Dokumente įsipareigojama remti Ukrainą įvairiuose tarptautiniuose formatuose siekiant apsaugoti jos kultūros paveldą ir kultūros vertybes, teikti visapusišką paramą Ukrainos menininkams ir kultūros profesionalams, kuriantiems ir dirbantiems Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje, taip pat prisidėti prie tvaraus ir estetiško Ukrainos atstatymo.

Deklaraciją S. Kairys, Lenkijos vicepremjeras, kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Piotru Glinskis ir Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Oleksandras Tkačenka pasirašė Krokuvoje surengtos Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtos parodos atidaryme.

S. Kairys susitikime informavo, kad Lietuva prie Ukrainos kultūros pavaldo išsaugojimo prisidės ir per Lietuvos architektų sąjungos laimėtą „Kūrybiškos Europos“ projektą, kuriame architektai siūlys konkrečius sprendimus, kaip atkurti karo suniokotą Ukrainos kultūros paveldą, įtraukiant Ukrainos architektus ir kultūros paveldo specialistus, aktyvinant vietos bendruomenes.

Vizito metu Krokuvos nacionaliniame muziejuje taip pat atidaryta paroda „Vilnius-Wilno-Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“. Ji atskleidžia, kaip Vilnių matė daugiautaučio ir daugiakultūrio miesto menininkai. Iš svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos muziejų, bibliotekų ir archyvų į parodą buvo atrinkta daugiau kaip 250 kūrinių – tapyba, grafika, skulptūra, fotografija, knygos.

„Per ilgą savo gyvenimą Vilnius matė ir patyrė visko, išgyveno daugybę pokyčių. Bet keitėsi ne tik pats miestas. Vilnius paliko savo pėdsaką ir pasauliniuose virsmuose. Jis įsismelkė į kitų šalių dailininkų, fotografų, rašytojų kūrybą. Jis visam laikui paženklino išeivių, iš Vilniaus pasklidusių po visą pasaulį, likimus. Milžiniškame pasaulio miestų chore jis išsaugojo savo balsą: orų, tvirtą, garsų. Balsą, kuris gina turtingą istoriją ir amžinąsias vertybes“, – parodos atidaryme kalbėjo S. Kairys.

Parodą „Vilnius-Wilno-Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“ inicijavo ir bendromis jėgomis parengė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Krokuvos nacionalinis dailės muziejus. Minint Vilniaus 700 metų jubiliejų, paroda lapkritį atkeliaus į Vilnių.

Premjerės teigimu, Lietuva savo ruožtu Ukrainos žmonėms padės iki pergalės.

„Plyšta visų neabejingų žmonių širdys matant bombarduojamas ligonines ir mokyklas, žūstančius ukrainiečius, kurie gina savo tėvynę. Rusijos vykdomi karo nusikaltimai ir skleidžiamas begėdiškas ir beribis melas yra sunkiai suvokiamas visam civilizuotam pasauliui. Putino pradėto karo akivaizdoje kaip niekada yra svarbu, kad demokratinės šalys išliktų vieningos ir susitelkusios. Ir tai visuose formatuose – ar tai būtų NATO, ar tai būtų Europos Sąjunga, ar tai būtų Liublino trikampis“, – po susitikimo kalbėjo I. Šimonytė.

Galiu patikinti, kad visa Lietuva bus su ukrainiečiais iki pat pergalės.

Ministrė pirmininkė patikino, kad Lietuva Ukrainos žmonėms pagalbą suteiks iki pat karo pabaigos.

„Noriu išreikšti begalinį solidarumą ir pagarbą Ukrainos žmonėms. Jų begalinė drąsa ir pasiryžimas šiandien gina ir visos Europos laisvę. (...) Mes darome viską, kad padėtume Ukrainai apsiginti ir kuo sklandžiau funkcionuoti karo metu. Be galo didelę paramą teikia ne tik valstybės institucijos, bet ir žmonės, verslai, nevyriausybinės organizacijos. Galiu patikinti, kad visa Lietuva bus su ukrainiečiais iki pat pergalės“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė: sankcijas Rusijai pradedame taikyti tik dabar

Pavėlavę, tačiau pirmąkart paskelbėme Rusijai tikras sankcijas, sako Varšuvoje su Lenkijos ir Ukrainos premjerais tolesnius galimus finansinius suvaržymus Kremliui ir kitus pagalbos Ukrainai klausimus aptarusi I. Šimonytė.

„Anksčiau neretai girdėdavome diskusiją, kad gal sankcijos iš tiesų nėra labai veiksmingas ginklas, nes jos, neva, neveikia. Drįsčiau pasakyti, kad mes niekada neturėjome tikrų sankcijų ir tik dabar pradedame jas turėti. Gaila, kad taip vėlai, nes už tai Ukrainos žmonėms tenka mokėti per didelę kainą“, – žurnalistams Varšuvoje kalbėjo premjerė.

Drįsčiau pasakyti, kad mes niekada neturėjome tikrų sankcijų ir tik dabar pradedame jas turėti. Gaila, kad taip vėlai.

„Iš Rusijos oligarchų matome, kad sankcijos yra skaudžios, ir jos veikia“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

Kartu I. Šimonytė pabrėžė, kad tikrasis sankcijų Rusijai poveikis pasireikš ateityje, o Vakarų valstybės ir toliau privalo plėsti jų apimtį.

„Visas sankcijų poveikis, žinoma, pasireikš tik ilgalaikėje perspektyvoje, bet turime ir dabar jas stiprinti ir plėsti tam, kad Rusijos karas prieš Ukrainą kainuotų kaip įmanoma brangiau“, – teigė premjerė.

ELTA primena, kad I. Šimonytė pirmadienį dalyvauja Liublino trikampio formato susitikime su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu ir Ukrainos Vyriausybės vadovu Denysu Šmyhaliu, prisijungusiu nuotoliniu būdu.

Varšuvoje vyksiančiame susitikime aptarta saugumo regione situacija Rusijai užpuolus Ukrainą, galimos pagalbos ir paramos priemonės Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai tęstinumas ir stiprinimas bei Lietuvos ir Lenkijos parama ukrainiečiams siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Reaguojant į Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje, Europos Sąjunga jau yra įvedusi sankcijas Rusijos centriniam bankui: siekiant blokuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, buvo įšaldytas visas banko turtas ES, sudarantis 630 JAV dolerių.

Taip pat nuo tarptautinės bankų mokėjimų sistemos SWIFT atjungti keli Rusijos bankai, rusiškos naftos ir dujų eksportą jau sustabdė Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė, o dauguma didžiųjų tarptautinių vakarietiškų bendrovių sustabdė arba nutraukė veiklą Rusijoje.

Sankcijos dar pritaikytos Rusijos oligarchams, turintiems artimus ryšius su Kremliumi, ES ir JAV sankcionavo 386 Rusijos Dūmos deputatus. Užšaldyti ir V. Putino bei Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtai JAV, ES, JK ir Kanadoje.

Dar anksčiau Rusijos lėktuvams buvo uždaryta ES, JAV ir kai kurių šalių oro erdvė, ES lygiu svarstoma neįleisti Rusijos laivų į visus Bendrijos uostus.

ELTA primena, kad I. Šimonytė pirmadienį dalyvavo Liublino trikampio formato susitikime su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu ir Ukrainos vyriausybės vadovu Denysu Šmyhaliu, dalyvaujančiu nuotoliniu būdu.

Varšuvoje vykusiame Liublino trikampio premjerų susitikime buvo aptarta saugumo regione situaciją Rusijai užpuolus Ukrainą, galimos pagalbos ir paramos priemonės Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai tęstinumas ir stiprinimas bei Lietuvos ir Lenkijos parama ukrainiečiams siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Savaitgalį vykusio „Liublino trikampio“ atstovų susitikimo metu Ukrainoje, Lucke, pasirašytas valstybių kovos su dezinformacija priemonių planas 2022–2023 metams.

Jis numato bendrus Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos veiksmus, stiprinant valstybių atsparumą ir siekiant bendro atsako į dezinformacijos keliamas grėsmes.

„Bendradarbiavimas ir koordinavimasis šiuo formatu labai svarbus, siekiant vieningo atsako į šiandienos iššūkius, ypač Rusijos keliamą karinio konflikto grėsmę“, – pranešime cituojamas M. Adomėnas.

Lietuvos ir Ukrainos bei Lenkijos ir Ukrainos diplomatinių santykių 30-mečio proga rengiamas susitikimas, buvo skirtas saugumo padėčiai regione bei liepos 7 dieną pasirašytų bendradarbiavimo „Liublino trikampio“ formatu gairių įgyvendinimui aptarti.

Lietuva ir Ukraina mini diplomatinių santykių užmezgimo 30-metį mini gruodžio 12 dieną.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija sutelkė prie sienos su Ukraina apie 100 tūkst. karių. Šie manevrai sukėlė didelį nerimą Vakarų šalims, kad Maskva galbūt planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį.

Aljansas perspėjo Maskvą, kad įsiveržimo atveju jai kiltų didelio masto „strateginių ir ekonominių“ pasekmių. Rusų valdžia tokius nuogąstavimus neigia.

Antradienį Vilniuje prasidėjusiame „Liublino trikampio“ susitikime Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Lenkijos ir Ukrainos kolegomis Zbigniewu Rau ir Dmytro Kuleba aptarė trišalio bendradarbiavimo šiame formate stiprinimą, padėtį Baltarusijoje ir Rusijoje, Ukrainos euro-atlantines aspiracijas ir pandemijos valdymą. Ministrai taip pat patvirtino bendrų trijų šalių veiksmų dėl kovos su dezinformacija planą. Susitikimo metu buvo pasmerkta besitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir neteisėta Krymo aneksija bei pabrėžta tvirta parama Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES) ir NATO siekiams.

Kalbėdamas apie krizę Baltarusijoje ir režimo tebevykdomas represijas, G. Landsbergis pabrėžė pastaruoju metu stipriai išaugusius neteisėtos migracijos, vykstančios per Baltarusiją, srautus ir bendrų Lietuvos ir jos partnerių – taip pat ir „Liublino trikampio“ formate – pastangų, sprendžiant šią problemą, svarbą. „Matome, kaip Aliaksandro Lukašenkos režimas išnaudoja neteisėtą migraciją didindamas spaudimą mums. Neturime tam pasiduoti, tačiau svarbus ir tvirtas bei vieningas mūsų partnerių atsakas į šiuos hibridinio karo veiksmus“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

G. Landsbergis taip pat pažymėjo, kad Minsko režimas vis labiau save stumia į saviizoliaciją. „Tai parodo režimo pasitraukimas iš Rytų partnerystės programos, visiškai neatitinkantis Baltarusijos žmonių lūkesčių, bei besitęsiantis diplomatinis karas prieš ES valstybes nares, kuomet Lietuva šiandien jau antrą kartą buvo paprašyta susimažinti diplomatinį atstovavimą Baltarusijoje, paliekant atstovybėje Minske tik vieną diplomatą. Tenka tik apgailestauti dėl tokio neadekvataus sprendimo, kurių pastaruoju metu matome apsčiai“, – teigė užsienio reikalų ministras.

Liepos 6 – 7 dienomis Vilniuje po ilgos pandemijos nulemtos pertraukos surengtas trečiasis „Liublino trikampio“ susitikimas suteikė ministrams galimybę tiesiogiai, o ne virtualiu formatu aptarti įvairius glaudesnio trišalio bendradarbiavimo aspektus.

„Liublino trikampis“ įkurtas 2020 m. liepos 28 dieną, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrams Lenkijos Liublino mieste pasirašius „Liublino trikampio“ deklaraciją.

„Šis formatas tikrai nėra dirbtinis, o labai natūralus. Mes pastaruoju metu turime daug renginių, kurie susiję su istorija. Primenu, tai ir 1863 m. didvyrių perlaidojimas, kai atvyko atstovų tiek iš Ukrainos, tiek iš Lenkijos, Baltarusijos. Tai buvo įspūdingas įvykis. Taip pat neseniai dalyvavome Žalgirio mūšio 610 metų minėjime. Pernai 450 m. buvo Liublino sutarčiai, kai buvo susikūrusi didžiausia Europoje valstybė. Tai taip pat yra istorija, todėl tų šimtmečių bendradarbiavimo dvasia kuriasi ir šių dienų projektai. Jie turi labai aiškią praktinę prasmę, ir ne tik politinę, bet ir geopolitinę prasmę. Mes įtraukiame Ukrainą į procesus, nuo kurių priklauso jos integracija į ES ir NATO. „Liublino trikampis“, manau, siunčia aiškią geopolitinę žinutę, kad mes išnaudosime ką esame sukūrę ir bendradarbiausime su Ukraina, įtraukiant ją į procesus“, – Eltai sakė jis.

„Šiuo metu vyksta agresija prieš Ukrainą, vyksta karas. Nuo pirmadienio galioja paliaubos. Ukraina vykdo reformas ir visai neseniai pasirašė susitarimą dėl makroekonominės pagalbos iš ES. Tai tokie einamieji reikalai. Stengiamės ukrainiečiams kur galima padėti bei patarti“, – sakė ministras.

Liepos 28 dieną Liubline (Lenkijoje) vyko Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame bus aptarta saugumo situacija regione, Ukrainos reformų procesas. Ministrai taip pat pasidalino nuomonėmis apie Rusijos veiksmus regione, situaciją Baltarusijoje prieš prezidento rinkimus.

L. Linkevičius kartus su kolegomis Jaceku Czaputowicziumi ir Dmytro Kuleba pasirašė susitikimo deklaraciją, kuria šalys sutaria steigti „Liublino trikampį“.

„Liublino trikampio“ tikslas – skatinti, plėsti ir stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje, atsakant į bendras grėsmes regione, gilinti trišalius karinius ir gynybos ryšius visiškai išnaudojant NATO ir Europos Sąjungos (ES) teikiamą potencialą, toliau plėsti ekonominį ir socialinį bendradarbiavimą, vystyti ES Rytų partnerystės iniciatyvą bei paramą Ukrainos reformų procesui, perduodant įgytą Lenkijos ir Lietuvos patirtį. Įgyvendinant deklaraciją bus rengiami reguliarūs ministrų trišaliai susitikimai ir Užsienio reikalų ministerijų atstovų konsultacijos.

Ministrai taip pat apsilankė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendros brigados štabe Liubline, susitiko su jos vadais, karininkais ir kariais, taip paminėdami brigados štabo formavimo pradžios metines.

Ministras Linas Linkevičius kartus su kolegomis Jaceku Czaputowicziumi ir Dmytro Kuleba pasirašys susitikimo deklaraciją, kuria šalys sutaria steigti „Liublino trikampį“.

„Liublino trikampio“ tikslas – skatinti, plėsti ir stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje, atsakant į bendras grėsmes regione, gilinti trišalius karinius ir gynybos ryšius pilnai išnaudojant NATO ir Europos Sąjungos (ES) teikiamą potencialą, toliau plėsti ekonominį ir socialinį bendradarbiavimą, vystyti ES Rytų partnerystės iniciatyvą bei paramą Ukrainos reformų procesui, perduodant įgytą Lenkijos ir Lietuvos patirtį.

Įgyvendinant deklaraciją, kaip teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime, bus rengiami reguliarūs ministrų trišaliai susitikimai ir užsienio reikalų ministerijų atstovų konsultacijos.

Ministrai taip pat apsilankys Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendros brigados štabe Liubline, susitiks su jos vadais, karininkais ir kariais, taip paminėdami brigados štabo formavimo pradžios metines.