Anot viceministro, kokioje žiedinės savivaldybės dalyje parama galios, bus nustatoma pagal Registrų centro (RC) būsto verčių žemėlapių duomenis.

„Pavyzdžiui, Kauno ar Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijos, esančios arti (miesto savivaldybės – BNS), kur dabar vystosi nekilnojamojo turto rinka ir kur dabar nukeliauja didžioji dalis paramos, negalėtų pretenduoti, bet toliau esančios galėtų“, – trečiadienį LRT radijui sakė M. Šiurkus.

„Atsirastų sąlygos, kad būtų galima finansuoti tą įsigijimą. Jis būtų vertinamas pagal RC duomenis, kuomet kasmet RC nustatoma (nekilnojamojo turto – BNS) vertė nėra didesnė nei vidutinis būsto toje savivaldybės vertės dydis“, – trečiadienį LRT radijui sakė M. Šiurkus.

Viceministro teigimu, RC duomenys rodo, kad artimiausiose didmiesčiams žiedinių savivaldybių seniūnijose vyksta daugiausia būsto sandorių, tuo metu nutolusios seniūnijos tuštėja.

Seimo socialdemokrato Gintauto Palucko teigimu, SADM pasiūlymas panaikintų galimybę paramą gauti daliai arčiau miestų norinčių įsikurti šeimų.

„Tai yra dar labiau komplikuota paramos skirstymo tvarka. Bus nubrėžtos kažkokios virtualios linijos, vieną kilometrą ten, kitą kilometrą ten, vieni gali galės, kiti negalės. Bus eliminuota tikrai didelė dalis šeimų, norinčių įsikurti kur yra infrastruktūra, darbo vietos ir kiti dalykai“, – LRT radijui kalbėjo parlamentaras.

Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė pabrėžė, jog ir savivaldybėse aplink didžiuosius miestus yra socialinė atskirtis.

Siūlome pakeitimus, kurie prisidėtų prie to, kad parama pasiektų tuos gyventojus, kuriems ir buvo numatyta įstatyme.

„Žiedinės savivaldybės yra labai netolygios, turi antrąjį žiedą, kuris labai nutolęs nuo didžiųjų miestų. Tai yra seniūnijos nutolusios netgi apie 50 kilometrų, kur tos socialinės atskirties tikrai yra daugiau“, – LRT radijui sakė R. Popovienė.

Viceministro teigimu, nuo 2018 metų galiojanti esama paramos jaunų šeimų pirmajam būstui skyrimo tvarka nebuvo veiksminga siekiant pritraukti daugiau gyventojų į regionus.

„Atlikus analizę pamatėme, kad tie tikslai nebuvo pasiekti, didžioji dalis nukeliaudavo ne į žiedines, nutolusias savivaldybes, o į žiedines savivaldybes aplink didžiuosius miestus. Siūlome pakeitimus, kurie prisidėtų prie to, kad parama pasiektų tuos gyventojus, kuriems ir buvo numatyta įstatyme“, – kalbėjo M. Šiurkus.

Pataisomis, kurios jau svarstomos Seime, siūloma mažinti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant būstą ir neteikti jos aplink didžiuosius šalies miestus esančiose savivaldybėse bei kurortuose.  

Subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų), o tai reiškia, kad maksimali subsidijos suma būtų 6,5 tūkst. eurų. Dabar subsidija siekia 15-30 proc. paskolos, šeima gali tikėtis vidutiniškai 15 tūkst. eurų paramos. Vėliau įsigyjamo būsto maksimali vertė siektų 120 tūkst. eurų. Subsidija būtų išmokama tik užbaigus statybas.

Taip pat ketinama įpareigoti šeimas, gavusias subsidiją,  penkerius metus deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame bute.

2018-2022 metais paramą gavo 5313 jaunų šeimų, subsidijoms panaudota apie 68 mln. eurų. Apie 30 proc.

gavėjų įsigijo būstą aplink didžiuosius miestus esančiose savivaldybėse (jiems skirta 20 mln. eurų).

Konstituciniam Teismui (KT) kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, ministerija joms išsiaiškinti savo interneto svetainėje atliko apklausą.

„Gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 93 proc. pasisakiusių pritaria, kad svarbiomis priežastimis būtų laikomos sunkios ligos, būklės arba taip pat sunki negalia, kuri gali būti nustatyta ir vaikui“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Šiurkus.

„Taip pat nemaža dalis pasisako, jog tai galėtų būti aplinkybės, kuomet susiduriama su rizika prarasti vienintelį būstą“, – pridūrė jis.

Nemaža dalis pasisako, jog tai galėtų būti aplinkybės, kuomet susiduriama su rizika prarasti vienintelį būstą.

 

M. Šiurkaus teigimu, apie 60 proc. apklaustųjų sutinka, kad pensijų kaupimą būtų galima nutraukti ir trumpalaikiams darbuotojams iš užsienio.

Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro, apie dvi savaites vykusioje apklausoje dalyvavo 3 tūkst. gyventojų.

Pasak M. Šiurkaus, apie konkrečias aplinkybes, kurios leistų nutraukti pensijų kaupimą, ministerija prieš keletą dienų diskutavo su ekonomistais, o trečiadienį tai bus aptariama su Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Pensijų fondų dalyvių asociacijos, darbdavių bei profesinių sąjungų atstovais.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis nesutinka, kad pensijų kaupimą būtų galima nutraukti dėl būsto problemų.

„Priežastys pasitraukti iš pensijų kaupimo turi būti labai svarbios, kuomet kaupimas tampa betikslis. (...) Mūsų vertinimu, be tikslo pensija yra tada, kai to tikslo nebelieka – kai tu žinai, kad jos nesulauksi. Kas turi vienokius ar kitokius būstus, absoliuti dauguma sulaukia pensijos“, – LRT radijui sakė T. Gudaitis.

„Manome, kad ši vieta tikrai nėra ta, kur reikėtų spręsti žmonių pensijos kaupimą“, – pridūrė jis.

T. Gudaitis pabrėžė, jog būtina sutarti, kad svarbių priežasčių sąrašas būtų baigtinis.  

Profsąjungos siūlo išvis atsisakyti antros pakopos

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė siūlo apskritai naikinti pensijų kaupimą antrojoje pakopoje.

Jos teigimu, svarbių priežasčių nutraukti pensijų kaupimą paieškos gali „atidaryti Pandoros skrynią“, kuomet jų sąrašas priklausomai nuo politinės situacijos galės būti vis pildomas.

„Tai iš esmės sukels teisminius ginčus ir dar didesnę neviltį norinčių išeiti ypatingomis sąlygomis iš sistemos“, – LRT radijui trečiadienį sakė I. Ruginienė.

Tai iš esmės sukels teisminius ginčus ir dar didesnę neviltį norinčių išeiti ypatingomis sąlygomis iš sistemos.

 

„Kad nesusijauktų, kad nebūtų trypčiojama šitame jovale, mūsų pasiūlymas yra išvis atsisakyti antros pakopos ir susikoncentruoti ties trečia. Normaliai ją sutvarkius, ji tikrai galėtų gerai gyvuoti ir kelti pasitikėjimą papildomam kaupimui“, – kalbėjo profsąjungų atstovė.

Ekonomistas Romas Lazutka mano, kad reikėtų žmonėms leisti patiems apsispręsti, kada nutraukti pensijų kaupimą.

„Kiekvienas iš tų variantų tikrai bus ginčytinas ir dėl kiekvieno bus galima vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad tame sąraše esanti viena ar kita priežastis prieštarauja Konstitucijai. Mano siūlymas yra tiesiog leisti žmonėms patiems apsispręsti, kada tos sąlygos jiems yra svarbios“, – LRT radijui sakė R. Lazutka.

KT kovo pradžioje paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių

Taip jis komentavo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių.

„Tokių sąlygų žiūrint į tas pačias ataskaitas OECD (EBPO – BNS) šalyse, tai iš tikrųjų yra skirtingų. Bet dažniausiai tie dalykai yra sveikatos problemos, susijusios su tuo, kad pasikeičia žmogaus galimybės turėti pajamas tokias, kokias jis turėjo. (...) Pavyzdžiui, australai turi tą dalyką, kad jeigu yra nustatyta nepagydoma liga, yra galimybė išsiimti praktiškai visas lėšas“, – LRT radijui antradienį sakė M. Šiurkus. 

„Tačiau jeigu yra kitos aplinkybės, pavyzdžiui, tas pats būstas, tai dažniausiai kitose šalyse yra (galimybė išsiimti lėšas – BNS) ne būstui įsigyti, bet tada, kada atsiranda rizika būstą prarasti. Tarkime, (...) išsiskyrė šeima ir mama galbūt turėjo būstą, turi vaikų, bet dabar atsiranda galimybė jį prarasti, o pajamų yra mažiau“, – pridūrė viceministras.

Jo teigimu, vienose šalyse iš pensijų fondų sukauptas lėšas galima pasiimti, kitur – jas pasiskolinti per tam tikrą laiką grąžinant.

Viena iš prašymo KT iniciatorių – opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė teigė, kad svarbios pensijų kaupimą leidžiančios nutraukti aplinkybės galėtų būti žmogaus neįgalumas, likę penkeri metai į pensinio amžiaus, gaisras, stichinės nelaimės, skyrybos, taip pat išvykimas į kitą valstybę. 

„Jeigu aš nutraukiu darbą ir nebesidraudžiu Lietuvoje, o pensijų fonde lieka mano pinigai. Ar suprantate, kad šituos pinigus dalinai valgo privatūs fondai, nes taip yra mokamos administravimo išlaidos. Tie pinigai dažniausiai ne didėja, o mažėja“, – LRT radijui sakė L. Nagienė. 

Tiesiog reikėtų žmonėms leisti patiems apsispręsti, kada jiems yra sunkios finansinės sąlygos.

 

Ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad svarbios priežastys turėtų būti susijusios su žmogaus finansinėmis problemomis.

„Pensijų fondai nėra sveikatos fondai – jie žmogui sveikatos negrąžins ir nekompensuos. Aišku, kad tai yra susiję su finansiniais dalykais, kada žmogui, dalyviui yra kokia nors finansinė įtampa, ir jis tada galėtų ar susigrąžinti (lėšas – BNS), ar bent jau nemokėti – padaryti atostogas“, – LRT radijui sakė R. Lazutka.

„Tiesiog reikėtų žmonėms leisti patiems apsispręsti, kada jiems yra sunkios finansinės sąlygos“, – pridūrė ekonomistas.

Anot R. Lazutkos, tai gali būti su finansiniais sunkumais susidūrusi vieniša mama arba gaisro metu sudegęs namas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigė, kad sąlygos pasitraukti iš pensijų kaupimo turi likti išimtinės bei būti aiškiai apibrėžtos įstatyme. Jos teigimu,  teisė nuspręsti, ar žmogus gali nutraukti pensijų kaupimą,  turėtų būti suteikta „Sodrai“.

„Jeigu leistume laisvai išeiti (iš pensijų kaupimo – BNS), tikrai visuomenėje būtų negeri procesai. Gerai, kad Konstitucinis Teismas aiškiai apribojo išėjimo pagrindus. Svarbu, kad Seimas išaiškintų taip, kad fondai nebūtų įvelti į begalinį bylinėjimąsi su žmonėmis“, – LRT radijui sakė E. Leontjeva.

Jeigu leistume laisvai išeiti (iš pensijų kaupimo – BNS), tikrai visuomenėje būtų negeri procesai.

 

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė pabrėžė, kad pensijų fonduose sukauptas lėšas, taip pat ir su iš valstybės biudžeto sumokėta dalimi, reikia sieti su žmogaus nuosavybes teise – jos teigimu, taip ketvirtadienį esą išaiškino ir KT.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė praėjusią savaitę sakė, jog svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti sutartį, galėtų būti susijusios su sveikatos ar būsto problemomis. Tačiau dėl konkrečių aplinkybių ministrė teigė artimiausiu metu kviesianti pasitarti socialinius partnerius, o siūlomi sprendimai galėtų būti svarstomi jau Seimo pavasario sesijoje.

KT praėjusį ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.

„Yra daugybė niuansų. Dabartinė tvarka skatina žmones neturėti didesnių pajamų, nes daugiau uždirbdamas prarasi tą socialinį būstą. Gaunasi taip, kad pagal nutylėjimą žmonės, kurie gauna socialinį būstą, tikisi, kad jis bus jiems visam gyvenimui: registruojasi jame, gimsta vaikai, juos registruoja, jie susituokia“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete šią savaitę kalbėjo viceministras. 

Ministerijos teigimu, dabar vertinama pastaruosius du dešimtmečius taikoma paramos schema bei teisės į ją nustatymo principai, jų poveikis būsto prieinamumui.

Klausimą dėl socialinio būsto dalybų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete kėlė socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Ką darysime su municipalinio – savivaldybių ir socialinio – būsto plėtra? Jo labai stinga. Jo reikia žmonėms, kurie turi mažas pajamas ir gyvena rajonuose ar miesteliuose, kad neišvažiuotų į žiedinius rajonus“, – kalbėjo parlamentaras.

Viceministro teigimu, ministerija pataisas dėl socialinio būsto taisyklių pokyčių į Seimą žada atnešti pavasario sesijoje.

„Siekiama įdiegti duomenimis grįstus ir su kitomis socialinės politikos priemonėmis derančius paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti instrumentus ir teikimo principus. Tai leistų didinti būsto prieinamumą ir spręsti su tuo susijusius iššūkius, ypač atliepiant pažeidžiamiausių visuomenės grupių interesus ir lūkesčius“, – BNS nurodė ministerija.   

Pasak M. Šiurkaus, dabar socialiniame būste gyvena apie 12 tūkst. šeimų, o jo laukia apie 9 tūkstančiai.  

Ministerija koordinuoja Europos Sąjungos investicijomis finansuojamo socialinio būsto fondo plėtrą iki 2030 metų. Šio  fondo plėtrai kartu su savivaldybių indėliu skirta daugiau nei 94 mln. eurų, planuojama jį papildyti 800-1000 būstų, kurie prioriteto tvarka bus skiriami žmonėms su negalia ir daugiavaikėms šeimoms.

„Matome, iš kelių didžiųjų miestų kreipėsi apie 15–20 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Tačiau sunku vertinti, nes praėję metai buvo visiems iššūkis būtent dėl išaugusių energijos kainų ir galbūt dėl tos pačios nežinomybės kaip bus toliau“, – LRT radijui šeštadienį sakė M. Šiurkus.

Rugsėjį Seimas nusprendė, kad nuo šio šildymo sezono vėl būtų vertinamas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turtas.

Grąžinti iki pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir tie asmenys, kurie turi daug nekilnojamojo turto.

Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos. 

Išankstiniais skaičiavimais, kompensacijų gavėjų skaičius šiemet sieks apie 200 tūkst. per mėnesį, arba apie 18 proc. mažiau nei praėjusį šildymo sezoną.

Siūlymai bus teikiami Vyriausybei, o po to – Seimui, kuris turėtų juos svarstyti pavasario sesijoje.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus teigė, kad pati sistema yra gera, tačiau norima ją padaryti patrauklesnę.

„Analizavome skirtingų šalių patirtis, kaupimo ir senatvės pensijos patys modeliai yra daug kur skirtingi ir mūsų tikslas, kad žmonės, sulaukę vyresnio amžiaus, galėtų gyventi oriai ir antra pakopa būtų papildomos pajamos, kurios prisideda prie žmogaus pensijos“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė viceministras.

Tie, kurie sustabdė kaupimą iki 2018 metų ir kurie jau buvo pakviesti pernai, mes jų nebekviesime.

M. Šiurkaus teigimu, naujiems antros pakopos pensijų kaupimo dalyviams (įtrauktiems nuo 2019 metų) ir atsisakiusiems dalyvauti kaupime, automatinį įtraukimą siūloma pakartoti ne daugiau kaip vieną kartą.

„Tie, kurie sustabdė kaupimą iki 2018 metų ir kurie jau buvo pakviesti pernai, mes jų nebekviesime“, – sakė viceministras.

Taip pat siūloma naujai įtrauktiems dalyviams, pradėjusiems mokėti įmokas ir gaunantiems mažesnį darbo užmokestį, numatyti apsisprendimo laikotarpį, pavyzdžiui, trijų mėnesių, kai būtų galima atsisakyti kaupimo ir susigrąžinti įmokas.

Paklaustas apie galimą pasitraukimą tų, kurie į sistemą įtraukti seniau, viceministras sakė, kad apie tai bus galima diskutuoti gavus Konstitucinio Teismo išaiškinimą.

„Seimo nariai yra pasikreipę į Konstitucinį Teismą dėl kelių dalykų – vienas iš jų yra tas, kai nėra galimybės pasitraukti, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Galėsime grįžti prie šito klausimo ir diskutuoti, kai bus Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Dabar kalbame apie tą apimtį ir tuos pakeitimus, kurie nėra susiję su kreipimusi į Konstitucinį Teismą“, – sakė M. Šiurkus.

Įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą numatoma tik Lietuvoje nuolat gyvenančius žmones.

Siūloma sukaupusiems iki 10,8 tūkst. eurų leisti patiems pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę. Sukaupusiems 5,4–10,8 tūkst. eurus nebeliktų privalomų periodinių išmokų.

„Kaip žinote, žmonės piktinasi tuo, kad tie plius 20 eurų prie pensijos nieko neprideda, nes tie 20 eurų ir yra periodinė išmoka, ne anuitetas, kurį moka „Sodra“, tai vienas iš siūlomų pakeitimų yra tiesiog visiems, kurie nesukaupia iki anuiteto ribos, leisti pasirinkti: arba visą sumą atsiimti vienu ypu iš pensijų kaupimo bendrovės, arba jei kažkas nori, gauti periodinę išmoką“, – sakė ministerijos Pensijų skyriaus patarėja Rita Babianskaitė.

„Pavyzdžiui, žmogus sukaupęs 6 tūkst. eurų pradėjo gauti periodinę išmoką, jam liko neišmokėta dar 5 tūkst., tai tokiam žmogui būtų galimybė gauti likusius neišmokėtus pinigus vienkartine atsiimti. Suvienodintume tam tikra apimtimi tų žmonių situaciją. Ir naujiems leistume iki anuiteto ribos atsiimti viską vienkartine, ir tiems, kuriems jau pradėtos mokėti periodinės“, – pridūrė ji.

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Lietuvos bankas (LB) vasarį pasiūlė sistemą tobulinti – susieti pensijų išmokų ribas su būsimos pensijos dydžiu, indeksuoti anuitetus jų fondui uždirbus pelno bei suteikti daugiau lankstumo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau teigė, jog pensijų kaupimo modelio pokyčiai yra reikalingi. Pasak jos, koreguojant jį žmonėms reikia suteikti daugiau savarankiškumo. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS yra sakiusi, kad pakeitimai bus nedideli – vienas siūlymų būtų rečiau žmones informuoti apie privalomą įtraukimą – du kartus vietoj trijų.

Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių – pusė Lietuvos gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst., arba 54 proc. visų dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad, priklausomai nuo pajamų, galima papildomai sukaupti iki 30 proc. priedą prie būsimos pensijos.

Lietuvoje vidutinė pensija siekia šiek tiek mažiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 70 proc., tačiau privaloma darbuotojo ir darbdavio įmoka siekia apie 10 proc. pajamų, o Lietuvoje – 3 proc. darbuotojo ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įmoka.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Dar 31,7 tūkstančiai atnaujino anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą. Nuo liepos į pensijų fondus bus pervedamas tam tikras procentas nuo šių žmonių atlyginimų bei papildoma valstybės paskata.

„Iki 2019 m. įvykusios pensijų reformos, kasmet savo iniciatyva, pensijų kaupimo sutartis pasirašydavo 40-50 tūkst. naujų dalyvių. Pastarųjų kelerių metų rezultatai panašūs – ar būtų įtraukiami nauji, ar sugrįžtų laikinai pasitraukę iš kaupimo asmenys. Šiemet II-oje pensijų pakopoje pensijai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų. Toks skaičius rodo nemažėjantį žmonių sąmoningumą ir atsakingumą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. 

Šių metų pradžioje „Sodros“ pranešimus dėl pensijų kaupimo antroje pakopoje gavo 264 tūkstančiai žmonių. 88,8 tūkstančiai iš jų anksčiau niekada nedalyvavo pensijų kaupime. Įstatymas numato, kad gyventojai įtraukiami į kaupimą kas trejus metus tol, kol jiems sukaks 40 metų. 28,8 tūkstančio įtrauktųjų nusprendė pradėti kaupti.

Pranešimus apie automatinį įmokų atnaujinimą šiais metais gavo ir tie gyventojai, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Anksčiau jie buvo pensijų kaupimo dalyviai, jų sukauptos sumos liko pensijų fonduose ir toliau investuojamos, tačiau prieš trejus metus jie nusprendė nebemokėti naujų įmokų. Tokių žmonių buvo beveik 175 tūkstančiai – šiais metais jiems siūlyta atnaujinti įmokų pervedimą. Šia galimybe pasinaudojo 31,7 tūkstančio gyventojų, o 143 tūkstančiai atsisakė įmokų atnaujinimo.

Dar apie 5 tūkstančiai žmonių savarankiškai sudarė pensijų kaupimo sutartis, nors šiais metais jie nebuvo įtraukti į kaupimą ar kviečiami atnaujinti įmokas. Tokia galimybe bet kuriuo metu gali pasinaudoti kiekvienas Lietuvos gyventojas, sulaukęs 18 metų ir draudžiamas pensijų socialiniu draudimu.

„Kaip visuomet, daug dėmesio skyrėme gyventojų informavimui – siuntėme pranešimus į asmenines „Sodros“ paskyras, o tiems gavėjams, kurie neperskaitė informacijos internete – registruotais laiškais. Kiekvienas pranešimą gavęs žmogus turėjo pusę metų apsvarstyti ir priimti jam palankiausią sprendimą. Šiais metais gyventojai buvo aktyvūs, panašu, kad dauguma turi savo nuomonę kaupimo klausimu“, – sako „Sodros“ Registrų tvarkymo skyriaus vedėja Leonora Lizūnienė.

Kiek skiriama kaupimui

Žmonės, kurie tapo II pakopos pensijų kaupimo dalyviais, nuo šiol mokės pensijų kaupimo įmokas pensijų fondams.

Pasirinkus kaupti palaipsniui, 2022 m. įmokos dydis sudarys 2,7 proc. nuo kaupiančiojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), kuriuos į pensijų fondą papildomai perves valstybė. Taigi, jei žmogus uždirba 1000 eurų „ant popieriaus“, pasirinkus kintamąjį tarifą kas mėnesį kaupimui bus pervedama 27 eurai nuo jo atlyginimo ir 17,28 eurų valstybės paskatos.

Pasirinkus 3 proc. tarifą valstybė papildomai perveda į pensijų fondus 1,5 proc. nuo VDU. Jei žmogaus atlyginimas 1000 eurų „ant popieriaus“, kiekvieną mėnesį į pensijų fondą keliaus 30 eurų nuo jo atlyginimo ir 21,59 eurų dydžio valstybės įmoka.

Ar galima pasitraukti iš kaupimo

Kaupimas antroje pakopoje yra ilgalaikis įsipareigojimas. Pasirinkę dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime žmonės negali atsisakyti kaupimo ir pasinaudoti sukauptomis lėšomis, kol pasieks pensijos amžių.

Jei žmogus neteks darbo, tuo laikotarpiu fondų nebepasieks naujos įmokos. Jau pervestos lėšos bus ir toliau investuojamos. Be to, pateikus prašymą įmokų mokėjimą galima sustabdyti nuo 1 mėnesio iki 12 mėnesių per visą kaupimą.

Antra pensijų pakopa yra pensijų sistemos dalis, o kaupti joje skatina valstybė, kiekvienam kaupiančiajam pridedama lėšų iš valstybės biudžeto. Pensijų sistemos – taip pat ir antros pakopos pensijų kaupimo – tikslas, kad žmogus užsitikrintų reguliarias pajamas senatvėje. Antros pakopos pensijų kaupimas turėtų užtikrinti didesnę pensiją – pajamas, kurias išėjęs į pensiją žmogus gaus kiekvieną mėnesį visą likusį gyvenimą.

Jeigu norima susitaupyti sumą, kuria būtų galima bet kada pasinaudoti, rekomenduojama rinktis kitus taupymo būdus.

Kada vėl gyventojai bus įtraukiami į kaupimą

Tie žmonės, kurie savo pensijai nekaupia papildomai, į dalyvavimą pensijų kaupime įtraukiami kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Taigi, gyventojai, kurie į pensijų kaupimą buvo įtraukti šiais metais ir atsisakė kaupimo, pakartotinai bus įtraukti po trejų metų. Tie, kurie buvo įtraukti į pensijų kaupimą pernai, sulauks kvietimo po dvejų metų ir t.t. Jei žmogus nenori dalyvauti pensijų kaupime, per įtraukimo metų pirmą pusmetį apie tai turi pranešti „Sodrai“.

Automatinis pensijų kaupimo įmokų atnaujinimas tiems gyventojams, kurie 2019 metais sustabdė įmokų mokėjimą, bus kartojamas dar du kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Jis pareigose pakeis socialinės paramos ir draudimo sritis kuravusį viceministrą Audrių Bitiną, kuris nuo balandžio 11 dienos ministrei patarinės visuomeniniais pagrindais.

M. Šiurkus patarėju dirbo nuo pernai kovo ir buvo atsakingas už Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo pokyčius, socialinių paslaugų ir socialinės paslaugos koordinavimą tarp ministerijos ir savivaldos, socialinio būsto, bendruomenių reikalus.

„M. Šiurkus yra sukaupęs ilgametę privataus ir viešojo sektoriaus patirtį, išmano ne tik valstybės teisėkūros procesą, bet ir praktinį teisės aktų pritaikymą, savivaldai rūpimus klausimus. Jo sukaupta patirtis bus labai vertinga prisidedant prie socialinės apsaugos srities klausimų sprendimo“, – pranešime teigė M. Navickienė.

M. Šiurkus nuo 2019 metų yra Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, taip pat dirbo versle, buvo europarlamentarės Rasos Juknevičienės komandoje.

Anksčiau jis yra ėjęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, savivaldybėje dirbęs specialistu, buvo atsakingas su Europos Sąjungos projektų administraciją.

M. Šiurkus Šiaulių universitete yra baigęs vadybos ir verslo administravimo studijas.