Renginys skirtas Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojų ir jų naudotojų ekosistemai stiprinti, pranešė KAM.

„Surinkome, pasistengėme surinkti visas įmones, kurios veikia bepiločių oro sistemų gamyboje, kurios vysto šias sistemas. Surinkome apie 30 gamintojų“, – LRT radijui sakė krašto apsaugos viceministrė Greta Tučkutė.

„Norime, kad vyktų kuo glaudesnis dialogas, suprastume vieni kitus“, – pridūrė ji.

Trečiajame kasmetiniame renginyje bus pristatomos Lietuvos gamintojų sukurtos bepiločių orlaivių sistemos bei kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos.

Taip pat bus aptariama bepiločių orlaivių svarba gynybos ir saugumo kontekste, jų vystymo perspektyva Lietuvoje ir panaudojimo galimybės krašto apsaugos sistemoje.

Norime, kad vyktų kuo glaudesnis dialogas, suprastume vieni kitus.

Vystydama dronų pajėgumą, KAM Lietuvos bepiločių orlaivių gamintojams yra numačiusi skirti 10 mln. eurų.

Šią savaitę ministerijos pristatytame Lietuvos bepiločių orlaivių ekosistemos plėtojimo plane numatytos keturios priemonės: įsteigti dronų kompetencijų centrą prie Lietuvos karo akademijos, skatinti bepiločių orlaivių pramonę Lietuvoje, dronus vystyti Lietuvos šaulių sąjungoje, bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Valstybės gynimo taryba kovo pabaigoje nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Tai numatyta trečiadienį Lietuvos kariuomenės, Gynybos resursų agentūros ir Inovacijų agentūros atstovų pasirašytame susitarime, BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija.

Dokumente numatyta, kad įstaigos „bendradarbiaus ir teiks vienos kitoms pagalbą rengiant ir organizuojant su gynybos inovacijomis, gynybos ir saugumo pramone susijusias iniciatyvas, renginius ir veiklas“.

„Verčiame naują puslapį, susijusį su bendradarbiavimo ir gynybos pramonės plėtra“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Institucijos sutarė keistis informacija ir bendradarbiauti rengiant įvairias programas ir renginius gynybos inovacijoms skatinti.

Tarp jų – „Miltech akademijos“, „Miltech Sandbox“ mokymai Lietuvos kariuomenei ir pramonei apie inovacijas, verslo subsidijavimas per gynybos inovacijos čekius.

Pastaroji priemonė bus skirta įmonėms įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas iš mokslo ir studijų institucijų, sprendžiant gynybos inovacijų dirbtuvių metu identifikuotus kariuomenės iššūkius.

Pasak L. Kasčiūno, institucijos stiprina ryšius rengiantis Seime svarstomo Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo priėmimui.

Verčiame naują puslapį, susijusį su bendradarbiavimo ir gynybos pramonės plėtra.

Šis įstatymas skirtas kurti palankesnę verslo aplinką Lietuvoje veikiančiai gynybos pramonei ir skatinti verslo bendradarbiavimą su krašto apsaugos sistema.

„Šis susitarimas apjungia inovatorius su gynybos pramonės poreikiais. Kadangi čia bus ir kariuomenė, ir Gynybos resursų agentūra, reikia sujungti poreikį su inovatorių galimybėmis“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, bendradarbiavimas tarp už inovacijas atsakingų institucijų ir krašto apsaugos sistemos jau vyko, bet nauji susitarimai ir politinė valia formuluos sistemiškesnį požiūrį

„Mes formuluojame poreikį, duodame tam tikrą ekspertinę bazę, inovatorius orientuojame į gynybinį produktą, kuris gali būti naudingas“, – kalbėjo ministras.

„Pavyzdys būtų – kuriame droną, kuris galėtų numušti priešišką skrendantį droną ir tai padaryti pigiau negu šaudyti į tą droną iš kokios nors brangios sistemos“, – pridūrė jis.

Seimo komitetuose šiuo metu svarstomas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas, be kitų dalykų, numato įvairias biudžetinio finansavimo priemones gynybos ir saugumo technologijų vystymui, įskaitant valstybės užsakymus.

Projekte numatomas ir Gynybos ir saugumo pramonės tarybos, apjungsiančios valstybės institucijas ir verslą, sukūrimas.

Pataisomis taip pat siūloma apibrėžti tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir užsienio ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

Apeliacinis teismas balandžio 11 dieną atmetė elektroninių apsaugos priemonių diegimo bendrovės „Euroelektronika“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo kovą priimtą nutartį, kuria netenkintas bendrovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

„Atsakovė (Gynybos resursų agentūra – BNS) pirkimą vykdė riboto konkurso būdu, tai yra skubos tvarka, įvertinusi Ukrainos kariuomenės poreikį kuo skubiau gauti minėtą įrangą, kuri yra svarbi vykdant pasipriešinimą Rusijos užpuolimui, o jos įsigijimas ir pristatymas yra neatidėliotinas“, – nusprendė Apeliacinis teismas.

„Euroelektronika“ ginčijo Gynybos resursų agentūros vasarį priimtą sprendimą, kuriuo teismas atmetė kaip netinkamą bendrovės pasiūlymą nešiojamų bepiločių orlaivių užkardymo priemonių pirkimo konkurse ir laimėtoja pripažino bendrovę „NT Service“.

Pasak „Euroelektronikos“, nėra neatidėliotino poreikio skubiai įsigyti šias priemones – sutartyje nurodytas 36 mėnesių terminas antidronų užsakymams pateikti.

Tuo metu Gynybos resursų agentūra teismui teigė, kad pagal konkurso sąlygas didžioji dalis – 350 iš 455 antidronų, turi būti pristatyta per du mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, o 36 mėnesių terminas galioja tik papildomiems 105 šautuvams užsakyti, todėl pirkimas turi įvykti skubiai.

„Kuo greičiau ši įranga galės būti pristatyta galutiniam naudotojui, tuo geriau aprūpinti ir saugesni bus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai bei turtas“, – teigė agentūra.

Kaip nurodoma portalo publikacijoje, politikas viceministro pareigas paliko gruodžio 9 dieną, o po kelių dienų, gruodžio 14 d., tuometinė sūnaus draugė laimėjo GRA rengtą konkursą į prekių ir paslaugų specialisto pareigas. Darbo sutartis su ja sudaryta 2023 m. sausio 9 d.

Portalui susisiekus su V. Semeška ir pasiteiravus, ar ši situacija nėra sutapimas, kad vos po kelių dienų jam atsistatydinus į GRA specialisto poziciją buvo priimta jo sūnaus širdies draugė, politikas tai neigė.

„Iš kur jūs ištraukėte tokį dalyką? Ne, čia netiesa, 2022 metų gruodį ji negalėjo įsidarbinti, man sūnus sakė, kad ji 2023-aisiais, kai aš seniai nebedirbau“, – teigė jis.

KAM pateikus portalui duomenis apie konkursą, paaiškėjo, kad jis į šias pareigas buvo paskelbtas 2022 metų lapkričio 21 d., kai V. Semeška dar dirbo KAM.

Agentūros direktorius atrankos komisiją sudarė tą pačią dieną, kai įvyko pats konkursas – gruodžio 14-ąją. Sudarydamas komisiją direktorius nurodė atranką įvykdyti 9 valandą ryto. „Delfi“ turimais duomenimis, atrankos komisijoje dirbo keturi GRA darbuotojai, jie ir priėmė galutinį sprendimą dėl konkurso laimėtojos.

„Aš nežinau apie tą konkursą, aš tik žinau, kad įsidarbino nuo 2023 metų, taip kad apie konkursą jokį... Aš net nežinau, kas ten per konkursas, – tikino politikas.

Be to, anot teisėjų, konkurso laimėtoja JAV įmonė „Edge Autonomy“ antrą vietą užėmusiai JAV bendrovei „Shield AI“ neprivalo paaiškinti, kodėl pasiūlė tokią mažą kainą.

Vilniaus apygardos teismas balandžio 5 dieną atmetė „Shield AI Inc“ skundą – ji siekė panaikinti Gynybos resursų agentūros pernai gruodį priimtą sprendimą konkurso laimėtoja paskelbti „Edge Autonomy“ bei atsisakyti pagrįsti jos pasiūlymo kainą.

„Ši informacija laikytina konfidencialia ir neteikiama ieškovui („Shield AI“ – BNS) susipažinti“ , – nusprendė teismas.

„Duomenys apie įrangos komplektaciją turi komercinę vertę, nes šie duomenys nėra viešai skelbiami, bepiločiai orlaiviai yra specifiniai objektai, nepasižymi universalumu, minėti duomenys (...) šiame pirkime suteikė trečiajam asmeniui („Edge Autonomy“ – BNS) pranašumą, todėl jų atskleidimas (...) pažeistų jo ekonominius interesus“, – rašoma nutartyje.

„Shield AI“ teismui teigė įtarianti, kad „Edge Autonomy“ pasiūlyta pigesnė sistema neatitinka techninių reikalavimų, todėl ji  turi teisę gauti tokius paaiškinimus.

„Neįprastai mažos kainos pagrindimas savaime visa apimtimi negalėjo ir negali būti laikomas konfidencialiu. Atsakovė (Gynybos resursų agentūra – BNS), atsisakydama pateikti trečiojo asmens („Edge Autonomy“ – BNS) neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, privalėjo pagrįsti ir įrodyti, kad jame esanti informacija sudaro komercinę paslaptį“, – teismui teigė „Shield AI“,

Tuo metu agentūra teismui aiškino pati patikrinusi, ar „Edge Autonomy“ siūloma sistema atitinka techninius reikalavimus, todėl ja dalintis su „Shield AI Inc“ neturi.

„Informacija, kurią ieškovė („Shield AI“ – BNS) siekia gauti, nėra vieša ir atitinka visus konfidencialios informacijos požymius, kadangi ją sudaro finansiniai ir techniniai duomenys, leidžiantys trečiajam asmeniui pateikti atitinkamos kainos pasiūlymą“, – teigė agentūra.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

„Ketinimų pareiškimas išsiųstas šiandien“, – BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Anot jos, išsiuntus šį pareiškimą Lietuva įgyja galimybę gauti informaciją apie tankus, aptarti kitą specifinę informaciją, kuri bus reikalinga, nusprendus jungtis prie Vokietijos gynybos ministerijos sutarties su „Leopard“ gamintojais.

„Statement of intent (ketinimų protokolas – BNS) nėra teisinis įsipareigojimas, tačiau Vokietijos gynybos ministerija remsis šalių ketinimais, nustatant bendrą naują tankų poreikį derybose su gamintojais“, – nurodo ministerija.

Apie ketinimus pirkti vokiškų tankų po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pranešė ministras Arvydas Anušauskas. Jis tuomet teigė, kad galutinis sprendimas dėl pirkimo dar nėra priimtas, ir detaliau Lietuvos ketinimų nekomentavo.

Sulaukęs kritikos dėl pirkimo skaidrumo, ministras „Facebook“ paskyroje galiausiai detalizavo tokį pasirinkimą, tačiau dėl to pastabų gavo iš prezidento Gitano Nausėdos. Jo teigimu, ministrui nederėjo viešinti šios informacijos.

Dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo parlamentarė Agnė Širinskienė kreipėsi į prokuratūrą, tačiau tiek A. Anušauskas, tiek vėliau pati KAM nurodė, jog ministras įslaptintos informacijos nepaviešino.

Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje kurti diviziją. Krašto apsaugos sistemos pareigūnai tankus rinkosi iš trijų gamintojų.

Baigiantis dabartinio direktoriaus kadencijai kandidatų prašymų dalyvauti konkurse laukiama iki birželio 27 dienos.

Ministerijos duomenimis, gynybos resursų agentūroje dirba beveik 200 darbuotojų, ji atsakinga už krašto apsaugos sistemos įsigijimus, viešųjų pirkimų vykdymą ir sutarčių, kurių vertė per metus gali siekti net 1,45 mlrd. eurų, įgyvendinimą.

Agentūros direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai.

Krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė sako, kad 2018 metais įsteigta už krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimą ir efektyvų skiriamų lėšų naudojimą atsakinga Gynybos resursų agentūra „jau spėjo pelnyti apdovanojimų už efektyviai vykdomus pirkimus“.

Tikimės, kad naujasis agentūros vadovas rodys lyderystę, siekiant tobulinti agentūros veiklą, tęs darbus vykdant efektyvius pirkimus.

„Tikimės, kad naujasis agentūros vadovas rodys lyderystę, siekiant tobulinti agentūros veiklą, tęs darbus vykdant efektyvius pirkimus, užtikrins sklandžias įsigijimų procedūras ir nebijos prisiimti atsakomybės už visos šalies saugumui svarbias sutartis su tarptautiniais partneriais“, – pranešime cituojama viceministrė.

Anot KAM, agentūrai keliami uždaviniai – užtikrinti krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą mokslo, gynybos tyrimų ir technologijų bei tarptautinių daugiašalių gynybos įsigijimų srityse, organizuoti ir koordinuoti priskirtus prekių, paslaugų ir darbų pirkimus, dalyvauti formuojant ir įgyvendinant karybos srities standartizacijos politiką.

Pažymima, jog iš naujojo vadovo tikimasi sėkmingo įstaigos veiklos strategijos įgyvendinimo, efektyvaus išteklių valdymo, lyderystės buriant komandą bendriems tikslams, inovatyvių įstaigos valdymo priemonių diegimo bei agentūros atstovavimo darbo grupėse ir tarptautiniuose susitikimuose.

LAT bylos ėmėsi Gynybos resursų agentūros (GRA), kuri pavaldi Krašto apsaugos ministerijai, prašymu.

Ši byla buvo nagrinėta pirmosios instancijos ir apeliacine tvarka. Pirmasis sprendimas buvo palankus minėtai agentūrai, antrasis – Lenkijos bendrovei, kurios prašymas tenkintas iš dalies.

LAT galutiniu ir neskundžiamu sprendimu paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas, palankus agentūrai.

Anot Krašto apsaugos ministerijos, LAT nutartimi patenkinus GRA kasacinį skundą ir panaikinus nenaudingą Apeliacinio teismo sprendimą, 30 mln. eurų vertės pirkimo procedūros gali būti tęsiamos toliau.

Atmetė kaip neatitinkančią kvalifikacijos

Gynybos resursų agentūra LAT prašė įvertinti gegužę priimtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje su lenkų bendrove „Mildat Sp.zo.o“.

Apeliacinėje byloje lenkų bendrovė teismo prašė panaikinti Gynybos resursų agentūros pernai lapkritį atmestą paraišką viešajame pirkime. Jame bendrovė pateikė agentūrai siūlymą dėl 7,62 mm kalibro kulkosvaidžių pirkimo.

Agentūra lenkų bendrovę pripažino neatitinkančia kvalifikacijos. Reikalavimuose buvo nurodyta, kad tiekėjai turi įrodyti savo profesinį pajėgumą – būti įvykdę šaunamųjų ginklų pirkimo sutarčių už ne mažiau kaip 5,6 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio.

Lenkų kompanija teismui teigė, jog vykdydama šį reikalavimą, pateikė subtiekėjos, bendrovės „Zaklady mechaniczne Tarnow S. A.“, įvykdytą sutartį Lenkijoje ir šios šalies kariuomenės ginklavimosi inspekcijos pateiktą pažymą.

Gynybos resursų agentūra bendrovę informavo, kad pateikta pažyma nėra pakankama, nes joje turi būti tiksliai parašyta, kad sutartis įvykdyta tinkamai. Lenkų kompanija teigė pateikusi papildomą pažymą, kurioje Lenkijos kariuomenės ginklavimosi inspekcija nurodė, kad buvo laikytasi visų sutarties sąlygų, tik buvo praleista galutinė data. Pridėti duomenys ir dar apie vieną papildomą sutartį bei pažyma apie jos įvykdymą.

Nepaisant patikslinimų, pirkimą organizavusi Gynybos resursų agentūra atmetė lenkų kompanijos paraišką, nurodydama, kad minėtos Lenkijos inspekcijos papildomoje pažymoje buvo nurodytas nukrypimas nuo galutinės sutarties įvykdymo datos, o kitos ieškovės pateiktos sutarties nevertino.

„Mildat Sp.zo.o“ teismui argumentavo, jog Gynybos resursų agentūra pirmąją pateiktą sutartį pripažino neatitinkančia kvalifikacijos tinkamumo dėl priežasčių, kurios nebuvo aiškiai atskleistos pirkimo sąlygose ir kurių nebuvo galima numatyti. Bendrovės teigimu, antroji subtiekėjos sutartis, kuria patvirtinama atitiktis kvalifikacijos reikalavimams, Gynybos resursų agentūros nepagrįstai net nebuvo vertinta.

Skirtingi sprendimai

Vilniaus apygardos teismo, kuris pirmasis kovą ėmė nagrinėti šią bylą, sprendimas buvo palankus Gynybos resursų agentūrai. Teismo sprendimu Lenkijos kompanijos ieškinys buvo atmestas.

Pirmos instancijos teismo vertinimu, bendrovė turėjo teisę tikslinti tik duomenis apie pirmą kartą pateiktos sutarties vykdymą Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms ir tik vieną kartą, tad agentūra pagrįstai atmetė ieškovės paraišką, nes konkurse dalyvavusi kompanija tinkamai nepatikslino kvalifikacijos duomenų pagal sutartį su Lenkijos ginkluotosiomis pajėgomis, tai yra, pradinių kvalifikacijos duomenų.

Lietuvos apeliacinis teismas gegužę panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, lenkų kompanijos ieškinį patenkindamas iš dalies. Teismas panaikino ginčijamą agentūros sprendimą atmesti bendrovės paraišką, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovės kvalifikacijos atitikties nepatvirtino jos vėliau pateikta inspekcijos pažyma, kurioje nurodyta, kad vykdant sutartį nebuvo laikytasi sąlygų dėl prekių pristatymo terminų. Pagal civilinį kodeksą, sutarties įvykdymo termino praleidimas yra vertinamas kaip viena iš aplinkybių, kurią nustačius sutartis yra laikoma netinkamai įvykdyta.

Vis dėlto teisėjų kolegija nesutiko su agentūros pozicija, kad ji neturėjo teisinio pagrindo vertinti kitą, pradiniuose dokumentuose nenurodytą, subtiekėjos įvykdytą sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal įstatymus tiekėjo kvalifikaciją patikėta vertinti perkančiajai organizacijai, o teismas turi kompetenciją vertinti, ar jos priimti sprendimai atitinka įstatymo nuostatas . Dėl to teismas nevertino, ar ieškovės pateikti duomenys apie įvykdytą antrąją sutartį patvirtina jos atitikimus reikalavimams.

Šį sprendimą apskundus jau Gynybos resursų agentūrai, LAT savo galutiniame ir neskundžiamame sprendime nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo LAT suformuotos teisės praktikos, pagal kurią tiekėjai turi teisę tikslinti tik informaciją apie pirmą kartą pateiktus kvalifikacijos duomenis ir tik vieną kartą.

Kasacinis teismas laikosi griežtos pozicijos, kad duomenų tikslinimo procedūra gali būti taikoma tik pirminiam duomenų tikslinimui ir negali būti aiškinama kaip suteikianti galimybę tikslinant kvalifikacijos duomenis pateikti visiškai naują informaciją, kuri nesusijusi su pradiniais duomenimis, teigiama sprendime.

Lenkų kompanija agentūrai įpareigota sumokėti 2,9 tūkstančių eurų bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę Čekijos avalynės prekiautojos „Prabos plus“ prašymu laikinai sustabdė konkursą, kurio vienoje iš dalių laimėtoja buvo išrinkta Vokietijos bendrovė „HAIX Schule Produktionsund Vertriebs“.

Kaip BNS teigė Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas, Gynybos resursų agentūra teismo nutarties neskųs.

„Turint omenyje, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos sutrumpintais terminais, taip pat siekiant nedidinti galimų bylinėjimosi išlaidų (...) Gynybos resursų agentūra lauks galutinio teismo sprendimo“, – teigia departamentas.

Agentūra trejų metų trukmės avalynės konkursą išskaidė į tris dalis. Pirmoje dalyje, kuri ginčijama teisme, numatyta įsigyti 37,2 tūkst. porų vasarinių batų.

Pasak KAM, lauko uniformos batai skirti avėti visų Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšių kariams kaip tarnybinė ir kovinė avalynė, naudojama karinių lauko pratybų metu bei vykdant kasdienes užduotis.

Antroje dalyje, kur perkami laivo uniformos batai, numatomas įsigyti mažiausiai 700 porų. Artimiausiu metu planuojama pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju.

Trečioje dalyje – šlepečių pirkimo – konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta pasiūlymų, jis bus rengiamas iš naujo.

Naujai kuriamos Gynybos resursų agentūros vadovo ieškoma Krašto apsaugos ministerijai baigiant pasirengimą įsigijimų sistemos pertvarkai.

„Dabar mes gavome, iš viso turime du kandidatus. Naujas žmogus pridavė dokumentus šiandien“, – BNS sakė krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.

Gruodžio pradžioje prasidėjusi atranka buvo sulaukusi politikų priekaištų dėl jos skaidrumo.

Iš pradžių paskelbus konkursą, dokumentus norintieji jame dalyvauti turėjo pateikti per kelias dienas. Be to, atranka buvo paskelbta tik vidiniame Krašto apsaugos ministerijos tinkle. Ministerija taip pat numatė, kad agentūros direktorius turi būti statutinis pareigūnas.

Tai paviešino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas. Jam pareiškus, kad konkursas tėra fikcija, Krašto apsaugos ministerija nusprendė atranką pratęsti dviem savaitėms ir padarė ją viešą. Ministerija teigė, kad konkursas vyko skaidriai, o atranka pratęsta, nes joje dalyvavo vienas pareigūnas.

Pratęsus atranką, kandidatai pateikti dokumentus galėjo iki trečiadienio.

Kitais metais Lietuva pirmą kartą krašto apsaugai skirs 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Gynybos biudžetas sieks apie 873 mln. eurų.