„Žinome, kad Egiptas prieš tris dienas įspėjo izraeliečius, kad gali įvykti toks įvykis“, – sakė respublikonas Michaelas McCaulas (Maiklas Makolas) žurnalistams po įstatymų leidėjams surengto supažindinimo su žvalgybos informacija apie krizę.

„Nenoriu pernelyg lįsti į slaptas (detales), bet įspėjimas buvo duotas, – sakė jis. – Manau, kad klausimas buvo, kokio lygio.“

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pažadėjo atsiųsti Izraeliui daugiau amunicijos ir karinės technikos ir išreiškė pasibjaurėjimą civilių gyventojų žudynėmis.

M. McCaulas sakė, kad išpuolis galėjo būti suplanuotas dar prieš metus.

„Nelabai suprantame, kaip mes to nepastebėjome. Nelabai suprantame, kaip Izraelis to nepastebėjo“, – sakė jis žurnalistams.

Kairas oficialiai nekomentavo prielaidų, kad jis galėjo pateikti žydų valstybei perspėjimą.

Tačiau Egipto žiniasklaida, glaudžiai susijusi su šalies žvalgybos tarnybomis, trečiadienį citavo aukšto rango saugumo šaltinius, kurie paneigė Izraelio spaudos pranešimus, kad toks įspėjimas buvo paskelbtas.

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Izraelyje žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, o Gazos Ruožo pareigūnai skelbia apie 1 055 žuvusius palestiniečius.

„Hamas“ buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruožui Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Jis tvirtino, kad vertinant šiomis dienomis kylantį Kaliningrado tranzito klausimą Europos Sąjungos sankcijų kontekste, reikėtų prisiminti ir po karo pasiektus Potsdamo konferencijos susitarimus, pagal kuriuos Kaliningrado sritis atiteko Rusijai.

„Na, sureguliuokime Kaliningrado klausimą pagal po Antrojo pasaulinio karo sudarytą sutartį – šis statusas nebuvo aptartas jau mėnesių mėnesius“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo J. Shimkus.

„Susitarime buvo sakoma, kad po 50 metų tarptautinė bendruomenė turėtų apsvarstyti Kaliningrado klausimą. Taigi, į kur aš krypstu, aš manau, kad tarptautinė bendruomenė turėtų susirinkti ir, atsižvelgdama į prieš 50 metų pasiektą susitarimą, pasakyti: gerai, kaip Kaliningradas turėtų būti valdomas?“ – kalbėjo buvęs kongresmenas.

Susitarime buvo sakoma, kad po 50 metų tarptautinė bendruomenė turėtų apsvarstyti Kaliningrado klausimą.

Kartu jis pripažino, kad Rusijos karo prieš Ukraina metu tai greičiausiai nebūtų įmanoma.

„Ne, bet neturėti šio klausimo prie diskusijų stalo būtų neteisinga. Jei tikite taisyklėmis paremta sistema, sutartimis, pasirašytais dokumentais, visišku pasitikėjimu, o kai kurios šalys to nepaiso. Kaip galima gyventi taikoje ir harmonijoje? Akivaizdu, negalima. Nes turime Rusiją, kuri įsiveržė į suverenią šalį ir nėra signalų, kad ji atsitrauktų“, – kalbėjo JAV politikas.

Kalbėdamas apie NATO galimą atsaką, jis pabrėžė, kad „chuliganai supranta tik jėgą“.

„Jie supranta tik tuomet, kai kloji visus žetonus ant stalo. Jei atsitrauksi, jei turėsime tarptautinę nuraminimo politiką, chuliganai jus tiesiog pervažiuos“, – sakė J. Shimkus ir pabrėžė, jog yra patenkintas Europos bei NATO atsaku į Rusijos karą Ukrainoje.

Įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remiantis Europos Komisijos išaiškinimu. Rusija sankcijas laiko priešiškais Lietuvos veiksmais ir Kaliningrado blokada.

Europos Komisija šiuo metu siekia išaiškinimo, kaip sankcijos Rusijai turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusią savaitę teigė, kad ES sankcijos rusiškų krovinių tranzitui per Lietuvą į Kaliningradą turėtų būti taikomos pagal specialias taisykles taip sumažinant įtampą su Rusija.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, pokalbyje telefonu ministras taip pat kalbėjosi apie santykius su Rusija.

L. Linkevičius pabrėžė, kad pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje yra „svarbūs visai Europai ir pasaulio demokratinei bendrijai“, todėl būtina vieninga bei efektyvi Europos Sąjungos ir transatlantinės bendruomenės reakcija.

„Svarbu padėti Lietuvos kaimynei išbristi iš politinės krizės, remti pilietinę visuomenę, apsaugoti taikius, permainų po suklastotų rinkimų reikalaujančius demonstrantus nuo brutalių Minsko režimo represijų“, – teigė ministras.

Pasak ministerijos, L. Linkevičius su pašnekovu sutarė, kad efektyvi parama saugumo ir gerovės siekiančioms Rytų kaimynėmis gali būti efektyvi, kai Europos Sąjunga bei transatlantiniai partneriai veikia išvien bei sutarė ir toliau koordinuoti veiksmus šiuo tikslu.

Su JAV Atstovų rūmų nariu taip pat aptartas būsimas JAV karių dislokavimas Lietuvoje,  draudimas su „Hezbollah“ siejamiems asmenims atvykti į Lietuvą ir kiti aktualiausi užsienio ir saugumo politikos klausimai. E. L. Engelis pažadėjo ir toliau nuosekliai skirti dėmesį Baltijos regiono saugumo klausimams.

Kitą trečiadienį prieš Kongresą stos du JAV pareigūnai, įskaitant dabartinį aukščiausio rango amerikiečių diplomatą Ukrainoje Williamą Taylorą (Viljamą Teilorą), parėmusį įtarimus, kad D. Trumpas spaudė Kijevą atlikti jam politiškai parankius tyrimus, nurodoma Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininko Adamo Schiffo (Adamo Šifo) pareiškime.

Žmonės pamatys „kokiu lygiu prezidentas įtraukė ištisus vyriausybės departamentus į neteisėtą tikslą bandant priversti Ukrainą surasti kompromituojančios medžiagos apie jo politinį varžovą“, nurodė A. Schiffas.

Valstybės departamento Europos ir Eurazijos biuro vadovas George'as Kentas (Džordžas Kentas) taip pat liudys lapkričio 13-ąją.

Buvusi JAV ambasadorė Ukrainoje Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič), pareiškusi tyrėjams, jog buvo atleista iš savo pareigų dėl D. Trumpo bendražygių padarytų „melagingų pareiškimų“, turėtų duoti parodymus lapkričio 15 dieną, sakė A. Schiffas.

Klausymai Kongrese, per kuriuos demokratų ir respublikonų įstatymų leidėjai apklaus liudytojus, iš kurių daugelį Baltieji rūmai bandė diskredituoti, bus transliuojami tiesiogiai.

Respublikonų kongresmenai ištisas savaites kaltino demokratus rengiant „butaforinius“ slaptus klausymus JAV Kapitolijaus rūsyje ir reikalavo atviresnio proceso.

A. Schiffas sakė, kad atėjo laikas viešam etapui, per kurį amerikiečiai galės tiesiogiai iš skandalo sūkuryje atsidūrusių liudytojų išgirsti liudijimus apie galimą piktnaudžiavimą valdžia.

Šie klausymai „bus galimybė Amerikos žmonėms patiems įvertinti liudytojus, patiems pasidaryti išvadas apie liudytojų patikimumą ir iš pirmų lūpų sužinoti faktus apie prezidento nusižengimą“, pridūrė A. Schiffas.

Demokratai pradėjo apkaltos tyrimą rugsėjį, kai vienas pranešėjas pateikė žvalgybos bendruomenės generaliniam inspektoriui skundą, kad liepos 25 dienos telefoninio pokalbio metu D. Trumpas galėjo daryti spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, siekdamas jo pagalbos būsimų prezidento rinkimų kampanijoje.

Demokratai kaltina D. Trumpą viršijus įgaliojimus ir neteisėtai pasinaudojus JAV karine parama kaip svertu, siekiant sau naudingų paslaugų iš užsienio valstybės. D. Trumpas tokius mainus neigia.

Vėliau paskelbta skambučio stenograma patvirtino, kad D. Trumpas prašė V. Zelenskio „paslaugos“ ir paragino Ukrainą pradėti tyrimą dėl D. Trumpo varžovo demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) veiklos Ukrainoje ir plačiai atmestų įtarimų, esą Ukraina padėjo demokratams 2016 metų rinkimuose.

Per apkaltos tyrimą buvo už uždarų apklausti keli liudytojai, įskaitant buvusius ir esamus diplomatus bei administracijos pareigūnus, kurių dauguma patvirtino informatoriaus pateiktą informaciją.

Taip LRT.lt po JAV specialiojo atstovo Ukrainai Kurto Volkerio susitikimo su Vladimiro Putino strategu Vladimiru Surkovu sako buvęs JAV kongresmenas Lincolnas Diaz-Balartas.

Prezidento Valdo Adamkaus vardo konferencijoje „Regioninės lyderystės atkūrimas“ viešėjęs L. Diaz-Balartas teigia negalintis nustoti žavėtis Lietuvos sugebėjimu pasiekti, rodos, neįmanomo – išsikovoti laisvę iš Sovietų Sąjungos, todėl palaikantis jos iniciatyvas siekiant sustiprinti laisvės ir demokratijos kovas kitose šalyse, kurių laisvę temdo agresyvūs kaimynai.

„Jūs buvote Sovietų Sąjungos dalis, buvo tiesiog neįmanoma jums tapti laisviems, tačiau jūs tai padarėte! Kai aš atvykstu čia, aš suprantu, kad dalykai, kurie atrodo esantys neįmanomi, gali būti įgyvendinti. Tačiau tai – didžiuliai iššūkiai, laisvę išsaugoti – taip pat didelis iššūkis“,  – teigia L. Diaz-Balartas.

Savo ruožtu V. Adamkaus vardo konferencijos iniciatorius parlamentaras Žygimantas Pavilionis pažymi, kad konferencijoje padėti pamatai glaudesniam bendradarbiavimui, galinčiam spręsti regiono problemas.

Jūs buvote Sovietų Sąjungos dalis, buvo tiesiog neįmanoma jums tapti laisviems, tačiau jūs tai padarėte! Kai aš atvykstu čia, aš suprantu, kad dalykai, kurie atrodo esantys neįmanomi, gali būti įgyvendinti.

„Lietuvoje iki šiol turėjome tik vieną rimtą tarptautinę konferenciją – „Sniego susitikimą“, kurio tikslas – ekspertinės įžvalgos, diskusijos. Tačiau turime galingus politinius lyderius, istorines figūras, kurios vienaip ar kitaip pakeitė pasaulį.

Kaip konferencijoje pasakė buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, vėl buvo galima justi, kad esame solidarūs, o įveikti Vladimirą Putiną gali tik mūsų vienybė. Ilgą laiką įvairūs regionai ir šalys veikė atskirai, dabar atsiranda viltis, kad su nauju prezidentu Vašingtone, kuris didelį dėmesį pradeda skirti mums, naujomis energetinėmis revoliucijomis, nauja vadovybe Lenkijoje, galime susigrąžinti lyderystę, jei suvienysime jėgas“, – tikina jis.

Pasak L. Diaz-Balarto, jį labai sužavėjo gausybė bendraminčių, susirinkusių į konferenciją ir nudžiugino žinia apie išvakarėse gautą pirmąjį suskystintų gamtinių dujų iš JAV krovinį.

„Aš buvau labai laimingas matydamas, kad Lietuva tapo JAV suskystintų gamtinių dujų pirkėja. Visų pirma, tai reiškia, kad Lietuva turi alternatyvių energetikos šaltinių, nėra priklausoma nuo vieno didelio tiekėjo savo pašonėje, kuris energetinių išteklių pagalba norėtų reguliuoti jos gyvenimą. Kita vertus, JAV tai reiškia daugiau darbo vietų“, – kalba L. Diaz-Balartas.

– Ne pirmą kartą esate Lietuvoje, anksčiau buvote apdovanotas „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“. Koks yra jūsų ryšys su Lietuva?

– Mane su Lietuva labiausiai sieja žavėjimasis ja. Geografiškai Lietuva yra maža šalis, tačiau savo pavyzdžiu, tuo, ko ji pasiekė, Lietuva yra labai didelė. Jūs neįmanoma padarėte įmanoma. Esu Lietuvos draugas ir gerbėjas.

Taip pat prisidėjau prie Demokratinės bendruomenės parlamentinio forumo formavimo, kuris buvo didelis Lietuvos pasiekimas.

– Pats jau užsiminėte, kad dalyvaudavote Demokratinės bendruomenės parlamentinio forumo renginiuose, padėjote Lietuvai įvairiose laivės kovose. Kodėl jums tai svarbu?

– Aš gimiau Kuboje. Kuba pasiekė savo nepriklausomybę, respubliką po 100 metų kovos – visą XIX amžių kubiečiai kovojo už nepriklausomybę. Tačiau 1959-aisiais respublikos netekome. Tai man – kaip durklas širdyje, nes iš tėvo ir senelio išmokau meilės Kubos respublikai, sužinojau apie sunkias kovas, kurių dėka Kuba tapo respublika. Įsivaizduokite skausmą mano širdyje, kurį sukėlė respublikos praradimas. Visą savo gyvenimą gyvenu svajone pamatyti ją atkurtą.

Jūs paklausėte, kodėl man įdomi Lietuva. Pavyzdžiui, prezidentas V. Adamkus imigravo į Ameriką, gyveno joje dešimtmečius, jis patyrė sėkmę ten, vadovavo JAV Aplinkos apsaugos agentūrai. Su juo mes panašūs tuo, kad kol jis gyveno JAV, jo širdyje buvo ypatinga vieta Lietuvai, tačiau bent kol kas skirtumas tarp mūsų tas, kad jis turėjo galimybę sugrįžti. Aš to padaryti negaliu.

Jūs buvote Sovietų Sąjungos dalis, buvo tiesiog neįmanoma jums tapti laisviems, tačiau jūs tai padarėte! Kai aš atvykstu čia, aš suprantu, kad dalykai, kurie atrodo esantys neįmanomi, gali būti įgyvendinti. Tačiau tai – didžiuliai iššūkiai, laisvę išsaugoti – taip pat didelis iššūkis. Kai kur pasaulyje kyla grėsmė laisvei, ir mes kartu turime sugalvoti, kaip padėti toms šalims išsaugoti laisvę, progresuoti ir sulaikyti blogio jėgas. Kalbant, pavyzdžiui, apie Ukrainą, akivaizdu, kad tarptautinė bendruomenė turi stengtis, jog, nepaisant iššūkių, Ukraina suklestėtų ekonomiškai, nes tai būtų būdas pasipriešinti tam, ką joje bando padaryti Rusija.

Man atrodo, kad tas, kad pasitiki V. Putinu labiau nei D. Trumpu, yra kvailys. Tačiau labai akivaizdu, kad egzistuoja ištisa kampanija, nuolatinis karas prieš D. Trumpą.

– Tačiau ar nėra keista, kad XXI amžiuje dar yra tiek evoliucijos procese atsilikusių šalių, kurioms reikia įrodinėti demokratijos privalumus, kol tų šalių lyderiai elgiasi barbariškai?

– Manau, kad viena priežasčių, kodėl matome pastarojo meto įvykius, yra tai, kad kai JAV – silpnos, laisvės priešai jaučiasi padrąsinti. Per Baracko Obamos metus JAV buvo susilpnintos, jos pasitraukė iš lyderystės pasaulyje pozicijos. Dėl to mes susiduriame su daugybe iššūkių.

Galėtume vardyti pavyzdį po pavyzdžio. Kai JAV prezidentas pasako Sirijos diktatoriui, kad egzistuoja raudona linija, kurią peržengus laukia rimtos pasekmės, tačiau peržengus tą liniją iš tiesų niekas neįvyksta, tai siunčia aiškų signalą. Taip pat B. Obama atšaukė planus įrengti priešraketinės gynybos sistemas Čekijoje ir Lenkijoje. Tai buvo jo signalas Rusijai, kad dėl Obamos jam nėra ko jaudintis.

– „Pew“ apklausos rodo, kad daugybė šalių, tarp kurių Vokietija, Graikija, Švedija, labiau pasitiki V. Putinu nei D. Trumpu. Kodėl taip yra? Kaip įmanoma paaiškinti tai, kad Vakarų šalies lyderiu pasitikima mažiau nei autokratu piktadariu Rytuose?

– Nežinau, kaip dėl to pasitikėjimo, bet man atrodo, kad tas, kad pasitiki V. Putinu labiau nei D. Trumpu, yra kvailys. Tačiau labai akivaizdu, kad egzistuoja ištisa kampanija, nuolatinis karas prieš D. Trumpą. Šio karo prieš D. Trumpą tikslas – demokratams kitais metais laimėti ir kontroliuoti Kongresą bei surengti D. Trumpui apkaltą. Yra daugybė žmonių, kurie niekada taip ir nesusitaikė su D. Trumpo pergale prezidento rinkimuose. Todėl viskas, ką daro D. Trumpas, kvestionuojama, stengiamasi jį diskredituoti. Manau, kad tai yra viena priežasčių, kodėl žmonės nepasitiki D. Trumpu.

Tačiau aš mėgstu žmonėms sakyti: „neleiskite medžiams trukdyti matyti mišką“. JAV prezidentas daro užsienio politikos sprendimus, pasiremdamas JAV ir jų sąjungininkų interesais. D. Trumpas yra pro-amerikietiškas, o kartu tai reiškia, kad jis yra palankus šalies sąjungininkams ir nepalankus priešams. Su B. Obama situacija nebuvo visiškai tokia pat. Matėme, kad B. Obama leidosi į susitarimus su šalimis, kurios buvo JAV priešininkės, pavyzdžiui, Irano ar Kubos diktatūromis. Ir tie susitarimai atitiko tų režimų interesus, o ne JAV ir jų sąjungininkų saugumo interesus.

– Vakar Kurtas Volkeris susitiko su V. Putino strategu Vladislavu Surkovu. Kaip manote, ar įmanoma, kad susitikimo metu galėjo būti pasiūlytas susitarimas tarp D. Trumpo ir V. Putino dėl Ukrainos ar netgi mūsų regiono?

– Prezidento D. Trumpo patarėjai, kuriais jis save apsupo užsienio politikos srityje, pradedant viceprezidentu Mike‘u Pence‘u, generolais Jamesu Mattisu ar Herbertu McMasteriu, yra tvirti Amerikos patriotai ir JAV sąjungininkų draugai. Todėl aš nemanau, kad D. Trumpas galėtų „parduoti“ Amerikos sąjungininkus. Aš visiškai pasitikiu jo sprendimais.

– Pirmadienį Lietuvą pasiekė pirmas suskystintų gamtinių dujų krovinys iš JAV. Ar galima sakyti, kad Lietuva tampa suskystintųjų gamtinių dujų revoliucijos lydere?

– Kai Ž. Pavilionis buvo Lietuvos ambasadoriumi JAV, jis įdėjo daug darbo dėl įstatymo, kuris energetinių išteklių eksportą padarė įmanomą. JAV buvo nelegalu eksportuoti energetinius išteklius, Kongresas pakeitė tą įstatymą, o Ž. Pavilionis ilgą laiką dirbo, kad tas įstatymas būtų pakeistas. Dabar dėl to įstatymo ir kitų priemonių, kurių imasi naujoji administracija, JAV bus didelės energetinių išteklių eksportuotojos.

Aš buvau labai laimingas matydamas, kad Lietuva tapo JAV suskystintų gamtinių dujų pirkėja. Visų pirma tai reiškia, kad Lietuva turi alternatyvių energetikos šaltinių, yra nepriklausoma nuo vieno didelio tiekėjo savo pašonėje, kuris energetinių išteklių pagalba norėtų reguliuoti jos gyvenimą. Kita vertus, JAV tai reiškia daugiau darbo vietų.

– Atvykęs į Lietuvą dalyvavote prezidento Valdo Adamkaus vardo konferencijoje. Kokie įspūdžiai iš jos?

– Labiausiai mane sužavėjo tai, kiek draugų ir bendraminčių susirinko iš daugybės skirtingų vietų. Visi tie žmonės puikiai žino, kad laisvė yra labai brangi ir tuo pat metu labai trapi.

Iš konferencijoje susirinkusių žmonių labai daug sužinojau, konferencijos pristatymai buvo labai informatyvūs, gavau milžinišką informacijos kiekį.

Draugystė pavojingais laikais tampa dar svarbesnė, sako Lietuvoje viešintis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kongresmenas, Baltijos grupės pirmininkas Johnas Shimkus (Džonas Šimkus).

„Aš džiaugiuosi mūsų tarpusavio santykiais, mūsų tarpusavio įsipareigojimais, ypač šiais padidėjusios grėsmės laikais. Sunkiais laikais draugystė reiškia daugiau. Mes tikėjomės, kad mums neteks daugiau pamatyti tokios patirties, kokią turėjote jūs“, - spaudos konferencijoje Seime antradienį sakė J.Shimkus.

Jis taip pat gyrė Lietuvos pasiekimus per 25-erius Nepriklausomybės metus, pasakojo savo vizito metu aplankęs Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, ir JAV karius Rukloje.

„Mano manymu, puiku, kad Lietuvoje yra JAV karių pamaina, ir tai yra svarbu ne tik Lietuvai, mano manymu, labai svarbu ir mūsų kariams susidurti su draugystės, svetingumo patirtimi, o taip pat ir nesavanaudiškos tarnybos svarba regionuose, kuriuose būti reiškia padėti stiprinti demokratiją ir laisvę“, - kalbėjo J.Shimkus.

JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Lenkijoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Be to, Aljansas, reaguodamas į pasikeitusią geopolitinę situaciją regione, yra sustiprinęs ir Baltijos valstybių oro erdvės bei jūros apsaugą.