Negydymas baigiasi dantų netekimu

Dantenų ligos – vienos labiausiai paplitusių burnos ligų. Skaičiuojama, kad 8 iš 10 vyresnių nei 35 m. amžiaus žmonių turi vienokių ar kitokių dantenų problemų. Dar daugiau vyresnio amžiaus žmonių kamuoja sunki dantenų ligų forma – periodontitas. Juo serga daugiau kaip 95 proc. Lietuvos 65-mečių ir garbesnio amžiaus senjorų.

„Jie gali sirgti dantenų uždegimu, gali pasireikšti dantenų sunykimas, o periodontitas gali baigtis ir dantų netekimu. Tai yra infekcija, nors ir neužsikrečiame šia liga lyg virusu“, – teigia Lietuvos periodontologų draugijos pirmininkė, gydytoja periodontologė Jūratė Žekonienė.

Specialistė priduria, kad dantenų ligos labai paplitusios visame pasaulyje: „Jas galima lyginti su tokiomis ligomis kaip cukrinis diabetas ar kvėpavimo sistemos ligos. Dantenų ligos yra šeštos pagal dažnumą.“

Daugelis nežino, kad serga

Dantenų ligos – klastingos, mat daugelis sergančiųjų nepastebi simptomų arba yra linkę perspėjimo ženklų nepaisyti. J. Žekonienė pastebi, kad nors lengvąją ligos formą – gingivitą – pagydyti nesunku, dažniausia pacientai kreipiasi pagalbos ligai peržengus į sunkiąją stadiją.

„Bėda yra tokia, kad šios ligos nėra skausmingos. Pacientas dažnai nepastebi, kad dantenos šiek tiek paraudusios ar patinusios. Jeigu dantų valymo metu dantenos kraujuoja ar išspjaunama rožinių seilių, dažniausiai manoma, kad tai susiję su dantų šepetėliu – jis per šiurkštus ar per stipriai buvo valyti dantys. Tokiu atveju dantys valomi atsargiau, kad nekraujuotų, o į odontologą nesikreipiama. Jeigu pacientas rūko, kraujavimo gali iš vis nepastebėti. Kai nėra stipraus signalo, pavyzdžiui skausmo, žmogus neieško pagalbos ir nesupranta, kad tai yra problema“, – teigia specialistė.

Nesudėtingai pagydomas gingivitas ilgainiui virsta periodontitu, o metų metus ignoruojami negalavimai ženkliai padidina gydymo kaštus.

„Jeigu pacientas pradeda gydytis tik tada, kai liga jau pažengusi, jam neužteks vieno vizito pas odontologą, gali prireikti trijų ar keturių. Toks gydymas reikalauja specifinių žinių, o jo kaina gali išaugti daugiau nei dešimt kartų. Galiausiai – periodontito sukelti pokyčiai išlieka visą gyvenimą“ – teigia J. Žekonienė.

Kaip atpažinti simptomus?

JAV atlikti tyrimai rodo, kad net 70 procentų pacientų diagnozavus sunkios formos periodontitą teigia nežinoję, kad serga tokia liga. J. Žekonienė papildo, kad Lietuvoje atlikti tyrimai parodė tendenciją, jog dantenų ligos plačiai paplitusios tarp jaunimo: bemaž pusė 12-mečių turi susikaupusių akmenų ant dantų ar kenčia dėl dantenų uždegimo.

Net 70 procentų pacientų diagnozavus sunkios formos periodontitą teigia nežinoję, kad serga tokia liga.

„Dantenų ligomis gali sirgti bet kurio amžiaus pacientai. Gingivitu dažniausiai serga jaunesni žmonės, periodontitu – suaugusieji. Tačiau sunkia periodontito forma gali sirgti ir 20-mečiai, todėl negalima raminti savęs, kad jeigu esi jaunas – išvengsi periodontito“, – paaiškina J. Žekonienė.

Dantenų ligų vystymuisi galima užkirsti kelią, o geriausias būdas – tinkama burnos higiena ir reguliarūs apsilankymai pas odontologą. O kada reikia kreiptis į specialistą dėl dantenų būklės? Tai daryti rekomenduojama:

Pastebėjus dantenų paraudimą ar patinimą;

Pastebėjus dantenų kraujavimą ar išspjaunant rusvas seiles valantis dantis;

Esant nemaloniam burnos kvapui;

Dantis pailgėjęs ar pakeitęs savo vietą;

Padidėjus tarpams tarp dantų;

Pajutus, kad dantys juda.

Svarbi ir burnos sveikatos profilaktika. Tai galima užtikrinti keliais nesudėtingais žingsniais:

Valyti dantis mažiausiai du kartus per dieną, bent dvi minutes, naudojant rankinį ar elektrinį dantų šepetėlį;

Valyti tarpdančius tarpdančių šepetėliais ar dantų siūlu, jeigu tarpai tarp dantų yra per siauri tarpdančių šepetėliams;

Naudoti specialias dantų pastas ir (arba) burnos skalavimo skysčius, jei odontologas ar dantų higienistas tai rekomendavo.

Periodontitas turi įtakos kitoms ligoms

Specialistai pastebi, kad negydomos dantenų ligos gali turėti neigiamos įtakos kitoms ligoms, pavyzdžiui širdies ir kraujagyslių ligoms, lėtinėms inkstų ligoms, cukriniam diabetui ir kt.

„Tai nereiškia, kad turint periodontitą tikrai išsivystys ir cukrinis diabetas. Tačiau sergant šiomis abejomis ligomis, kontroliuoti cukrinį diabetą sunkiau, jo eiga ir gydymas taip pat pasunkėja. O štai gydant periodontitą, palengvėja ir cukrinio diabeto kontrolė. Šios ligos iš tiesų susijusios“, – teigia gydytoja periodontologė.

Kovo mėnesį, kai minima Pasaulinė burnos sveikatos diena, ypač daug dėmesio skiriama burnos sveikatai. Odontologijos specialistai primena, kad sveiki dantys padeda išsaugoti ir bendrą žmogaus sveikatą bei gerą savijautą.

Sveikatos specialistai sako, kad mūsų organizmas labai aiškiai išduoda, kada ir kokių konkrečiai vitaminų mums trūksta, tik svarbu mokėti laiku atpažinti perspėjančius ženklus.

Pasak šeimos gydytojos Daivos Makaravičienės, vienas pirmųjų ženklų, kad organizmui stinga vitaminų, yra dažnai kraujuojančios dantenos.

„Jei dantenos kraujuoja tik kartais – nieko tokio, gali būti, kad valantis dantis tiesiog mechaniškai pažeidžiate dantenas, tačiau jeigu kraujas pasirodo kasdien, reikėtų sunerimti – tai rodo vitamino C ir B12 trūkumą“, – pažymi gydytoja.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova priduria, jog kitas vitaminų trūkumo požymis, kurį lengva pastebėti – pakitusi odos būklė. „Oda išsausėja, gali atsirasti stipriai pleiskanojančių plotų, spuogų, sunerimti reikėtų ir pastebėjus dideles mėlynes ar neįprastus paraudimus“, – sako specialistė.

Simptomai – ne iš karto

Gydytoja D. Makaravičienė atkreipia dėmesį, jog pirmieji vitaminų trūkumo požymiai pasireiškia ne iš karto, organizmas ima siųsti signalus tik po 2-3 mėn. Tačiau patys simptomai jau leidžia atpažinti, kokio konkrečiai vitamino mums stinga.

„Jei trūksta vitamino A, gali sutrikti regėjimas, dažniau pasireiškia sausų akių sindromas, sunku matyti prieblandoje, sausėja oda. Vitaminas D atsakingas už kalcio sankaupas, todėl augant organizmui kaulai gali prarasti savo formą, o vyresniame amžiuje jie tampa trapūs ir greičiau lūžta“, – paaiškina gydytoja ir priduria, kad vitaminas C atsakingas už organizmo atsparumą ligoms, o B grupės vitaminų trūkumą galima atpažinti iš padidėjusio nervingumo, dirglumo, jaučiamo nuovargio.

Jeigu iš šviesios patalpos įėję į tamsią prisitaikote ne iš karto, bet prireikia 7-8 sekundžių, vadinasi, vitamino A turite nepakankamai.

Pasak vaistininkės R. Molotkovos, nustatyti kai kurių vitaminų trūkumą gali padėti ne tik organizmo stebėjimas, bet ir paprasti testai, kuriuos galima atlikti namuose. „Jeigu iš šviesios patalpos įėję į tamsią prisitaikote ne iš karto, bet prireikia 7-8 sekundžių, vadinasi, vitamino A turite nepakankamai“, – pavyzdį pateikia „Eurovaistinės“ specialistė.

Pildyti atsargas

Natūralu, jog po žiemos sezono organizmas būna šiek tiek nusilpęs, kadangi mažiau būname lauke, trūksta saulės šviesos, o kartu ir energijos bei geros nuotaikos. R. Molotkova sako, jog ankstyvą pavasarį, kai dar nėra šviežių vaisių ir daržovių, organizmą galima pastiprinti ir žolėmis.

„Kiaulpienių ir dilgėlių lapuose gausu C, A, B vitaminų, rūgštynėse slypi C, K, E ir B grupės vitaminai. Iš šių žolių galite gaminti salotas, sriubas, paskaninti vaisių kokteilius ar kitus patiekalus“, – išvardija vaistininkė.

Jeigu su maistu gaunamų vitaminų nepakanka ir naudojate papildus, svarbu prisiminti, jog pilnaverčiam jų įsisavinimui svarbus maistas, su kuriuo jie vartojami. Pavyzdžiui, vitaminų A, D, E, K įsisavinimui būtinos riebalinės medžiagos, pavyzdžiui, riešutai. Taip pat visus vitaminus geriausia vartoti kasdien tuo pačiu metu, o multivitaminų kompleksą reikėtų vartoti pirmoje dienos pusėje, po pusryčių. „Taip gaunama energijos visai dienai. Be to, vartojami vakare, jie trukdytų užmigti“, – paaiškina „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Ji primena, jog norint jaustis gerai ir sutikti pavasarį žvalesniems svarbi ir subalansuota mityba, reikėtų nepamiršti aktyvesnio gyvenimo būdo bei laikytis darbo bei poilsio režimo.