„Tos opozicijos koordinacinė tarybos nebėra. Jos nariai yra arba buvo kalėjime, buvo išsiųsti arba pabėgo iš šalies. Yra nauja taryba, jos narių vardai dėl jų pačių saugumo laikomi paslaptyje. Bendraujama per socialinius tinklus“, - sakė S. Aleksijevič. Išsamesnių detalių apie tai rašytoja nepateikė.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Oficialiais duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų, o opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.

Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Manifestacijos tęsiasi iki šiol. Daugelis opozicijos lyderių, bijodami persekiojimo, išvyko į užsienį.

„Mus, aišku, neramina, pavyzdžiui, vakar Europos Sąjungos išsakytas pareiškimas, kad Koordinacinei tarybai skiriama 53 mln. [eurų] ir kad mes juos skirstysime. Šis momentas labai keistas – mes apie tai sužinojome iš žiniasklaidos... Labai nustebome. Kaip tik tokie Europos Sąjungos pareiškimai yra naudingi Lukašenkai“, – Rusijos radijui „Echo Moskvy“ sakė M. Kalesnikava.

Ji išreiškė viltį, kad Bendrijos atstovai pateiks paaiškinimų dėl šios padėties. „Nes tai, be abejo, mums yra spąstai“, – kalbėjo opozicionierė.

„Mums keliama baudžiamoji byla; mums kalba apie kitų valstybių kišimąsi – ir staiga ES mums sako: duosime jums 53 milijonus. Žinoma, mes jų niekada neprašėme ir neturėsime jokių reikalų“, – sakė M. Kalesnikova.

Mums keliama baudžiamoji byla; mums kalba apie kitų valstybių kišimąsi – ir staiga ES mums sako: duosime jums 53 milijonus. Žinoma, mes jų niekada neprašėme ir neturėsime jokių reikalų.

Ketvirtadienį per ES užsienio reikalų ministrų neformalų susitikimą  kaimynystės ir plėtros eurokomisaras Oliveris Varhelyi (Olivėris Varhejis) žurnalistams sakė, kad „ES mobilizuos 53 mln. eurų pagalbą Baltarusijos žmonėms“.

„Siekdami tai dar labiau paspartinti ir užtikrinti, kad lėšos atitektų žmonėms, esame pasiruošę svarstyti [galimybę] įtraukti į šių lėšų [skirstymo] įgyvendinimą Nacionalinę koordinacinę tarybą. Tai yra žinia, kurią šiandien nešu užsienio ministrams, ir tikiuosi, kad galėsime dėl to susitarti“, – pridūrė jis.

ES komisaras sakė, kad šios lėšos galės būti surinktos „labai, labai greitai“ ir kad „dalis šių lėšų jau prieinamos, kitoms [surinkti] reikės truputį daugiau laiko.“

Anksčiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon del Lajen) irgi kalbėjo, kad Bendrija ruošiasi suteikti materialinę pagalbą taikiam valdžios perdavimui Baltarusijoje ir kad bus skirta lėšų šios šalies gyventojų poreikiams.

„Svarbu, kad nebebūtų skiriama lėšų valdžiai ir kad būtų suteikta galimybė jomis pasinaudoti pažeidžiamiausiems žmonėms ir pilietinei visuomenei“, – Речь идет о том, чтобы больше не выделять фонды властям, а дать воспользоваться ими наиболее уязвимым людям и гражданскому обществу", – per spaudos konferenciją po Bendrijos diplomatijos vadovų pasitarimo Baltarusijos klausimu sakė U. von der Leyen.

„Europos Komisija papildomai mobilizuoja 53 mln. eurų siekdama palaikyti Baltarusijos gyventojus šiuo itin sunkiu metu“, – pridūrė ji ir nurodė, kad 2 mln. eurų ketinama skirti padėti „represijų ir nepriimtino valstybės smurto aukoms“, 1 mln. eurų – pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai paremti, taip pat 50 mln. eurų – šalies sveikatos sektoriui, kovojančiam su koronaviruso pandemija, mažajam ir vidutiniam verslui, pažeidžiamoms grupėms ir socialinėms tarnyboms.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) savo ruožtu sakė, kad ES artimiausiu laiku įves sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus ir rinkimų klastojimą.

Baltarusijoje jau daugiau kaip savaitę vyksta masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatus. Oficialiai rinkimų nugalėtoju buvo paskelbtas dabartinis prezidentas A. Lukašenka, kuris šiame poste dirba nuo 1994 metų. Pagal CRK patvirtintus skaičius, A. Lukašenka gavo 80,1 proc., o jo pagrindinė varžovė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc. balsų.

Opozicija tvirtina, kad rezultatai buvo suklastoti, šalyje kilo masiniai protestai, kurie tęsiasi iki šiol. Milicija žiauriai ėmėsi malšinti protestus ir per pirmas keturias dienas suėmė beveik 7 tūkstančius demonstrantų, šimtus jų sužeidė guminėmis kulkomis, garsinėmis granatomis ir guminėmis lazdomis.

„Kadangi Koordinacinė taryba laikosi nesikišimo į Baltarusijos vidaus reikalus politikos, mes prašome visų užsienio partnerių susilaikyti nuo pareiškimų apie atstovavimą baltarusių tautos interesams, apie pagalbos teikimą Koordinacinei tarybai ir t.t.“, – sakoma ketvirtadienį išplatintame tarybos pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad taryba „nepriima jokios užsienio pagalbos ir nedalyvaus jos paskirstyme nei tiesiogiai, nei netiesiogiai“.

Pareiškime taip pat primenama, kad taryba nesiekia gauti valdžią, pakeisti konstitucinę tvarką ar užsienio politikos kursą, tačiau išsako savo poziciją ir dirba pagal įstatymus.

„Visi kaltinimai, kad Koordinacinė taryba naudojasi nekonstitucinėmis ir įstatymuose nenumatytomis priemonėmis yra melagingi, tai patvirtina jos programos dokumentai ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narių paaiškinimai“, – skelbiama pareiškime.

„Koordinacinė taryba vykdys tik tas funkcijas, kurios numatytos Reglamente. Koordinacinės tarybos tikslas – išreikšti Baltarusijos visuomenės poziciją. Tik vidinis dialogas gali būti sprendinys, siekiant išeiti iš politinės krizės“, – nurodė taryba.

Po rugpjūčio 9 dieną įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų prasidėjus masiniams protestams opozicijos kandidatės Sviatlanos Cichanouskajos šalininkai suformavo Koordinacinę tarybą, raginančią pradėti dialogą, kuriame taip pat būtų aptartas pakartotinių prezidento rinkimų organizavimas.

„Sviatlaną Aleksijevič kviečia trečiadienį 14 val. į Tyrimų komitetą kaip liudytoją baudžiamojoje byloje, kuri iškelta dėl Koordinacinės tarybos sudarymo“, – naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė Koordinacinės tarybos spaudos tarnyba.

S. Aleksijevič pateko į Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumą, tačiau dėl blogos savijautos iki šiol jos susirinkimuose nedalyvavo.

Spaudos tarnyba nurodė, kad rašytoja planuoja trečiadienį vykti į Baltarusijos tyrimų komitetą.

„Taip, Sviatlana planuoja eiti“, – patvirtino Koordinacinė taryba.

„Jie sulaikyti pagal administracinį procesą“, – sakė atstovė, kuri pridūrė negalinti nurodyti, pagal kokį straipsnį buvo inicijuotas administracinis procesas.

Anksčiau pirmadienį OMONas V. Kavalkovą ir S. Dyleuskį sulaikė Minsko traktorių gamyklos (MTZ) rajone.

„Preliminariai jiems surašomas protokolas dėl masinės nesankcionuotos akcijos organizavimo Minsko traktorių gamykloje. Greičiausiai jiems išrašys baudą“, – savo pranešime nurodė Koordinacinė taryba.

Baudžiamoji byla sulaikytiesiems nebuvo iškelta. „Kalbama apie administracinį procesą“, – patikslino Koordinacinė taryba.

Tarybos prezidiumo narys Pavelas Latuška savo ruožtu agentūrai sakė, kad V. Kavalkova ir S. Dyleuskis mitingo neorganizavo. „Jie atvyko prie MTZ todėl, kad darbininkai planavo patys surengti ten masinę akciją. Nei Volha, nei Siarhejus nėra susiję su šios akcijos organizavimu“, – sakė jis.

Autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais, išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Baltarusijos opozicija rinkimų laimėtoja pasiskelbusios ir į Lietuvą pasitraukusios Sviatlanos Cichanouskajos iniciatyva praeitą savaitę suformavo Koordinacinę tarybą valdžios perdavimui ir naujiems laisviems ir sąžiningiems rinkimams surengti.

Trečiadienį taryba suformavo savo prezidiumą, į kurį pateko Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, tarptautinio tarpininkavimo paslaugų bendrovės įkūrėja Lilija Vlasava, MTZ streiko komiteto pirmininkas S. Dyleuskis, teisininkas Maksimas Znakas, S. Cichanouskajos patikėtinė V. Kavalkova, prie rinkimų neprileisto kandidato Viktaro Babarykos štabo koordinatorė Maryja Kalesnikava ir buvęs Jankos Kupalos nacionalinio akademinio teatro generalinis direktorius P. Latuška.

Koordinacinėje taryboje dar yra apie 30 žmonių.

Anksčiau ketvirtadienį Baltarusijos generalinis prokuroras Aliaksandras Kaniukas pareiškė, kad Koordinacinė taryba, įkurta opozicijos pagrindinės kandidatės į prezidento postą S. Cichanouskajos iniciatyva, prieštarauja konstitucijai ir yra skirta „valdžiai užgrobti“. Už tokį nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

„Šios garantijos yra absoliučiai būtinos. Šiuo atveju yra svarbus mūsų kaimynių Rusijos ir ES vaidmuo – tai atitinka ir Maskvos, ir Briuselio interesus. Priešingu atveju, jeigu Koordinacinė taryba negaus saugumo garantijų, iškils žmonių pasitikėjimo klausimas“, – per spaudos konferenciją Minske po naujai įkurtos tarybos pirmojo posėdžio sakė jos narys Pavelas Latuška.

Pasak jo, Baltarusijos opozicija nusiteikusi kurti gerus kaimyniškus santykius tiek su Rusija, tiek su ES.

„Paskutinis Baltarusijos politikas bus tas, kas pastatys sieną tarp mūsų ir Rusijos. Bendradarbiavimas su Rusija – ekonominis, prekybinis – atitinka Baltarusijos pragmatiškus interesus, kaip ir bendradarbiavimas su Europos Sąjunga“, – sakė buvęs baltarusių kultūros ministras ir diplomatas A. Latuška.

„Esame suinteresuoti būti tvirtas tiltas, jungiantis Rusiją ir Vakarų Europą“, – pareiškė jis.

A. Latuška pabrėžė, kad Koordinacinė taryba laukia aiškios ES pozicijos dėl dabartinės padėties Baltarusijoje ir jos įvertinimo.

"[Reikalinga] tiksli, aiški, vienareikšmė pozicija. Jūs mus labai ilgai mokėte demokratijos principų, standartų, žmogaus teisių laikymosi. Taip atkakliai mus mokėte, kad, atrodo, išmokėte – tik, deja, ne valdžią, o žmones“, – kalbėjo jis.

„Reiškia, dabar – jums [tenka] vaidmuo, kad ir valdžia į tai atkreiptų dėmesį ir imtųsi konkrečių aiškių žingsnių“, – pridūrė A. Latuška.

Tuo metu Koordinacinės tarybos narė Maryja Kalesnikava sakė, kad Baltarusijos opozicija net ir atėjusi į valdžią neketina nutraukti tarptautinių susitarimų su šalimis partnerėmis, įskaitant Rusiją.

„Esame konstruktyviai nusiteikę visų Baltarusijos Respublikos užsienio partnerių atžvilgiu. Manome, kad visų esamų susitarimų turi būti laikomasi“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ji.

M. Kalesnikava pridūrė, kad opozicija taip pat neketina atsisakyti konstruktyvaus dialogo su Rusija.

„Mes iš savo pusės patvirtiname norą ir pasiruošimą kurti abiem pusėms naudingus santykius su visomis šalimis partnerėmis, be abejo, įskaitant Rusijos Federaciją“, – tvirtino ji.

Anksčiau antradienį A. Lukašenka apkaltino opoziciją, kad ji nori nutraukti sutartį su Rusija dėl sąjunginės valstybės, išvesti Minską iš Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) ir reikalauti Rusijos karinių objektų iškeldinimo iš Baltarusijos.

Po rugpjūčio 9-ąją įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos triuškinamai laimėjusiu buvo oficialiai paskelbtas A. Lukašenka, nors opozicija rezultatus laiko suklastotais, į Lietuvą pasitraukusios pagrindinės opozicijos kandidatės Sviatlanos Cichanouskajos štabas praeitą šeštadienį paskelbė pradėjęs valdžios perdavimo koordinavimo tarybos formavimą.

Pirmadienį buvo pranešta, kad prie Koordinacinės tarybos prisidėjo daugiau kaip 30 iškilių Baltarusijos visuomenės, verslo, kultūros ir politikos veikėjų, įskaitant Nobelio literatūros premijos laureatę Sviatlaną Aleksijevič.

„Jie mums primeta kitą pusę. Ir reikalauja nei daug, nei mažai – perduoti jiems valdžią. Taigi, mes tai vertiname vienareikšmiškai: tai yra mėginimas užgrobti valdžią su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis“, – per Valstybės saugumo tarybos pasitarimą sakė A. Lukašenka.

Baltarusijoje rugpjūčio 9-ąją įvykusius prezidento rinkimus, kaip oficialiai paskelbė režimui lojali Centrinė rinkimų komisija, triuškinamai laimėjo A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija laiko rinkimų rezultatus suklastotais, o jos šalininkai pastarosiomis dienomis rengė masinius protestus, neregėtus šalyje nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Anksčiau antradienį pagrindinės opozicijos kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos, šiuo metu pasitraukusios į Lietuvą, bendražygė Maryja Kalesnikava pranešė, kad Koordinacinė taryba susirinks į savo pirmąjį posėdį ir kad per jį rengiamasi suformuluoti reikalavimus valdžiai.

„Pirmasis tarybos posėdis planuojamas jau šiandien. Taip pat šiandien įvyks spaudos konferencija. Pirmojo posėdžio darbotvarkėje – tarybos, jos darbo principų formavimas, taip pat visuomenės reikalavimų valdžiai formulavimas“, – nurodė M. Kalesnikava.

„Iniciatyva įkurti tarybą kilo iš [neįregistruoto kandidato į prezidentus Viktaro] Babarykos ir Cichanouskajos štabų. Tačiau tai yra atvira struktūra. Mes siūlome prie jos prisijungti įvairių bendruomenių lyderiams – nuo darbininkų iki teatro direktorių“, – sakė M. Kalesnikava.

Ji pabrėžė, kad Koordinacinė taryba nėra politinė partija.

„Tai nėra partija. Tai yra pilietinė žmonių bendruomenė, kuri turi daryti įtaką taikiam valdžios perdavimui“, – nurodė ji.

Pirmadienį S. Cichanouskajos patikėtinė Volha Kavalkova sakė, kad prie opozicijos kuriamos kuriamos valdžios perdavimo koordinavimo tarybos prisidėjo iškilių šios šalies visuomenės, verslo, kultūros ir politikos veikėjų, įskaitant Nobelio literatūros premijos laureatę Sviatlaną Aleksijevič.

A. Lukašenka pagrasino imtis prieš šios tarybos narius „adekvačių priemonių“.

Noriu perspėti patekusius į šį štabą, kad imsimės adekvačių priemonių – tačiau vien tik pagal konstituciją ir įstatymą.

„Noriu perspėti patekusius į šį štabą, kad imsimės adekvačių priemonių – tačiau vien tik pagal konstituciją ir įstatymą. Turime pakankamai šių priemonių, kad atvėsintume kai kurias karštas galvas“, – perspėjo jis.

Autoritarinis lyderis pareiškė, kad tarybos narius motyvuoja jų asmeninės ambicijos ir nuoskaudos, o ne jų deklaruojamas siekis grąžinti Baltarusijai demokratiją.

"[Jie] – iš buvusių „prie lovio“, kaip juos vadina. Ten buvusieji, nuskriaustieji, kažkada pavaikščioję valdžioje – ir atvirai nesivaržantys nacistai“, – tvirtino A. Lukašenka.

Prezidentas pridūrė, kad dalyvaujantys protestuose prieš jo perrinkimą rugpjūčio 9-ąją vykusius rinkimus siekia „užliūliuoti valdžią“.

„Naujas elementas  – mėginimas užliūliuoti valdžią ir ypač jėgos struktūras: „Mes taikūs, geri, suprantat – mes nebenorime priešpriešos.“ Ir taip ir ne taip. Tai – širma. Pažvelgę už jos matote, kas dedasi“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Jis taip pat kaltino opoziciją antirusiškomis ir provakarietiškomis nuotaikomis, užmojais atsieti Baltarusiją nuo sąjungos su Rusija ir nuvesti šalį į Europos Sąjungą bei NATO.

S. Cichanouskajos patikėtinė V. Kavalkova pirmadienį nurodė, kad į Koordinacinę tarybą jau įtraukta daugiau kaip 30 žmonių.

Tarp jų yra pati V. Kavalkova ir S. Aleksijevič, žmogaus teisių centro „Viasna“ pirmininkas Alesis Bialiackis, Kinijos ir Baltarusijos pramonės parko „Velikij Kamen“ administracijos atstovas Alesis Duko, teisininkas Maksimas Znakas, prezidento posto siekusio Viktaro Babarykos kampanijos vadovė Maryja Kalesnikava, kino scenaristas ir režisierius Andrejus Kureičykas, pedagogas Jauhenas Liviantas, verslo grupės "А-100“ vadovas Aliaksandras Centeras, menininkas Vladzimiras Cesleras, ekonomisas Siarhejus Čalas, kultūrologė Julija Čarniauskaja ir kiti.

„Tai nereiškia, kad kitų pareiškimai atmesti – tebedyksta koordinacinės tarybos pagrindinio sąstato formavimas ir bus sukurtos platformos išplėsto sąstato darbui, darbo ir ekspertų grupėms“, – patikrino V. Kavalkova.