Šiuos mokslo metus streiku pradėję šalies mokytojai nuo vakar tęsia protesto akciją ir, kaip patys teigia, streikuoja, nes nori oraus atlyginimo, kurio pakėlimo nesuėstų infliacija, nori sau ir moksleiviams gerų darbo sąlygų, nori aiškaus etatų skirstymo.

„Pradedama nauja mokytojų streiko banga, Vilniuje prie parlamento susirinkę pedagogai nori atskleisti, kiek jie iš tikrųjų uždirba, paneigti tam tikrus mitus ir dar sykį parodyti savo ryžtą, kad galiausiai būtų ne tik kalbama apie problemas, bet jos ir sprendžiamos, o ne dangstomasi kažkokia iškraipyta statistika“, – kalbėjo piketuoti į Vilnių išvykusi klaipėdietė L. Bručkienė.

Kaip tik šiandien, lapkričio 23-iąją, Seime bus svarstomas kitų metų šalies biudžetas.

Klaipėdos mokytojų atstovai, tarp jų ir L. Bručkienė, ketina eiti į posėdį ir stebėti, kaip bus svarstomas biudžetas.

„Jei atsitiktų taip, kad parlamentarai, išnagrinėję biudžetą, nubalsuos mokytojų nenaudai, pedagogų profsąjungų susivienijimų pirmininkai spręs, ką darysime toliau. Iš tikrųjų tai nėra labai daug variantų, mes juos visus svarstome. Iš esmės mokytojai bus padarę viską, kas yra jų jėgoms ir jų galioje, tai yra pademonstravę savo nepritarimą tam, kas vyksta valstybėje švietimo klausimais, o politikų valioje yra išgirsti arba neišgirsti mokytojus ir jų keliamas problemas“, – kalbėjo L. Bručkienė.

Trečiadienį atnaujintas visuotinis mokytojų streikas, kol kas suplanuotas trims dienoms – iki penktadienio, lapkričio 24-osios.

Tolesni protestuojančių pedagogų veiksmai priklausys nuo Seimo narių sprendimo.

Po trijų dienų streiko protesto akcija pereis į neaktyvią formą.

Kaip pedagogai elgsis toliau, bus sprendžiama po to, kai Seimas patvirtins 2024 m. biudžetą.

Visos Lietuvos, taip pat ir Klaipėdos, mokytojų streikas jau vyko nuo rugsėjo 28 iki spalio 15 d.

Klaipėdos mokyklos ir darželiai, kurie streikavo tąkart, nenutraukė protesto akcijos, tik ją sustabdė.

Kadangi su Vyriausybe dėl pedagogų algų pakėlimo spalį taip ir nebuvo suderėta, mokytojų streikas tęsiamas.

Uostamiestyje rugsėjį–spalį iš 85 savivaldybės mokyklų ir darželių streike dalyvavo 38 Klaipėdos ugdymo įstaigos.

Nuo šiandienos vėl streike dalyvaujančių įstaigų ir pedagogų skaičius išlieka tas pats.

Uostamiesčio mokytojų profsąjungos vadovė L. Juknienė teigė, kad bus streikuojama tik šią savaitę.

Kaip ir iki tol streikuoja nemažai darželių pedagogų, tad tėvų prašyta nevesti vaikų į darželius, nes esą nebus kam juos prižiūrėti, nes kai kuriose grupėse streikuos visos auklėtojos.

L. Juknienės teigimu, tėvai turėtų būti informuoti, nes apie streiką darželių administracijai informacija buvo pateikta praėjusią savaitę.

„Kol kas streikas truks tris dienas – trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį. Paskui streikas vėl bus neaktyvus, bet jis nenutraukiamas. Po to lauksime, kokį biudžetą galiausiai patvirtins Seimas ir ar naujais metais mokytojų algų padidinimui atsiras pinigų“, – paaiškino L. Juknienė.

Vakar dienos duomenimis, Klaipėdoje streikavo apie 600 uostamiesčio pedagogų iš 20 mokyklų ir 11 darželių.

Kasdien streikuojančiųjų skaičius keičiasi. Iš viso Klaipėdoje yra 36 bendrojo lavinimo mokyklos ir 41 darželis.

Nuo rugsėjo 29-osios pėsčiomis į Vilnių žygiuojantiems mokytojams ir juos palaikantiems mokiniams vakar vidurdienį iki Raseinių buvo likę 15 kilometrų.

Tačiau didžiausią staigmeną vienai žygeivių – Lilijai Bručkienei – Mokytojų dienos proga padarė jos auklėtiniai.

Jie vakar rytą su vaišėmis atvyko į Nemakščius, kur nakvojo žygio dalyviai, ir paskui dalį kelio iki Raseinių žygiavo kartu su savo auklėtoja.

Dar apie pusšimtis mokytojų iš Klaipėdos vakar autobusu išvažiavo į Vilnių, kur Mokytojų dienos proga ketino dalyvauti eitynėse ir mitinge.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė pabrėžė, kad Lietuvos valdžiai nerūpi švietimas, jokių naujų pasiūlymų mokytojams nepateikta, todėl šie streiko nenutraukia.

Streikuojama dėl Lietuvos švietimo ateities, nes labai greitai mokyklose nebus kam dirbti, nebebus mokytojų.

„Jie atmeta net ir profsąjungos siūlomus kompromisinius variantus. Valdžiai nerūpi ne tik mokytojai, bet ir Lietuvos vaikai. Vyriausybė užmiršo, kokią programą pati patvirtino ir atsakinga yra už jos vykdymą“, – pabrėžė L. Juknienė.

Viena liūdniausių situacijų yra pirmokų, kurie tik pradėjo lankyti mokyklą, pasimokė vos mėnesį, o dabar mokykloje žiūri filmukus ir nieko neveikia, nes jų mokytojai streikuoja.

Dauguma pirmaklasių mokytojų šiam žingsniui nesiryžo, jos teigė, kad sąžinė neleidžia palikti vaikus nežinioje, nepaisant visų kitų interesų.

„Kiekvienas turi sąžinę, bet šiuo atveju reikėtų apeliuoti į politikų sąžinę, jie deklaruoja apie švietimui skiriamus pinigus, kurie mokytojų nepasiekia. Kodėl turime prisiimti svetimą kaltę? Streikuojama dėl Lietuvos švietimo ateities, nes labai greitai mokyklose nebus kam dirbti, nebebus mokytojų“, – įsitikinusi L. Juknienė.

Žygeiviai laikosi maršruto

Pirmadienio rytą, ketvirtąją žygio dieną, streikuojantys Klaipėdos mokytojai jau buvo nuėję per 60 kilometrų.

„Mes ką tik išėjome iš Rietavo savivaldybės teritorijos ir keliaujame link Laukuvos. Griežtai laikomės numatyto grafiko. Žygeivių grupės sudėtis nuolat keičiasi, yra branduolys, kurie pasiryžę nueiti visą maršrutą, tačiau ne visiems keliauti leidžia darbai ar sveikata, įsipareigojimai šeimoms. Šiuo metu mūsų yra 19, bet prisijungė naujų žmonių, sekmadienį buvo 25 žygeiviai, pirmadienį liko 19“, – teigė viena šio žygio dalyvių, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir mokyklos profesinės sąjungos lyderė Lilija Bručkienė.

Pati ji nusiteikusi eiti iki galutinio maršruto tikslo – iki Vilniaus, V. Kudirkos aikštės.

Visada norėjau leistis į piligriminį kelią, tai dabar jame ir esu.

„Bus ir daugiau tokių, kurie eis visą maršrutą, yra ir mokinių, kurie pasiryžę nueiti iki pat Vilniaus. Aš pati specialiai šiam žygiui nesirengiau, bet visada norėjau leistis į piligriminį kelią, tai dabar jame ir esu“, – tvirtino L. Bručkienė.

Žygeiviai – daugiau nei pusė šimto žmonių, kurių paskui gerokai sumažėjo – į šią ilgą kelionę buvo išlydėti iš Atgimimo aikštės praėjusio penktadienio rytą.

Pirmąją žygio dieną jie pasiekė Gargždų „Kranto“ progimnaziją, kur jiems buvo suteikta nakvynė.

Antrąją dieną jie nužygiavo iki Endriejavo, trečiąją keliavo į Rietavą.

Toliau žygeivių maršrute – Laukuva, Nemakščiai, Raseiniai, Girkalnis, Ariogala. Kauną klaipėdiečiai planuoja pasiekti spalio 11 d., o Vilnių – spalio 17–18 d.

Lilija Bručkienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Streikuoja pusė įstaigų

Kol dalis protestuojančių mokytojų žygiuoja link Vyriausybės, jų kolegos Klaipėdoje tęsia penktadienį prasidėjusį visuotinį streiką.

Savivaldybės duomenimis, prie streiko prisijungė daugiau nei 500 Klaipėdos pedagogų iš 21 mokyklos ir 7 ikimokyklinio ugdymo įstaigų (nuo vakar – dar 5 ikimokyklinio ugdymo įstaigos).

Daugelyje įstaigų streikuoja ne visi pedagogai, tad ten iš dalies vyksta ugdymo procesas.

Didžiausią susirūpinimą miesto vadovams kelia situacija lopšeliuose-darželiuose, kuriuose streikuoja visi pedagogai, todėl tėvai susiduria su nepatogumais.

Kad procesą būtų lengviau suvaldyti, įstaigos taip pat kreipiasi į tėvelius ir prašo, jei yra galimybė, nevesti vaikų į ugdymo įstaigas.

Miestas žada paramą

„Palaikydami pedagogus ieškosime galimybių bent iš dalies kompensuoti prarastą atlyginimą už streiko dienas. Tikiuosi, kad mokytojams pavyks ministerijai įrodyti, kokios sudėtingos yra jų darbo sąlygos ir kad būtinos neatidėliotinos priemonės situacijai keisti“, – tvirtino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Šių metų liepą savivaldybės taryba jau patvirtino pedagogų kelionės išlaidų kompensavimo tvarką, pagal kurią gauti kelionės išlaidų kompensaciją gali pedagogai, gyvenantys ne Klaipėdos mieste ir važinėjantys į darbą tolimesniu nei 15 kilometrų atstumu.

Nuo rugsėjo iš miesto biudžeto bus skiriama lėšų ir kanceliarinėms priemonėms įsigyti.

Kiekvienai mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo programą, pareigybei šiam tikslui mokslo metams bus skirta po 70 eurų.

Kas užims vaikus?

Streikuojančiųjų, anot L. Juknienės, netrukus bus daugiau, nes yra lopšelių-darželių, kurių darbuotojos nori prisijungti.

„Streikas yra neterminuotas. Streikuojama būdavo ir keturias, ir šešias savaites. Tiesa, ugdymo įstaigos bus atidarytos, bet mokytojai nedirbs, tik klausimas, kas užims vaikus? Apie tai dar nesutarta. Bet kadangi įstaigų steigėja yra savivaldybė, gal tėveliai tegul vaikus veda į savivaldybę“, – ironizavo L. Juknienė.

Jos žiniomis, iš kažkur ugdymo įstaigų vadovai gavo nuorodą, kad vietoj streikuojančių mokytojų būtų skiriami juos pavaduojantys darbuotojai.

„Tačiau, pagal įstatymus, vietoj streikuojančiojo jo darbo niekas kitas negali dirbti. Tai draudžiama. Pagal įstatymus, tai yra trukdymas streikuoti. Jei bus pavaduojama, kreipsimės į teismą“, – pabrėžė L. Juknienė.

Pagal įstatymus, vietoj streikuojančiojo jo darbo niekas kitas negali dirbti.

Streikuos visos pedagogės

Lopšelio-darželio „Inkarėlis“ mokytoja, profesinės sąjungos vadovė Dalia Butkienė teigė, kad šio darželio pedagogės prie streiko prisijungs pirmadienį, spalio 2 d.

„Streikuos visos mokytojos – ir profsąjungos narės, ir ne profsąjungos narės. Realiai mūsų įstaiga lieka be mokytojų. Iš anksto bus išsiųsti laiškai vaikų tėvams, kad mūsų įstaigoje pradedamas streikas. Į darbą streikuojantys darbuotojai neateis, ateis tik streiko komiteto narys, ir tik kelioms valandoms. Kiekvieną streiko dieną ateis vis kitas komiteto narys, esame sudarę grafiką, kas kada ateisime, ir tą grafiką pateiksime įstaigos administracijai, kad, esant reikalui, žinotų, į ką kreiptis“, – kalbėjo D. Butkienė.

Ji teigė, jog buvo prašoma, kad vietoj streikuojančių pedagogių dirbtų mokytojų padėjėjos, tačiau jos esą nesutiko.

„Nežinau, kaip bus dėl vaikų priežiūros ir ugdymo streiko metu. Bet aš iš anksto parašiau savo grupės vaikų tėvams laišką, pranešiau, kad išeinu į streiką dėl savo geresnės ateities, dėl geresnių darbų sąlygų. Prašiau mane suprasti. Pasiūliau jiems tuo laikotarpiu kooperuotis į namų darželius, ieškoti išeities“, – teigė D. Butkienė.

Laima Juknienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paskutinės minutės laukimas

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė teigė, kad vakar mokyklų administracijos iš Nacionalinės švietimo agentūros gavo pavedimą pildyti duomenis apie tikrąjį streikuojančių mokytojų skaičių.

„Mokyklose dar nėra žinoma, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas streiko metu. Buvo kalba, kad streikuojantys mokytojai keisis – vieną dieną streikuos vieni, o kiti dirbs“, – sakė V. Bubliauskienė.

Gali atsitikti, kad streikas bus atšauktas paskutinę minutę, jei iki šiandienos 17 valandos pedagogų atstovai susitars su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl iškeltų reikalavimų.

Įspėjimas – dvi valandos

Šalies mastu dviejų valandų įspėjamasis streikas Lietuvos mokyklose ir darželiuose numatytas rugsėjo 15 d., penktadienį, iš pat ryto.

Vaikai į pamokas ateiti ar į ikimokyklines įstaigas atvykti turės vėliau.

O rugsėjo 29-ąją turėtų prasidėti neterminuotas mokytojų streikas.

Kaip, kas ir kuriose mokyklose streikuos, sprendimus priims mokytojų profesinės sąjungos.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė teigė, jog šių priemonių mokytojai priversti imtis dėl to, kad dabartinė Vyriausybė ignoruoja savo pačios duotus pažadus pedagogams.

„Tie įsipareigojimai buvo suformuluoti ir patvirtinti dar šio Seimo kadencijos pradžioje. Vyriausybei iki kitų rinkimų liko dirbti vieneri metai, bet mes matome, kad jos programa lieka tik pažadais. Nuo sausio iki gegužės profesinė sąjunga bandė atnaujinti susitarimą, komunikuodama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tačiau be rezultatų, todėl priėmėme sprendimą pradėti streiką“, – L. Juknienė paaiškino, kodėl tenka griebtis protesto akcijos.

Laima Juknienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Reikia milijardo eurų

Pastarąjį kartą mokytojų streikas, kai netgi buvo „okupuotos“ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patalpos, vyko 2018 m. lapkritį.

Po jo mokytojams pavyko susitarti su Vyriausybe, kad iki 2024-ųjų vidutinis pedagogo mėnesio atlyginimas turi siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Anot L. Juknienės, šie skaičiai ne iš piršto laužti, tai buvo paskaičiuota Lietuvos banko specialistų.

„Iki šiol didintas algas „suvalgė“ infliacija, ir mokytojų atlyginimai labai sumažėjo, lyginant su šiuo metu esamu vidutiniu darbo užmokesčiu. Ir kai ministerija skelbia, kad dabar vidutinis mokytojo atlyginimas per mėnesį yra 1,2–1,3 tūkst. eurų į rankas, kelia nuostabą, nes realiai algos nesiekia nė tūkstančio. Be to, pedagogų trūksta. Mokytojai dirba milžiniškais krūviais, kartais net pusantro etato, jei jie dirbtų vienu etatu, tai ir tiek neuždirbtų“, – tvirtino Klaipėdos pedagogų susivienijimo profsąjungos vadovė.

L. Juknienės teigimu, Vyriausybė, pagal susitarimą, pasiektą po 2018-ųjų streiko, nuo šių metų rugsėjo 1 d. turėtų rasti lėšų mokytojų atlyginimus padidinti 20 proc., o nuo 2024 m. pradžios – dar 30 proc.

Valstybėje visada būna tų pinigų, tik juos reikia racionaliai paskirstyti.

Paskaičiuota, kad visos Lietuvos mokytojų algų padidinimui reikėtų per 1 mlrd. eurų.

„Suprantu, kad suma labai didelė, bet valstybėje visada būna tų pinigų, tik juos reikia racionaliai paskirstyti. Turiu duomenų, kad kai kuriose Europos šalyse mokytojams 2021–2022 m., kai buvo labai didelė infliacija, vyriausybės paskaičiavo ir metų pabaigoje jiems grąžino tas infliacijos sunaikintas lėšas. Pas mus to nebuvo. Tad ką reiškė tas algos padidinimas 10 proc., kai infliacija siekė dukart tiek?“ – kalbėjo L. Juknienė.

Protestas – neišvengiamas?

Mokytojams rūpi ne tik atlyginimų didinimas, bet ir jų darbo sąlygų gerinimas.

Vienas svarbiausių akcentų – moksleivių skaičiaus klasėse mažinimas.

„Juk su tuo susijęs ir ugdymo procesas. Vyriausybė įsipareigojo kiekvienam vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo. Pagal pastarųjų metų mokyklų reitingų rezultatus, egzaminus geriausiai laiko privačių mokyklų moksleiviai. Taip yra todėl, kad mokytojai ten dirba su daug mažesnėmis klasėmis ir ugdymo procesas yra daug kokybiškesnis“, – įsitikinusi L. Juknienė.

Panašu, kad Vyriausybei su profesinėmis sąjungomis susitarti dėl atlyginimų pakėlimo iki rugsėjo vidurio nepavyks, tad visuotinis pedagogų streikas neišvengiamas.

Profsąjungos vadovė teigė, kad Klaipėdoje yra tik pavienės mokyklos, kuriose nėra pedagogų profesinių sąjungų.

Kas, kaip ir kada streikuos, bus tariamasi pirmadienį. Kiekviena įstaiga dėl streiko apsispręs savarankiškai.

„Norime parodyti Lietuvos visuomenei, kad mes tik reikalaujame Vyriausybės priimtų nuostatų vykdymo“, – pabrėžė L. Juknienė.

Jokia naujiena, kad suomių ugdymo sistema yra viena pažangiausių pasaulyje.

Iš arčiau su ja susipažinti turėjo galimybę ir grupė Vytauto Didžiojo gimnazijos (VDG) pedagogų.

Intensyvi 7 dienų programa leido susipažinti su pagrindiniais ugdymo principais, o vizitai į įvairias Helsinkio ir Tamperės mokyklas įtikino, kad sistema veikia.

"Akivaizdu, kad Suomijoje švietimas yra prioritetinė bet kurios vyriausybės sritis. Centralizuotas mokyklų bazės stiprinimas, demokratinis valdymo modelis, pasitikėjimas, pagarba ir vienodi standartai visose be išimties ugdymo įstaigose padeda įgyvendinti keliamus tikslus. Nepaisant gyvenamosios vietos, kiekvienas mokytojas ir kiekvienas mokinys turi absoliučiai lygias galimybes. Šios sąlygos panaikina atskirtį tarp regionų", – įžvalgomis dalijosi VDG anglų kalbos mokytoja Rita Kisielienė.

Lietuvos mokyklos taip pat yra labai gerai aprūpintos, jose dirbantys pedagogai yra išsilavinę, turi reikiamas kompetencijas ir įgūdžius, o mokiniai, bent jau motyvuota jų dalis, demonstruoja aukštus pasiekimų rezultatus.

"Natūralu, kad kyla klausimas, kas pas mus yra ne taip? Peršasi išvada – pernelyg mažai mokinių pas mus renkasi profesines mokyklas. Suomijoje šiai krypčiai pirmenybę teikia apie 50 procentų visų pagrindinį ugdymą baigusių moksleivių. Baigiamosios klasės Suomijoje yra populiarios tarp universitetines studijas besirenkančių abiturientų", – pastebėjo R.Kisielienė.

Veikiausiai ši tendencija yra vienas svarbiausių komponentų, lemiančių akademinę sėkmę.

"O dabar įsivaizduokime daugumos Lietuvos gimnazijų paveikslą: vyresnieji mokiniai ateina mokytis, bendradarbiauti ir kūrybiškai spręsti problemas. Ar tuomet liktų vietos pykčiui ir nusivylimui, kad mokytis nesiseka, nuobodu ir beprasmiška? Kai žmonių grupė, turinti bendrą tikslą, susiduria su didžiausiais iššūkiais, ją anksčiau ar vėliau aplanko sėkmė", – po viešnagės suomių mokyklose reziumavo gimnazijos mokytoja.

Klaipėdos mokyklose dirba 1 632 (pernai – 1 670) bendrojo ugdymo mokytojai, o su ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo pedagogais jų skaičius siekia apie 3 tūkst.

Beveik kas dešimtas – pensinio amžiaus.

Pernai prieš rugsėjo pradžią stigo daug specialistų tiek nuolatiniam, tiek laikinam darbui mokyklose. Labai panaši situacija ir šiemet.

„Dabar penkios mokyklos ieško matematikų, keturios – lietuvių kalbos mokytojų. Prognozuojamas ir pradinių klasių mokytojų trūkumas. Tad, belaukiant naujųjų mokslo metų, prognozės nelabai džiuginančios“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė.

Ši situacija kartojasi jau antrus metus iš eilės, nes dauguma garbaus amžiaus uostamiesčio pedagogų pasinaudoja pasiūlymu gauti kompensacijas už pusę metų ir traukiasi į užtarnautą poilsį.

„Šiemet į pensiją pareiškė norą išeiti 89 pedagogai, iš kurių 85 įgijo teisę į senatvės pensiją. Bendras išeitinių kompensacijų poreikis – 638,3 tūkst. eurų. Iš jų valstybės biudžeto lėšų turėjome gauti 452,2 tūkst. eurų, savivaldybės dalis yra 30 proc. lėšų nuo viso poreikio. Savivaldybė jau skyrė tuos pinigus. Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gavome tik 71,9 tūkst. eurų. Kol kas kompensacijoms trūksta 380 tūkst. eurų, kad galėtų tie žmonės išeiti į pensiją“, – dėstė savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Jolanta Ceplienė.

Pernai 71 pensinio amžiaus pedagogas nutraukė darbo sutartį ir nusprendė išeiti į pensiją, iš jų 20 – pradinių klasių, 8 – dirbantys pagal priešmokyklinio ugdymo programas, 49 – kitų dalykų pedagogai.

Dėl garbaus amžiaus mokytojų pasitraukimo į užtarnautą poilsį specialistų trūkumo pernai esą nepasijautė – buvo perskirstytas darbo krūvis. Manoma, kad taip pat bus ir šiemet, todėl teigiama, kad drastiškas pedagogų trūkumas neturėtų būti jaučiamas.

Visų dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis Klaipėdos mokyklose yra 51 metai.

Klaipėdoje yra apie 3 tūkst. švietimo darbuotojų, artimiausiu metu bus paskiepyta tik labai nedidelė jų dalis.

„Kol kas šiame etape bus skiepijami tik tie mokytojai, kurie turi tiesioginį kontaktą su vaikais. O jų nėra labai daug“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė.

Antradienio duomenimis, skiepytis sutiko 139 Klaipėdos pedagogai, šiuo metu tiesiogiai dirbantys su moksleiviais. Norinčių skiepytis  sąrašai pildomi toliau.

Iki šiandienos 14 val. turi būti pateikti pradinių klasių mokytojų, kurie pareiškė norą pasiskiepyti nuo koronaviruso, sąrašai.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė teigė, kad po šios grupės mokytojų vakcinavimo planuojama pradėti skiepyti garbaus amžiaus gyventojus, iš pradžių vyresnius nei 80 m., paskui – vyresnius nei 65 m. amžiaus asmenis.

Tada žadama skiepyti pareigūnus, karius ir žvalgybos darbuotojus.

„Bet negalime garantuoti, kad taip ir bus. Kartais sveikatos apsaugos ministras per savaitę po vieną ar net kelis kartus pakeičia teisės aktą dėl vakcinuojamų asmenų prioritetinių grupių“, – teigė R.Perminienė.

Kada bus skiepijami likę švietimo įstaigų darbuotojai, neaišku.

„Tarp pirmojo ir antrojo skiepo mažiausia trukmė – 21 d., po to jau galima skiepyti antrą dozę. Po antrojo skiepo, kad imunitetas visai susiformuotų, reikia apie dviejų savaičių. Kai bus paskiepyti pedagogai, teoriškai bus galima kalbėti ir apie vaikų sugrąžinimą į mokyklas. Bet tai spręs Vyriausybė“, – kalbėjo R.Perminienė.

Pradėjus vakcinaciją, pirmiausia buvo paskiepyti medicinos įstaigų darbuotojai, paskui socialiniai darbuotojai. Vaistinių darbuotojai Klaipėdoje baigti skiepyti praėjusį penktadienį.