Lenkijos prezidentas „LGBT ideologiją“ yra prilyginęs komunizmui, o valdančiosios partijos lyderis gėjus yra pavadinęs „grėsme“ tradicinei šeimai.

Tačiau Varšuvos meras Rafalas Trzaskowski (Rafalas Tšaskovskis), priklausantis liberaliai opozicinei partijai, per kasmetinio Lygybės parado sostinėje atidarymą pažadėjo, kad LGBTQ bendruomenė „visada bus saugi“.

„Ir aš tikiuosi, kad jūs visi būsite saugūs Lenkijoje“, – sakė jis vėliavomis mojuojančiai miniai.

60-metis radijo technikas iš Krokuvos Michalas Niepielski (Michalas Niepielskis) naujienų agentūrai AFP sakė, kad jis su savo partneriu Lygybės parade dalyvauja jau 18 metų iš eilės ir mato teigiamus pokyčius Lenkijos „socialiniame klimate“.

„Per pirmąsias eitynes, į kurias čia atvykome, po eitynių turėjome paslėpti visus vaivorykštinius akcentus, kad nebūtume užpulti kur nors už miesto centro ribų. Dabar viskas visiškai kitaip“, – pridūrė jis.

Visgi J. Niepielski pripažino nerimaujantis, jog valdžios institucijos prieš rudenį vyksiančius rinkimus gali bandyti sustiprinti priešišką retoriką LGBTQ žmonių atžvilgiu, kad „mobilizuotų savo rinkėjus“.

„Tai kartojasi jau daugelį metų... Ir tai, žinoma, turi mums įtakos, nes nemalonu matyti politikus, vadinančius mus „iškrypėliais“, „ligoniais“, „grėsme lenkų šeimai“, – pridūrė jis.

„Galiu būti tiesiog toks, koks esu“

Lenkijoje tos pačios lyties asmenų sąjungos teisiškai nepripažįstamos nei santuokos, nei civilinės sąjungos forma. Taip pat yra kliūčių, su kuriomis susiduria translyčiai asmenys, siekiantys oficialiai įteisinti savo lyties pakeitimą.

„Norint teisiškai pakeisti lytį, reikia paduoti savo tėvus į teismą, o tai man atrodo tiesiog keista, nes tėvai nepadarė nieko blogo“, – agentūrai AFP sakė 24 metų Lyndonas Szromas (Lindonas Šromas).

Vertėjo iš Varšuvos nuomone, translyčių asmenų diskriminacija tuo nesibaigia.

„Jei aš esu translytis vyras, o mano partneris taip pat yra vyras, jei jam kas nors atsitiktų, negalėčiau jo aplankyti ligoninėje, nes techniškai nesu jo šeima“, – sakė L. Szromas.

„Mes negalime kartu paveldėti. Ir, žinote, pamirškite apie bet kokį įvaikinimą ar surogatinę motinystę.“

Tačiau kasmetinis paradas pirmiausia yra vienybės šventė, sakė jis.

„Tai akimirka, kai bent kartą galiu būti tiesiog toks, koks esu, ir žinoti, kad 100 proc. būsiu gerbiamas.“

2021-ųjų surašymo duomenys taip pat atskleidė, kad maždaug 1,5 mln. žmonių nurodė esantys neheteroseksualūs, tad LGBTQ bendruomenei priklauso 3,2 proc. 16 metų ir vyresnių žmonių.

Pirmą kartą į Anglijos ir Velso gyventojų surašymo duomenis buvo įtrauktas LGBTQ gyventojų skaičius, taip pat žmonių buvo klausiama apie lyties tapatybę.

Suaugusieji tokią informaciją pateikė savanoriškai.

Aktyvistų grupė „Stonewall“ pavadino šių duomenų paskelbimą „istoriniu žingsniu į priekį“ po ištisų dešimtmečių kampanijų ir šimtmečius trukusio LGBTQ žmonių „nematymo“ ir „nebuvimo nacionaliniame registre“.

Šios organizacijos vykdomoji direktorė Nancy Kelley (Nensi Keli) pridūrė, kad „pagaliau nutapytas tikslus įvairialypės „vaivorykštinės Britanijos“, kurioje dabar gyvename ir kurioje vis daugiau mūsų didžiuojasi būdami tokie, kokie esame, vaizdas“.

Nacionalinis statistikos biuras (ONS), kuris 2021 metų surašymo duomenis skelbia etapais, sakė, kad 262 000 žmonių nurodė, jog jų lyties tapatybė skiriasi nuo jų lyties, užregistruotos gimimo metu.

Tai sudaro 0,5 proc. 16 metų ir vyresnių gyventojų.

Apie 48 000 asmenų nurodė, kad yra translyčiai vyrai, tiek pat apklaustųjų sakė, kad yra translytės moterys, o dar 118 000 nepateikė išsamesnės informacijos.

Iš viso 30 000 žmonių nurodė esantys nebinarinės lyties tapatybės, o dar 18 000 žmonių sakė esantys kitokios lyties tapatybės.

Tarp atsakiusiųjų į klausimus apie seksualinę orientaciją 43,4 mln. žmonių, t. y. 89,4 proc. 16 metų ir vyresnių gyventojų, nurodė esantys heteroseksualūs.

Maždaug 748 tūkst. apklaustųjų save apibūdino kaip gėjus ar lesbietes, 624 tūkst. – kaip biseksualius asmenis, o 165 tūkst. pasirinko „kitą seksualinę orientaciją“.

ONS pažymėjo, kad į klausimą apie lyties tapatybę atsakė beveik 46 mln., t. y. 94 proc. 16 metų ir vyresnių gyventojų, o apie seksualinę orientaciją – maždaug 45 milijonai žmonių.

ONS direktorė Jen Woolford (Džen Vulford) teigė, kad pirmieji tokie surašymo duomenys padės politikos formavimui.

Jos teigimu, dabar sprendimus priimantys asmenys gali geriau „suprasti, kokio masto ir pobūdžio yra nepalankios sąlygos, su kuriomis žmonės gali susidurti švietimo, sveikatos, užimtumo ir būsto srityse“.

Dalyviai, nešini plakatais su šūkiais „Apsaugok savo šeimą ir savo kartą“, ragino uždrausti LGBTQ teises ginančias asociacijas, kurių akcijos pastaraisiais metais buvo uždraustos.

Daugelis protesto dalyvių, palaikančių prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) artimas asociacijas, buvo skaras ryšinčios moterys, kurios skandavo tokius šūkius kaip „Pasakyk „ne“ visuomenei be lyties“ ir „Tėvas + motina + kūdikis = šeima“.

Tradiciškai konservatyviame Faticho rajone jie susirinko į mitingą, kuriam anksčiau pritarė Turkijos transliavimo taryba, patvirtinusi vieną televizijos reklamą ir įvertinusi, kad toks renginys atitinka „viešąjį interesą“.

Šis vaizdo įrašas sukėlė audringą žmogaus teisių grupių protestą.

Stambulo „Pride“ organizatoriai paragino gubernatoriaus biurą uždrausti sekmadienio renginį, o valdžios institucijas – pašalinti vaizdo įrašą, teigdami, kad tiek renginys, tiek reklama yra kupini neapykantos.

LGBTQ teisių asociacija „ILGA Europe“ tviteryje parašė, kad yra labai susirūpinusi dėl smurto pavojaus.

„Turkijos valstybė turi laikytis savo konstitucinės pareigos apsaugoti visus savo piliečius nuo neapykantos ir smurto“, – sakoma jos pranešime.

Šio protesto oponentai socialinėje žiniasklaidoje išreiškė solidarumą su LGBTQ aktyvistais, rašydami tokias žinutes kaip „ne neapykantos eitynėms“.

Nors homoseksualumas Turkijoje dekriminalizuotas dar 1858 metais, didelė visuomenės dalis, įskaitant R. T. Erdogano valdančiąją Teisingumo ir plėtros partiją, jį smerkia, o tos pačios lyties asmenų porų santuokos nėra įteisintos.

Vienas turkų ministras yra pavadinęs homoseksualius žmones „išprotėjusiais“.

Praėjusiais metais vyriausybė atsisakė Stambulo konvencijos dėl moterų teisių apsaugos, teigdama, kad ji esą skatina homoseksualumą ir kelia grėsmę tradicinei šeimos struktūrai.

Nors visą šiuolaikinės Turkijos Respublikos gyvavimo laikotarpį homoseksualumas yra legalus, „Pride“ eitynės Stambule uždraustos nuo 2014 metų, kai į vieną didžiausių LGBTQ bendruomenės renginių musulmonų daugumos gyvenamame regione susirinko dešimtys tūkstančių dalyvių.

Šį birželį Turkijos policija per uždraustas eitynes „Pride“ Stambule sulaikė apie 400 žmonių, bet vėliau jie buvo paleisti.

Dalyvių skaičių Vokietijos sostinės policija pateikė šeštadienį po pietų, nurodydama, kad iki vakaro jis gali išaugti.

Berlyno mero pavaduotojas Klausas Ledereris atidarymo kalboje sakė, kad šis miestas privalo būti „saugus prieglobstis“ LGBTQ žmonėms, patiriantiems persekiojimą savo šalyse.

„Visoms šalims, kur būti queer vis dar yra... nusikaltimas, Berlynas privalo būti laisvės miestas“, – sakė jis.

Vokietijos politinės institucijos pademonstravo paramą LGBTQ bendruomenei. Pirmą kartą Vokietijos Bundestagas ir kanclerio įstaiga šia proga iškėlė vaivorykštės spalvų vėliavas.

Šeštadienio paradas buvo pirmas nuo pandemijos pradžios, vykęs be didelių suvaržymų.

Pernai parade, kuriame dalyvavo maždaug 65 tūkst. žmonių, buvo reikalaujama laikytis socialinio atstumo, draustas alkoholis. 2020-aisiais paradas dėl pandemijos buvo visiškai atšauktas.

Antradienį minint Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną (IDAHOBIT) ir švenčiant „Baltic Pride 2022“ renginį, 20 užsienio ambasadorių išplatino pareiškimą, pabrėžiantį, jog „žmogaus teisės yra visuotinės“ ir kad kiekvienas asmuo „turi teisę jomis naudotis laisvai, vienodai, atvirai, be diskriminacijos ar baimės“.

„Todėl reiškiame paramą Lietuvos LGBTIQ+ bendruomenės nariams, nes jie siekia įtraukties ir pripažinimo, kad šeima turi daugelį įvairių formų. Tvirtai laikomės demokratinių vertybių, kad kiekvienas žmogus turi teisę į orumą ir lygybę, nepriklausomai nuo to, kas jis yra, kur gyvena ir ką myli“, – teigiama pareiškime.

Tvirtai laikomės demokratinių vertybių, kad kiekvienas žmogus turi teisę į orumą ir lygybę, nepriklausomai nuo to, kas jis yra, kur gyvena ir ką myli.

Jį pasirašė Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Australijos, Kanados ir kitų šalių ambasadoriai.

Diplomatai taip pat patvirtina įsipareigojimą remti ir LGBTIQ+ asmenų žmogaus teises, įskaitant atvykstančiuosius iš  kaimyninių Rusijos ir Baltarusijos, kur, pasak pareiškimo, šios bendruomenės atstovai ir organizacijos yra vieni iš dažniausiai patiriančių represinių režimų priekabiavimą ir smurtą.

„Be to, šie priverstiniai žmonių persikėlimai rodo, kad dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos agresijos prieš Ukrainą dėmesio centre atsidūrė ir nuo karo nukentėję LGBTIQ+ asmenys“, – teigia diplomatai.

Taip pat dėkojama IDAHOBIT ir „Baltic Pride 2022“ renginių organizatoriams ir savanoriams bei  „visiems, kurie dirba ginant LGBTIQ+ asmenų teises Lietuvoje ir už jos ribų“.

Tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai pirmadienį pristatė projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas. Teikiamu projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.

Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.

Valstybės departamentas pranešė išdavęs pirmą pasą, kur nurodoma „X“ lytis. Toks žymėjimas pasuose ir amerikiečių gimimo liudijimuose užsienyje turėtų būti plačiai prieinamas jau nuo 2022 metų pradžios.

„Šio paso išdavimo proga noriu pakartoti Valstybės departamento įsipareigojimą skatinti laisvę, orumą ir lygybę visų žmonių, įskaitant LGBTQI+ asmenis“, – nurodė departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas) savo pareiškime.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) birželį pažadėjo imtis šio klausimo, tačiau sakė, kad pirmiausia reikės įveikti technines kliūtis.

Vadovaujant A. Blinkenui Valstybės departamentas taip pat leido JAV pasą turintiems asmenims patiems pasirinkti, kurią lytį nori nurodyti pase.

Anksčiau amerikiečiai, norintys pakeisti savo lyties žymėjimą pase, turėdavo pateikti atitinkamą medicininį pažymėjimą.

Londone įsikūrusios advokatų grupės „Employers Network for Equality and Inclusion“ duomenimis, galimybę lytį žymėti  „X“ arba „kita“ numato dar mažiausiai 11 pasaulio valstybių.

Tarp tokių šalių yra Kanada, Vokietija ir Argentina, o taip pat Indija, Nepalas ir Pakistanas, kur išlikusi  Pietų Azijoje gyvavusi istorinė hidžros (hijra) – nei su vyrais, nei su moterimis netapatinamų trečios lyties asmenų – samprata.

Valstybės departamento pranešimas pasirodė Interseksualų dienos minėjimo savaitę, žadant palaikyti diskriminaciją dėl lytinės tapatybės išgyvenančius asmenis.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pažadėjo, kad LGBTQ bendruomenės teisių gynimas bus vienas svarbiausių jo administracijos prioritetų.

Tai didelis pasikeitimas po ankstesnės Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos laikų. A. Blinkeno pirmtakas Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) buvo uždraudęs JAV ambasadoms kelti vaivorykštės spalvų vėliavas.

Centrinio statistikos biuro pareigūnai nuo praėjusio šeštadienio lankosi 30 mln. gyventojų turinčios šalies žmonių namuose, leisdami respondentams nurodyti vyrišką, moterišką arba „kitą“ lytį.

Nepale galiojantys homoseksualius ir translyčius asmenis ginantys įstatymai yra vieni pažangiausių Pietų Azijoje. 2007 metais įvykdytos istorinės reformos uždraudė diskriminaciją lyties arba lytinės orientacijos pagrindu.

Trečioji lyties kategorija pilietybės dokumentuose atsirado 2013 metais, o dar po dvejų metų Nepalas pradėjo išduoti pasus su „kitos“ lyties kategorija.

Tačiau Nepalo gėjai, translyčiai ir žmogaus  teisių aktyvistai teigia, kad LGTBQ bendruomenė, kuriai priklauso maždaug 900 tūkst. žmonių, vis dar susiduria su diskriminacija, ypač darbo, sveikatos ir švietimo srityse.

LGBTQ aktyvistai sako, kad dėl statistinių duomenų trūkumo jie negali pasinaudoti jiems priklausančiomis privilegijomis.

„Kai po surašymo atsiras duomenys, galėsime naudotis jais kaip įrodymu kovodami už savo teises. Galime kelti reikalavimus, atsižvelgiant į mūsų sudaromą dalį visoje populiacijoje“, – sakė LGBTQ teisių gynėjų grupės „Blue Diamond Society“ pirmininkas Pinky Gurung (Pinki Gurung).

Tačiau iš daugiau nei 70 surašymo klausimyno klausimų tik vienas yra susijęs su respondento lytimi, todėl kritikai sako, kad surašymo rezultatai bus riboti.

Translytė aktyvistė Rukshana Kapali (Rukšana Kapali), pateikusi skundą Aukščiausiajam Teismui dėl apklausos metodikos, sakė, kad šis surašymas yra „problematiškas“ ir „negali atspindėti tikrų duomenų apie LGBTQ bendruomenę Nepale“.

Teisių gynėjų teigimu, LGBTQ asmenys praeityje bijodavo save identifikuoti, tačiau dabar jie yra raginami būti atviresni.

„Skaičiuojame gyventojus įtraukę „kita“ kategoriją, vykdydami savo įsipareigojimus siekti lyčių lygybės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Statistikos biuro gyventojų surašymo skyriaus direktorius Dhundi Rajas Lamichhane (Dhundi Radžas Lamičhanė).

„Šįkart mes bendradarbiavome su LGBTQ organizacijų nariais ir tikimės paskelbti labiau reprezentatyvius duomenis“, – pridūrė jis.

„Aš būčiau jo nepasirašęs dėl to, kad jame buvo beveik suniveliuoti santuokos ir partnerystės apibrėžimai, kitaip tariant, tas apibrėžimas, kuris buvo patektas tenai, iš esmės yra beveik prilygstantis santuokai“, – per metinę spaudos konferenciją trečiadienį sakė prezidentas.

Seimas pavasarį dviejų balsų persvara atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Iniciatoriai žada grąžintą tobulinti įstatymą vėl teikti rudenį.

Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Prezidentas pastaruoju metu buvo sulaukęs liberaliųjų politinių jėgų ir visuomenininkų kritikos dėl pozicijos LGBTQ bendruomenės atžvilgiu – kreipimosi į „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyvius, jo patarėjo Povilo Mačiulio padėkos iniciatyvos organizatoriams, nepasirašyto dalies Europos Sąjungos šalių lyderių laiško dėl LGBTQ bendruomenės teisių.

Spaudos konferencijoje G. Nausėda teigė, jog turi būti sudaryta galimybę įteisinti vienos lyties porų santykius, bet dabar jis matantis dvi priešingas kryptis, kurias reikia suartinti, nes tai esąs „vienintelis kelias į sprendimą“.

„Šiandien matau dvi priešingas sroves, vieni mėgina kaip tik labiau atitolinti šias grupes, demonizuoja vienas visuomenės grupes, kurios pateikia vienas vertybes, pateikia kaip nuskriaustąsias ir pažemintąsias kitas visuomenės grupes, bet užmegzti kontakto ir pradėti diskusijos šitai nepasitarnaus“, – sakė šalies vadovas.

„Mes mėginame kalbėtis su žmonėmis, išgirsti jų nuomones ir pamėginti tiltelius tarp skirtingų visuomenės grupių megzti, nes tai yra vienintelis kelias į sprendimą. Mes esame ne kartą sakę, kad teisiškai sureguliuokime vienos lyties asmenų bendrą gyvenimą ir padarykime tai oriai, kaip nepriklausoma valstybė, atsižvelgdami į savo situaciją“, – pridūrė prezidentas.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

LGBTQ bendruomenės rengiami „Pride“ renginiai vis dar labai prieštaringai vertinami konservatyviame Sakartvele, kur įtakinga Ortodoksų Bažnyčia anksčiau konfliktavo su provakarietiškomis vyriausybėmis dėl progresyvių socialinių klausimų.

Pirmadienį LGBTQ aktyvistai atšaukė planuotas „Pride“ eitynes, premjerui pasmerkus renginį, o radikaliai nusiteikusiems LGBT priešininkams užpuolus aktyvistus bei žurnalistus ir susirėmus su policija.

Šimtai LGBTQ priešininkų, įskaitant aktyvistus iš mažos prorusiškos partijos, pašalino prie parlamento iškeltą Europos Sąjungos vėliavą ir puolė dešimtis žurnalistų, rengusių reportažus apie įvykius. Pranešama, kad daug jų atsidūrė ligoninėje dėl sumušimų ir kaulų lūžių.

Antradienį vakare keli tūkstančiai demonstrantų susirinko prie parlamento pasmerkti smurto, taip pat sulaukusio JAV ir Europos Sąjungos pasmerkimo.

Daug tylios demonstracijos dalyvių mojavo ES ir vaivorykštės spalvų vėliavomis.

Šioje šalyje negalime toleruoti jokių smurto prieš mažumas apraiškų.

„Šioje šalyje negalime toleruoti jokių smurto prieš mažumas apraiškų, – naujienų agentūrai AFP sakė 48 metų demonstrantė, meno istorikė Lili Čumburidzė. – Homofobijai nėra vietos XXI amžiuje.“

Demonstracijoje dalyvavęs 20 metų studentas Laša Bigvava sakė: „Esame čia pasakyti vyriausybei, kad žmogaus teisės turi būti užtikrintos visiems.“

Policija aptvėrė rajoną, kad apsaugotų demonstrantus nuo maždaug 200 LGBTQ priešininkų, netoliese surengusių atsakomąją demonstraciją ir pabandžiusių prasiveržti pro policijos užtvaras.

Trečiadienį Sakartvelo vidaus reikalų ministerija pranešė, kad policija sulaikė 100 žmonių, kai protesto akcija „prarado taikų pobūdį“.

Premjeras Iraklis Garibašvilis sulaukė opozicijos ir žmogaus teisių gynėjų kritikos dėl pareikšto nepritarimo „Pride“ paradui, jo pavadintam „nepriimtinu didelei Sakartvelo visuomenės daliai“.

„Pride“ organizatorius Giorgis Tabagaris AFP sakė įtariantis, kad pirmadienį „atakas koordinavo šalies slaptoji tarnyba“.

Kritikai kaltina valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ vyriausybę nebyliai pritariant homofobų ir nacionalistų grupėms. Šios grupės, laikomos valdančiosios partijos šalininkėmis, rengia protestus prieš provakarietiškas opozicines partijas.

Sakartvele homoseksualumas dekriminalizuotas 2000 metais, o kovos su diskriminacija įstatymai buvo priimti 2006-aisiais ir 2014-aisiais.

„Diskusija dėl Vengrijos kilo gana spontaniškai, vakarienės metu. Tikrai buvo galima suprasti, kad nė vienas vadovas nėra iš anksto pasiruošęs, išnagrinėjęs tą įstatymą, susipažinęs su juo, susidaręs nuomonę, aptaręs“, – Žinių radijui antradienį sakė Asta Skaisgirytė.

„Visi vadovai tiesiog kalbėjosi apie tai. Taip, pokalbio fone buvo taip pat pasiūlytas pasirašyti ir laiškas, kurį kai kurios šalys pasirašė, o 10 šalių nepasirašė“, – pridūrė ji, pabrėžusi, kad Prezidentūros vertinimu pagrindinė EVT tema buvo Rusija.

17 Europos Sąjungos valstybių lyderių praėjusią savaitę pasirašė laišką, kuriuo smerkiamos „grėsmės pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu principui“.

Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos tarp pasirašiusiųjų nebuvo, Prezidentūra sakė, jog toks sprendimas priimtas, nes šalies vadovas yra įsitikinęs, jog „ne laiškais sprendžiamos problemos“.

Anot A. Skaisgirytės, G. Nausėda mano, kad problemos sprendžiamos teisėkūros iniciatyvomis.

„Jis, beje, labai tikisi, kad teisinį bendrą tos pačios lyties asmenų gyvenimą galima sureguliuoti, galbūt netgi ateinančioje Seimo sesijoje“, – sakė A. Skaisgirytė.

„Vienaprasmiško požiūrio nėra Lietuvoje, nėra jo ir mūsų Seime, kaip matėme. Vėlgi, reikėtų daugiau apie tai diskutuoti. Prezidentas yra pasirengęs diskutuoti su abejom pusėm, ir su viena, ir su kita“, – teigė patarėja.

Anksčiau praėjusią savaitę daugelis šalių, pasirašiusių laišką EVT, bendru laišku pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.

Šį laišką Lietuva pasirašė, tai padarė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.

Politologai sako, jog valdžios institucijos turėtų derinti savo veiksmus, kad Lietuva neatrodytų neturinti vieningos pozicijos.