Jis pakeitė nuo 2021 metų spalio iki šiol įstaigai laikinai vadovavusį ministerijos Skaitmeninės aplinkos skyriaus vedėją Arminą Rakauską. Iki tol trejus metus jai vadovavo Gintautas Mežetis.

„Neabejoju, kad paskirtas naujasis vadovas, turintis vadovavimo ir verslo skaitmenizavimo patirties, užtikrins darbų tęstinumą ir efektyvų būsimų darbų įgyvendinimą“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Telekomunikacijų bei elektronikos inžinerijos išsilavinimą turintis T. Misevičius anksčiau dirbo bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ IT direktoriumi, taip pat įmonių „Baltic Data Center“, „TEO LT“ ir „Telia Lietuva“ projektų valdymo ir paslaugų valdymo padalinių vadovu.

IVPK yra elektroninių paslaugų portalo „Elektroniniai valdžios vartai“ tvarkytojas, atlieka ir valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas, užtikrina svarbiausių registrų rezervinių duomenų kopijų saugojimą, tvarko Lietuvos atvirų duomenų portalą.

Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad iš naujojo vadovo tikimasi sklandaus ir greito skaitmenizavimo politikos formavimo.

„Tikiu, kad naujasis vadovas, turėdamas solidžią vadovavimo patirtį ir prisidėjęs prie įmonių skaitmenizavimo, užtikrins sklandų ir operatyvų skaitmenizavimo politikos formavimą bei IT procesų kūrimą, diegimą ir jų valdymą“, – pranešime sako A. Armonaitė.

Telekomunikacijų bei elektronikos inžinerijos išsilavinimą turintis T. Misevičius anksčiau dirbo bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ IT direktoriumi, taip pat įmonių „Baltic Data Center“, „TEO LT“ ir „Telia Lietuva“ projektų valdymo ir paslaugų valdymo padalinių vadovu.

Socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje T. Misevičius nurodo esantis Lietuvos IT vadovų klubo narys ir vienas šios organizacijos įkūrėjų.

IVPK yra elektroninių paslaugų portalo „Elektroniniai valdžios vartai“ tvarkytojas, atlieka ir valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas, užtikrina svarbiausių registrų rezervinių duomenų kopijų saugojimą, tvarko Lietuvos atvirų duomenų portalą.

Vadovo atrankos konkurso sąlygos numato, kad jam siūlomas 3,9–6,4 tūkst. eurų, o nuo 2024 metų – 7 tūkst. eurų, atlyginimas iki mokesčių.

„Košmaras. Tik taip galiu pakomentuoti šitą situaciją“, - siūlymą prijungti IVPK prie Ekonomikos komiteto BNS vertino Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius Ramūnas Čepaitis.

R.Čepaičio vadovaujamas komitetas, nors ir to paties pavadinimo kaip ir parlamentinis komitetas, tačiau vykdo politikos įgyvendinimo funkcijas.

„Mane labai stebina užmačios naikinti komitetą, kuris sprendžia strategiškai svarbius ir specifinio pobūdžio, siauros kompentencijos klausimus, bet kuris yra labai horizontalus ir dengia visas valstybė valdymo sritis. Tiesą sakant, mane labai neramina du dalykai - kad poreikis naikinti šį komitetą apskritai nebuvo niekaip argumentuota, o kitas dalykas yra visuomenės, politikos, verslo, ypač IT verslo, pasyvumas sprendžiant šitą klausimą“, - kalbėjo R.Čepaitis.

Jis teigė sunkiai įsivaizduojantis kaip Ekonomikos komitetas galės spręsti specifinius IT srities klausimus.

„Informacinės visuomenės plėtros problema apima infrastruktūros klausimą, valstybės informacinių išteklių valdymo problematiką, visuomenės kompetenciją, elektroninį turinį. (...) IVPK buvo sukurtas 2001 metais ir pats sukūrimo faktas buvo savalaikis ir rodė rimtą valstybės požiūrį į sparčiai besiplėtojančią IT pažangą ir poreikį jausti pulsą ir atitinkamai į jį reaguoti, keisti teisinį reguliavimą, kad pažanga būtų kuo efektyviau panaudojama viešajame ir privačiame sektoriuje“, - sakė R.Čepaitis.

Asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka BNS teigė, kad rinkos dalyviai tikėjosi, jog valstybė skirs daugiau dėmesio IRT sektoriui.

„Struktūriškai žvelgiant, natūralu, kad tai (siūlymai prijungti IVPK prie Ekonomikos komiteto - BNS) yra žingsnis atgal, o ne į priekį ir tas mus glumina. Ekonomikos komitete darbotvarkė bus įtempta, daug su ekonomika susijusių klausimų ir klausimas, ar neatsitiks taip, kad mes vėl atsidursime paraštėse, kaip ilgą laiką šioje valstybėje slystame į tą užmirštą kampą. Jau turbūt galima skaičiuoti kelis dešimtmečius, kai valstybės dėmesys yra mažinamas, prioritetas yra mažinamas, tai dabar šitas sprendimas rodo, kad ta linkme ir toliau bus judama“, - BNS sakė P.Vertelka.

„Infobalt“ vadovas vylėsi, kad Ekonomikos komitete pavyks rasti parlamentarų, kurie bus suinteresuoti gilintis į IRT sektorių.

„Mes rizikuojama, kad neišnaudosime savo potencialo. Pats sektorius juda iš savęs, bet valstybinės lyderystės nėra ir, panašu, kad bent su pastaruoju sprendimu naikinti komitetą, jos nebus. Neturime valstybės lygmeniu kas atstovautų ir galėtų kalbėti, su kuo IRT sektorius galėtų kalbėti, kaip galėtume sukurti naujus sprendimus, kurie būtų naudingi tiek Lietuvos viduje, tiek galėtume juos eksportuoti į išorę“, - kalbėjo P.Vertelka.

Po antradienį vykusios Seimo Seniūnų sueigos valdančiosios „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis žurnalistams teigė, kad IVPK greičiausiai bus jungiamas prie Ekonomikos komiteto, nors dar pirmadienį buvo siūlyta IVPK palikti ir pervadinti į Inovacijų ir technologijų komitetą.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bus dalijamas į dvi dalis įkuriant naują Kultūros komitetą, taip pat ketinama išsaugoti ir Informacinės visuomenės plėtros komitetą.

Seimo posėdžių sekretoriate užregistruotos atitinkamos Seimo Statuto pataisos, kurias teikia valstiečiai Rima Baškienė ir Ramūnas Karbauskis bei socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Juozas Olekas.

Kaip BNS sakė kandidatė į Seimo vicepirmininkes „valstietė“ R.Baškienė, atsisakoma ankstesnių planų Informacinės visuomenės plėtros komitetą prijungti prie Ekonomikos komiteto.

„Koalicijos partneriai iškovojo (kad komitetas nebūtų naikinamas - BNS),“ - teigė R.Baškienė. Tačiau ji negalėjo dar pasakyti, kam - „valstiečiams“ ar socialdemokratams - priklausys šio komiteto pirmininko postas.

Be to, Informacinės visuomenės plėtros komitetą siūloma pervadinti į Inovacijų ir technologijų komitetą. Pasak socialdemokratų frakcijos vadovės Irenos Šiaulienės, frakcija, siūlysianti pastarojo komiteto pirmininką, paaiškės antradienį.

Statuto pataisos numato, kad Inovacijų ir technologijų komitetas bus atsakingas už rengimą tų projektų, kurie bus susiję su informacine visuomene, skaitmenine ekonomika, inovacijomis, technologine pažanga, valstybės technologinį modernizavimu, komunikacijų valdymu.

Kultūros komitetui turėtų vadovauti „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis.

Vyriausybė siūlo ne drausti, kaip numato prezidentės pateiktos pataisos, o riboti papildomą darbą valstybės tarnautojams sudarant papildomas darbo sutartis.

Pasiūlyta atskirti funkcijas, kurias valstybės tarnautojas atlieka eidamas pareigas valstybės tarnyboje, bei nustatyti, kad darbo sutartis su ta pačia institucija ir įstaiga gali būti sudaroma tik valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nenurodytoms funkcijoms atlikti.

Tokia išvada teikiama Seime svarstomoms prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma, kad valstybės tarnautojui neleidžiama „dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“.

Vyriausybė taip pat siūlo suteikti įstaigoms galimybę mokėti priemokas už papildomų darbų atlikimą ne tik iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų, bet ir iš Europos Sąjungos (ES) fondų investicinių fondų finansuojamų projektų lėšų.

Dažniausiai valstybės tarnautojai papildomas sutartis su savo darbovietėmis sudaro būtent dėl darbo prie ES projektų.

Žiemą teikdama savo projektą Seimui D.Grybauskaitė akcentavo, kad jis užkirs kelią „pasipinigauti“ valstybės tarnyboje. Pataisos buvo parengtos, kai paaiškėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija už 1,5 mln. eurų užsakė mokslinį tyrimą, kuriam rengti įdarbinta ir 14 pačios ministerijos darbuotojų.

Prezidentūros duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerijoje 21 tarnautojas turėjo papildomas darbo sutartis finansuojamas iš ES projektams skirtų lėšų, pagal jas pernai išmokėta 63 tūkst. eurų.

Ūkio ministerijoje sudarytos buvo 7 tokios sutartys, Valstybinė mokesčių inspekcija papildomas sutartis yra sudariusi su 52 tarnautojais, pernai jiems išmokėta 63,8 tūkst. eurų, Informacinės visuomenės plėtros komitete papildomai uždarbiauja 10 tarnautojų.

Seimo teisininkai yra konstatavę, kad prezidentės siūlomos pataisos gali prieštarauti Konstitucijai. Tuo metu Prezidentūra teigia, kad papildomas valstybės tarnautojų uždarbiavimas sukuria „elitinį valdininkų sluoksnį“ ir būtent tai gali prieštarauti pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintam lygiateisiškumo principui.