Komisija pasiūlė pratęsti laikinos apsaugos ukrainiečiams taikymą Bendrijose šalyse, antradienį Briuselyje pranešė atstovas.

Rusijai tęsiant atakas prieš civilinę ir kritinę infrastruktūrą visoje Ukrainoje, šiuo metu esą nėra sąlygų saugiam, ilgalaikiam žmonių grįžimui į Ukrainą.

Todėl, Komisijos įsitikinimu, pagrindas taikyti laikiną apsaugą išlieka, o jos pratęsimas dar vieneriems metams yra būtina ir derama reakcija į dabartinę situaciją.

Eurostato duomenimis, 27 ES šalyse pastaruoju metu buvo registruota apie 4,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, dauguma jų – 1,3 mln. – Vokietijoje.

Tačiau, lyginant pagal gyventojų skaičių, Ukrainos pabėgėlių skaičius tokiose šalyse, kaip Čekija, Lietuva ir Lenkija yra daug didesnis.

Čekijoje, pavyzdžiui, 1 000 gyventojų tenka maždaug 32 pabėgėliai.

Kad pasiūlymas bus įgyvendintas, labai tikėtina.

Savaitės pabaigoje šį klausimą susitikime aptars ES vidaus reikalų ministrai.

Dėl priemonės pratęsimo pernai šalių narių veto nesulaukta.

Šios priemonės privalumas yra tas, kad asmenims netaikoma ilga prieglobsčio suteikimo procedūra.

Jie iš karto turi teisę į socialines išmokas, švietimą, būstą ir leidimą dirbti.

Kancleris į Kiniją atvyko sekmadienį, lydimas didelės ministrų ir verslo lyderių delegacijos. Tai jo antras vizitas į Azijos milžinę nuo to laiko, kai pradėjo vadovauti Vokietijos vyriausybei.

Savo naujausio vizito metu jis aplankė pietvakarinį Čongčingą, finansų sostinę Šanchajų ir Pekiną, tačiau jam tenka apsukriai balansuoti, mat jis siekia sustiprinti ekonominius ryšius su didžiausia Berlyno prekybos partnere.

Antradienį susitikęs su Xi Jinpingu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, O. Scholzas kinų lyderiui pasakė besitikintis aptarti, „kaip galime daugiau prisidėti prie teisingos taikos Ukrainoje“.

Kinija tvirtina esanti neutrali karo Ukrainoje klausimu, tačiau ji sulaukė kritikos, kad tiesiai nepasmerkė Maskvos invazijos.

Be to, Kinija ir Rusija pastaraisiais metais sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o jų strateginė partnerystė nuo invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip dvejus metus tik auga.

O. Scholzas pabrėžė, kad „Rusijos agresijos karas Ukrainoje ir Rusijos ginklavimasis turi labai didelės neigiamos įtakos saugumui Europoje“, nurodoma kanclerio biuro pateiktame įraše.

„Jie tiesiogiai veikia mūsų pamatinius interesus“, – kalbėjo kancleris ir pridūrė, kad jie „kenkia visai tarptautinei tvarkai, nes pažeidžia Jungtinių Tautų chartijos principą“.

Vokietijos kancleris susitikimo metu taip pat palietė temas, kuriomis, jo teigimu, abi šalys galėtų bendradarbiauti, pavyzdžiui, kovą su klimato kaita.

Tik drauge dirbdami galėsime rasti sprendimus klimato kaitai sustabdyti ir suvaldyti pereigą prie žaliosios energetikos socialiai teisingu būdu.

„Tik drauge dirbdami galėsime rasti sprendimus klimato kaitai sustabdyti ir suvaldyti pereigą prie žaliosios energetikos socialiai teisingu būdu“, – teigė O. Scholzas.

Anksčiau Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad O. Scholzas su Xi Jinpingu neformaliai pasikalbės prie arbatos puodelio Pekine.

Kancleris taip pat antradienį susitiks su premjeru Li Qiangu (Li Čiangu), posėdžiaus Vokietijos ir Kinijos ekonomikos komitete ir surengs spaudos konferenciją.

O. Scholzo vizitas vyksta tuo metu, kai daugelis Vokietijos Vakarų sąjungininkių konfrontuoja su Kinija įvairiais prekybos klausimais.

Briuselyje atliekami keli tyrimai dėl Kinijos įmonių valdomų saulės baterijų, vėjo turbinų ir elektrinių automobilių gamintojų.

Tuo metu Jungtinės Valstijos tiria, kokią grėsmę nacionaliniam saugumui kelia automobiliuose esančios kiniškos technologijos.

Šalies vadovas dar kartą paragino Vakarus siųsti į jo šalį oro gynybos sistemas, Rusijai pastarosiomis savaitėmis suintensyvinus Ukrainos apšaudymus raketomis ir dronais.

„Kalbant apie 155 mm artilerijos iniciatyvą ar panašias, visos jos, kai prasideda, tai prasideda labai garsiai. Svarbu, kad jos būtų įgyvendintos Ukrainai palankiu rezultatu“, – prieš susitikimą su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė V. Zelenskis.

Taip jis kalbėjo Europos Sąjungai (ES) nepavykus ištesėti pažado iki kovo 1 dienos išsiųsti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.

Tuo metu Čekija vasario pabaigoje pranešė apie naują tarptautinę iniciatyvą nupirkti šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių Ukrainai iš trečiųjų šalių.

Prie šios iniciatyvos prisidėjo ir Lietuva, nusprendusi tam skirti 35 mln. eurų.

V. Zelenskis susitikime su Lietuvos prezidentu taip pat akcentavo oro gynybos poreikį.

„Tai didžiausias šios dienos iššūkis, ir jūs žinote, kad šiąnakt, šį ankstyvą rytą buvome užpulti. Vėl (užpultas) Charkivas, vėl Odesa, Zaporižė, Kijyvo sritis, daug mūsų regionų, žmonių. Todėl mums oro gynyba yra (...) prioritetas numeris vienas“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

Savo ruožtu G. Nausėda teigė, kad Lietuva „įsipareigojusi daryti viską, kas įmanoma“, kad suteiktų reikalingą paramą Ukrainai. Vis tik jis pabrėžė, kad šalies resursai yra riboti.

„Visgi esame pasirengę jums tiekti antidronines sistemas, šarvuočių, logistikos transporto priemonių, taip pat kažkiek 155 mm amunicijos“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas teigė, kad Lietuva nuolat ragina Vakarų sąjungininkus remti Ukrainą.

„Tai nėra lengva, bet darome viską, ką galime“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad artėjant NATO Vašingtono viršūnių susitikimui Vakarų partneriai privalo rasti formuluotes, kurios artintų Ukrainą prie Aljanso.

Abiejų šalių lyderiai taip pat vylėsi, kad Europos Sąjungos (ES) vadovai dar birželį patvirtins Ukrainos derybų programą.

Sprendimą pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės Bendrijos lyderiai priėmė praėjusių metų pabaigoje. Lietuva aktyviai pasisako už Kyjivo narystę ir žada padėti įgyvendinant būtinas reformas.

Kaip pranešė Teisingumo ministerija (TM), Lietuva įstojo į bylą trečiosios šalies teisėmis kartu su dar 25 Europos valstybėmis. Bylą nagrinės šio teismo Didžioji kolegija.

Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, būsimas sprendimas byloje galėtų būti pagrindas teisinėmis priemonėmis užtikrinti žalos atlyginimą aukoms, patyrusioms Rusijos karinės agresijos padarinius.

„Lietuva išnaudos visas teisines priemones, kad agresorės veiksmai neliktų nenubausti. Rusija privalo atsakyti už masinį Ukrainos žmonių žudymą, žalojimą, namų ir kitos viešosios infrastruktūros niokojimą. Ji taip pat privalės sumokėti už visą padaryta žalą“, – teigia E. Dobrowolska.

Lietuva pernai rugpjūtį paprašė Strasbūro teismo prijungti ją prie bylos prieš Rusijos karo nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus. Byla EŽTT nagrinėjama pagal Ukrainos praėjusių metų birželį pateiktą kreipimąsi dėl Rusijos kariniais veiksmais daromų šiurkščių ir sisteminių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimų.

Ukrainos peticijoje nurodoma, kad Rusija vykdo tikslinius, beatodairiškus ir neproporcingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir jų nuosavybę visoje Ukrainoje, pažeisdama tarptautinės teisės normas.

Pažymima, kad užpuolimus vykdo Rusijos karinės pajėgos ir separatistų ar kitos jų kontroliuojamos nereguliarios sukarintos pajėgos, vykdant šiuos užpuolimus dešimtys tūkstančių civilių buvo sužeisti, nužudyti, sulaikyti arba yra dingę be žinios, šimtų tūkstančių žmonių turtas arba namai buvo sunaikinti, milijonai asmenų buvo perkelti šalies viduje arba priversti palikti Ukrainą ir tūkstančių įmonių verslas bei turtas sunaikinti.

Ukraina siekia, kad Rusijos karinė agresija būtų nutraukta, o Rusijos veiksmai būtų pripažinti masiškai pažeidžiantys žmogaus teises, taip pat reikalauja visiško žalos atlyginimo aukoms.

„Viskas juda link to, kad referendumas bus surengtas rugsėjo pirmoje pusėje. Tikslios datos dar neįvardysiu. Formuojamos rinkimų komisijos“, – pareiškė V. Rogovas. Pasak jo, „pagrindinė rinkimų komisijų užduotis bus patikslinti rinkėjų sąrašus, atsižvelgiant į tai, kad (Zaporižios) sritį paliko dalis gyventojų“.

V. Rogovas pridūrė, kad „esama labai didelės tikimybės“, jog tuo pat metu „referendumas“ vyks ir okupuotoje Chersono srityje. Jo teigimu, „laimėjimai kontaktinėje linijoje“ tariamai padėjo užtikrinti šių sričių saugumą.

Ji trečiadienį šį klausimą aptarė su Vilniuje viešinčia Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou, pranešė Vyriausybė.

„Šiandien iššūkį globaliai saugumo architektūrai metant Rusijai, svarbu nekartoti praeities klaidų ir nuolaidžiavimo Kremliui politikos, kuri lemtų dar daugiau nekaltų žmonių žūčių Ukrainoje ir neužtikrintų ilgalaikės taikos likusiai Europai“, – pranešime sakė ministrė pirmininkė.

Anot jos, taip pat dėmesys turi būti skirtas atsinaujinančiai energetikai.

Be kita ko, Lietuvos premjerės ir Graikijos prezidentės susitikimo metu aptartas dvišalis bendradarbiavimas ir jo stiprinimo potencialas, parama Ukrainai, Rusijos keliama grėsmė Europos saugumo architektūrai, NATO rytinio flango stiprinimas. 

„Lietuvą ir Graikiją jungia daugiau nei narystė Europos Sąjungoje ir NATO, kurių formatuose dažnai randame bendrus požiūrio taškus. Mūsų šalims ypač svarbus saugumas ir stabilumas Europoje, o kai jam kyla iššūkiai, galime pasikliauti vienas kitu – tai įrodė Graikijos parama ir pasidalijimas naudinga savo patirtimi pernai, kuomet Lietuvai teko dorotis su Baltarusijos režimo organizuota neteisėta migracija, hibridine ataka, nepaisančia tūkstančių žmonių likimų“, – sakė I. Šimonytė.

Susitikime taip pat kalbėta, jog dėl Rusijos režimo keliamos ilgalaikės grėsmės euroatlantiniam saugumui ir Baltarusijos integracijos su Rusija būtinas NATO prisitaikymas – perėjimas link modernaus priešakinės gynybos modelio ir rytinio Aljanso flango sustiprinimas.

Anksčiau antradienį su Graikijos prezidente susitiko ir Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda. Pasak jo, Rusijos agresija suartino sąjungininkus, tačiau toliau būtina stiprinti NATO gynybą.

Prezidentas paragino Europos Sąjungos šalis didinti spaudimą Rusijai, įvesti septintąjį sankcijų paketą, į jį įtraukiant ir dujų embargo.

„Gazprom“ visiškai sustabdė dujų tiekimą „GasTerra“, bendrovei neatsiskaitant rubliais“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.

Maskva reikalauja, kad klientai iš „nedraugiškų šalių“, įskaitant ES valstybes nares, mokėtų už dujas rubliais, taip siekdama išvengti Rusijos centriniam bankui Vakarų šalių taikomų sankcijų.

„Gazprom“ nurodė, kad iki gegužės 30 dienos negavo mokėjimų už balandį į Nyderlandus tiektas dujas, nors informavo „GasTerra“, jog nuo balandžio 1 dienos mokėjimus už tiekiamas dujas priims tik rubliais.

Iš dalies valstybei priklausanti bendrovė „GasTerra“ pirmadienį pareiškė, kad esanti pasirengusi dujų tiekimo nutraukimui, kai „nusprendė nepaklusti „Gazprom“ vienašaliams reikalavimams dėl mokėjimų“, kurių laikymasis reikštų ES sankcijų pažeidimą.

Tai reiškia, kad nuo dabar iki spalio į Nyderlandus nebus pristatyta 2 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų, tačiau „GasTerra“ teigia tai „numačiusi ir dujų įsigis kitur“.

Nyderlandai tapo dar viena Europos šalimi, kuriai Rusija nutraukė dujų tiekimą. Gegužę Maskva tokių veiksmų ėmėsi ir Suomijos atžvilgiu.

Pasak Nyderlandų vyriausybės, šalis iš Rusijos gaudavo maždaug 15 proc. reikalingų dujų – apie 6 mlrd. kubinių metrų per metus.

Tai yra mažiau nei ES vidurkis, siekiantis 40 proc., tačiau Nyderlandai, kaip ir kitos Europos šalys, stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energetikos.

Pasak J. Stoltenbergo, Rusijos Ukrainoje sukeltas karas „parodė, kaip dėl ekonominių ryšių su autoritariniais režimais gali kilti problemų“. Čia jis omenyje turėjo Europos Sąjungos (ES) rusiško iškastinio kuro importą ir Kinijos vykdomą 5G tinklų plėtrą.

„Turime pripažinti, kad mūsų ekonominiai sprendimai daro įtaką mūsų saugumui. Laisvė yra daug svarbesnė už laisvąją prekybą, – tikino J. Stoltenbergas. – Čia kalbame apie Rusiją, tačiau taip pat ir Kiniją – dar vieną autoritarinį režimą, kuris nepuoselėja tokių pat vertybių kaip mes ir pažeidžia taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką“.

Demokratai Rubenas Gallego (Rubenas Galegas ir Sara Jacobs (Sara Džeikobs) bei respublikonas Donas Baconas (Donas Beikonas) iš JAV Atstovų rūmų susitiks su Lietuvos parlamentarais, esančiais ryšių su JAV grupėje, Vyriausybės, Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų atstovais.

JAV politikai pat lankysis prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, juos lydės vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, numatyta jo darbotvarkėje.

Parlamentarai Lietuvoje aptars regioninio saugumo iššūkius ir perspektyvas, JAV buvimą ir bendradarbiavimą, BNS nurodė amerikiečių ambasada Lietuvoje.

Taip ambasada sureagavo į Lietuvos prezidento gegužės 9-ąją išsakytą paraginimą Rusijos visuomenę susimąstyti, kaip šalis, patyrusi tiek kančių ir skausmo, pati tapo agresore.

Ambasados pranešime pažymima, kad gegužės 9 d. G. Nausėda „mėgino perkelti informacinį akcentą nuo šios šventos šventės į jam patogesnę Ukrainos temą“.

„Kreipdamasis į Rusijos visuomenę, švenčiančią Pergalės dieną, jis ją palygino su Antrojo pasaulinio karo laikų nacistais. Ir savo žodžius jis grindė kartodamas informaciją apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus Ukrainoje, kurią jau ne sykį paneigė tiek oficialūs šaltiniai mūsų šalyje, tiek pačios Vakarų žiniasklaidos priemonės“, – sakoma ambasados komentaruose.

Siūlytume ponui Nausėdai, užuot tiražavus ukrainiečių melagienas, atkreipti dėmesį į Lietuvos kariškių dalyvavimą šalių-agresorių grupuotės avantiūroje Irake.

„Siūlytume ponui Nausėdai, užuot tiražavus ukrainiečių melagienas, atkreipti dėmesį į Lietuvos kariškių dalyvavimą šalių-agresorių grupuotės avantiūroje Irake. Dėl JAV ir jų parankinių, taip pat ir lietuvių, veiksmų žuvo šimtai tūkstančių taikių piliečių“, – pažymima ambasados pranešime.

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį Pergalės dieną švenčiančią Rusijos visuomenę ragino susimąstyti, kaip šalis, patyrusi tiek kančių ir skausmo, pati tapo agresore.

„Dviprasmiška pačios Rusijos istorija. Ir kartais žiūrėdamas į šią šalį aš stebiuosi, kaip šalis, kuri patyrė tiek kančių, tiek beprasmių žūčių ne tik karių, bet ir civilinių gyventojų, nes didžioji dalis per Antrąjį pasaulinį karą kritusių buvo niekuo dėti žmonės, net nedalyvavę karo veiksmuose, kaip šitiek skausmo ir kančių patyrusi valstybė galėjo prisigyventi iki to, kad šiandien pati tapo kančių, skausmo ir žūčių priežastimi“, – interviu LRT radijui pirmadienį sakė G. Nausėda.

G. Nausėda palinkėjo Rusijos visuomenei susimąstyti, kaip nutiko, kad šalis pati tapo agresore.

„Tai belieka tik palinkėti ir išreikšti viltį, kad šią dieną, kuri tikrai turėtų būti Rusijos visuomenės švenčiama kaip pergalės prieš kitą agresorių, kitą okupantą, diena, kad tai kartu būtų ir laiko momentas susimąstyti, kad šiandien jie yra lygiai tokie patys agresoriai ir kartais net žiauresni, brutalesni agresoriai negu nacistai Antrojo pasaulinio karo metu“, – akcentavo prezidentas.

Prezidentūra sureagavo į Rusijos ambasados priekaištus

Prezidentūra sureagavo į Rusijos ambasados priekaištus Lietuvos vadovui G. Nausėdai dėl esą skleidžiamų melagienų apie Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje. 

Šalies vadovo patarėjas Tomas Beržinskas į tokius Rusijos ambasados priekaištus atsakė raginimu Rusijos ambasados darbuotojams prieš žeriant kaltinimus apsilankyti Ukrainos miestuose, kuriuose Rusijos kariai vykdė žiaurias civilių žudynes.

„Apie tai, kas yra tiesa, o kas – tik apgailėtina propaganda, bus galima kalbėti tuomet, kai Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai apsilankys Bučoje, Borodiankoje ir kitose Ukrainos vietose, kur siautėjo Kremliaus kareivos, savo žiaurumais bei sadizmu pašiurpinę visą pasaulį“, – Eltai perduotame komentare teigė T. Beržinskas.

Rusija pirmadienį minėjo 77-ąsias pergalės prieš hitlerinę Vokietiją metines. Šiais metais minėjimas sutapo su vykstančiu Rusijos pradėtu karu Ukrainoje. Vasario 24 d. pradėtame kare Rusija patyrė didelių nuostolių. Nepaisant to, Rusijos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.