Bendras jų skaičius, pirmadienio duomenimis, viršijo 1700.

Ugdymo įstaigose užfiksuoti 1534 protrūkiai, tai yra beveik tris kartus daugiau nei praėjusios savaitės pradžioje.

Didžioji dalis – 88 proc. – jų registruoti mokyklose. Darželiuose ir lopšeliuose jie sudaro apie 11 proc. visų protrūkių. Aukštojo mokslo įstaigose ligos židinių neužfiksuota, profesinio ugdymo įstaigose – trys protrūkiai.

LNK reportažas:

Daugiausiai jų registruota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių apskrityse.

Anot NVSC, dauguma protrūkių (96 proc.) yra neskaitlingi, t. y. atvejų skaičius juose neviršija dešimties.

Tokį didelį protrūkių skaičių ugdymo įstaigose specialistai sieja su padidėjusiu sergamumu ir aktyviu mokinių testavimu ugdymo įstaigose.

Kitose veiklos srityse – gydymo, socialinės globos, gamybos, paslaugų, prekybos ir kt. – užsikrėtimų statistika svyruoja nežymiai. Tarp sričių, kur protrūkių skaičius išliko nepakitęs, paminėtinos prekybos, gamybos įmonės, mažesnis jų skaičius, palyginti su ankstesne savaite, užfiksuotas maisto pramonės, statybų, logistikos ir transporto srityse.

Protrūkiu laikomas staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Augant sergamumui, NVSC primena, kad izoliuotis privalo ne tik COVID-19 susirgę asmenys, bet ir kartu su jais gyvenantys asmenys bei asmenys, atvykę iš užsienio šalių, priskirtų raudonai ir pilkai zonai.

Didžioji dalis protrūkių užfiksuota pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Bendrai protrūkiai mokyklose sudaro 88 proc. visų, užfiksuotų šalyje, darželiuose – dar 11 procentų.

„Toks didelis protrūkių skaičius siejamas su padidėjusiu sergamumu ir aktyviu mokinių testavimu ugdymo įstaigose“, – BNS informavo NVSC.

Aukštojo mokslo įstaigose COVID-19 židinių neužfiksuota, profesinio ugdymo įstaigose nustatyti trys protrūkiai.

Daugiausiai protrūkių užfiksuota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių apskrityse.

96 proc. protrūkių yra neskaitlingi, t. y. atvejų skaičius juose neviršija 10. Protrūkiai, kuriuose nustatyta 20 ir daugiau atvejų, sudaro apie 0,8 procento.

Centras primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar ribotą teritoriją, kai nustatomi bent du susiję ligos atvejai.

„Epidemiologinė situacija ugdymo įstaigose yra tikrai stabili. Šiuo metu fiksuota 115 aktyvių, t. y. besitęsiančių, COVID-19 ligos protrūkių. Prieš mokinių atostogas tokių aktyvių protrūkių buvo fiksuota beveik 400“, – Eltai atsiųstame komentare teigia J. Petravičienė.

NVSC atstovė pažymi, kad ugdymo įstaigose fiksuojami protrūkiai nėra gausūs – apie 98 proc. jų yra tokie, kai fiksuota mažiau nei 10 susijusių pirminių atvejų.

„Vertinant pagal regionus, daugiausia protrūkių fiksuota Vilniaus ir Kauno apskrityse esančiose ugdymo įstaigose“, – sako J. Petravičienė.

„Aktyvių COVID-19 protrūkių, registruotų ugdymo įstaigose, praėjusią savaitę fiksuoti 475, prieš savaitę – 457, dar savaitę anksčiau – 455. Situacija, vertinant registruotus protrūkius, yra stabili, aktyvių protrūkių skaičius jau tris savaites išlieka panašus“, – Eltai teigė J. Petravičienė.

„Vertinant absoliučiais skaičiais, tiek protrūkių ugdymo įstaigose buvome registravę spalio pradžioje, o lyginant su tuo pakilimu, kurį fiksavome lapkričio pradžioje, tai šiuo metu aktyvių protrūkių stebime beveik 40 proc. mažiau“, – taip pat atkreipė dėmesį ji.

Pasak NVSC atstovės, kalbant apie protrūkių skaičių, tendencijos nesikeičia – beveik 98 proc. – protrūkių nėra gausūs, juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Gausių protrūkių, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršija 20, šiuo metu registruoti 4 (Marijampolės apskrityje).

„Liūto dalį protrūkių struktūroje, kaip ir laikotarpiais prieš tai, sudarė pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuotų aktyvių protrūkių dalis sumažėjo, lyginant su savaite prieš tai, ir siekė 14 proc.“, – sakė J. Petravičienė.

NVSC duomenimis, vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse.

„Situacija ugdymo įstaigose per savaitę, vertinant registruotus protrūkius, šiek tiek pablogėjo – jų registruota daugiau, tačiau palanki tendencija yra ta, kad absoliuti dauguma jų nėra skaitlingi, kaip ir ankstesniais laikotarpiais“, – Eltai teigė J. Petravičienė.

Aktyvių COVID-19 protrūkių, registruotų ugdymo įstaigose, praėjusią savaitę fiksuoti 455, savaitę prieš tai – 365. NVSC specialistės teigimu, vertinant absoliučiais skaičiais, panaši situacija ugdymo įstaigose paskutinį kartą buvo fiksuota spalio pradžioje.

J. Petravičienė informuoja, kad daugiausia protrūkių, kaip ir laikotarpiais prieš tai, registruota pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose, t. y. apie 85 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuoti aktyvūs protrūkiai sudarė beveik 15 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu registruotų aktyvių protrūkių.

„Kalbant apie protrūkių skaitlingumą, tendencijos nesikeičia – 96 proc. protrūkių nėra skaitlingi, juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Gausių protrūkių, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršija 20, šiuo metu registruoti keturi (Marijampolės apskrityje veikiančiose įstaigose)“, – atkreipė dėmesį ji.

Pasak NVSC specialistės, vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.

„Praėjusią savaitę stebimas aktyvių COVID-19 protrūkių, registruotų ugdymo įstaigose, augimas. Registruoti 365 aktyvūs protrūkiai, kai prieš savaitę jų buvo 250. Nors situacija, lyginant su pastarosiomis savaitėmis, kai pauzė ugdymo procese leido padėtį stabilizuoti ir tam tikrus įsiplieskusius židinius užgesinti, apsaugant sistemą nuo galimo perkaitimo, pablogėjo, tačiau epidemiologinės būtinybės svarstyti kitaip organizuoti ugdymo procesą šiuo metu tikrai nėra“, – Eltai sakė J. Petravičienė.

„Pats COVID-19 ligos atvejų augimas tarp vaikų ir protrūkių formavimasis, mokykloms atvėrus duris po atostogų, vis dar esant nepakankamai imunitetą šiai infekcijai turinčių žmonių, epidemiologų vertinimu, yra natūralus“, – teigė ji.

Pasak NVSC specialistės, daugiausia protrūkių, kaip ir laikotarpiais prieš tai, registruota pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose, t. y. apie 81 proc. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuoti aktyvūs protrūkiai sudarė beveik 19 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu registruotų aktyvių protrūkių.

„Kalbant apie protrūkių skaitlingumą, tendencijos nesikeičia – 95 proc. protrūkių nėra skaitlingi, juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Gausių protrūkių, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršija 20, šiuo metu registruoti du (Marijampolės apskrityje veikiančiose įstaigose)“, – sakė J. Petravičienė.

NVSC atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus ir Šiaulių apskrityse.