Veiksmas knygyne

Akyli „Kauno dienos“ skaitytojai pastebėjo, jog nuo pirmadienio iš Kauno centrinio knygyno vitrinų dingo visos knygos, viduje pasitinka tuštuma bei užrakintos durys.

Tačiau pasirodo, kad nerimauti nėra dėl ko. Kauno centriniame knygyne šiuo metu karaliauja filmavimo grupė. Liepos 2-6 dienomis pagal norvegų rašytojo Petro Pettersono romaną „Vogti arklius“ čia filmuojama scena tokio pat pavadinimo filmui. Dėl šios priežasties pirmąją liepos savaitę knygynas lankytojų nepriima, tačiau kitą savaitę bus vėl pilnai atvertos durys ir knygynas lauks knygų mylėtojų vizito.

„Negaliu pasakoti, kokia scena bus filmuojama, tačiau filme ši vieta nebus knygynas. Dabar vyksta pasiruošimo darbai. Iš beveik visos centrinės dalie išneštos knygos bei lentynos“, – kalbėjo Kauno kino biuro vadovas Aurelijus Silkinis. Jis kartu su lietuvių komanda padės norvegams filmavimo metu.

Ribojamas eismas

Anot A.Silkinio, pats filmavimas vyks ketvirtadienį, nuo 10 val. Tačiau filmavimo komandos dirbs ne tik Kauno centriniame knygyne. Ketvirtadienį taip pat kelios scenos bus filmuojamos prie A. Mickevičiaus gatvėje įsikūrusios Kauno įgulos karininkų ramovės ir Mykolo Riomerio universiteto prieigose, netoli Maironio gatvės. Dėl filmavimo minėtose gatvėse bus laikinai stabdomas eismas. A.Silkinis tikino, kad ilgai laukti nereikės, gal tris keturias minutes ir tada vėl galės laisvai judėti tiek automobiliai, tiek pėstieji. Taip laikinai pristabdomas eismas bus kelis kartus, todėl prašoma kauniečių kantrybės.

Knygos gairės

P.Pettersonas šiuo metu yra skaitomiausias Norvegijos autorius. Jo romanas „Vogti arklius“ – jau šeštasis. Už šį romaną autoriui buvo skirta tarptautinė literatūros premija, o „New York Times“ redaktoriai ir žurnalistai įtraukė jį į geriausių 2007 metais pasirodžiusių knygų penketuką.

Knygos recenzentai rašo, jog romanas yra šiek tiek provokuojamai lėtas ir intymus. Jame atsispindi Norvegijos gyvenimo ypatumai, susidedantys iš sniego, skausmo, ramybės, vienatvės, siūbuojančių eglių ir pėdų sniege. Romane pasakojama, kaip pagrindinis veikėjas Trunas atsisveikina su miestu, pasitraukia į miško namelį, kur pro langus matyti ežeras. Būdamas šešiasdešimt septynerių, trokšta ramios ir išmintingos vienatvės – be muzikos, televizijos, su radijo žiniomis ir kale Lyra jis nori ramiai nugyventi jam skirtą laiką.

Tačiau kaimynystėje taip pat gyvena vienišas vyriškis su šunimi. Tai – berniukas iš seniai praėjusios 1948-ųjų vasaros, po kurios viskas pakrypo kitaip. Mintimis Trunas nuolat persikelia į aną vasarą: paskutiniąją, kurią praleido su tėvu. Auksinę, šiltą, pilną iš tėvo perimtos gyvenimo išminties, nutviekstą kaimynų šeimoje įvykusios tragedijos, tėvo meilės draugo motinai ir pašėlusio lėkimo per mišką ant vogto arklio. Aną tolimą vasarą, kuriai praėjus tėvas nebesugrįžo į šeimą. Tačiau juk patys nusprendžiame, kada mums skauda, sako herojus. Todėl viskas ne tragiška, o ramu ir vyriška. Šiame skandinaviškai tyliame, išmintingame, rūsčiame romane vėl atrandame išsiilgtą šiaurietišką ramybę. Intriguojančio ir apie šiaurietišką gyvenimą pasakojančio scenarijaus galima tikėtis ir Kaune filmuojamame filme.

Knygyno jubiliejaus proga jame bus atidaryta archyvinių knygyno ir Laisvės alėjos nuotraukų paroda – „Kauno centrinis knygynas senose fotografijose“. Visą spalio mėnesį savo knygų pristatymus, susitikimus su skaitytojais bei diskusijas rengs garsūs lietuvių rašytojai.

Trečiadienį šventinis renginys prasidės 11 val. nuo iškilmingo momento, kai bus pagerbti darbą tęsiantys ar buvę ilgamečiai knygyno darbuotojai.

„Medžio gausa pasižyminčio knygyno interjero aplinkoje visų lankytojų jubiliejaus dieną lauks kava, malonios staigmenos ir šventinės nuolaidos“, – kalbėjo knygynų tinklo „Pegasas“ vadovė Ligita Šaltienė.

„Centrinis knygynas niekur nedingo, priešingai, nei kažkas bandė intriguoti. Smagu matyti, kad knygynas tampa dar labiau gyvas ir atviras. Tvirtai tikiu, jog dar daugiau kauniečių ir miesto svečių iš naujo atras šią unikalią miesto vietą. Pokyčių niekada nereikia bijoti. Pokyčiai veda mus į priekį“, – teigė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

„Knygyno jubiliejaus proga šiais metais vyks „Šiuolaikinių lietuvių autorių dienos“. Tai – projektas, skatinantis skaityti šiuolaikinius lietuvių autorius, dalyvauti susitikimuose su jais bei įvertinti geriausias dabartines lietuviškas knygas. O visą spalio mėnesį savo knygų pristatymus rengs garsūs lietuvių rašytojai ir tik šiame knygyne“, – pasakojo L. Šaltienė.

Nuo spalio 7 d. iki 26 d. Kauno centrinio knygyno lankytojai turės galimybę susitikti su didžiųjų Lietuvos leidyklų – „Alma litteros“, „Tyto albos“, Lietuvos rašytojų sąjungos – autoriais. Tarp jų – Rūta Vanagaitė, Arvydas Juozaitis, Violeta Palčinskaitė, Alvydas Šlepikas, Daiva Čepauskaitė.

Pats knygynas unikalus ir tuo, kad jame iki šių dienų išsilaikė devintojo dešimtmečio pradžios dizaino tendencijas Lietuvoje atspindintis interjeras. Be laikotarpį atspindinčių baldų ar medinių lubų konstrukcijų, lankytojai gali įvertinti ir Liucijos Banaitienės 1982 m. sukurtą gobeleną. Atsižvelgiant į turtingą knygyno istoriją bei jo svarbą miestui, knygynų tinklas „Pegasas“ paruošė Kauno centrinio knygyno šešiasdešimtmečiui skirtą šventę.

„Medžio gausa pasižyminčio knygyno interjero aplinkoje veiks archyvinių knygyno ir Laisvės alėjos nuotraukų paroda „Kauno centrinis knygynas senose fotografijose“. Čia jubiliejaus šventę pradės Kauno savivaldybės vadovai, Kauno miesto kultūros atstovai. Bus pagerbti savo darbą tęsiantys ar buvę ilgamečiai knygyno darbuotojai, o visų lankytojų jubiliejaus dieną lauks kava, malonios staigmenos ir šventinės nuolaidos“, – teigia knygynų tinklo „Pegasas“ vadovė Ligita Šaltienė.

Tačiau jubiliejaus šventė vyks ne tik Kauno centriniame knygyne, bet ir persikels už jo ribų. Rugsėjo 28 d. Laisvės alėjoje miesto gyventojai bei svečiai turės galimybę pamatyti atgijusius garsius literatūros personažus ir netgi su jais nusifotografuoti.

Pasak knygynų tinklo „Pegasas“ vadovės L. Šaltienės, dėmesys Kauno centriniam knygynui bus ne vienadienis.

„Knygyno jubiliejaus proga šiais metais vieninteliame Kauno centriniame knygyne vyks „Šiuolaikinių lietuvių autorių dienos“. Tai – trečius metus vykstantis projektas, skatinantis skaityti šiuolaikinius lietuvių autorius, dalyvauti susitikimuose su jais bei įvertinti geriausias dabartines lietuviškas knygas. Švenčiant Kauno centrinio knygyno jubiliejų, visą spalio mėnesį savo knygų pristatymus, susitikimus su skaitytojais bei diskusijas garsūs lietuvių rašytojai rengs tik šiame knygyne“, – sako L. Šaltienė.

Nuo spalio 7 d. iki 26 d. Kauno centrinio knygyno lankytojai turės galimybę susitikti su didžiųjų Lietuvos leidyklų – „Alma litteros“, „Tyto albos“, Lietuvos rašytojų sąjungos – autoriais. Tarp jų – Rūta Vanagaitė, Arvydas Juozaitis, Violeta Palčinskaitė, Alvydas Šlepikas, Daiva Čepauskaitė.

Šiuo metu knygynų tinklas „Pegasas“ jungia 34 knygynus įvairiuose Lietuvos miestuose.

Su grandinėmis

Trečiadienio popietę prie Kauno centrinio knygyno kauniečiai galėjo išvysti neįprastą vaizdą. Buvęs miesto meras A. Kupčinskas Laisvės alėjoje stovėjo antrankiais prirakintas prie knygyno pastato. Politikas sakė, kad tokia tramdymo priemonė ant jo riešo atsidūrė pirmą kartą. Šalia A. Kupčinsko stovėjo dar keli visuomenininkai, kurie prie knygyno turėklo buvo prisitvirtinę grandinėmis. 

„Šia akcija dar kartą norime atkreipti dėmesį“, – kalbėjo A. Kupčinskas, kartu su bendraminčiais pirmą protesto akciją dėl išnuomojamo knygyno surengęs balandį.

Vakar buvo paskelbtos nuomos konkurso sąlygos, tačiau miesto tarybos opozicija tokiems veiksmams nepritaria. Jų manymu, tai yra nedemokratiška, nes nėra svarstyta miesto taryboje, nors knygynas priklauso savivaldybei. Todėl praėjusio posėdžio metu buvo įteikta peticija, kurią pasirašė 1200 žmonių. Ja siekiama įtraukti knygyno nuomos klausimą į tarybos darbotvarkę.

Opozicijos atstovai taip pat baiminasi, kad bus pamiršti vietos rašytojai. Jų požiūriu, knygyną norima komercializuoti, nors iki šiol jis puikiai išsilaikė. Užkliuvo ir darbuotojų skaičius, mat nuomos sutartyje numatoma, jog neliks apie 50 proc. dabartinių knygyno darbuotojų.

Bus geriau?

Vicemeras Simonas Kairys laikosi kitokios nuomonės ir tvirtina, jog nuoma leis efektyviau išnaudoti ne tik patalpas, bet ir į jas pritraukti daugiau žmonių. S. Kairio teigimu, nuomos sutartyje numatytos sąlygos, kurios esą užtikrina, kad knygyno veikla iš esmės nepasikeistų. 

„Yra sudėta įvairiausių saugiklių, kad išliktų paveldas. Nuomotojas negalės net iškabos pakeisti, taip pat negalės pamiršti Kauno menininkų, bus rengiami įvairūs kultūriniai renginiai. Pastatą taip pat saugo paveldo institucijos. Tad dėl saugiklių gausos nežinia, ar iš viso atsiras norinčių nuomotis“, – komentavo S. Kairys.

Ne mažiau nei vienerių metų patirtis knygų leidybos ar prekybos versle, nepriekaištinga įmonės reputacija ir nenuostolinga veikla – tai dar keli reikalavimai bendrovėms, pretenduojančioms išsinuomoti 415,6 kvadratinių metrų ploto Centrinio knygyno patalpas, esančias Laisvės alėjos 81 numeriu pažymėtame name. Konkurse galės dalyvauti ne tik didelės, bet ir mažesnės anksčiau įvardintus reikalavimus atitinkančios įmonės ar pagal jungtinę veiklos sutartį su jomis dirbantys asmenys. Konkurso dalyviams numatytas 24,9 tūkst. eurų depozito mokestis.

Anot savivaldybės, šiuo metu pusė patalpų knygyno paversta sandėliu, tačiau ateityje tikimasi knygyno salę gerokai praplėsti. Mažiausiai 80 proc. ploto privalės būti skirta knygų prekybai, todėl čia vietos lentynose užteks ir Lietuvos rašytojų sąjungos rekomenduotiems leidiniams, kuriems turės būti skirta ne mažiau nei 5 proc. prekybinės ekspozicijos.

Ne pirmas protestas

Vos paskelbus, jog Laisvės alėjos simboliu tapęs knygynas bus išnuomotas, pasigirdo kalbų, kad tai gali būti kažkieno privatus interesas užgrobti prestižines patalpas. Pats A. Kupčinskas tikino, kad prisirakinimas prie knygyno yra tęstinė akcija. Konservatorius mano, kad dar ne kartą teks šioje vietoje protestuoti.

Balandį prie knygyno buvo surengta akcija, kai iš suneštų knygų buvo sukurta simbolinė gynybinė siena. Pagrindiniais smuikais tada griežė savivaldybės taryboje esantys konservatoriai.

Šio mėnesio pradžioje prie knygyno durų buvo padėtas gedulingas gėlių krepšelis. 

Vicemeras S. Kairys tokias viešas akcijas vertina skeptiškai. Jo manymu, tai yra netinkamas politikavimas.

Tęsiame pokalbį apie Kauno centrinį knygyną, kuriam savivaldybė žada suklestėjimą patekus į tinklus. Ar tikrai? Knygynas išsilaiko pats, savivaldybė jam nemoka nė cento, o apyvarta tokia, kokia yra, nemanau čia dar esant rezervų. Nuomininkas, kaip pranešama, linkęs savivaldybei mokėti "ženklią pinigų sumą" ir investuoti į renovaciją. Pagal nuomos sąlygas turi likti pagrindinė veiklos funkcija, darbuotojai ir tas pats interjeras, taigi – viskas kaip buvę. Ir iš kažkur turės atsirasti šimtai pirkėjų, kurie atsibustų ir atbėgtų apsipirkti – kitaip investicijos nepasiteisins.

Žinotina, kad tinklinių knygynų savininkai visų pirma –  verslininkai ir Kauno simbolio statusas jiems svarbus tik tol, kol duoda pelną. O kas, jei numatyto pelno nebus? Čia turime gerą pavyzdį – prie Soboro veikusį knygyną "Knygų alėja". Atėjo "Pegasas", kurį laiką dirbo, pasirodė, kad nerentabilu, ir knygyno neliko. O jei pasirodys, kad ir Centrinis nerentabilus? Juk tai tik vienas iš keliolikos, verslo požiūriu mažiau svarbus nei "Akropolyje", taukšt ir uždarom.

Kol kas čia numatoma kavinė ir netgi vaikų žaidimo vieta, tarsi į knygynus žmonės vaikšto kavos išgerti ir pažaisti. Puodelių tarškėjimą sunku suderinti su knygynui būtina rimtimi, be to, kavinei reikalingos pagalbinės patalpos, praustuvai, tualetai, ir visa tai būtų atimta iš knygų bei skaitytojų. O kuo tie vaikai žaistų savo žaidimų zonoje nedrumsdami tylos – irgi neaišku. Gal šachmatais?

Atsiranda galvojančiųjų, kad viskas liks kaip buvę: interjeras, funkcija ir t.t. "Metropolyje" funkcija irgi liko ta pati – gali pavalgyti, išgerti, švęsti šventes, bet ar tai "Metropolis"? Jei nenorime, kad Centrinio unikalumas liktų vien savivaldybės popieriuose, pagalvokime prieš ką nors spręsdami, nes knygynas knygynui nelygu. Jei lygu – jų apskritai nebereikia, viską galima nusipirkti internetu.

Centriniam atsinaujinimo reikia ir jis net neišvengiamas, bet tam tinklinio operatoriaus atėjimas tikrai nebūtinas. Ilgametė direktorė Stasė Gadliauskienė išeina, tad į jos vietą turėtų būti skelbiamas konkursas. Pagrindinė sąlyga čia būtų ne "suma į biudžetą", o būsimo direktoriaus(-ės) kvalifikacija ir knygyno vizija, besiremianti esamomis tradicijomis. Nesuprantu, kam atimti iš žmogaus pasirinkimo galimybę, juk tinklinis "Pegasas" – už pusantro šimto metrų, o Centriniame knygos yra PIGESNĖS. Lengviausia statyti ką nors sugriovus (ir tai ne visada, prisiminkim "Merkurijų"), atnaujinti esamas tradicijas sunkiau. Paryžiuje veikia knygynas "Shakespeare and Co.", vienas Paryžiaus simbolių. O juk turime savą knygyną-simbolį. Akropoliai ar "greitojo apsipirkimo" knygynai kada nors virs nekropoliais, išnyks, pakeis vietas ir kailį, išliks tik tai, kas unikalu. Jei tik to neperbrauks valdininko parašas.