Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vykdant projektą „RescEU“ Lietuvoje bus steigiamas ES civilinės saugos mechanizmo reikalavimus atitinkantis medicinos priemonių sandėlis. Jo įrengimui Europos Komisija skirs 97 mln. eurų.

„Lietuvoje kuriamas vienas iš ES medicinos priemonių rezervo sandėlių yra mūsų valstybei tenkanti didelė atsakomybė. Šis projektas yra svarbus kuriant saugias gyvenimo sąlygas europiečiams krizių bei grėsmių akivaizdoje“ – sako Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

 Šis projektas yra svarbus kuriant saugias gyvenimo sąlygas europiečiams krizių bei grėsmių akivaizdoje

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė pažymi, kad tokio sandėlio steigimas rodo EK patvirtinimą, kad Lietuva geba teikti pagalbą Europos Sąjungos mastu.

„Tai yra ne tik Lietuvos atsakingų institucijų kompetencijų pripažinimas ir mūsų diplomatinės tarnybos koordinuotų veiksmų siekiant šio centro Lietuvoje puikaus darbo rezultatas. Kartu tai ir didelė europinė atsakomybė – nuo tinkamų ir koordinuotų Lietuvos veiksmų priklausys ir kitų šalių galimybės nedelsiant ir tinkamai reaguoti į kylančias tarpvalstybines grėsmes gyventojų sveikatai ir gyvybei“, – sako J. Grebenkovienė.

Pranešime nurodoma, kad nuo 2020 metų Europos Komisija kartu su ES valstybėmis narėmis medicinos priemonių rezervo sandėlius jau įsteigė 12-oje šalių, tarp jų­ ­– Prancūzijoje, Suomijoje, kaimyninėje Lenkijoje.

Vykdant projektą, Lietuvoje bus kaupiamos vaistų ir asmens apsaugos priemonių atsargos, kurių gali prireikti bet kuriai ES valstybei, susidūrus su krizine situacija ir grėsmėmis, įskaitant ir chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes (CBRN) gyventojų sveikatai, pirmiesiems gelbėtojams, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, civiliams gyventojams.

Lietuvoje projektą įgyvendins Sveikatos apsaugos ministerija ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC), bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Nacionalinių krizių valdymo centru, Valstybine vaistų kontrolės tarnyba ir kitomis institucijomis.

Įsteigto „RescEU“ sandėlio veiklą koordinuosiantis ESSC, gavęs informaciją apie reikiamą pagalbą per ES Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, turės užtikrinti, kad per 12 valandų pagalbos siunta būtų išsiųsta į nelaimės ar krizės zoną.

Lapkričio 24 dieną pasirašytame susitarime steigti „RescEU“ sandėlį Lietuvoje numatyta, kad projektas bus pradedamas įgyvendinti 2024 metų sausio 1 dieną. Projekto trukmė – 33 mėnesiai.

„Turimos greitųjų testų rezervo apimtys leidžia jais dalintis su pagalbos prašančiomis valstybėmis, neribojant vidaus poreikio. Ši greitųjų testų siunta yra dalis Lietuvos paramos Ukrainai, kurią pagal galimybes tęsiame sveikatos apsaugos srityje. Suprantama, kariaujančios šalies poreikiai dideli, tad dėkingi kolegoms iš Ukrainos, kurie patys prioretizuoja, kokios pagalbos jiems reikia. Tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra neseniai jau trečią kartą priimta grupė karių reabilitacijai“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Savikontrolei skirtų greitųjų antigeno testų siunta, kurios vertė 729 tūkst. eurų, buvo suformuota gavus prašymą iš Europos Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro (ERCC). Siunta bus pristatyta į Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos centrą Kijeve. Testų transportavimą, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, organizavo ERCC.

Kariaujančios šalies poreikiai dideli, tad dėkingi kolegoms iš Ukrainos, kurie patys prioretizuoja, kokios pagalbos jiems reikia.

Pagalbos siuntą sudaro greitieji antigeno testai, kuriuos valstybės lėšomis įsigijo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Pandemijos laikotarpiu šie testai padėjo greitai nustatyti susirgimus tarp vaikų. Lietuvos ugdymo įstaigos ir toliau pagal poreikį naudoja minėtus testus.

Sveikatos apsaugos ministerija nuolat palaiko kontaktą su Ukrainos kolegomis ir yra pasiryžusi tęsti paramą Rusijos karinę agresiją patiriančiai šaliai. Nuo karinio konflikto pradžios ministerija organizavo paramos teikimą vaistais, medicinos priemonėmis, chirurginėms manipuliacijoms atlikti reikalingais prietaisais, įrengimais, skirtais instrumentų dezinfekcijai ir sterilizacijai atlikti, priemonėmis, skirtomis pacientų slaugai pagerinti, aparatūra chirurginėms operacijoms atlikti ir kt.

Taip pat sudarytos sąlygos Ukrainos karių ir pareigūnų gydymui bei reabilitacijai Lietuvoje. Šalies gydymo ir reabilitacijos įstaigos jau priėmė 136 sužeistus Ukrainos gynėjus.

„Sustiprinančiąja doze besiskiepijančiųjų procentas, vertiname, kad tikrai geras. Matome šiek tiek mažėjantį intensyvumą, bet tikimės, kad panašų lygį išlaikysime“, – BNS antradienį sakė kanclerė.

Praėjusią savaitę pradėjus skiepyti 5-11 metų amžiaus vaikus, J. Grebenkovienė sako, kad tikimasi „panašaus ar net žemesnio aktyvumo“, nei 12-15 metų amžiaus grupėje – čia pasiskiepijusių bent viena doze yra apie trečdalis.

Anot jos, aktyviausiai 5-11 metų amžiaus vaikus skiepams registruoja vilniečiai.

„Bet skiepijasi tikrai nepasakytumėme, kad aktyviai, žiūrėsime, kaip bus. Su 12-15 metų grupe startas pradžioje nebuvo labai aktyvus, intensyvus. Tai ir su šita amžiaus grupe nelabai ir tikėjomės aktyvesnio skiepijimosi, jis yra toks, koks yra“, –  kalbėjo kanclerė.

„Matyt, nesitikime šios grupės maksimaliai paskiepyti, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, kur yra 70-80 procentų ir daugiau, kadangi tai priklauso ir nuo tėvų apsisprendimo“, – sakė ji.

Tempai lėtėja

J. Grebenkovienė taip pat pastebi, kad besiskiepijančių pirmąja doze tempai toliau lėtėja, jų per dieną sulaukiama apie 2 tūkstančius. Be vaikų, pasyviausiai skiepijasi vyresni nei 80-ies gyventojai. Vis dėlto šios grupės imunizacijai perkopus 70 proc., tai, kanclerės vertinimu, nėra blogi rodikliai.

„Vertinant tai, kad esame didelę dalį populiacijos paskiepiję, labai didelio pirminio skiepijimosi neverta tikėtis (...) Bet iš tikrųjų, vyriausiųjų jau yra virš 70 proc., šiek tiek jaunesnėse amžiaus grupėse yra 75-80 ir daugiau. Tai – tikrai nemažas skiepijimosi lygis. Matome iš senjorų, kad jie labai aktyviai revakcinuojasi, tai labai džiugina“, – pabrėžė ji.

Kanclerės teigimu, neatmetama, kad vienas impulsų vyresniems gyventojams vis dar yra ir skiriama 100 eurų kompensacija, jie toliau raginami atvykti revakcinuotis trumposiomis žinutėmis – pastebima, kad po tokių žinučių registracija suaktyvėja.

Matome kol kas pozityvią tendenciją, tikimės, kad omikron atmaina kaip tik paskatins, o ne atbaidys nuo skiepijimosi.

Toliau veikia ir mobilios vakcinacijos komandos, ministerija prašo pagalbos ir šeimos gydytojų, kad šie savo pacientus skiepytis tiek pirmąja, tiek sustiprinančiąja doze paragintų skambučiais.

Pasak kanclerės, atskirų informacinių kampanijų raginant skiepytis artimiausių metu nenumatoma.

Trečias skiepas – būtinas

J. Grebenkovienė pabrėžė, kad sustiprinančioji dozė „kritiškai būtina“ į Lietuvą atkeliavus koronaviruso omikron atmainai, nes tai padeda išvengti paties viruso, o vis dėlto užsikrėtus, leidžia persirgti lengvai.

Ji taip pat tikisi, kad ministerijos planai paankstinti galimybę skiepytis sustiprinančiąja doze jau po trijų mėnesių nuo pilnos vakcinacijos bei plintanti omikron atmaina paskatins gyventojus apsispręsti.

Sprendimas atvertų galimybę anksčiau gauti sustiprinančią dozę apie milijonui gyventojų.

„Gauname daug paklausimų, ar galime paankstinti, nes žmonės mėgsta darytis antikūnų serologinius testus, jie mato, kad yra likę labai mažai antikūnų, jie nori kuo greičiau gauti sustiprinančiąją dozę, kad jaustųsi saugesni. Matome kol kas pozityvią tendenciją, tikimės, kad omikron atmaina kaip tik paskatins, o ne atbaidys nuo skiepijimosi“, – kalbėjo SAM kanclerė.  

Statistikos departamento duomenimis, iki šiol mažiausiai viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta 1,9 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,3 mln. gyventojų, dar maždaug 520 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo apie 11,8 tūkst. žmonių.

5-11 metų amžiaus grupėje per parą paskiepyti 188 vaikai – jų vakcinacija kai kuriose savivaldybėse pradėta praėjusios savaitės viduryje ar antrojoje pusėje, o iki šiol paskiepytas apie 1 procentas šios grupės gyventojų.

„Kalbant apie bendrai vakcinų krepšelį, tai gegužės mėnesį mes bendrai turėtume gauti virš 700 tūkst., birželį – dar milijoną vakcinų dozių“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Pasak jos, šis gegužės dozių skaičius apima ir gautą iki šiol.

Kanclerės teigimu, ministerija kol kas neturi birželio mėnesio „AstraZeneca“ vakcinos tiekimo grafikų.

Lietuvoje skiepijama keturių gamintojų vakcinomis: „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“, „AstraZeneca“ ir  „Jonson&Jonson“.

Statistikos departamento duomenimis, iki šiol gauta per 1 mln. 370 tūkst. vakcinos dozių, visos jos paskirstytos vakcinavimo centrams. Sunaudota 1 mln. 234 tūkst. dozių.

Daugiausiai, per 918,6 tūkst., Lietuva yra gavusi „Pfizer-BioNTech“ vakcinos, „AstraZeneca“ vakcinos gauta 317,3 tūkst., „Moderna“ – 123,6 tūkst., o „Jonson&Jonson“ – 10,8 tūkst.

„Tai nėra masinė didelė problema, tai yra pavieniai atvejai, kadangi startavome su prioritetinėmis grupėmis ir su tokiu griežtu pačio proceso kontroliavimu, įsijungusi teisėsauga atitinkamu atveju pradeda ir ikiteisminį tyrimą. Visi mato, kad iš tiesų šitas procesas stebimas, kontroliuojamas ir tuos tyrimus mes pradedam“, – atsakydama į žurnalistų klausimus trečiadienį kalbėjo J. Grebenkovienė.

Jos teigimu, asmenys, kuriems vakcina pagal prioritetinę eilę dar nepriklauso, dažniausiai yra paskiepijami dėl jų pačių iniciatyvos ir noro apeiti esamą tvarką arba artimųjų noro greičiau paskiepyti savo aplinkos žmones, o dėl informacinėje sistemoje pasitaikančių klaidų paskiepijamų asmenų, kanclerės nuomone, pasitaiko labai nedaug.

„Iniciatyva būna abipusė, tiek noras susivakcinuoti savo artimos aplinkos žmones, tiek, aišku, yra iniciatyvos iš individualių asmenų susitarti, kad greičiau būtų gauta vakcina, bet tai tikrai nėra dėl informacinių sistemų klaidų ar kažkokių netikslumų“, – teigė J. Grebenkovienė.

Visgi ji skeptiškai vertina savivaldybių iniciatyvas skiepyti visus norinčius, nesilaikant prioritetinės eilės. SAM kanclerė įsitikinusi, kad prioritetinių grupių eiliškumą išlaikyti svarbu ir pereiti prie masinės vakcinacijos dar per anksti.

„Tokio proceso, kai dar nėra prasidėjusi masinė vakcinacija – negali būti. Ne be reikalo turime tas prioritetines grupes, kuriomis esame identifikavę būtent rizikos grupėse esančius asmenis, kuriuos prioriteto tvarka turime vakcinuoti, tai bet koks gyvų eilių darymas, nesilaikant jokių prioritetų yra kiek ankstokas ir tai neturėtų vykti“, – sakė SAM kanclerė.

ELTA primena, kad per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 11 483 žmonės, antra – 2862. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 179 386 žmonės, panaudota 583 863 vakcinos.

„Visi suprantame, kad yra išvykstančiųjų grupės, pavyzdžiui, išvykstantys, besirotuojantys diplomatai – užtikrinti jų vakcinavimą dviem dozėmis yra sudėtinga, tai būtent šiai grupei ši vakcina yra pati patraukliausia“, – BNS trečiadienį sakė ministerijos kanclerė.

Vis dėlto, jos teigimu, ketinama užtikrinti šios vakcinos prieinamumą visiems žmonėms, nors gaunami kiekiai ir nebus dideli.

„Stengsimės didelių išskirtinumų nedaryti, kad šią vakciną skirtume tik vienai grupei. Norime sudaryti lygias galimybes visoms gyventojų grupėms ją pasirinkti, bet kiekiai balandį bus labai maži ir mažesni nei „Moderna“, tai tikrai šią vakciną gauti bus gana sudėtinga visiems norintiems“, – teigė G. Grebenkovienė.

„Johnson & Johnson“ vakcinas nuo koronaviruso Europai turėtų pradėti tiekti nuo balandžio 19 dienos, ši vakcina ypatinga tuo, kad skiepijimas vykdomas viena doze, o ne dviem.

Europos vaistų agentūra „Johnson & Johnson“ vakciną patvirtino kovo viduryje, šiuo metu skiepijimas Senajame žemyne vykdomas „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis.

„Vyriausybė turės apsispręsti, kada bus ta diena, kada bus grąžinamas ugdymas ir ar visas ugdymas bus grąžinamas į kontaktines pamokas, paskaitas, ar etapais ir, matyt, tai labiausiai priklausys nuo to, koks bus imunizacijos lygis: kokį procentą pasiskiepijimų turėsime“, – BNS sakė kanclerė.

„Jeigu matysime, kad pasiskiepijo 5 ar 10 procentų, klausimas, ar tai yra pakankamas imunizacijos lygis, kad galėtume saugiai grįžti į kontaktinį ugdymą“, – pridūrė ji.

Pasak SAM kanclerės, planuojama švietimo sektoriaus darbuotojams panaudoti „AstraZeneca“ vakciną, kurios kai kurios savivaldybės yra sukaupusios daugiau. Dėl to, nors ministerija anksčiau priėmė sprendimą perskirstyti šias vakcinas iš sunkiau ja skiepijančių savivaldybių, tai kol kas nedaroma, kad jos turėtų pakankamą vakcinos likutį.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja, planuoja daryti tam tikrą akciją, kad kuo greičiau suskiepytų ugdymą per kuo trumpesnį laikotarpį. Siekiama neišvežti „AstraZeneca“ ir palikti šiose savivaldybėse, kad turėtų ugdymui pakankamai šių vakcinų“, – sakė J. Grebenkovienė.

Švietimo sektoriaus darbuotojai, tarp jų – dėstytojai, įvairias paslaugas švietimo įstaigose teikiantys darbuotojai – yra vakcinuojami aukštesniu prioritetu nei dalis šiuo metu kontaktinį darbą atliekančių žmonių, pavyzdžiui, pareigūnų. Pasak J. Gebenkovienės, taip apsispręsta būtent tam, kad būtų greičiau galima atverti ugdymo įstaigas, įvertinus neigiamą nuotolinio mokymosi įtaką psichikai ir mokymosi kokybei.

Kovo viduryje Vyriausybė leido kontaktinį pradinukų ugdymą atnaujinti 45-iose savivaldybėse, dvyliktokams leista teikti gyvas konsultacijas.

Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė pabrėžia, kad siekiama pirmiausia paskiepyti pažeidžiamiausių grupių atstovus ir nenueiti lengviausiu keliu, atlaisvinant platesnius skiepijimo mastus.

„Stengiamės tų vadžių neatleisti, dirbti su žmonėmis ir skiepyti būtent tas rizikos amžiaus grupes, kurias reikia dabar. (...) Laikomės tikslo išlaikyti prioritetines grupes, pirmiau suskiepyti tuos, kurie turi tą didžiausią sveikatos riziką ir nenueiti lengviausiu keliu“, – interviu BNS sakė kanclerė.

Kitos svarbiausios interviu temos:

* Jau paskiepyta daugiau kaip pusė planuotų 80-ies ir vyresnių gyventojų, šios grupės skiepijimą daug kur tikimasi baigti kitą savaitę.

* Visoje Lietuvoje prasidėjo informacinė kampanija dėl vakcinavimo, jos metu dirba savanoriai, gyventojams dalijami lankstinukai.

* Ministerija džiaugiasi daugumos savivaldybių įsitraukimu į vakcinavimo procesą, tačiau problemų kyla su Šalčininkų rajonu, skiepijimu „AstraZeneca“ vakcina Klaipėdoje, lėtesniais tempais Marijampolėje.

* Siekiant paspartinti vakcinavimą, ministerija žada paprastinti perėjimą nuo vienos prie kitos prioritetinės grupės.

* Centralizuotas vakcinavimas Kaune kol kas vyksta lėčiau nei mažesniuose vakcinavimo centruose kitose savivaldybėse.

– Kokia bendrai dabar situacija savivaldybėse, kaip joms sekasi keliauti per prioritetines grupes? Galbūt jau galima sakyti, kad Lietuvoje baigiamas 80 ir vyresnių žmonių skiepijimas, ar kad jis yra įpusėjęs?

– Aštuoniasdešimties ir vyresnių yra suvakcinuota apie 30 procentų, tai, sakyčiau, visai neblogas rezultatas. Kai kurios savivaldybės 80 plius amžiaus grupę jau baigia – ten kur yra, tarkime, mažiau vyresnių gyventojų, ir jau po truputį šią savaitę matomas perėjimas į 75-79-erių metų grupę. Nėra taip, kad dabar skiepijama tik 80 plius, bet atitinkamai kartu eina ir kitos amžiaus grupės. Taip yra dėl pačių vakcinavimo eilių sudarymo: kai yra laisvos vietos, ne visi atvyksta, atitinkamai yra kviečiami kiti žmonės, ir pasitaiko, kad jau yra ir jaunesnio amžiaus žmonių.

Bet iš esmės 80 ir vyresnių jau tikrai yra paskiepyta daugiau kaip pusė planuotų ir per kitą savaitę turėtų nemažai savivaldybių ir pabaigti skiepyti šitą grupę ir masiškiau pradėti skiepyti 75-79-erių.

– Jūs paminėjote tą skaičių – 30 procentų ir sakote, kad tai yra gana neblogas rezultatas. Bet turint galvoje, kad tai yra pati pažeidžiamiausia grupė, kuriai pavojingiausias šis virusas ir kad tikslas yra paskiepyti visos populiacijos 70 procentų, ar iš tikrųjų tie skaičiai geri? Ar jie tenkina, ar tokių ir buvo laukta?

– Na, kiekvienoje grupėje tikėtis 70 proc. populiacijos paskiepijimo – taip, tikėtis gali, bet realiai situaciją pamatai, kai pradedi vakcinuoti. Dabar sakau, kad ganėtinai neblogi rezultatai poros savaičių vien dėl to, kad turėjome ir oro sąlygas nepalankias, o šią amžiaus grupę labai veikia logistikos veiksnys: galimybė atvažiuoti į vakcinacijos vietą, šalčiai, užpustyti keliai kaimiškose vietovėse ir taip toliau. Nemaža dalis yra nubyrėjusi šiomis savaitėmis ir yra atsisakiusi arba perkėlusi skiepijimą į kitą laiką.

Todėl nebus taip, kad šis 80 plius gyventojų skiepijimo procesas bus pilnai užbaigtas kitą ar dar kitą savaitę ir ši grupė nebesivakcinuos. Ir dabar turime situaciją, kad visos dar prioritetinės grupės po vieną-kitą ar šiek tiek daugiau asmenų iš aukštesnių prioritetinių grupių vakcinuojasi. Tai 80 plius grupė lygiagrečiai eis ir toliau, bet nebe tokiais masiniais tempais kaip dabar.

Senoliai, vyresnio amžiaus žmonės, turi tą savybę persigalvoti dažniau ir negali pasakyti, kad tai yra stabili apsisprendusiųjų grupė.

Be to, senoliai, vyresnio amžiaus žmonės, turi tą savybę persigalvoti dažniau ir negali pasakyti, kad tai yra stabili apsisprendusiųjų grupė. Manau, mes tų persigalvojimų turėsime ir daugiau, tų atėjimų turėsime ir daugiau, valios pareiškimo skiepytis turėsime ir turėsime.

– Kalbate apie jų apsigalvojimą ir ministerija anksčiau jau yra skelbusi, kad pradės informacinę kampaniją dėl skiepų. Ar ji kažkokiu formatu jau vyksta tiems vyriausiems senjorams? Ir ar nevėluojama su ja, turint galvoje, kad tiems senjorams galbūt ir reikia paskatinimo?

– Informacinė kampanija jau vyksta, yra parengta nemažai informacinės medžiagos, kuri yra perduota savivaldybių administracijoms, kad ja dalintųsi. Taip pat yra nemažai ir ekspertų, medikų pasisakymų, straipsnių apie vakcinos veiksmingumą, efektyvumą, šalutinius poveikius. Tos informacijos mes stengiamės kiekvieną dieną vis daugiau ištransliuoti visuomenei.

Kitas dalykas, kas yra daroma, tai savanoriai, kurie keliauja pas vyresnio amžiaus žmones, jie turi lankstinukus jau parengtus su žinomais žmonėmis, su kvietimu skiepytis, taip pat tuose lankstinukuose mes turime ir informaciją apie tai, kaip registruotis, kas yra vakcinacija, kodėl ji yra reikalinga: atmintukas, reikalingas bendram žinojimui. Tie lankstinukai dalijami per visus lygius: savanorius, savivaldybes ir, aišku, per šeimos gydytojus. Čia yra naujausia žinia, ką mes dabar darome.

Jurgita Grebenkovienė. „Facebook“ nuotr.

– Ir tai jau prasidėjo ir vyksta visoje Lietuvoje? Ar tik kažkokiose didesnėse savivaldybėse?

– Tai vyksta visos Lietuvos mastu. Visiems atrodo, kad turėjo būti diena X, kai ta informacinė kampanija prasidėjo. Bet ji vyksta, intensyvėja ir stipriai intensyvėja. Tikimės, kad tuo intensyvesniu informacijos skleidimu ir aiškinimu ji pasieks vis didesnę visuomenės dalį.

– Kiek ministeriją tenkina savivaldybių pastangos, įsitraukimas? Daugeliu atvejų suprantame, kad senjorams reikia pagalbos, kantrybės, paaiškinti – ar savivaldybės aktyviai to imasi? Ir pasiskiepijimo netolygumai ar nėra siejami su tuo, kad galbūt vienos savivaldybės tą aktyviau daro, o kitos – mažiau?

– Netolygumai yra dėl įvairių priežasčių: tai priklauso nuo gyventojų susidomėjimo ir norėjimo vakcinuotis. Bet savivaldybių darbas čia vienareikšmiškai yra labai svarbus, ministerija pati iš Vilniaus nepadarys viso darbo, ką turi turi padaryti savivaldybė. Savivaldybės yra mūsų partneriai ir mes su jais kalbame apie tai, ką jie turėtų daryti. Ir patys girdime, kad tikrai reikia labai daug įdirbio, ypatingai su ta gyventojų grupe, kuri abejoja dėl vakcinos, abejoja dėl „AstraZeneca“, abejoja, ar apskritai skiepytis. Su tokiais žmonėmis reikia labai daug dirbti, labai daug kalbėti, labai daug aiškinti, o vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dabar skiepijami – ypatingai daug.

Vienos savivaldybės tikrai nuoširdžiai deda pastangas, dirba intensyviai, daug pasakoja, aiškina gyventojams apie tą naudą ir svarbą, kodėl tą reikia daryti, kviečia pakartotinai ne vieną kartą, skatina persigalvoti, galvoja visokius logistinius dalykus: kai kurios savivaldybės turi ir pavėžėjimo paslaugą. Yra sugalvota įvairių kūrybiškų priemonių, kaip paspartinti vakcinaciją, turėti didesnį mastą žmonių, kurie norėtų skiepytis. Tai matosi ir skaičiuose. Tomis savivaldybėmis labai džiaugiamės.

Tikrai neslėpsiu – turime ir tokių situacijų, kai aiškinamės priežastis, kodėl vienoje ar kitoje savivaldybėje nepakankamas tempas, kodėl nesunaudota nemažai vakcinos dozių savivaldybės mastais, o jie sako: jūs mums tiesiog nevežkite tų vakcinų, kam jūs vežat?

Bet tikrai yra savivaldybių, kurioms atrodo, kad turi ministerija už jas kažką padaryti: už juos dirbti su gyventojais ir kitus dalykus sugalvoti. To iniciatyvumo ir kūrybiškumo tikrai trūksta, ir matome, kad ne visos savivaldybės deda pakankamai pastangų kalbant su gyventojais, jiems aiškinant – atrodo, kad ministerija turi atvažiuoti ir tai padaryti. Tai tikrai neslėpsiu – turime ir tokių situacijų, kai aiškinamės priežastis, kodėl vienoje ar kitoje savivaldybėje nepakankamas tempas, kodėl nesunaudota nemažai vakcinos dozių savivaldybės mastais, o jie sako: jūs mums tiesiog nevežkite tų vakcinų, kam jūs vežat?..

Ir kadangi mes esame bendra sistema, nuo mūsų visų pastangų priklauso vakcinavimo rezultatai, tai ne tik savivaldybės turi dirbti su gyventojais, bet ir mes turime dirbti, kalbėtis su savivaldybėmis, aiškinti. Skaičius matome, tikrai pasidarėme analitiką, kad matytume tempus kiekvienos savivaldybės, analizuojame ir ten, kur matome, kad tempas yra lėtesnis ar išvis lėtas, atitinkamai ir kalbamės, tiek situaciją aiškinamės, tiek pačioms savivaldybėms aiškiname, kad reikia įdėti daugiau įdirbio, pagalvoti, kaip padidinti mastus: sudėlioti infrastruktūrą, logistiką. O tas požiūris, kad nevežkite vakcinų – ką gyventojams tada daryti? Visose savivaldybėse yra norinčių pasiskiepyti.

– O kurios savivaldybės yra tos probleminės? Matau, kad Šalčininkai, Visaginas mažiau paskiepijusios.

– Šalčininkai yra didžiausia problema. Visaginas irgi turi savo niuansų, bet pagal skaičius Visaginas gana neblogai skiepijasi. Didžiausia problema yra Šalčininkų rajonas, tada turime problemą su Klaipėdos miestu, su „AstraZeneca“ panaudojimu, na ir dar Marijampolę turime, kur tas tempas galėtų būti greitesnis.

Kai kurios savivaldybės sako, kad jų gyventojams reikia informacijos ir kita kalba, bet kad pačios pagalvotų, kaip tą informacijos sklaidą padaryti, tarkime tomis kalbomis, kurios vyrauja toje savivaldybėje, tokių pamąstymų trūksta.

Dauguma savivaldybių tikrai nuoširdžiai dirba ir tai tikrai matosi ir tikrai joms dėkojame ir pagiriame, bet yra savivaldybių, kuriose to trūksta. Norisi būti sąžiningiems su visomis savivaldybėmis: visi žinome problemą su „AstraZeneca“ ir yra savivaldybių, kurios labai puikiai ją sprendžia: daugiau kaip pusė savivaldybių neturi jokių „AstraZenecos“ likučių iš anksčiau atėjusios siuntos. Kitos turi besikaupiančius „AstraZenecos“ likučius ir tiesiog negalime mes iš jų paimti ir perskirstyti kitiems, nes visiems reikia vienodai stengtis, vienodai dirbti, kad tų vakcinų nesikauptų. Ir tos savivaldybės, kurios tikrai dirbo ir nebeturi tų likučių – mes negalime joms vežti ir krauti daugiau „AstraZenecos“, nes kitos kažko nepadarė. Labai stengiamės tą situaciją balansuoti tarp savivaldybių.

Atitinkamai dėl visų šių priežasčių ir turime tuos netolygumus.

– Suprantu, kad „AstraZeneca“ yra savaime tokia karšta tema, „karšta bulvė“, kurią bandoma permesti vieni kitiems – galbūt ateityje galvojama leisti žmonėms rinktis? Ar būtent žmonių edukavimą matote kaip išeitį, kad nebijotų žmonės šios vienos vakcinos?

– Edukuojame tikrai daug ir tikimės, kad pasieksime daugiau visuomenės mažesniuose miesteliuose, kaimeliuose. Bet vėl gi, jeigu pažiūrėtume į „AstraZenecos“ panaudojimą, skaičiai yra ganėtinai įspūdingi: 86 proc. sunaudojama. Tai lyg pažiūrėjus bendrai, į bendrą mastą, atrodo, kad tos problemos nelabai ir yra. „Pfizer“ ir „Moderna“ daug greičiau yra sunaudojamos, čia yra lėtesnis procesas, reikalaujantis daugiau įdirbio, bet tai, kad daugiau kaip pusė savivaldybių neturėjo likučių, rodo tą sunkaus darbo rezultatą. Bet savivaldybės sako, kad joms tai kainuoja, lėtina tempą.

O kalbant apie leidimą rinktis, mes dabar neturime galimybės rinktis vakcinas, nes jų turime vis dar mažai, kinta grafikai. Ne per seniausiai gavome žinių, kad „AstraZenecos“ kiekiai bus sumažinti apie 26 procentus, tai kol kas rinktis tikrai galimybės nėra.

Ką mes dabar galvojame, tai tiesiog šiek tiek palengvinti reglamentavimą: jeigu savivaldybė mato, jog nebesuvakcinuoja savaitės vakcinų siuntos ir yra strigimas, nesurenka konkrečios prioritetinės grupės asmenų, jie galėtų imti ir iš žemiau esančios prioritetinės grupės žmones – tą jie ir bando daryti, kad nesustotų ir neužbuksuotų, tarkime, kol nebaigsiu 80 plius, nieko nedarysiu. Bandome įtvirtinti truputį lengvesnį perėjimą į kitą prioritetinę grupę ir taip palengvinti savivaldybių darbą.

EPA-ELTA nuotr.

– Bet ar tai nepaskatins savivaldybių galbūt apleisti tas grupes, kurioms tikrai reikia sunkaus darbo, tiesiog jas prabėgti paskubomis ir greičiau skiepyti tuos, su kuriais paprasčiau? Pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė šią savaitę išsakė tokią mintį, kad galbūt reikėtų leisti skiepytis visiems, kurie nori, jauniems. Ar tokie planai svarstomi?

– Kol kas tokie planai nesvarstomi, kadangi mes didžiojoje Lietuvos dalyje turime gerus rezultatus. Apie tokį leidimą kalba ta dalis savivaldybių, kurioms sunkiau sekasi, viena iš jų – Klaipėda. Žinome, kad Klaipėdos miestas turi labai nedidelį „AstraZeneca“ suvartojimą.

Kol kas norime dar nepaleisti „AstraZeneca“ tik norintiems ir kitoms prioritetinėms grupėms, kaip sakote, jaunesniems. Reikia įsivertinti, kad mes kalbame apie prioritetines grupes, kurios sudėtos pagal riziką sveikatai. Jei savivaldybėms yra sunku ir, kad joms būtų lengviau, mes paleistume kitą liniją tik norintiems, kaip tada bus su tais, kuriems reikia daugiau įdirbio, su rizikos žmonėmis, kur juos palikti?

Todėl stengiamės tų vadžių neatleisti, dirbti su žmonėmis ir skiepyti būtent tas rizikos amžiaus grupes, kurias reikia dabar. Minėtoje 80 plius grupėje tikrai didelis mirtingumas ir komplikacijų tikimybė yra didelė, todėl reikia dirbti su šita grupe, o ne tiesiog eiti pačiu lengviausiu keliu – mums čia per sunku, mes jas paliekame. Laikomės tikslo išlaikyti prioritetines grupes, pirmiau suskiepyti tuos, kurie turi tą didžiausią sveikatos riziką ir nenueiti lengviausiu keliu.

Dėl to ir turime situaciją, kad pasigirsta tokie pasipiktinimai, kad čia mums veža, nors nesuvakcinuojame, bet mes laikomės tos linijos, kad nuosekliai ir sistemingai dirbkime, padarykime viską, ką galime, o ne eikime lengviausiu keliu ir tiesiog neskiepykime arba skiepykim tą grupę, kuri lengviausiai pasiduoda. Tikslas yra paskiepyti rizikos grupes, tai ir bandome palaikyti. Taip, tai yra sunkus darbas, reikia daugiau įdirbio įdėti, bet vėlgi, mes turime tikslą.

– Kai kurios savivaldybės kuria centralizuotus skiepijimo centrus, kitos skiepija poliklinikose. Ar kažkuris iš šių būdų yra geresnis ir, sakykime, ministerijos labiau rekomenduojamas?

– Dar negaliu pasakyti kuris, nes mes centralizuotų turime gal berods tik Kauną – ledo areną, tokią masiškesnę skiepijimo vietą. Kauno atvejo dar negalime vertinti, nes savaitės pradžioje ar praeitos savaitės pabaigoje vyko persikraustymas. Kauno miestas turi didesnius likučius ir kol kas jų tempai dar nėra gerokai padidėję, kad galėtume daryti išvadą, kad centralizuoti vakcinavimo centrai didina tempą.

Kol kas ta sistema, kuri veikia iki šiol, per poliklinikas ir per medicinos centrus, ir per jų apimtį, nes kiekviena savivaldybė vis didina vakcinavimo centrų skaičių – šitas modelis veikia ir kol kas greitis čia yra didesnis. O masinėse vietose mes dar nematome to pavyzdžio. Laukiame, kol Kaune įsivažiuos, Vilniaus miesto savivaldybė jau galvoja apie masiškesnes vietas, tai žiūrėsime, bet dabar pasakyti kur kuris, dar per anksti. Duomenys dar nerodo pagerėjimo.

„Masinė vakcinacija prasidės gegužę, dar bus grįžimai į kitas grupes, tai jei rugsėjį būtų 70 procentų, tai būtų puiku. Bet vėlgi – čia priklauso nuo daug dalykų: ir nuo vakcinų kiekių, ir nuo to, kaip gyventojai eis skiepytis, nors apklausa rodo, kad nemažai turėtų skiepytis“, – penktadienį BNS sakė J. Grebenkovienė.

Anot kanclerės, atsakingos už vakcinavimo koordinavimą šalyje, kovą iš viso tikimasi sulaukti virš 320 tūkst. „Pfizer“-„BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“ vakcinų dozių.

„Antro ketvirčio grafikų pamėnesiui dar neturim, nes jie baigiasi ties kovu, bet jei kalbėtume bendrais antro ketvirčio skaičiais, tai per šį laiką turėtume gauti 2,1 mln. dozių“, – aiškino J. Grebenkovienė.

Skiepijimas šiuo metu vykdomas pirminės sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, kitose savivaldybių paskirtose vietose. Iš viso šalyje veikia 74 tokie skiepijimo centrai.

Jos teigimu, pradėjus gauti didesnius vakcinos kiekius, savivaldybės įsteigtų daugiau skiepijimo centrų – kol kas planuojama, jog jų bus bent 129, o per dieną visoje šalyje ketinama atlikti apie 30 tūkst. injekcijų.

„Mes esam pateikę pagal kiekvieną savivaldybę galimus preliminarius kiekius, kai bus daug tų vakcinų, jie yra įsivertinę, pasimatavę, kiek jiems reikia infrastruktūros, žmonių, kad galėtų suvakcinuoti tą kiekį per dieną“, – sakė J. Grebenkovienė.

Tačiau kanclerė pabrėžė, kad vakcinavimo centrų skaičius, esant reikalui, galėtų būti didinamas, o skiepijimas – vykdomas ir savaitgaliais.

Pasak jos, už vakcinavimą atsakingos savivaldybės, todėl kiekviename mieste konkrečią tvarką, kaip šis procesas yra vykdomas ir kur turi kreiptis skiepo norintis žmogus, nustato jos pačios, savo ruožtu ministerija tiesiog pateikia bendras gaires. Pastarosios šiuo metu yra atnaujinamos.

Pranešimai apie vakcinavimo pažeidimus – pavieniai

J. Grebenkovienės teigimu, šiuo metu įsibėgėja vyresnio amžiaus asmenų skiepijimas. Kol kas viena doze paskiepyta apie keturis procentus, abiem dozėmis – apie du procentus visų vyresnių nei 80 metų žmonių, tuo tarpu apie 150 tūkst. šios amžiaus grupės žmonių – maždaug 90 procentų – nėra nei sirgę COVID-19, nei gavę skiepą.

Be to, pasak jos, artimiausiu metu turėtų būti baigtas ir prieš senjorus esančių prioritetinių grupių vakcinavimas. Pavyzdžiui, medikų šiuo metu paskiepyta apie 50 procentų, dar maždaug 16 procentų jų yra persirgę šia infekcine liga.

„Toliau skiepijami įvairių poliklinikų, medicinos centrų darbuotojai, kurie su covidu nedirba (...) Skiepijimai, susiję su slauga ir globa, su didžiausios rizikos pacientais, vaistinėmis, iš esmės baigiami. Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai buvo skiepijami praėjusią savaitę, toliau skiepijami šią savaitę ir bus dar kitą skiepijami“, – sakė kanclerė.

Anot jos, baigiamose skiepyti prioritetinėse grupėse imunitetą turinčių žmonių skaičius artėja link 70 procentų.

Pasak J. Grebenkovienės, iš savivaldybių ir gydymo įstaigų taip pat sulaukiama informacijos apie persigalvojusius žmones, kurie pradžioje nesutiko skiepytis, o dabar tą padaryti jau nori.

Be kita ko, ji teigė, kad galimi vakcinacijos pažeidimai yra reti – Sveikatos apsaugos ministerija sulaukia pavienių pranešimų.

„Į tuos pirmuosius skiepijimo tvarkos pažeidimo atvejus stipriai sureaguota buvo, dabar kruopščiai žiūrima, kas įtraukiami į sąrašus, yra tam tikros baimės“, – aiškino ministerijos kanclerė.

Sausio pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėjo, kad Lietuvoje gali formuotis juodoji vakcinų rinka, todėl būtina nuolat stebėti tam tikrus duomenis, kurie gali signalizuoti apie tokios rinkos buvimą.

Anot STT vadovo Žydrūno Bartkaus, žinant, kiek sveikatos priežiūros įstaigoms išdalyta vakcinų dozių, turi sutapti trys dedamosios: kiek žmonių paskiepyta, kiek įstaigos turi dozių likučio ir kiek jų prarasta.

Pasak J. Grebenkovienės, įtarimų, jog tokia rinka šiuo metu formuojasi – nėra.

„Matom, kiek išsiųsta vakcinų, kiek jų sunaudota. (...) Matome ir pagal savivaldybes, ir pagal įstaigas. Čia nuslėpti kažko nelabai galima“, – sakė kanclerė.

Lietuvoje, penktadienio duomenimis, pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyti 113 tūkst. 208 žmonės, abiem dozėmis – 63 tūkst. 281 žmogus.

Sveikatos apsaugos viceministrės pareigas pradeda eiti Ž. Simonaitytė. Ji kuruos teisėkūros sritį, bendradarbiavimą su Lietuvos bei užsienio institucijomis ir organizacijomis.

Pastaruosius metus socialinių mokslų daktaro laipsnį turinti Ž. Simonaitytė ėjo valstybės kontrolieriaus pavaduotojos pareigas. Daugiau nei dešimtmetį kaupta patirtimi audite dalijosi su Vilniaus universiteto studentais, dėstydama audito teoriją, nurodoma SAM pranešime.

Kanclerės pareigas paskirta eiti Jurgitai Grebenkovienei, kuri pastaraisiais metais vadovavo Valstybės kontrolės Valdymo audito departamentui.

Naujai paskirta kanclerė Valstybės kontrolėje dirbo septyniolika metų – kaupė patirtį įvairiose viešojo sektoriaus valdymo srityse, taip pat dėstė veiklos audito teorijos paskaitas universitete.

Asmens ir visuomenės psichikos sveikatos klausimais ministrui A. Dulkiui patarinės Simona Bieliūnė.

Edukologijos daktaro laipsnį turinti vyresnioji ministro patarėja S. Bieliūnė yra sukaupusi ilgametę patirtį visuomenės sveikatos, pagalbos vaikams ir jaunimui srityse. Pastaraisiais metais S. Bieliūnė dirbo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure direktoriaus pavaduotoja, kur buvo atsakinga už visuomenės sveikatos stiprinimą.