Kilo didelis chaosas

Seimo narių grupė, iš viso 34 parlamentarai, dar prieš Kalėdas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Gyvenimo įgūdžių programos teisėtumo.

Atsakovas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), inicijavusi šią programą.

Anot parlamentarų, jie norėtų išgirsti, ar ši programa nepažeidžia Lietuvos Konstitucijos, nes pagal 41 straipsnio 1 dalį asmenims iki 16 metų mūsų valstybėje yra privalomas būtent mokslas, o apie jokį ugdymą ten nerašoma.

Be to, Konstitucijos 26 straipsnio 5 dalyje yra „įtvirtinta tėvų konstitucinė teisė savo vaikų doroviniu auklėjimu rūpintis nevaržomai“.

Seimo nariai iš teismo nori išgirsti, ar mokyklose dėstant Gyvenimo įgūdžių programą nėra pažeidžiamas ir šis Konstitucijos straipsnis.

Parlamentarų inicijuotą bylą nagrinės išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija.

Gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos ne tik iš politikų, bet ir tėvų organizacijų.

Jie kaltino ŠMSM, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi kontracepcijos, o ne susilaikymo nuo lytinių santykių.

Ministerija argumentavo, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešojoje erdvėje buvo skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę ir dar galės tobulintis.

Byla: Seimo narių grupė dar prieš Kalėdas į teismą padavė ŠMSM dėl mokykloms skirtos Gyvenimo įgūdžių programos, esą reikia išsiaiškinti, ar ši programa neprieštarauja Konstitucijai. / S. Žiūros / BNS nuotr.

Gyvenimo įgūdžių programos bedraautorė, Lietuvos socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė, socialinių mokslų daktarė Daiva Šukytė, kuri buvo atsakinga už socialinio-emocinio ugdymo mokyklose programos dalį, neslėpė, kad tuos kelis mėnesius buvo kilęs didelis chaosas, kurį reikėjo išgyventi ir atlaikyti.

„Mano nuomone, dar niekas nesibaigė. Mokslo metai įsibėgėjo, artėja rinkimai, ŠMSM paduota į teismą dėl programos teisėtumo ir atitikimo Konstitucijai. Į teismą kreipėsi Seimo nariai, kurie teigia išmanantys ne tik lytiškumo, bet socialinį-emocinį ugdymą. Jie mano, kad mokykla turėtų mokyti, o ne ugdyti. Tad jei jie laimėtų teismą, tai ir fizinis ugdymas, ir dorinis ugdymas iš mokyklų turėtų pradingti, ir visa švietimo sistema vėl turėtų keistis“, – pastebėjo D. Šukytė.

Domisi lytiškumo ugdymu

Prie Gyvenimo įgūdžių programos rengimo prisidėjusi D. Šukytė tvirtino daug važinėjanti po mokyklas ir bendraujanti su mokytojais bei mokiniais.

„Vienas mus, programos kūrėjus, dominančių dalykų, – tai yra, kaip mokykloms sekasi įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programą, būtent lytiškumo ugdymo klausimais, kurie tiek daug triukšmo ir sukėlė. Įsitikinome, kad mokyklų bendruomenėse jokios sumaišties nėra, nes programose nėra nieko naujo, ko nebuvo anksčiau. Tik vienais klausimais anksčiau daugiau kalbėdavo biologijos mokytojai, kitais – visuomenės sveikatos specialistai. Taigi ta programa jokios didelės revoliucijos į patį ugdymo procesą ir jo turinį neatnešė“, – teigė D. Šukytė.

Jei jie laimėtų teismą, tai ir fizinis ugdymas, ir dorinis ugdymas iš mokyklų turėtų pradingti, ir visa švietimo sistema vėl turėtų keistis.

Pasak mokslininkės, mokyklos turėjo tam tikrą patirtį, nes jau anksčiau buvo diegiama sveikatos lytiškumo rengimo šeimai programa.

Tad esą mokyklose jau buvo sukurtas ir turinys, ir sistema, kaip su ta programa supažindinti vaikus.

„Nė iš vienos mokyklos nesulaukiau pastabų, kad jai labai sunku pritaikyti programą vaikų ugdymui. Aš pati lytiškumo kursų pedagogams nevedu, tačiau kadangi dirbu su smurto ir seksualinės prievartos prevencijos programa, žinau, kad vyresnės kartos mokytojams sunku apie tai pradėti kalbėti ir jiems tikrai reikia mokymų. Pedagogai turi tam tikrą baimę, nes kultūriškai taip jau susiklostė, kad tos temos tapo tabu, bet, kai jie pabando, pasirodo, viskas yra įmanoma“, – pastebėjo D. Šukytė.

Taigi, skirtingai nei socialinio-emocinio ugdymo pamokas, kurias gali vesti bet kurio dalyko pedagoginį išsilavinimą turinti mokytojas, lytiškumo pamokas vesti gali ne kiekvienas.

„Pasižiūrėjus, kas mokyklose veda gyvenimo įgūdžių pamokas, tai tų modelių yra daug. Dalis mokyklų, pavyzdžiui, Klaipėdos L. Stulpino progimnazija, turi itin gerai parengtus su socialinio-emocinio ugdymo programomis dirbančius mokytojus, kurie šioje srityje darbuojasi jau 18-us metus. Kai kurios kitos šalies mokyklos įdarbino naujus pedagogus specialiai dėstyti gyvenimo įgūdžių programą. Beje, sulaukėme labai daug skambučių iš žmonių, kurie pareiškė norą tapti šios programos mokytojais. Tai buvo ir naujų žmonių pritraukimas į mokyklas. Todėl tikrai negaliu teigti, kad pradėjus taikyti šia programą, mokyklas ištiko krizė dėl pedagogų trūkumo“, – tvirtino D. Šukytė.

Reikalas su politiniu atspalviu

Gyvenimo įgūdžių programos bendraautorė neslėpė, kad kilęs triukšmas prieš paleidžiant šią programą į gyvenimą, turėjo ryškų politinį atspalvį.

D. Šukytė teigė, jog jai buvo labai apmaudu, kad tarp prieš programą nusiteikusiųjų buvo ir jos dėstytojas, dabar Seimo narys, kita garbi švietimo profesorė, taip pat parlamentarė, ir buvęs kolega, kaip ji teigė, labai gerbiamas profesorius psichiatras.

„Sunku pasakyti, kas lėmė tokį jų sprendimą, gal atėjimas į politiką ir asmeniniai karjeros tikslai, bet jie kratosi socialinio-emocinio ugdymo, siekia, kad jis būtų pašalintas iš mokyklų programų ir paliktas tėvų valioje. Nors akivaizdu, kad vaikų įgūdžiai šeimose yra nepakankamai ugdomi. Dalyvauju tarptautiniuose projektuose, stebiu, kas vyksta pasaulyje, ir galiu drąsiai teigti, kad visas pasaulis eina link socialinio-emocinio ugdymo mokyklose“, – teigė D. Šukytė.

Pasak mokslininkės, Jungtinės Amerikos Valstijos, socialinio-emocinio ugdymo lyderė pasaulyje, yra įkūrusios CASEL organizaciją prie Čikagos universiteto. Ji bendradarbiauja socialinėje-emocinėje srityje.

Daiva Šukytė / VRK nuotr.

Ši organizacija, pasak D. Šukytės, vienija pasaulio lyderius ir švietimo politikus, mokslininkus ir praktikus, dirbančius šioje srityje.

„Yra tiek daug šio ugdymo prasmę įrodančių tyrimų padaryta, tad keista, jog kažkam dar kyla abejonių dėl socialinio-emocinio ugdymo svarbos. Kiek bendravau su amerikiečiais, tai jie atkreipė dėmesį, kad būtent Donaldą Trumpą palaikančios valstijos priešinasi socialiniam-emociniam ugdymui. Ten, beje, ir raštingumo bei išsilavinimo rodikliai gerokai žemesni nei kitų valstijų. Tai reiškia, kad šitai labai tiesiogiai susiję su žmonių išsilavinimu, suvokimu ir kitais gebėjimais. O juk yra ugdomi vaikų įgūdžiai, skirti gyvenimui, taip pat ir kritinis mąstymas. Kitaip tariant, ugdoma labai savarankiška, labai kritiškai mąstanti, atsakinga būsimoji karta, kuria sunkiai bus galima manipuliuoti. Ir čia turbūt atsiranda niša politikavimui?“ – svarstė mokslininkė.

Tai, kas kritiškai svarbu

D. Šukytė džiaugėsi, kad yra protingų žmonių, kurie susigaudo, kas vyksta ir kam naudinga tokia situacija, siekiant panaikinti socialinį-emocinį ugdymą mokyklose.

Esą ar yra blogai, kad vaikas tiesiog žinotų, jog jo negalima tvirkinti ir prievartauti?

Būtent apie tai per gyvenimo įgūdžio pamokas jie ir sužinos.

„Negaliu teigti, kad pedofilija išnyks. Aišku, visko bus, bet tie nusikaltimų rodikliai, šviečiant pačius vaikus, turėtų mažėti, esu tuo tikra. Tikiu, kad gyvenimo įgūdžių mokomi vaikai patirs savo gyvenimuose didesnę sėkmę, ir mes link to einame. Tai – mano įžvalgos. Tiesiog žinau, ką užkodavome programoje, kokį vaiką išugdyti, kokius įgūdžius jam, kaip įrankius gyvenimui, įduoti. Viskas yra susiję – ir švietimas, ir įgūdžių ugdymas, ir lavinimas. Jie yra kritiškai svarbūs jaunam žmogui“, – kalbėjo D. Šukytė.

Todėl politikų socialinio-emocinio ugdymo blokavimas Lietuvoje mokslininkei kelia nerimą.

Kaip pranešė LVAT, Seimo narių grupė į teismą kreipėsi abejodama, ar minėta programa mokiniams nėra nustatomas privalomas ugdymas, nors esą pagal Konstituciją asmenims iki 16 metų privalomas tik mokslas.

Taip pat kvestionuojama, ar tokios programos nederėtų vertinti kaip vaikų auklėjimo, be kita ko, formuojant jų dorovines nuostatas, kai, pareiškėjų teigimu, Konstitucija garantuoja tėvų teisę savo vaikų doroviniu auklėjimu rūpintis nevaržomai.

Seimo narių inicijuotą norminę bylą 2024 m. nagrinės išplėstinė LVAT kolegija.

ELTA primena, kad šių metų rudenį kilo diskusijos dėl nuo rugsėjo 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusių gyvenimo įgūdžių pamokų. Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose paplito netikras dokumentas, esą naujosiose pamokose moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.

Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo pradžioje ragino įvertinti, ar šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai mokytojų, galinčių įgyvendinti naująją programą. Jis užsiminė, kad, jei nėra pedagogų, kurie mokytų programoje numatytų dalykų, gyvenimo įgūdžių pamokų startą reikėtų vėlinti.

Tuo metu Seimo opozicinės frakcijos siūlė iš gyvenimo įgūdžių programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikui mokytis pagal tikybos, ar pagal etikos pamokoms pritaikytą programą. Šiai iniciatyvai nebuvo pritarta.

Šių metų gruodį parlamentaras Mindaugas Puidokas pranešė, kad surinkta virš 100 tūkst. parašų, siekiant stabdyti Gyvenimo įgūdžių programos pamokas. Šis kreipimasis, kaip minėta, perduotas LVAT.

Anot teismo, Seimo nariai pareiškime prašo ištirti, ar gyvenimo įgūdžių programa neprieštarauja Konstitucijos 41 straipsniui.

Seimo narių grupė į teismą kreipėsi abejodama, ar šia programa mokiniams nėra nustatomas privalomas ugdymas, nors pagal Konstituciją asmenims iki 16 metų privalomas tik mokslas.

Pasak teismo, taip pat kvestionuojama, ar tokios programos nederėtų vertinti kaip vaikų auklėjimo, be kita ko, formuojant jų dorovines nuostatas, kai, pareiškėjų teigimu, Konstitucija garantuoja tėvų teisę savo vaikų doroviniu auklėjimu rūpintis nevaržomai.

Seimo narių inicijuotą norminę bylą kitąmet nagrinės išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų. Jie kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

Gyvenimo įgūdžių programa šiais mokslo metais įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 klasėse – integruotai, 5, 7 klasėse – po vieną savaitinę ir 9 klasėse – po vieną pamoką kas antrą savaitę.

Siekė grįsti mokslu

– Gyvenimo įgūdžių programa sudaryta iš kelių kertinių dalių. Prie kurios kūrimo jūs prisidėjote?

– Programą sudaro keturios dalys. Tai yra savęs pažinimo, siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų (A dalis), tarpusavio santykių kūrimo ir mokymosi bendradarbiauti (B dalis), atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas (C dalis) bei asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas (D dalis). Aš daugiausiai prisidėjau prie pastarosios dalies, kuri susijusi su asmens sveikata. Daugiausiai dirbau ties skirsniais, kaip parengti vaikus suteikti pirmąją pagalbą, kaip rūpintis asmens ir bendruomenės sveikata. Darbavomės kartu su Daiva Šukyte, kuri buvo atsakinga už socialinę, emocinę ir psichologinę programos dalį (A, B). Už lytiškumo ugdymo programos rengimą buvau atsakinga ir aš, bet tai buvo bendras mūsų visos komandos kūrinys.

– Kiek laiko formavote šią programą?

– Apie šios programos poreikį buvo pradėta kalbėti dar 2001 metais. O intensyvus darbas vyko pastaruosius dvejus metus. Buvo labai daug diskusijų su įvairiausiomis organizacijomis, ir su tuo pačiu Tėvų forumu, ir įvairiomis tėvų bei šeimos asociacijomis. Jų atstovai dalyvavo procese ir teikė savo pastabas. Kalbant apie lytiškumo ugdymą, buvo maksimaliai stengtasi išlaikyti mokslu grįstą informaciją, nerodant simpatijų vienai ar kitai suinteresuotai pusei.

Rado terpę interpretacijoms

– Kai kas reiškia pretenzijas, kad programoje neliko sąvokos „šeima“. Kaip yra iš tikrųjų?

– Turinys tiesiog išplėšiamas iš konteksto ir interpretuojama, kad apie šeimą šioje programoje nėra nieko. Vis dėlto yra, bet ta prasme, kad šeimos gali būti skirtingos. Buvo atvejų, kai mokytojai sakydavo: jei vaikas yra ne iš pilnos šeimos, tai yra gyvena vien su mama ar vien su tėčiu, jų net nekviesdavo į mokykloje rengiamas Šeimos dienas. Mūsų siekis buvo paaiškinti, kad mes visi esame iš šeimų, bet mūsų šeimos gali būti skirtingos, ir nebuvo niekur parašyta, kad šeimą sudaro du tėčiai arba dvi mamos, todėl tai dabar interpretuoja kaip kas nori. Kažkas gal užsidirba taškų iš viso to. Tik man buvo labai gaila D. Šukytės ir Lino Slušnio, kurie turi didelį įdirbį ir labai nuoširdžiai dirbo prie šios programos socialinės-emocinės dalies, turi puikias kompetencijas ir žinias, ir tikrai yra labai aukšto lygio specialistai ir dabar jie yra absoliučiai nepagrįstai puolami. Matosi, kad tai turi politinį atspalvį. Ir tai labai neetiška.

Natalja Istomina / Vytauto Petriko nuotr.

– Bet pasirodžius jūsų interviu, neatmetama, kad puls ir jus.

– Aš to nebijau. Neturiu jokių politinių ambicijų, neketinu niekur balotiruotis, dirbu mokslinį darbą, dėstau studentams, ir nebijau pareikšti savo nuomonės, nes neturiu tikslo, kad mane rinkėjai kažkur išrinktų. Tiesiog neturiu jokio tikslo kam nors įtikti.

– Programa tarsi paprasta ir aiški. Kaip manote, kodėl visuomenėje, ne tik tarp politikų, kilo toks triukšmas?

– Gal žmonės tiesiog neturi laiko domėtis. Kažkas išplatino kažkokį raštelį, kur paryškintos raidės LGBT, kur parašyta, kad iš jūsų vaikų bus daromi gėjai ir lesbietės. Ir tai priimama kaip tiesa. Kilęs nepasitikėjimas šia programa, mano manymu, yra tam tikrų asmenų politinis žingsnis ir jų vykdomos manipuliacijos. Žinau, kad ir kai kuriose Klaipėdos mokyklose buvo platinama iškreipta informacija apie šią programą, žinau, kad kai kurie mokiniai boikotuoja šias gyvenimo įgūdžių pamokas.

– Ar buvo pagrindo tokiam nepasitikėjimui?

– Puolimas dėl šios programos susijęs su keliais aspektais. Vienas jų, kad yra mokyklų, kuriose mokytojai galbūt nepasiruošę šios programos dėstymui. Anksčiau lytiškumo ugdymo, rengimo šeimai ir sveikatos programos turinio dėstymas buvo patikėtas biologijos, etikos mokytojams, kiti klausimai būdavo aptariami per klasės valandėles. Buvo metas, kai mokyklos galėjo pasirinkti. O dabar, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė finansavimą, ir atsirado pamoka, kuri neturės būti statiška, bet aktyvi. Šios programos siekis yra sėkmingas, sveikas ir laimingas vaikas. Siekiama įdiegti tokias kompetencijas vaikui, kad jis atrastų save ir pasirinktų sveiką gyvenimo būdą, kurį skleistų ir savo šeimoje, savo bendruomenėje.

Tylėjimas dvelkia sovietizmu

– Kaip vertinate dabartinį lytiškumo ugdymą? Ar apskritai moksleiviams suteikiama visa būtina informacija šiais klausimais mokyklose?

– Ne paslaptis, nemažai vaikų neturi elementariausių žinių apie savo kūną. Beje, neseniai išgirdau vienos mokytojos nerimą dėl sūnaus aštuntoko, kuris klausė, ar pabučiavus merginą gali gimti vaikas. Tai parodo, koks yra tas lytiškumo ugdymas. Ir kai vaikai negauna apie tai žinių iš šeimos ar mokyklos, jie jas gauna iš kitų šaltinių ir nebūtinai tinkamas.

– Ar programoje bus dėstoma apie lytinius santykius?

– Apie lytinius santykius Gyvenimo įgūdžių programoje nėra nieko, nes mūsų nuostata yra ta, kad lytiniai santykiai prasideda nuo pilnametystės arba vėliau. Tai yra mūsų mokslininkų nuostata, bet realybė yra kita, todėl programoje neišvengiame kalbos apie kontracepciją, nes apie tai ne visi tėvai paaiškina. Toks jų tylėjimas kvepia sovietizmu, nes, kaip buvo tuomet įprasta teigti: „Sovietų Sąjungoje sekso nebuvo.“

Nebijau pareikšti savo nuomonės, nes neturiu tikslo, kad mane rinkėjai kažkur išrinktų.

– Kūrėjams buvo pretenzijų, kad programoje jie propaguoja ir reklamuoja LGBT, kaip yra iš tiesų?

– Tai yra visiška netiesa. Kaip tik sulaukėme pretenzijų iš LGBT atstovų, kad mūsų parengtoje programoje apie tai yra per mažai informacijos. Galbūt ji yra pateikta pernelyg abstrakčiai arba šiuo klausimu palikta per daug laisvės mokytojams patiems spręsti, kaip šią temą dėstyti vaikams. Niekur nėra jokio propagavimo. Ir ta manipuliacija kyla iš kažkokių politinių žaidimų, o tie žmonės, kurie moka skaityti, turbūt supranta, kad ta programa nėra blogis. Tie, kurie neskaito, bet mėgsta įvairias sąmokslo teorijas, jiems atrodo, kad viskas čia yra blogai.

Programa skirta vaikams

– Pasitaikė atvejis, kai pradinukas pareiškė esąs gėjus. Kaip reikėtų vertinti tokį pareiškimą? Nuo kada vaikas suvokia savo lytiškumą?

– Vaikai suvokia lytį 4–5 metų amžiaus. Jau darželyje jie žino, kad mergaitės turi viena organą, berniukai – kitą. Suvokimas, kad vaikas yra kitoks, gali pasireikšti po antrinio brendimo. Negalime atmesti sutrikimo atvejo, kai vyras arba moteris turi daugiau hormonų, kurie būdingi kitai lyčiai, tai yra sutrikimas bet kuriuo atveju. Būna įvairių ir kitokių sutrikimų. Tačiau nenoriu tvirtinti, kad tie žmonės visi turi sutrikimų, jie tiesiog yra kitokie, bet tas suvokimas, kad jie yra kitokie, tikrai neatsiranda pirmoje klasėje. Kol vaikams nėra jokių hormoninių sutrikimų, jie yra berniukai ir mergaitės. Kaip bebūtų, lyčių yra dvi – vyras ir moteris, o savęs suvokimas atsiranda vėliau.

– Tai iš kur kilo pagrindas priekaištams, kad programoje propaguojamas homoseksualumas?

– Šitoje programoje užsiminta, kad visi žmonės yra skirtingi. Tik tas jų skirtingumas yra tas, kad kai kas sėdi neįgaliojo vežimėlyje, o kai kas galbūt gali save priskirti kitai lyčiai, bet šiuo konkrečiu atveju programoje nekalbama apie vaikus, bet apie suaugusiuosius. Absoliučiai nesutinku, kad šioje programoje yra kažkas panašaus propaguojama.

– Tai kam vis dėlto reikėjo tos Gyvenimo įgūdžių programos?

– Ta programa orientuota į vaiką, ji skirta ne tėvams, o vaikams. Tėvai, jeigu jie paskaitys, supras, kad tai yra labai gražiai subalansuota programa.

Apie gyvenimo įgūdžių programą trečiadienį diskutuota Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje. Jame pasisakė tiek programą palaikantys politikai bei tėvų ir mokinių organizacijų atstovai, tiek jai prieštaraujanti tėvus vienijanti bendruomenė.

ŠMSM patarėja Agnė Liucilė Andriuškevičienė priminė, kad ši programa pradėta rengti 2019 metais, įsiklausius į švietimo bendruomenės prašymus, atsižvelgus į tyrimus, kurių statistika iškalbinga.

„2020 metais Lietuvoje gimdė 109 nepilnametės, tais pačiais metais 15-19 metų merginų apsisprendimu atlikta 117 abortų. Vakar visi kraupome, gūžčiojome pečiais ir nuogąstavome dėl 11-metės mergaitės, kuri laukiasi kūdikio“, – kalbėjo A. L. Andriuškevičienė.

Vakar visi kraupome, gūžčiojome pečiais ir nuogąstavome dėl 11-metės mergaitės, kuri laukiasi kūdikio.

Apie besilaukiančią vienuolikmetę LRT naujienų portalui antradienį patvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. Anot jos, tokia informacija tarnybas pasiekė rugsėjo pabaigoje, tarnyba vertina situaciją ir teikia pagalbą.

L. Andriuškevičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad 60 proc. šalies mokinių jaučiasi gerai mokyklose, tačiau beveik trečdalis patiria patyčias, beveik penktadalis pripažįsta, kad tyčiojasi iš kitų.

„(...) vienas iš šešių mokinių linkęs reguliariai vartoti alkoholį, vienas iš dešimties kasdien rūko tabako gaminius, psichotropinių medžiagų per gyvenimą yra bandę 18 proc. mokinių“, – vardijo ji.

Anot patarėjos, viešojoje erdvėje akcentuojama, kad gyvenimo įgūdžių pamokose paliečiamos asmeniškos temos, priklausančios išskirtinai šeimai, tačiau A. L. Andriuškevičienė pabrėžia, kad svarbu visiems vaikams užtikrinti socialiai teisingą, mokslu grįstą ugdymą, neignoruojant fakto, kad šeimos skirtingos. 2018 metų Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 17,4 tūkst. vaikų gyveno socialinę riziką patiriančiose šeimose.

„Man atrodo, labai svarbus akcentas – tėvų teisė ugdyti savo vaiką, šita teisė nepaprastai svarbi. Deja, kaip matome, pareigos ne visada sugebama vykdyti, tai rodo nepilnamečių neštumai, smurto atvejai, Jei pareiga būtų vykdoma, mokyklai būtų lengviau“, – komitete sakė kalbėjo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas.

Kviečia pasitikėti mokytojais

Buvusi švietimo ministrė, komiteto narė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad ją stebina, jog šiame informaciniame amžiuje, kai viskas prieiname viešojoje erdvėje, bijoma, kad išsilavinęs žmogus, mokytojas, kalbės su vaikais apie lytiškumo ugdymą, o tėvų kalbos, kad bus dėstoma apie lyties keitimą, anot jos, yra netiesa – tai programoje nenumatyta.

„Manome, kad geriau kalbėti kažkur prie tvoros, ar kažkur kitur, kur vaikai susitinka, ar internetinėje erdvėje gauna informaciją, ar geriau vaikai, kurie, beje, nėra tėvų nuosavybė, turi teisę žinoti ir gauti visą informaciją, kuri priklauso apie lytiškumo ugdymą, sveikatą lytinę, brendimą, bijome, kad klasėje kalbės?“ – svarstė J. Šiugždinienė.

„Kokie yra duomenys – 11-metė laukiasi kūdikio, kieno tai pasekmė? O mes tėvai – tai mūsų pareiga vertybiškai ugdyti vaikus, namuose apie tai kalbėti, kalbėti per tikybos arba etikos pamokas, čia mūsų visų atsakomybė, kalbėkime, ugdykime, būkime užtikrinti, kad bus vertybiškai stiprūs“, – sakė ji.

Moksleivių sąjunga palaiko programą

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas Emilis Mikulskis teigė, kad ši organizacija palaiko šį rudenį startavusią programą.

„Patys mokiniai nori įgyti žinių, nes mato, kad tai prasminga informacija, kuri padėtų jų ugdymuisi. Turime vieną, kad moksleiviai prašo daugiau pamokų, o suaugusieji sako – nereikia“, – teigė jis.

Anot jo, LMS norėtų, kad tokių pamokų vyktų daugiau ir to tikimasi ateityje.

Bene daugiausiai klausimų kai kurioms tėvų bendruomenėms sukelia tema apie lyties keitimą ir terminas „socialinė lytis“, tačiau LMS tai nerimo nekelia.

Anot E. Mikulskio, socialinės lyties aspektai mokslo pasaulyje figūruoja 50-70 metų, tačiau gyvenimo įgūdžių programoje pagrindinis dėmesys skiriamas tolerancijai, jei tektų susidurti su žmogumi, kuris lytį būtų pakeitęs.

Turime vieną, kad moksleiviai prašo daugiau pamokų, o suaugusieji sako – nereikia.

Norėtų platesnės diskusijos

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovė Violeta Vasiliauskienė komiteto nariams teigė, kad susilaikymu grįstos programos efektyvesnės siekiant kilnių tikslių, kuriuos kelia programos kūrėjai. Anot jos, moksleivių teisė gauti žinias turi būti suderinta su tėvų teise ugdyti vaikus.

„Lytinis ir lytiškumo ugdymas – labai pasaulėžiūrinis dalykas, niekada negalėtų būti ugdomas be tėvų žinios ir sutikimo, tačiau šita programa, pateikianti viena paradigmą, yra privaloma, nebėra tėvų teisės, nėra gaunama tėvų sutikimo“, – sakė V. Vasiliauskienė.

Anot jos, tėvus glumina tai, kad visa programa grįsta mokslu, tačiau „matome nuostatas apie teisę pasirinkti lyties tapatybę, kas yra daugiau postmodernistinės pasaulėžiūros terminas, kuris neatitinka mokslinių tyrimų“.

V. Vasiliauskienė prašė organizuoti išsamią diskusiją dėl  dėl gyvenimo įgūdžių programos, tikslingumo, metodologinio mokslinio pagrįstumo, suderinamumo su Konstitucija, švietimo įstatymu, paauglių sveikatai ir kita.

Viena programos kūrėjų, Daiva Šukytė teigė, kad programa nediskriminuoja šeimos ir neužgožia šeimos įsipareigojimų ugdyti savo vaikus.

Gyvenimo įgūdžių programa šiais mokslo metais įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 klasėse integruotai, 5, 7 klasėse – po vieną savaitinę ir 9 klasėse – po vieną pamoką kas antrą savaitę.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų. Jie kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

„Yra negerai, kai tėvų ir šeimų balsas apie šią programą nėra išgirstamas, yra išgirstama tik viena pusė. Mes nesutinkame su programoje pateikta lytinio švietimo koncepcija, kuri nekvestionuoja, ar lytiniai santykiai ankstyvame amžiuje yra etiški, neetiški, bet apsiriboja dviem dalykais – jei yra sutikimas, jei yra kontracepcija, viskas yra gerai. Mes kaip tėvai, atsakingai žiūrėdami į vaikus, su tokiu požiūriu į lytinį švietimą tikrai nesutinkame“, – BNS sakė vienas renginio organizatorių, Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas.

Renginio dalyviai laikė plakatus su užrašais „Ugdyti, o ne seksualizuoti“, „Gyvūną valdo instinktai, žmogų – valia“, „NE Gyvenimo įgūdžių programai, NE indoktrinacijai“, „Ministre, kiek yra lyčių?“ ir panašius.

Piketą organizavo Nacionalinė tėvų ir šeimų asociacija, Rengimo šeimai asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Laisvos visuomenės institutas ir kitos tėvų ir šeimų, krikščioniškos organizacijos.

Apie Stambulo konvenciją turiu tokią nuomonę, kad ji Lietuvoj nereikalinga, kad ji neapgins mūsų moterų nuo smurto, o ji skirta visai kitiems dalykams, tai apvalkalas, priedas, kad gina moteris, o išties tai būdas genderizmui ateiti pas mus.

Tėvai taip pat kritikuoja, kad bendrojo ugdymo programa yra privalomas dalykas, teigia, kad mokytojai neparengti jos mokyti, tad su mokiniais „bus eksperimentuojama“.

Organizacijų teigimu, programos lytiškumo ugdymo dalis yra orientuota „ne į doros, valios ugdymą ir rizikos vengimą, bet į lytinio malonumo tenkinimą ir pasekmių vengimą“, tad ji skirta ne moksleivių ugdymui, bet darbui su rizikingo elgesio jaunimo grupėmis.

„Programa yra hibridinė ir kai kurios dalys yra geros, prevencijos dalis, kur kalbama apie psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją, alkoholio prevenciją – ji turi būti vykdoma mokykloje, bet tėvams kyla klausimas, ar reikia prevenciją vykdyti bendrojo dalyko kontekste. Anksčiau prevencija buvo vykdoma per neformalias švietimo veiklas, dabar ji perkelta ir paversta privalomu dalyku“, – kalbėjo M. Aušrotas.

Nacionalinio susivienijimo atstovė, skautė, tikybos mokytoja Danutė Vervečkienė sakė protestuojanti prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą.

„Apie Stambulo konvenciją turiu tokią nuomonę, kad ji Lietuvoj nereikalinga, kad ji neapgins mūsų moterų nuo smurto, o ji skirta visai kitiems dalykams, tai apvalkalas, priedas, kad gina moteris, o išties tai būdas genderizmui ateiti pas mus“, – BNS sakė D. Vervečkienė.

Seimui ketvirtadienį opozicinės darbotvarkės metu planuojama pateikti pataisas, kad lytiškumo ugdymo temos būtų integruotos į tikybos ar etikos pamokas.

Švietimo įstatymo pataisa nustatytų, kad „į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) programas integruojamas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu“.

Pasak iniciatorių, gyvenimo įgūdžių ugdymo programa liktų, tik iš jos būtų išimtas lytiškumo ugdymo komponentas, kuris taptų dorinio ugdymo dalimi.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų. Jie kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Gyvenimo įgūdžiai 5 ir 7 klasėse dėstomi po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

Šias pataisas teikia kelios dešimtys opozicinių parlamentarų, šalyje kilus diskusijoms dėl lytiškumo ugdymo nuo rugsėjo mokyklose startavusioje gyvenimo įgūdžių programoje.

Švietimo įstatymo pataisa nustatytų, kad „į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) programas integruojamas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu“.

Pasak iniciatorių, gyvenimo įgūdžių ugdymo programa liktų, tik iš jos būtų išimtas lytiškumo ugdymo komponentas, kuris taptų dorinio ugdymo dalimi.

Siūloma, kad tokia nuostata įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo.

Pataisą įregistravo per 30 parlamentarų iš opozicinių „valstiečių“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, „darbiečių“ frakcijų, Seimo narių mišrios grupės.

Seimo nariai sako, kad pagal Konstituciją vaikų doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus rūpinasi tėvai, ir šį teisė negali būti ribojama poįstatyminiais teisės aktais.

Pasak iniciatorių, lytiškumo ugdymą įtraukus į dorinio ugdymo pamokas, tėvams pagal savo įsitikinimus parenkant vaikams etikos arba tikybos pamokas, jie kartu pasirinks ir jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymą.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų. Jie kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Gyvenimo įgūdžiai 5 ir 7 klasėse dėstomi po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

Tiek vieno, tiek kito renginio organizatoriai nurodė, jog akcijose dalyvaus iki 100 žmonių.

Kaip pranešė Nacionalinė tėvų ir šeimų asociacija, nevyriausybinės organizacijos, ginančios šeimų ir tėvų interesus ugdymo procese, rengia piketą prieš Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą ir jos įgyvendinimą.

Anot asociacijos, programoje įtvirtinamas visuomenei ir tėvams nepriimtinas požiūris į lytiškumą ir žmogaus asmenį, nepasiruošta jos įgyvendinimui, nėra parengtų mokytojų.

Tuo metu protestą prieš LGBTQ turinio cenzūrą Lietuvoje organizuojanti Lietuvos gėjų lyga (LGL) pranešė, kad proteste ketinama paraginti sprendimų priėmėjus panaikinti diskriminacinio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, kuria remiantis ne kartą buvo apribota su LGBT bendruomene susijusi informacija.

„Nebegalime pasyviai stebėti, kaip cenzūruojamos mūsų tapatybės, o moksleiviams remiantis šio įstatymo nuostata nepateikiama jokios su jų lytiškumu susijusios informacijos. Naujausios LGL atliktos LGBT moksleivių apklausos duomenys rodo, kad LGBT moksleivių saugumo pojūtis Lietuvos mokyklose nuo 2017 metų reikšmingai mažėja“, – pabrėžia LGL vadovas Vladimiras Simonko.

Organizatoriai kviečia palaikyti Teisingumo ministerijos pastangas panaikinti diskriminacinio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatą, o Vyriausybę ir Seimo narius – balsuoti už šią iniciatyvą ir išspręsti „įsisenėjusią, žalą LGBT bendruomenei ir Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui“ darančią problemą.

Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL vykdo elektroninę peticiją, kuria raginama panaikinti, kaip teigiama, diskriminacinio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą. Peticiją jau pasirašė apie 11 tūkst. žmonių.

Pirmiausia dėl tos vadinamosios gyvenimo įgūdžių programos.

Aš į šią idėją žiūriu įtariai, bet dėl visai kitų priežasčių nei tos, kurios jaudina visokius šeimų maršus ir su jais į prezidentūrą išjoti bandančius populistus. Iš to, ką skaičiau ir ką girdėjau apie tą programą, man susidarė įspūdis, kad tai yra visiški vėjų vėjai, sukurti, matyt, vien tam, kad kažkas galėtų įsisavinti ES lėšas ir sukurti darbo vietas savo draugelių draugeliams.

O kalbant apie visus tuos seksualinių mažumų reikaliukus, visuomenėje pasklidę gandai, jog vaikams bus aiškinama, kaip tą ar aną padaryti, daugiau pasako apie kai kurių „šeimos vertybių gynėjų“ pasąmonėn nustumtus polinkius, jų neįgyvendintas erotines fantazijas ir bėdas miegamajame nei apie pačią programą.

Dabar – apie civilinės partnerystės įstatymą.

Šis įstatymas iš esmės yra reikalingas seksualinių mažumų atstovams, o tradicinės orientacijos atstovams jo visiškai nereikia.

Kodėl?

Todėl, kad iš esmės civilinės partnerystės įstatymas jau yra įteisintas.

Nežinojote?

Jis vadinamas civiline santuoka.

Jeigu neklystu, civilinė santuoka buvo sukurta po Prancūzijos revoliucijos, nes vienas dalykas, ko tada siekė prancūzai, – atskirti pasaulietinę ir religinę valdžią. Teisiniu požiūriu civilinė ir bažnytinė santuoka yra lygiavertės, tačiau teologiniu požiūriu – ne.

Žvelgiant per religinę prizmę, metrikacijos biure sudaryta santuoka yra gyvenimas „susimetus skudurus“, o joje „padaryti“ vaikai – „benkartai“, nes tikra vyro ir moters santuoka, anot bažnytininkų, tik ta, per kurią abu žmonės davė priesaiką prieš Dievą ir jo atstovus (čia aš dabar aiškinu ne savo pasaulėžiūrą ir moralizuoju, kaip jūs turite gyventi, o dėstau, kaip mąsto kai kurie žmonės).

Kalbant apie seksualinių mažumų atstovus, mano nuomone, Lietuvos gyventojai matyti vienalyčių porų ir šeimų dar nepribrendo. Antai Airijoje, kitame katalikiškame ir gana konservatyviame krašte, vienalytės santuokos buvo įteisintos prieš kelerius metus ir nenuleistos iš viršaus „progresyvios“ valdžios, o gavus visuomenės pritarimą per referendumą.

Kitaip tariant, referendumo rezultatai leidžia kelti prielaidą, kad Airijoje didžioji visuomenės dalis mano, kad seksualinių mažumų atstovai irgi gali būti visaverčiai bendruomenės nariai ir, nepaisant religinių nuostatų, žiūri į viską šiek tiek liberaliau. Lietuvoje šito nėra ir, mano nuomone, dar ilgokai nebus, nepaisant to, kiek A. Tapinas mojuotų vaivorykštės spalvų vėliava, mat čia žmonės yra įpratę kištis ne į savo reikalus (įskaitant kaimynų lovą). Apibendrindama pasakysiu, kad Lietuvos žmonės pernelyg politizuoja lovos reikalus ir tam skiria pernelyg daug dėmesio, o žymiai svarbesniais dalykais (pvz., mokesčiais, palūkanų normomis, verslo ir karjeros galimybėmis, kurias atveria buvimas ES nare, ir t. t.) nesidomi.

Taip pat reikia pasakyti, kad žmonės pas mus dažnai bijo visokių mistinių „iškrypėlių“, tačiau tikrų grėsmių nepastebi. Antai mūsų kieme prieš kelis dešimtmečius gyveno vienas veikėjas, kuriam buvo ir tebėra ne viskas gerai su galva. Pavadinkime jį Petru.

Petras ir jo šeima mūsų daugiabutyje gyveno maždaug 15–20 metų, o paskui kažkur dingo ir jo artimieji, ir jis pats. Nemačiau jo beveik dešimt metų. Dabar jis vėl atsidangino ir nors, atrodo, gyvena kitame name, reguliariai užsuka į savo senąjį kiemą lyg šmėkla.

Nors jis atrodo ir elgiasi kaip didelis peraugęs kūdikis, iš tiesų jam yra daugiau nei 30 metų. Vaikai, kurie kažkada su juo žaidė ir jį žemino, dabar užaugę ir išsiskirstę kas kur, jų artimieji taip pat išvyko arba išmirė, o vietoje jų prie jūros gyventi privažiavo įvairių pašaliečių, kurie čia atsivežė savo atžalas.

Taigi, Petrui virš trisdešimt ir jis su naujakurių vaikais žaidžia gaudynių, slėpynių, „tukituki“ ir „alibaba“. Jūs net neįsivaizduojate, kaip yra baisu klausytis trisdešimtmečio vyro kniaukiančiu vaikišku balsu darželinukams ir pradinukams sakančio „vada“, „užtukino“, „o Nojus išeis į lauką?“. Vaikų tėveliai – rūstūs, „daug dirbantys lietuviai“, didieji tradicinių vertybių gynėjai to, matyt, nežino ir savo vaikams (7–12 m.) leidžia su juo žaisti.

Nors Petras niekada nepasižymėjo hiperseksualumu, būdingu lytinę brandą išgyvenantiems „kitokiems“ vaikams, mes nežinome, ką jis veikė daugiau nei dešimt metų ir ko išmoko apie gyvenimą. Kas bus, jeigu Petras galiausiai kur nors nusives Tomą, Romą, Sašą, Mašą arba Gučį ir parodys jiems, kaip „daromi vaikai“? O jeigu kuri nors mergaitė dar ir pastos? Kas už tai atsakys? Prezidentas? O gal „Laisvės partija“?