vyriausybės vadovė.

„Be to, tik remdamasis taisyklėmis grįstu bendradarbiavimu, paisančiu mažų valstybių interesų, pasaulis gali įveikti globalius iššūkius kaip klimato kaita, pridūrė Lietuvos Vyriausybės vadovė“, – pridūrė ji.

Taip pat aptartas Lietuvos bei Filipinų aktyvesnio ekonominio bendradarbiavimo ir dvišalių ryšių potencialas – skaitmeninės infrastruktūros, žemės ūkio ir maisto produktų, taip pat kibernetinio saugumo srityse.

Ministrė pirmininkė akcentavo, kad Lietuva siekia diversifikuoti eksporto rinkas ir didelį dėmesį skiria Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerystėms, tarp jų – ir su Filipinais.

Susitikime diskutuota ir dalijimosi patirtimi svarba atremiant hibridines grėsmes bei kovojant su dezinformacija.

ELTA primena, kad trečiadienį premjerė išvyko į Singapūrą, kur dalyvauja gynybos ir saugumo konferencijoje „Shangri-La Dialogo“.

Nuo tada, kai 2021-aisiais karinio perversmo metu buvo nušalinta Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) vyriausybė ir prasidėjo kruvini susidorojimai su kitaminčiais, Mianmarą krečia neramumai.

„Man malonu pranešti, kad Filipinai yra pasirengę perimti vairą ir pirmininkauti ASEAN 2026 metais“, – Indonezijos sostinėje asociacijos vadovams sakė prezidentas.

„Stiprinsime mūsų bendruomenės kūrimo pagrindus ir vadovausime ASEAN, kuri pradeda naują etapą“, – teigė F. Marcosas, rašoma prezidentūros išplatintame pranešime.

Tačiau jis nenurodė, dėl ko Filipinai perima pirmininkavimą iš Mianmaro.

Tuo tarpu keli ASEAN diplomatai pareiškė, kad vadovai dėl šio žingsnio susitarė norėdami, jog Mianmaro krizė neužgožtų bloko darbotvarkės ir nesutrukdytų partneriams dalyvauti susitikimuose.

„Taip jau nuspręsta. Apie tai buvo paskelbta vadovų susitikime ir nebuvo jokių prieštaravimų“, – teigė diplomatas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

Anot jo, ASEAN raštu kreipėsi į Filipinus, klausdama, ar jie norėtų pirmininkauti blokui. Manila pasiūlymą priėmė.

Kitas diplomatas, kuris taip pat kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nurodė, kad dėl pakeitimo susitarta po to, kai ASEAN vadovai įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant penkių punktų planą, dėl kurio buvo susitarta prieš dvejus metus ir kurį Mianmaro chunta iš esmės ignoruoja.

Kitų metų aukščiausiojo lygio susitikimą surengs Laosas, o 2025 metais ASEAN pirmininkaus Malaizija.

Tačiau aktyvistai tvirtina, kad žmonės vis dar žudomi neteisėtai.

2016 metais buvusio prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) pradėtame kare su narkotikais žuvo tūkstančiai žmonių, o tai išprovokavo pasmerkimą ir paskatino surengti tarptautinį tyrimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų.

Į valdžią atėjus F. Marcosui, buvusio šalies diktatoriaus sūnui ir bendravardžiui, kruvini susidorojimai tęsėsi, nors jis ir ragino daugiau dėmesio skirti prevencijai ir gydymui.

Remiantis Filipinų universiteto remiamo tyrimų projekto „Dahas“, kuris skaičiuoja su narkotikais susijusias žmogžudystes, duomenimis, nuo 2022 metų birželio, kai F. Marcosas pradėjo eiti pareigas, užregistruota daugiau kaip 350 tokių nužudymų.

„Kampanija prieš neteisėtus narkotikus tęsiasi, tačiau ji įgavo naują veidą“, – sakė F. Marcosas savo antrajame metiniame kreipimesi į įstatymų leidėjus, diplomatus ir teisėjus.

„Dabar ji skirta bendruomeniniam gydymui, reabilitacijai, švietimui ir reintegracijai, kad būtų pažabota paveiktų piliečių priklausomybė nuo narkotikų“, – teigė jis.

F. Marcosas sakė, kad vyriausybė taip pat nenuilstamai tęs kovą su narkotikų sindikatais ir susidoros su nesąžiningais teisėsaugos pareigūnais, įsitraukusiais į prekybą narkotikais.

„Priimsiu jų atsistatydinimo pareiškimus“, – teigė jis ir sulaukė plojimų.

Sausį buvo paprašyta atsistatydinti beveik tūkstančio aukšto rango policijos darbuotojų, nes vyriausybė siekė išvalyti korupcijos apraizgytas pajėgas nuo pareigūnų, susijusių su narkotikais.

Neaišku, kiek atsistatydinimo pareiškimų jau priimta.

Žmogaus teisių aktyvistai išreiškė pasipiktinimą F. Marcoso kalba, pasakyta praėjus kelioms dienoms po jo pareiškimo, kad Filipinai nebendraus su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu po to, kai Hagoje įsikūręs tribunolas atmetė Manilos prašymą nutraukti karo su narkotikais tyrimą.

„Tariamai naujas jo kovos su narkotikais kampanijos veidas – tai tik senų nusibodusių viešųjų ryšių frazių kartojimas, kurios tiesiog nieko nereiškia, turint omenyje, kad kovos su narkotikais karo su narkotikais metu vis dar vykdomos neteisminės žmogžudystės ir jo nesidomėjimas ir net panieka teisingumui aukų atžvilgiu“, – teigė Cristina Palabay (Kristina Palabai) iš žmogaus teisių aljanso „Karapatan“.

„Patenkinamas pažymys“

Keli tūkstančiai protestuotojų likus kelioms valandoms iki F. Marcoso kalbos taikiai žygiavo pagrindiniu Manilos prospektu, reikalaudami didesnio darbo užmokesčio, daugiau darbo vietų ir žmogaus teisių apsaugos.

Riaušių policija nesikišo, kai eitynių dalyviai vėliau padegė didelį dviveidį F. Marcoso, kurį jie kaltino tuo, kad šis vykdė mirtinai pavojingą kovos su narkotikais politiką ir tuo pat metu ragino siekti nacionalinės vienybės, atvaizdą.

71 minutę trukusioje kalboje F. Marcosas taip pat pabrėžė praėjusių metų vyriausybės pastangas didinti žemės ūkio našumą, gerinti švietimą ir kurti infrastruktūrą.

Jis taip pat siekė užsitikrinti Kongreso paramą savo teisėkūros darbotvarkei, įskaitant kariuomenės ir uniformuoto personalo pensijų sistemos reformą, kad ji taptų tvaresnė, ir amnestijos suteikimą pasidavusiems sukilėliams.

Po neramių R. Duterte valdymo metų, kai žiaurus karas prieš narkotikus suteršė šalies įvaizdį, diplomatiniai santykiai su Vakarais buvo įtempti, o ekonominis augimas smuko per COVID-19 pandemiją, daugelis stebėtojų nustatė žemą F. Marcoso veiklos vertinimo kartelę.

Kai kuriems jis pranoko lūkesčius.

„Jis daugeliu atžvilgių maloniai nustebino, ypač tuos, kurie baiminosi, kad Filipinai žengs į prarają“, – sakė politikos analitikas Richardas Heydarianas (Ričardas Heidarianas), kuris pirmuosius F. Marcoso metus įvertino „patenkinamu pažymiu“.

R. Heydarianas teigė, kad iki šiol didžiausias F. Marcoso pasiekimas buvo nurašyti 1,04 mlrd. dolerių (934,9 mln. eurų) su žeme susijusių skolų, kurias turėjo daugiau nei pusė milijono ūkininkų.

Manila praėjusią savaitę paskelbė, kur yra papildomos keturios karinės bazės, kuriomis ji leidžia naudotis JAV kariuomenei.

Dėl kitų penkių bazių naudojimo buvo susitarta 2014 metais, pagal sustiprinto bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą (EDCA). Pagal jį JAV kariai gali rotuotis ir saugoti gynybos įrangą bei atsargas.

Praėjusią savaitę Kinija įspėjo, kad išplėstas karinis susitarimas gali kelti pavojų taikai regione, ir apkaltino Vašingtoną „nulinės sumos mentalitetu“. Turimas omenyje strateginio mąstymo modelis, kuomet pergalė suvokiama kaip kito pralaimėjimas.

Tarp keturių papildomų bazių viena yra netoli ginčijamos Pietų Kinijos jūros ir kita šalia Taivano.

F. Marcosas sakė, kad Kinijos reakcija dėl išplėsto karinio susitarimo nestebina, tačiau patikino, kad Filipinai tik stiprina savo teritorinę gynybą.

„Neleisime, kad mūsų bazės būtų naudojamos bet kokiems puolamiesiems veiksmams. Jos skirtos tik padėti Filipinams, kai mums prireiks pagalbos“, – žurnalistams sakė F. Marcosas.

„Jei niekas mūsų nepuls, jiems nereikia nerimauti, nes mes su jais nekovosime“, – pridūrė jis.

Šis paktas įstrigo valdant buvusiam prezidentui Rodrigo Duterte (Rodrigui Dutertei), teikusiam pirmenybę Kinijai, o ne buvusiai kolonijinei šalies šeimininkei.

Tačiau F. Marcosas, R. Duterte pakeitęs birželį, ėmėsi palankesnės JAV užsienio politikos ir siekė paspartinti EDCA įgyvendinimą.

Jis tvirtina neleisiantis Pekinui paminti Manilos jūrinių teisių.

Filipinų lyderio pastabos nuskambėjo po to, kai Kinija pirmadienį trečią dieną iš eilės aplink Taivaną surengė karines pratybas, kurių metu repetavo savivaldžios salos izoliavimą.

Kinija pratybas pradėjo reaguodama į praėjusią savaitę įvykusį Taivano prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy (Kevinu Makarčiu). Pekinas jau iš anksto perspėjo, kad šis susitikimas išprovokuos griežtą atsaką.

F. Marcosas, kuris oficialiai pradės eiti pareigas kitą mėnesį, surinko daugiau kaip 31,6 mln. balsų, arba 58,8 proc. visų balsų, rodo parlamento paskelbti galutiniai balsų skaičiavimo rezultatai.

Jis tapo pirmuoju prezidento rinkimų dalyviu, laimėjusiu absoliučią balsų daugumą, nuo tada, kai 1986 metais per visuotinį sukilimą buvo nuverstas jo tėvas – diktatorius, kuriam valdant buvo plačiai paplitęs kyšininkavimas ir žmogaus teisių pažeidimai.

Bendroje Atstovų rūmų ir Senato sesijoje oficialiai patvirtinti rezultatai ir 64 metų F. Markosas paskelbtas 17-uoju Filipinų prezidentu. Jis bus inauguruotas birželio 30 dieną.

Prie F. Marcoso pergalės greičiausiai prisidėjo tai, kad internete prieš rinkimus nepaliaujamai buvo teisinama ir reabilituojama jo šeimos praeitis, taip pat buvo sudarytos sąjungos su konkuruojančiomis politinėmis dinastijomis, turinčiomis priemonių daryti įtaką rinkėjams savo regionuose.

Jo liberalioji varžovė Leni Robredo užėmė antrąją vietą, surinkusi šiek tiek daugiau nei 15 mln. balsų.

Viceprezidento rinkimų nugalėtoja buvo paskelbta F. Marcoso bendražygė Sara Duterte, kadenciją baigiančio prezidento Rodrigo Duterte dukra.

Buvusi pirmoji ponia, 92 metų Imelda Marcos, kuri buvo šeimos sugrįžimo iš tremties į valdžios viršūnę varomoji jėga, į parlamento, kuriame dar 2019 metais dar dirbo, salę buvo įvežta neįgaliojo vežimėliu. Prie jos prisijungė naujoji pirmoji ponia Louise Araneta-Marcos, taip pat kiti giminaičiai ir rėmėjai.

Duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus, rodo, kad Ferdinandas Marcosas (Ferdinandas Markosas) jaunesnysis, pravarde „Bongbong“, surinko per 56 proc. balsų – daugiau nei dvigubai už savo artimiausią varžovę, liberalių pažiūrų kandidatę Leni Robredo.

Dabartinė jo 16 mln. balsų persvara yra dar vienas stulbinantis posūkis Marcosų šeimos, kuri per pusę amžiaus iš prezidentūros buvo nublokšta į paribį ir vėl sugrįžo į valdžios olimpą, likimo vingiuose.

F. Marcoso pergalė yra itin skaudus smūgis milijonams liberalių pažiūrų filipiniečių, kurie tikėjosi, kad po šešerių kruvinų kadenciją baigiančio prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) autoritarinio valdymo metų pavyks pakeisti kursą. R. Duterte dukra Sara triuškinamai laimėjo rinkimus į viceprezidento postą.

F. Marcosas vyresnysis ir dėl valstybės lėšų grobstymo liūdnai pagarsėjusi pirmoji ponia Imelda Marcos (Imelda Markos) per 1986 metų „Žmonių galios“ revoliuciją pabėgo į užsienį.

Jų sūnus griežtai atsisakė pasmerkti žiaurius ir korupcinius savo šeimos nusikaltimus vykdydamas įnirtingą agitavimo kampaniją, kurią lydėjo nesiliaujanti dezinformacija ir bandymai išteisinti smurtinę šalies istoriją internete.

Bėgant laikui prisiminimai apie režimą priblėso ir buvo paveikti nesuskaičiuojamos daugybės klaidinančių įrašų socialiniame tinkle „Facebook“, todėl Filipinų rinkėjai atsigręžė į F. Marcosą, vildamiesi, kad jis atkurs ankstesnę šlovę, kuri iš esmės tebuvo įsivaizduojama.

„Jis išves mūsų šalį iš skurdo, kurį dabar patiriame“, – sakė F. Marcoso šalininkas, į pensiją išėjęs buvęs policininkas Anthony Sola (Entonis Sola), pridūręs, kad jaučiasi pakiliai.

50-metis F. Marcosas jaunesnysis atmetė kaltinimus, kad jo tėvai per paskutinį savo valdymo laikotarpį iš valstybės iždo pasisavino iki 10 mlrd. dolerių (9,5 mlrd. eurų).

„Netikiu, kad jie vogė pinigus, nes jei būtų vogę, jie būtų buvę įkalinti“, – sakė jis.

Pirmadienį vėlai vakare sakydamas kalbą savo rinkimų kampanijos būstinėje Maniloje akivaizdžiai pavargęs, bet laimingas F. Marcosas dėkojo savanoriams už ilgus pasiaukojamo ir sunkaus darbo mėnesius.

Tačiau jis neskubėjo skelbti pergalės, įspėjęs, kad „balsų skaičiavimas dar nebaigtas“.

Galutiniai balsavimo rezultatai tikriausiai bus paskelbti ne anksčiau kaip gegužės 28 dieną.

Gatvėse šimtai džiūgaujančių F. Marcoso šalininkų iki vėlyvos nakties leido fejerverkus, mojavo valstybės vėliavomis ir užsilipę ant stovinčių automobilių skandavo pergalės šūkius.

„Daugiau mirčių, daugiau bado“

Teisių gynėjai, katalikų lyderiai ir politikos apžvalgininkai perspėjo dėl Marcosų klano sugrįžimo į valdžią.

„Šie rinkimai galėjo būti didžiausias mūsų šansas radikaliems pokyčiams“, – sakė politinės satyros žanro atstovė 58 metų Mae Paner (Mei Paner), dalyvavusi „Žmonių galios“ revoliucijoje.

„Bus daugiau mirčių, daugiau skolų, daugiau bado. Marcosai vogs“, – sakė ji.

Bonifacio Ilaganas (Bonifasijus Ilaganas), dvejus metus praleidęs už grotų ir kankintas, kai F. Marcosas vyresnysis buvo įvedęs šalyje karo padėtį, sakė, kad šie rinkimai apnuogino gilias Filipinų visuomenės problemas.

Pasak jo, rinkimai parodė, „kaip giliai į filipiniečių sąmonę yra įsiskverbusi istorinių sukčių klasta“.

Nesėkmę rinkimuose patyrusi dabartinė viceprezidentė L. Robredo pripažino esanti nusivylusi rezultatais, tačiau pažadėjo tęsti kovą su netinkamu valdymu.

57-erių teisininkė žadėjo padaryti galą nešvarios politikos stiliui, ilgą laiką būdingam šiai korumpuotai demokratijai, kurioje valdžia yra sutelkta kelių šeimų rankose.

Paskutinėmis savaitėmis prieš rinkimus jos kampanija peraugo į bendrą prodemokratinį judėjimą, kuris į vieną protesto akciją Maniloje sutraukė beveik milijoną žmonių.

Policija paragino visuomenę elgtis santūriai, baimindamasi 15 mln. rezultatais nepatenkintų rinkėjų reakcijos. Daugelis jų tvirtina, kad per pirmadienio balsavimą būta pažeidimų.

„Prašau jūsų išlaikyti rimtį. Gerbkime balsavimo rezultatus“, – sakė Filipinų policijos vadovo pareigas laikinai einantis generolas leitenantas Vicente Danao (Visentė Danao).

Filipinų rinkimų komisija nurodė, kad nepaisant ilgų eilių ir problemų su kai kuriomis balsavimo mašinomis, pirminis balsų skaičiavimas vyko sklandžiai.

Dideli lūkesčiai

Politikos apžvalgininkas Markas Thompsonas (Markas Tompsonas) sakė, kad po šių rinkimų liberaliojo sparno opozicija turėtų viską gerai apmąstyti ir išplėsti savo politinę žinią, kad ji neapsiribotų tik „geru valdymu“.

„Jie turi aiškiai parodyti, kad ketina pagerinti statistinio filipiniečio gyvenimo kokybę“, – sakė M. Thompsonas, Honkongo miesto universiteto Pietryčių Azijos tyrimų centro direktorius.

Ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais F. Marcosui teks susidurti su dideliais vargingai gyvenančių savo šalininkų lūkesčiais. Daugelis jų jau yra įpykę dėl virtinės po diktatūrinio režimo nuvertimo dirbusių vyriausybių, nesugebėjusių iš esmės pagerinti jų gyvenimo kokybės.

„Jis dar nepateikė nuoseklaus ir išsamaus plano, kaip sugrąžinti į vėžes koronaviruso pandemijos nualintą Filipinų ekonomiką“, – sakė politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas Peteris Mumfordas (Piteris Mamfordas).

F. Marcosui teks ieškoti būdų pateisinti tuos lūkesčius ir kartu išlaikyti kelių įtakingų šalies politinių dinastijų, kurių balsų jam reikės, paramą.

„Vienas iš svarbiausių aspektų dirbant jo administracijai bus klausimas, ar dar labiau sustiprės korupcija ir kronizmas“ – sakė P. Mumfordas.

Ceremonija prasidėjo 21 pabūklo salvėmis. Paradines uniformas vilkintys ir šautuvais ginkluoti kariai stovėjo išsirikiavę „Didvyrių kapinėse“ Maniloje, į kurias velionio palaikai anksčiau buvo slapta atgabenti – aiškiai siekiant išvengti protestų.

Praėjusią savaitę šalies Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad F. Marcosas, valdęs Filipinus du dešimtmečius iki 1986 metais kilusio kariuomenės remiamo gyventojų sukilimo, gali būti palaidotas didvyrių kapinėse.

Apie šią teismo nutartį, patvirtinusią prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) sprendimą, kritikai sako, kad toks žingsnis reiškia jo nusikaltimų pateisinimą.

Netikėtas F. Marcoso šeimos, nepaisiusios prieštaravimų, sprendimas laidotuvių ceremoniją surengti netrukus po Aukščiausiojo Teismo paskelbtos nutarties, dar labiau pakurstė visuomenės nepasitenkinimą.

Peticijos prieš F. Marcosą teikėjų teismui advokato Barry Gutierrezo (Bario Gutjereso) nuomone, laidotuvės įvyko neteisėtai, nes nespėta pateikti apeliacijos.

„Nenuostabu, kad tai vyksta. F. Marcosas nepaisydavo įstatymų būdamas gyvas, ir net per savo laidotuves jis vis dar pažeidinėja įstatymus“, – naujienų agentūrai AFP sakė B. Gutierrezas.

Policija pranešė, kad F. Marcoso palaikai buvo atvežti į kapines vos prieš prasidedant laidotuvių ceremonijai, todėl protestuoti planavę oponentai buvo užklupti nepasirengę.

„Esame šokiruoti ir įpykę“, – sakė B. Gutierrezas.

Tūkstančiai riaušių policijos pareigūnų bei karių apsupo kapines, tačiau protestuotojų ten nebuvo.

Į kapines atvykę žurnalistai įleisti nebuvo, tačiau jie sugebėjo stebėti ceremoniją per teleobjektyvus.

Labiausiai korumpuotas visų laikų lyderis

F. Marcosas Filipinus valdė du dešimtmečius, kol prieš jį atsigręžė svarbūs kariuomenės vadai, o milijonai žmonių išėjo į gatves. „Liaudies galios“ sukilimas, kuris daugiausia buvo taikus, įkvėpė judėjimus už demokratiją visoje Azijoje ir pasaulyje.

F. Marcosas, puoštis mėgusi jo žmona Imelda ir jų bičiuliai iš valstybės iždo pasisavino iki 10 mlrd. dolerių (9 mlrd. eurų), sako vyriausybės tyrėjai ir istorikai.

Šio diktatoriaus valdymo metais taip pat buvo dažnai pažeidinėtos žmogaus teisės, F. Marcosui siekiant išlaikyti kontrolę savo rankose ir užsitikrinti sąlygas grobstyti valstybės pinigus.

Ankstesnės Filipinų vyriausybės tvirtino, kad F. Marcoso režimas nužudė arba kankino tūkstančius žmonių.

Antikorupcinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ 2004 metais įvardijo F. Marcosą antruoju labiausiai korumpuotu visų laikų lyderių – po Indonezijos diktatoriaus Suharto.

Anot Pasaulio banko, Filipinų užsienio skola 1972 metais, kai F. Marcosas paskelbė karo padėtį, siekė 2,67 mlrd. dolerių (2,42 mlrd. eurų), o 1986 metais ji išaugo iki 28,2 mlrd. dolerių (25,5 mlrd. eurų).

Po F. Marcoso mirties 1989 metais Havajuose, jo šeimos nariai sėkmingai grįžo į politiką ir keletą kartų bandė gauti leidimą palaidoti jį didvyrių kapinėse, kur laidojami kiti prezidentai bei aukšti kariuomenės vadai.

Buvusio diktatoriaus žmona Imelda tapo kongreso nare ir apsigynė nuo visų jai metamų kaltinimų korupcija.

Du jos vaikai tapo įtakingais politikais. Ferdinandui Marcosui Jnr. (Ferdinandui Markosui jaunesniajam), dar žinomam Bongbongo pravarde, ypač pasisekė, nes jis tapo senatoriumi, o šiemet vos netapo viceprezidentu.

Vis dėlto ankstesni prezidentai atsisakė leisti laidoti F. Marcosą didvyrių kapinėse dėl jo padarytų nusikaltimų, todėl šeimos nariai saugojo jo palaikus stikliniame karste jo namuose šiaurinėje Ilokų Nortės provincijoje.

Tačiau velionio šeimai pagaliau pavyko gauti leidimą, kai šią gegužę į valdžią atėjo R. Duterte, ilgametis F. Marcoso šeimos sąjungininkas.

Jo nuomone, F. Marcosas nusipelnė būti palaidotas kaip didvyris, nes jis buvo prezidentas ir Antrojo pasaulinio karo veteranas.

R. Duterte taip pat sakė, kad jaučiasi skolingas F. Marcoso šeimai, nes jo paties tėvas tarnavo diktatoriaus vyriausybėje. Be to, Marcosai finansiškai parėmė jo rinkimų kampaniją.

Teisėjai didele persvara patvirtino prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) sprendimą leisti palaidoti F.Marcosą „Didvyrių kapinėse“ Maniloje, praėjus trims dešimtmečiams po „Liaudies galios“ maišto, privertusio F.Marcosą išvykti į JAV ir padėjusio atkurti šalyje demokratiją.

„Nėra įstatymo, kuriuo būtų draudžiamos šios laidotuvės“, – sakė Teismo atstovas Theodore'as Te (Teodoras Tė), skaitydamas nutarties santrauką.

Šimtai F.Marcoso šalininkų prie Aukščiausiojo Teismo sveikino sprendimą. Tačiau oponentai, kurie prašė Teismo atmesti šį planą, netoliese surengė mitingą ir reiškė didelį pasipiktinimą.

„Dėl to tikrai liūdna, nes šiuo sprendimu žmogaus teisių (pažeidimų) aukos paverčiamos melagiais“, – prie teismo rūmų naujienų agentūrai AFP sakė Neri Colmenaresas (Neris Kolmenaresas). Galiojant karo padėčiai, jį, tuometė studentų lyderį, kankino F.Marcoso saugumo pajėgos.

„Jeigu kankintojas yra didvyris, kuo tai verčia jo aukas? Kuo tai verčia milijonus, nuvertusius diktatorių? Tai baisi ir tragiška pabaiga vienam tragiškiausių mūsų istorijos skyrių. Istorija šiandien buvo pakeista“, – sakė jis.

F.Marcosas Filipinus valdė du dešimtmečius, kol prieš jį atsigręžė svarbūs kariuomenės vadai, o milijonai žmonių išėjo į gatves. „Liaudies galios“ sukilimas, kuris daugiausia buvo taikus, įkvėpė judėjimus už demokratiją visoje Azijoje ir pasaulyje.

F.Marcosas, puoštis mėgusi jo žmona Imelda ir jų bičiuliai jam valdant iš valstybės iždo pasisavino iki 10 mlrd. dolerių (9 mlrd. eurų), sako vyriausybės tyrėjai ir istorikai.

Šio diktatoriaus valdymo metais taip pat buvo paplitę žmogaus teisių pažeidimai, kuriais buvo siekiama išlaikyti kontrolę jo rankose ir užtikrinti sąlygas grobstyti valstybės pinigus. Buvo nužudyta ir kankinta tūkstančiai žmonių, sakė ankstesnės Filipinų vyriausybės.

Korupciją demaskuojanti organizacija „Transparency International“ 2004 metais pavadino F.Marcosą antru pagal korupcijos mastą visų laikų lyderių – po Indonezijos diktatoriaus Suharto.