Tai naujausias smūgis Pietryčių Azijos šalies žiniasklaidos industrijai.

2015 metais televizija pradėjo veikti Filipinuose kaip CNN franšizė, daugiausia anglų kalba transliuojanti naujienas nemokamoje, kabelinėje ir mokamoje televizijoje.

Pirmadienį darbuotojams buvo pranešta apie sprendimą nutraukti naujienų ir gamybos operacijas visose platformose.

„Sprendimas priimtas dėl didelių finansinių nuostolių, patirtų per pastaruosius metus, nepaisant didžiulių pastangų prisitaikyti ir diegti naujoves sparčiai besikeičiančioje ir sudėtingoje žiniasklaidos aplinkoje“, – teigė „CNN Philippines“ savininkė „Nine Media Corporation“, nepateikdama išsamesnės informacijos.

„Suprantame, kokį poveikį šis uždarymas turės mūsų brangiems darbuotojams ir talentams, todėl užtikriname, kad visiems nukentėjusiems darbuotojams bus išmokėtos išeitinės kompensacijos“, – pridūrė ji.

Uždarymas turės įtakos maždaug 300 darbuotojų, naujienų agentūrai AFP sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs darbuotojas.

Filipinų nacionalinė žurnalistų sąjunga teigė, kad uždarymas reiškia, jog „melagingų naujienų ir dezinformacijos laikais visuomenė turės dar vienu patikimu informacijos šaltiniu mažiau“.

Žiniasklaidos milžinė „ABS-CBN“ – buvusio prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) kritikė – buvo priversta sumažinti savo veiklą 2020 metais, kai praradus nemokamo eterio licenciją sumažėjo pajamos iš reklamos.

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, vienas iš šešių tokių  susidūrimų baigiasi finansiniais apgautų žmonių nuostoliais.

„Sukčiai įsisiautėjo kaip reikiant. Mums keliantis į elektroninę erdvę, atliekant vis daugiau mokėjimų joje, būnant daugiau socialinėje erdvėje ir karantino situacija leidžia vis daugiau ir dažniau sukčiams rasti būtų kaip susisiekti su gyventojais“, – tyrimo pristatyme sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Gyventojai dažniausiai pinigus praranda apsipirkę fiktyviose elektroninėse parduotuvėse, per neapdairumą atskleidę savo el. bankininkystės duomenis, taip pat patvirtindami sukčių atsiųstus mokėjimo pavedimus ar susivilioję fiktyviais investavimo pasiūlymais.

Anot tyrimo, ketvirtadalio tokių gyventojų patirta žala siekė nuo 51 iki 100 eurų, o tokių nukentėjusiųjų šiemet – 12 punktų daugiau nei 2019 metais.

101–500 eurų nuostolių patyrė 23 proc. žmonių, arba 5 punktais daugiau nei prieš dvejus metus, daugiau nei 3 tūkst. eurų – 11 proc., arba 7 punktais daugiau.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pažymi, kad išaugusiems gyventojų nuostoliams įtakos gali turėti ir tai, jog gyventojai dažniau susidūrė su „brangesnėmis“ sukčiavimo schemomis, pavyzdžiui, fiktyviais raginimais pelningai investuoti. Be to, dėl pandemijos išaugus elektroninei prekybai sukčiai keliasi į elektroninę erdvę ir steigia netikras el. parduotuves.

„Pastaruosius dvejus metus matome tendenciją, kad sukčiavimai persikelia į elektroninę erdvę ir tie, kurie būdavo populiariausi anksčiau, kai skambindavo žmonėms prisistatant įvairių tarnybų pareigūnais ir pasakodami apie sukeltą eismo įvykį, (...) tai dabar tokių fizinių apsilankymų į namus ir paėmimų grynais matome mažiau“, – pristatyme teigė R. Matonis.

Pasak J. Cvilikienės, pastebima, jog sukčiai dažniausiai nusitaiko į 36-55 metų žmones, dažniausiai – miesto gyventojus, baigusius aukštąjį mokslą. Be to, dažnai atakuojamai tie, kurių pajamos yra didžiausios, virš 700 eurų vienam šeimos nariui. Antroje vietoje yra tie, kurių pajamos mažiausios.

„Kuo žmonių pajamos mažesnės, tuo didesnė pagunda yra susidomėti tais stebuklingais pasiūlymais investuoti, susilaukti labai greitos grąžos. Žemos pajamos paskatina ir dažniau rizikuoti. Tuo metu aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų žmonės nors ir sulaukia dažnai sukčių pasiūlymų, jiems pavyksta nuo to susilaikyti“, – teigė J. Cvilikienė.

Telefoniniai skambučiai išlieka pagrindiniu sukčiavimo metodu, su kuriuo sako susidūrę 80 proc. respondentų, bet toliau daugėja ir sukčiavimo virtualioje erdvėje.

Anot tyrimo, beveik kas antras šiemet su sukčiais susidūręs gyventojas yra gavęs apgaulingų e. laiškų – 7 punktais daugiau nei 2019 metais ir 22 punktais daugiau nei prieš penkerius metus.

Pasak R. Matonio, policija kiekvieną mėnesį pradeda maždaug 200 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimų formų ir būdų. Apie 40 proc. jų pareigūnams pavyksta išaiškinti.

Policijos atstovo duomenimis, per devynis šių metų mėnesius įvairiais būdais iš gyventojų išviliota 25 mln. eurų, kai pernai tuo pačiu metu – 8 mln. eurų. Didžiausia šiemet išviliota suma buvo bandymas pirkti kriptovaliutą, kai iš žmogaus išviliota daugiau nei 350 tūkst. eurų.

Daugiau nei 60 proc. žmonių atkreipia dėmesį į žiniasklaidos informaciją apie sukčiavimo atvejus bei prevenciją, apie 50 proc. – stengiasi neviešinti asmeninės informacijos socialiniuose tinkluose – atitinkamai 15 ir 17 punktų daugiau nei 2019-aisiais.

ESPN žurnalistams Bobby Marksui ir Brianui Windhorstui pavyko išsiaiškinti potencialius šio lygos sustabdymo nuostolius.

Pranešama, kad NBA gali netekti daugmaž 500 mln. JAV dolerių iš pajamų susijusių su krepšiniu, jeigu reguliarusis sezonas (neįskaitant atkrintamųjų) bus pratęstas be žiūrovų.

Su krepšiniu susijusios pajamos (BRI, angl. basketball related income) tiesiogiai veikia ir algų kepurę, nuo kurios priklauso (ne)augantys žaidėjų atlyginimai.

Kaip pavyzdį ESPN pasitelkė NBA ir Kinijos konfliktą, dėl kurio NBA prarado 200 mln. dolerių iš pajamų, susijusių su krepšiniu. Dėl šios priežasties artėjančio NBA sezono algų kepurė nuo 116 mln. dolerių susitraukė iki 115 mln.

Bent jau kol kas NBA laikosi pozicijos, jog šį sezoną būtina pratęsti ir esant reikalui jis galėtų vykti visos vasaros metu iki pat rugpjūčio mėnesio. NBA klubų taip pat buvo paprašyta pasidomėti arenų užimtumu vasaros mėnesiais.

Kai žvaigždės kviečia investuoti

„Siūlymas investuoti į kriptovaliutas ar kitas be galo pelningas finansines priemones gyventojus vis dažniau pasiekia ne tik telefonu, bet ir internetu. Tam sukčiai pasitelkia el. paštu siunčiamus pranešimus su pasiūlymais investuoti, skverbiasi į socialinę žiniasklaidą“, − sako „Swedbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas Vytautas Krakauskas.

Pasak jo, sukčiai gyventojus dažnai vilioja naudodami žiniasklaidos priemones imituojančius socialinių tinklų įrašus, tinklalapius su pasakojimais apie neva sėkmingas žinomų šalies žmonių investavimo patirtis.

„Reikėtų suprasti, kad žinomi televizijos ekranų veidai sėkmingo investavimo istorijų dažniausiai nereklamuoja. Be to, jei istorija skamba per gerai, kad būtų tiesa – paprastai tai ir nėra tiesa“, − komentuoja V. Krakauskas.

Melagingus pasiūlymus investuoti galima drąsiai vadinti šiuo metu populiariausiu būdu prarasti savo pinigus − bankas skaičiuoja, kad per praėjusius metus į melagingas investicijas gyventojų nukreipta suma siekė daugiau nei 500 tūkst. eurų.

Siūlymas investuoti į kriptovaliutas ar kitas be galo pelningas finansines priemones gyventojus vis dažniau pasiekia ne tik telefonu, bet ir internetu.

Netikro bankininko skambutis

Nors mūsų kasdienybė tampa vis išmanesnė ir sukčiai stengiasi nuo jos neatsilikti, telefoninis sukčiavimas išlieka antru veiksmingiausiu būdu prarasti pinigus.

„Pastaruosius kelerius metus telefoniniai sukčiai skambina gyventojams prisistatydami finansinių institucijų darbuotojais ir bando įtikinti, kad gyventojų banko sąskaitos duomenys nutekėjo arba jų sąskaitose atliekamos neteisėtos operacijos. Tam, kad būtų neva užtikrintas lėšų saugumas ir nebūtų prarasti pinigai, reikalaujama perduoti banko sąskaitos informaciją, suteikti prisijungimo prie interneto banko duomenis“, − sako V. Krakauskas.

Pasak jo, nors dažnas gyventojas žino apie tokį sukčiavimo būdą, tačiau netikėtumo faktorius ir psichologinis spaudimas padaro savo. Apgavikams taip pat vis dar pavyksta įtikinti gyventojus, kad jų artimieji pateko į avariją ar turi problemų su teisėsauga, o jiems pagelbėti reikalinga didelė pinigų suma.

Bankas skaičiuoja, kad vidutinė telefoninio sukčiavimo žala siekia beveik 2,5 tūkst. eurų.

„Myliu tave, pervesk man pinigų“

„Kai į širdį pasibeldžia jausmai, vietos šaltam protui ir logikai dažnai nelieka, ir tuo naudojasi taip vadinamieji sukčiai romantikai. Tad jei meiliai suokęs internetinis mylimasis ar mylimoji staiga keistomis aplinkybėmis paprašo nemažos pinigų sumos, greičiausiai tai buvo „meilė iš išskaičiavimo“, − sako V. Krakauskas.

Jis pabrėžia, kad romantines pažintis mezgantys internetiniai sukčiai išmano psichologiją ir kartais sugeba taip paveikti savo aukas, kad net atėjusios į banko padalinį jos nesiduoda lengvai atkalbamos nuo ketinimo pervesti pinigų į užsienyje esančią sąskaitą.

Nors tokio sukčiavimo atvejų nepalyginti mažiau nei melagingų kvietimų investuoti ir telefoninio sukčiavimo atvejų, tačiau žalos gali būti didelės – vidutinis romantinių sukčių „grobis“ siekia apie 15 tūkst. eurų.

Saugi elgsena internete

Antivirusinė programa neveiks, jei ji nebus įdiegta į kompiuterį − taip ir internetas saugesnis netaps, jei nebus dedama sąmoningų pastangų saugiai naršyti internete bei imtis atsargumo priemonių.

„Siekdami išvengti atvejų, kada virusas „nusiurbs“ asmeninius duomenis jums nė nesupratus, turėtumėte naudoti licencijuotą programinę įrangą bei atnaujintą antivirusinę programą. Taip pat labai svarbu nespausti jokių įtartinų nuorodų ir neatidaryti prisegtų bylų, kurias gavote iš nežinomų siuntėjų“, − atkreipia dėmesį V. Krakauskas.

Kaip tas nuorodas atpažinti? Dažniausiai asmeninei informacijai surinkti naudojamos nuorodos, kuriose siūloma pamatyti „skandalingas“ naujienas, vaizdo įrašus, atsiimti atsitiktinai laimėtą prizą ar užmetant panašų patrauklų jauką.

„Labai svarbu ir tinkamo slaptažodžio parinkimas. Nenaudokite to paties slaptažodžio visose ar keliose savo paskyrose ir jei dėl saugumo jūsų prašoma pasikeisti slaptažodį, taip pat nenaudokite senojo variacijos. Tarp „manoslaptazodis“ ir „manoslaptazodis1“ saugumą užtikrinančio skirtumo nėra“, − akcentuoja V. Krakauskas.

Pasak jo, šiuo metu net įmantrus slaptažodis neužtikrina visapusio saugumo, todėl paslaugų teikėjai vis dažniau pasiūlo dviejų lygių prisijungimo ir tapatybės patvirtinimo metodus. Pavyzdžiui, įvedus slaptažodį kompiuteryje, prisijungimą prie savo paskyros dar prašoma patvirtinti telefonu.

„Galiausiai, venkite pirkti nepatikimose ar neįtikėtinai dideles nuolaidas siūlančiose interneto parduotuvėse. Pamačius viliojantį pasiūlymą įsigyti žinomų gamintojų prekių už labai mažai kainą, reikėtų suklusti – kaip pelei prie pelėkautų nemokamo sūrio, kaip žinia, nebūna“, − apibendrina V. Krakauskas.

77 proc. tyrimo dalyvių taip pat nurodė, kad kas mėnesį dalį pajamų atideda ateičiai. Beveik du trečdaliai jaunuolių (64 proc.) nurodė kas mėnesį atidedą bent po 20 ar daugiau eurų. Populiariausias taupymo būdas – lėšų kaupimas banko sąskaitoje. Taip taupo 52 proc. apklaustų jaunuolių. 40 proc. jaunuolių atideda grynuosius pinigus. Investavimo sprendimais, pavyzdžiui, perka akcijas, naudojasi vos 3 proc. apklausoje dalyvavusių 18-25 metų jaunuolių.

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas Vaidas Žagūnis sako, kad jaunuolių požiūrį į investavimą lemia ir nuostatos, kurias atskleidžia tyrime nagrinėtos asociacijos.

„Investicijas finansų rinkose dažnai esame linkę tapatinti su rizika. Tą rodo ir šio tyrimo rezultatai – net 78 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad investavimas finansų rinkose jiems labiausiai asocijuojasi su rizika. 58 proc. apklaustų jaunuolių pažymėjo, kad ši veikla jiems siejasi su finansinėmis žiniomis, 42 proc. – su papildomomis pajamomis“, – atkreipia dėmesį V. Žagūnis.

Paklausti, ar per artimiausius metus planuoja investuoti į akcijas, obligacijas, investicinius fondus ar kitas finansines priemones, tik 10 proc. tyrimo dalyvių atsakė teigiamai. 42 proc. nurodė, kad investuoti neplanuoja, bet jiems būtų įdomu, o 48 proc. atsakė, kad nei planuoja, nei domisi lėšų investavimo galimybėmis.

Kas antras apklausos dalyvis, neplanuojantis per artimiausius metus pradėti investuoti, nurodė, kad imtų svarstyti šią galimybę, jei išklausytų mokymus apie tai arba kas nors pasiūlytų pelningą idėją. 42 proc. respondentų pažymėjo, kad pasidomėti investavimo galimybėmis paskatintų sukauptos didesnės santaupos. 38 proc. apklaustųjų domėtis investicijomis įkvėptų sėkminga artimųjų, draugų ar pažįstamų investavimo patirtis.

Minėdami priežastis, kurios kliudo pradėti investuoti, beveik pusė jaunuolių (49 proc.) įvardijo žinių apie finansines priemones trūkumą. 44 proc. pripažino, kad juos stabdo galimų nuostolių baimė. Tokia pati dalis nurodė, kad neturi laiko domėtis, kas vyksta finansų rinkose. Tačiau pati dažniausiai nurodyta priežastis, kodėl jaunimas neplanuoja investuoti, nors ir išreiškia susidomėjimą, buvo nepakankamos santaupos. Šį atsakymą pasirinko du iš trijų respondentų (65 proc.).

„Tačiau investuoti galima ir nedideles pinigų sumas. Investavimas yra ilgalaikis sprendimas, todėl svarbu investuoti nuosekliai, reguliariai, laikantis pasirinktos investavimo strategijos. Kuo anksčiau asmenys pradeda domėtis investicijomis ir investuoti, tuo geriau jie perpranta įvairias finansines priemones, kapitalo rinkas ir rizikos valdymo būdus“, – teigia V. Žagūnis.

Taupymo ir finansinės elgsenos tyrimas atliktas šių metų kovo ir balandžio mėnesiais. Apklausoje dalyvavo beveik 2 tūkstančiai SEB banko 18-25 metų amžiaus klientų.