JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį paskelbė reikšmingiausią veto per šešerius savo kadencijos metus, blokuodamas teisės aktą, leidžiantį nutiesti naftotiekį „Keystone XL“, turintį sujungti Kanadą ir Meksikos įlankos pakrantę.

Mesdamas iššūkį respublikonų kontroliuojamam Kongresui, B.Obama tesėjo savo pažadą blokuoti tą įstatymą, atverdamas sceną politinėms kovoms prieš 2016-ųjų prezidento rinkimus.

Bendrovė „TransCanada“ nori nutiesti 1,9 tūkst. kilometrų ilgio vamzdyną, kuriuo nafta, išgaunama iš bitumingųjų skalūnų Kanados Albertos provincijoje, būtų pumpuojama į JAV naftos perdirbimo įmones Meksikos įlankos pakrantėse.

B.Obama sakė nesantis iš principo nusistatęs prieš šį projektą, bet kaltino įstatymų leidėjus mėginus „apeiti seniai galiojančius ir išbandytus procesus“, kurie turėtų būti naudojami vertinant, ar „Keystone XL“ atitinka nacionalinius interesus.

Įstatymo projektas „pelnė mano veto“, pareiškė prezidentas.

Planuojamo vamzdyno poveikis buvo kelių vyriausybės finansuotų studijų objektas, o kai kurie iš tų tyrimų dar nebaigti.

Respublikonai, kurie remiasi pernai Valstybės departamento pateikta išvada, kad „Keystone“ projekto poveikis aplinkai bus minimalus, o naftotiekio statybos sukurs 42 tūkst. darbo vietų, kaltina B.Obama dangstantis procedūrinėmis priežastimis ir griaunant galimybes labiau sumažinti nedarbą.

„Prezidento veto „Keystone“ darbo vietų projektui yra nacionalinis skandalas, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris). – Prezidentas tiesiog pernelyg artimas aplinkosaugos ekstremistams, kad gintų amerikiečius darbininkus.“

B.Obama dar gali nuspręsti pritarti tam projektui, tačiau kol kas veto lieka galioti, prezidentui demonstruojant politinius raumenis ir stengiantis pristabdyti didesnę įtaką Kongrese neseniai įgijusius respublikonus, abiem pagrindinėms partijoms rikiuojant savo sunkiąją artileriją prieš ateinančiais metais vyksiančias kautynes dėl Baltųjų rūmų.

Respublikonai galėtų apeiti B.Obamos veto, jeigu sugebėtų užsitikrinti dviejų trečdalių balsų daugumą Senate ir Atstovų Rūmuose, bet palenkti į savo pusę pakankamai demokratų yra itin sunki politinė užduotis.

Vienas Senato padėjėjas sakė, kad Kongreso aukštieji rūmai iki kovo 4-osios surengs balsavimą, siekdami atmesti prezidento veto.

Daugelis kritikų, daugiausiai demokratai, perspėja, kad planuojamas nutiesti vamzdynas kelia naftos išsiliejimų pavojų, be to, realiai sukurs labai mažai naujų nuolatinių darbo vietų. Ekologai savo ruožtu teigia, kad naftos gavyba iš Albertos bitumingųjų smėlių prisideda prie pasaulinio klimato šiltėjimo.

Respublikonų kontroliuojamas JAV Kongresas trečiadienį galutinai patvirtino prieštaringai vertinamą naftotiekio „Keystone XL“ statybos projektą, žengdamas į konfrontaciją su prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), kuris grasino vetuoti šį teisės aktą.

1,9 tūkst. km ilgio vamzdynas, kurio idėja pirmąsyk buvo iškelta 2008 metais, leistų transportuoti naftą, išgaunamą vakarų Kanadoje esančiuose bitumingųjų smėlių telkiniuose, į perdirbimo įmones Meksikos įlankos pakrantėje, tačiau šis projektas tapo pagrindinių JAV partijų skirtingo požiūrio į energetikos ir aplinkosaugos problemas simboliu. Ginčai dėl „Keystone XL“ atveria pirmąją iš daugelio tikėtinų priešpriešų tarp respublikonų kontroliuojamo Kongreso ir Baltųjų rūmų.

Atstovų Rūmai 270 balsų prieš 152 pritarė sprendimui pasiųsti tą dokumentą pasirašyti prezidentui, priėmęs Senato atliktas pataisas, kuriose teigiama, kad pasaulio klimato šiltėjimas yra realus, o ne išgalvotas procesas ir kad bitumingųjų smėlių kasybos pramonė nebegali būti ilgiau atleista nuo mokesčių, iš kurių surinktos lėšos naudojamos naftos išsiliejimų padariniams likviduoti. Prieš šį projektą balsavo tik vienas respublikonas.

Tačiau nei vienuose Kongreso rūmuose tikriausiai nepavyktų surinkti pakankamo balsų skaičiaus, kad būtų galima įveikti prezidento veto, o projekto šalininkai jau kurpia strategiją, kaip atverti kelią naftotiekio statyboms kitomis įstatymų leidėjams prieinamomis priemonėmis.

Respublikonai ir naftos pramonė argumentuoja, kad šis 8 mlrd. dolerių (7,07 mlrd. eurų) vertės infrastruktūros projektas sukurs daug naujų darbo vietų ir padidins šalies energetinį saugumą, nes nafta būtų importuojama iš kaimyninės draugiškos šalies ir perdirbama vietos įmonėse, kurioms taikomi griežti aplinkosaugos reikalavimai.

Tačiau demokratai ir jų sąjungininkai žalieji teigia, kad „Keystone XL“ yra dovanėle naftos pramonei, kuri tik dar labiau paspartins pasaulio klimato šiltėjimą ir sukels daugeliui šalies regionų naftos išsiliejimų grėsmę.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) vetuos respublikonų palaikomą teisės aktą, kuris atvertų kelią tiesti naftotiekiui „Keystone XL“ iš Kanados į Teksasą, jeigu būtų priimtas naujos sudėties Kongreso, antradienį pranešė Baltieji rūmai.

„Nesitikėčiau, kad prezidentas pasirašys tą teisės aktą“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas).

Respublikonai, antradienį įgiję kontrolę abiejuose Kongreso rūmuose, žadėjo priimti tą prieštaringai vertinamą projektą, pagal kurį numatoma iš Kanados bitumingųjų smėlių išgautą naftą pumpuoti į perdirbimo įmones JAV Meksikos įlankos pakrantėje.

B.Obama yra nusistatę prieš tą projektą dėl jo potencialios žalos aplinkai, bet respublikonai sako, kad leistų sukurti naujų darbo vietų.

Respublikonas Johnas Boehneris (Džonas Beineris) antradienį buvo perrinktas ir iš naujo prisaikdintas JAV Atstovų Rūmų pirmininku, atlaikęs netikėtai stiprias daugiau negu 20 konservatorių pastangas jį nuversti.

J.Boehneris buvo perrinktas 216 iš 408 balsų – kaip ir tikėtasi, įveikęs demokratų lyderę ir buvusią Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), kuri surinko 164 balsus.

Bet 25 respublikonai, tarp jų ultrakonservatyvūs įstatymų leidėjai – Timas Huelskampas (Timas Hjulskampas), aktyvus kovotojas su neteisėta imigracija Steve'as Kingas (Stivas Kingas) ir Thomas Massie (Tomas Meisis) – balsavo prieš J.Boehnerį, palaikydami kitus kandidatus į pirmininko postą.

Atstovų Rūmai turi 435 narius, bet keli iš jų antradienio posėdyje nedalyvavo, nes buvo išvykę į buvusio Niujorko valstijos gubernatoriaus Mario Cuomo (Marijaus Kuomo) laidotuves.

Nors maištininkų pastangos nebuvo sėkmingos, jos žymi potencialias kliūtis, su kuriomis J.Boehneris gali susidurti artėjant 2016 metų prezidento rinkimams, siekdamas įtikinti amerikiečius, kad respublikonai yra vieningi ir norintys užtikrinti atsakingą valdymą.

J.Boehneris, perrinktas trečiai kadencijai Atstovų Rūmų vadovo poste, sakė įstatymų leidėjams, kad jiems atsiveria galimybė išeiti iš Vašingtono veiksmus pančiojančio politinio susipriešinimo.

„Pradėsime šį žygį ant bendro pagrindo, – sakė 65 metų politikas iš Ohajo. – Ne, tai nebus daroma tvarkingai. Idėjų kova niekada nesiliauja – ir neturėtų liautis. Tai sunkus darbas – ir taip turėtų būti, stengiantis išsaugoti dalykus, kuriuos laikome brangiais.“

J.Boehneris pradėjo 2015 metų sesiją, paskyręs penktadieniui balsavimą dėl respublikonų pasiūlymo pritarti naftotiekio „Keystone XL“ statybai. Tuo vamzdynu, kurio statybai priešinasi žalieji, planuojama pumpuoti naftą iš Kanados į perdirbimo įmones JAV Meksikos įlankos pakrantėje.

Tas balsavimas žymės ankstyvą naujos sudėties JAV Kongreso priešpriešą su prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), nes Baltieji rūmai sako, kad jis tikriausiai vetuos „Keystone XL“ projektą, jeigu jis bus pateiktas tvirtinti šalies vadovui.

Respublikonai, dabar kontroliuojantys abejus Kongreso rūmus, tikriausiai priims teisės aktą dėl kontraversiško projekto.