Apie tai pirmadienį pranešė bendras „The Insider“, „Der Spiegel“ ir CBS laidos „60 Minutes“ tyrimas.

Kiek vėliau Pentagonas patvirtino, kad NATO susitikime dalyvavusiam aukšto rango pareigūnui pasireiškė simptomai, panašūs į tuos, apie kuriuos skelbė patyrusieji „Havanos sindromą“.

Valstybės saugumo (VSD) departamentas antradienį BNS teigė kol kas neturintis komentarų. Tuo metu Krašto apsaugos ministerija BNS nurodė apie šį įvykį duomenų neturinti, tad „detaliau pakomentuoti, patvirtinti ar paneigti tokių vertinimų“ negalinti.

„Bendrai vertinant, Rusijos saugumo ir žvalgybų tarnybų metodikoje gali būti taikomos ir naudojamos įvairiausios priemonės, neatmetant ir panašias, kad būtų paveiktas ir įbaugintas oponentas“, – teigė ministerija.

Apie „Havanos sindromą“ pirmą kartą pranešta 2016 metais, kai JAV diplomatai Kubos sostinėje ėmė skųstis, kad po naktį išgirstų ausis veriančių garsų jie patyrė tokių simptomų kaip pykinimas. Visa tai sukėlė spėlionių apie galimą užsienio valstybės išpuolį panaudojant neįvardytą garsinį ginklą.

Metus trukęs žurnalistinis tyrimas „atskleidė įrodymų, leidžiančių manyti, kad nepaaiškinamų anomalių sveikatos sutrikimų kilmė gali būti susijusi su Rusijos karinės žvalgybos padalinio 29155 narių naudojamais „nukreiptosios energijos ginklais“.

Šis Rusijos karinės žvalgybos padalinys yra atsakingas už operacijas užsienyje ir buvo kaltinamas dėl kelių užsienyje įvykusių incidentų, įskaitant bandymą nunuodyti buvusį dvigubą šnipą Sergejų Skripalį Jungtinėje Karalystėje 2018 metais.

Pirmadienį Maskva atmetė šiuos kaltinimus kaip nepagrįstus.

Taip jis kalbėjo penktadienį po susitikimo su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Graikijos gynybos ministru Nikolaosu Dendiasu.

„Kadangi Vilniaus viršūnių susitikime buvo priimtas sprendimas dėl oro gynybos rotacinio modelio, praktinis įgyvendinimas iki Vašingtono viršūnių susitikimo – svarbus signalas, rodantis Aljanso pasiryžimą stiprinti gynybą ir atgrasymą“, – spaudos konferencijoje sakė A. Anušauskas.

Praėjusią savaitę A. Anušauskas paskelbė, kad Lietuvoje šiemet pradės veikti pernai Vilniuje sutarta rotacinė oro gynyba, bus dislokuotos ir oro erdvės gynybos baterijos „Patriot“.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, taip pat ir su Graikija, tačiau iki šiol teigė konkrečių sutarimų nepasiekusi.

Pasak A. Anušausko, Rusija ir toliau stiprina savo pajėgumus Vakarų kryptimi ir kels ilgalaikę grėsmę NATO.

„Todėl itin svarbu, kad šiuo metu vykstanti NATO kolektyvinės gynybos adaptacija būtų įgyvendinama kuo greičiau“, – tvirtino jis.

Ministras dėkojo Graikijai už pagalbą prieš kelerius metus Minsko režimo sukeltos migrantų krizės metu. A. Anušauskas teigė su N. Dendiasu aptaręs ir saugumo situaciją Europos pietuose.

„Vertiname galimybes dalyvauti tarptautinėse operacijose Viduržemio jūros regione, be abejo, Raudonojoje jūroje“, – kalbėjo ministras.

Tuo metu N. Dendiasas po susitikimo tvirtino, kad nors Lietuvą ir Graikiją geografiškai skiria nemažas atstumas, abi valstybės yra netoli konfliktų zonų.

Jis teigė, kad A. Anušauskui pristatė saugumo situaciją Europos pietuose.

„Mūsų bendradarbiavimas turi labai simbolinę reikšmę“, – kalbėjo Graikijos gynybos ministras.

A. Anušauskas taip pat padėkojo Graikijai dėl prisijungimo prie Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos išminavimo koalicijos.

„Privalome ir toliau siųsti aiškią žinutę dėl tvirto įsipareigojimo toliau remti Ukrainą“, – sakė ministras.

Vėliau penktadienį Graikijos ministras lankysis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose, kur susitiks su Lietuvos karinių oro pajėgų, NATO oro policijos misiją vykdančiais Belgijos ir Prancūzijos karinių oro pajėgų kariais.

NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.

Trūkstant oro gynybos ginkluotės, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.

NATO viršūnių susitikimas Jungtinių Valstijų sostinėje Vašingtone vyks šių metų liepos 9–11 dienomis.

„Aš manau, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tapo pražiopsota galimybe. Ir pagrindine kliūtimi tapo Jungtinės Amerikos Valstijos. Jos sutrukdė Aljansui pasiūlyti Ukrainai tapti NATO nare. Kaip žinote, tarp kvietimo ir priėmimo yra skirtumas. Mes galėjome formaliai pakviesti Ukrainą įstoti į NATO, nenubrėždami tikslių sąlygų, kada tas priėmimas prasidės. Tai būtų tapę aiškia žinute Rusijai, kad ji negali rinktis, negali spręsti, ką darys kitos šalys. Tai taip pat būtų tapę žinute Europai ir Ukrainai. Bet, deja, tokia galimybė buvo pražiopsota“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė B. Hodgesas.

Tačiau jis sakė nemanantis, kad kitų metų susitikime Vašingtone viskas klostytis kaip nors kitaip, Aljansas vis dar nenori pateikti formalaus kvietimo Ukrainai įstoti į NATO.

„Mano nuomone, tai yra strateginė klaida. Šiandien mes turime galimybę padėti Ukrainai nugalėti Rusiją, o tai yra galimybė užtikrinti saugų rytojų ateinančioms kartoms Europoje. Bet dėl nerimo, dėl baimės, dėl vaizduotės trūkumo mes galime pražiopsoti tokią galimybę ir per ateinančius metus toliau turėsime bendrauti su tokia Rusija, kokią matome šiandien“, – sakė B. Hodgesas.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas neseniai interviu „The Economist“ pareiškė, kad karas atsidūrė aklavietėje, tampa poziciniu, o tai palanku Maskvai, nes leis jai atkurti pajėgumus.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują 425 mln. JAV dolerių (397 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukta priešlėktuvinės gynybos ir artilerijos šaudmenų bei prieštankinių ginklų, skirtų padėti Ukrainai kovoti su Rusijos invazija.

Ši įranga kartu su, be kita ko, šaulių ginklų šaudmenimis ir griovimo amunicija, yra dalis 125 mln. JAV dolerių (116,8 mln. eurų) vertės įrangos, kuri bus tiekiama iš JAV turimų karinių atsargų.

Į paketą taip pat įtraukta 300 mln. JAV dolerių (280 mln. eurų) vertės lazeriu valdoma amunicija, skirta kovai su bepiločiais orlaiviais, kuri bus finansuojama pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą (USAI).

Jungtinės Valstijos yra bene didžiausia saugumo srities paramos Ukrainai teikėja – nuo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasarį, JAV jos skyrė už daugiau kaip 44,2 mlrd. JAV dolerių (41,3 mlrd. eurų).

Tačiau kai kurie griežtosios linijos respublikonai nepritaria tolesnei paramai Kyjivui, todėl dėl Amerikos pagalbos Ukrainai ateities kyla abejonių.

„Reikėtų pasiaiškinti, kuo tai grindžia kolegos. Aš suprantu, kad organizavimas buvo ne tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žinioje. Daug kas buvo vykdoma per Užsienio reikalų ministeriją, kuriai NATO saugumo pareigūnai pasakė iki kokių terminų viskas vykdoma ir panašiai. Tai tikiuosi, kad atsakingos institucijos išsiaiškins“, – trečiadienį „Žinių radijui” teigė V. Mitalas.

Taip pat, anot jo, kyla klausimų ir dėl pačios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvados – kad „Litexpo“ vykdyti pirkimai buvo neskaidūs, kadangi ši institucija irgi dalyvavo pasiruošime viršūnių susitikimui.

„Iki galo nesuprantu, kaip procese dalyvavusi institucija po kelių mėnesių teikia išvadą, kad jis buvo blogai organizuotas. Mano žiniomis su VPT buvo konsultuojamasi, ji buvo įtraukta. Tad dabar tas verdiktas atrodo keistokai“, – sakė V. Mitalas.

ELTA primena, kad „Litexpo“ vykdytus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) šalių vadovų susitikimo renginiui skirtus pirkimus įvertinusi VPT pranešė nustačiusi pažeidimų.

Tad dabar tas verdiktas atrodo keistokai.

„Tarnyba, įvertinusi visus gautus dokumentus, paaiškinimus, pirkimus sąlygojusias aplinkybes, parengė šių pirkimų vertinimo išvadas. Vertinimo išvadose tarnyba nekvestionuoja NATO renginio svarbos, ir to, kad perkančioji organizacija buvo įpareigota vykdyti Vyriausybės nustatytas užduotis, tačiau perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės neatitinka nenumatytų įvykių kategorijos, todėl ji pirkimus vykdydama neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus“, – nurodė VPT.

VPT iš viso įvertino aštuonis pirkimus, kurių bendra vertė siekė daugiau negu 7 mln. eurų.

Pirmą kartą Lietuvoje rengtas NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyko liepos 11–12 dienomis.

Seimo Antikorupcijos komisija gegužę paskelbė pradėjusi rinkti informaciją iš atsakingų institucijų apie tai, kaip „Litexpo“ organizuojant viešuosius pirkimus ruošiantis NATO viršūnių susitikimui sekėsi eliminuoti korupcines rizikas bei kokias korupcijos prevencijos priemones valstybės įmonė taikė.

Tarp temų taip pat vyravo karinė parama Ukrainai bei tariama grėsmė Rusijai.

„Rusijos ir Baltarusijos režimų kontroliuojami šaltiniai kryptingai kvestionavo patį renginio turinį, siekdami pristatyti jį kaip beprasmį ir nereikšmingą tiek politine, tiek gynybine prasme. Aktyviai išnaudotas NATO kaip agresyvaus ir besiruošiančio karui Aljanso naratyvas – nemažai dėmesio skirta NATO gynybos planams, kuriuos propaganda siejo su įtampa regione, tariama grėsme Baltarusijos pasieniui ir Kaliningradui“, – rašoma pranešime.

Praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 309 unikalius incidentus gynybos tema.

Rusijos ir Baltarusijos režimų kontroliuojami šaltiniai kryptingai kvestionavo patį renginio turinį, siekdami pristatyti jį kaip beprasmį ir nereikšmingą tiek politine, tiek gynybine prasme. 

Liepos pradžioje Rusijos ir Baltarusijos režimų paskelbtą informaciją apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, įvardijant šį veiksmą kaip atgrasymo priemonę NATO tiesioginės grėsmės atžvilgiu, kariuomenė vertina kaip informacinį spaudimą prieš viršūnių susitikimą.

Stebėtame informaciniame lauke išliko aktuali Ukrainos tema.

„Viena vertus, teigta, kad Ukraina nebus priimta į NATO, tačiau Vakarai išnaudos Ukrainą karui su Rusija, nepaisydami galimų šios šalies aukų ir nuostolių mastų. Iš kitos pusės, propagandininkai teigė, kad Ukrainos priėmimas į NATO taps logiška Vakarų rusofobijos ir karo kurstymo politikos tąsa, o NATO šalių kariniai daliniai galimai dalyvaus karo veiksmuose Ukrainoje“, – teigia kariuomenė.

Pasak pranešimo, taip pat bandyta įtikinti, jog Ukraina, stumiama NATO, sukelsianti provokaciją Zaporižios atominėje elektrinėje. Antiukrainietiškus teiginius propagandininkai išnaudojo ir savo naratyvų sklaidai.

Pastebėta, jog dėmesys LITPOLUKRBRIG temai išliko gana aukštas – teigta, kad brigados kariai iš Lietuvos ir Lenkijos įžengs į Ukrainos teritoriją, ką Rusija traktuos kaip tiesioginį šių valstybių įsitraukimą į ginkluotą konfliktą.

Kariuomenės analitikų vertinimu, Rusijos ir Baltarusijos režimų propaganda, kaip ir anksčiau, skleidė tikslines žinutes skirtingoms auditorijoms. Vidinėse auditorijose siekta išlaikyti paramą karo veiksmams prieš Ukrainą ir priešiškumą Vakarams. Savo ruožtu, Vakarų auditorijose siekta mažinti paramą Ukrainai, pasitikėjimą NATO ir formuoti pozityvų Kremliaus įvaizdį.

Iššūkį įveikė

Bendrovė „Autolux“ atskleidė, kad vienintelis incidentas kelyje – pradurta galinė padanga, kurią keičiant laiko praradimai buvo minimalūs.

Užsakovas – Užsienio reikalų ministerija – už 322 automobilių nuomą sumokės 2,28 mln. (be PVM) eurų, dar 46 automobilius „Autolux“ susitikimo laikotarpiu kaip galimą rezervą parengtus aikštelėje laikė savo sąskaita. Bendra nuomai skirtų automobilių rinkos vertė siektų 16,7 mln. eurų.

„Užsakymas mums tapo tikru finansiniu ir logistiniu iššūkiu, kurį pavyko sėkmingai įveikti sukaupus neįkainojamos patirties. Tiek automobilių neįmanoma gauti iš vieno tiekėjo, todėl tarėmės iš karto su keliais, o dauguma automobilių atkeliavo pas mus prieš pusantro mėnesio iki NATO viršūnių susitikimo pradžios“, – sakė Mantas Narkevičius, UAB „Autolux“ direktorius.

NATO viršūnių susitikimui skirtų nuomos automobilių bendra rinkos vertė siektų 16,7 mln. eurų.

Prireikė ir K-9

Iš pradžių visi automobiliai buvo suvežti į Vilniaus oro uosto automobilių stovėjimo aikšteles.

Jose automobilius tikrino net šešios įvairių institucijų saugumo komandos – ieškojo sprogmenų, radiacijos, biologinio užterštumo pėdsakų ir kitų galimo kenkimo Lietuvoje besirenkantiems daugelio pasaulio valstybių svarbiausiems asmenims požymių.

Buvo gausiai naudojamos ir K-9 pajėgos, kurioms papildyti kinologai su savo šunimis suvažiavo ir iš gretimų šalių.

„Renginio metu nežinojome, nei kur važiuoja mūsų automobiliai, nei ką jie veža. Transporto priemonės turėjo savo kodus, o mes rūpinomės, kad automobilių nepritrūktų ir buvome pasiruošę gedimo ir kitiems galimiems atvejams. Vairuotojai taip pat nebuvo mūsų rūpestis – visus automobilius vairavo Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai. Viskas vyko tvarkingai, pagal aiškias iš anksto parengtas instrukcijas“, – pažymėjo M. Narkevičius.

Išskirstyti į tris šalis

160 mikroautobusų, 70 limuzinų ir kiti nuomoti automobiliai problemų nekėlė, tik vieną teko atrakinti specialios tarnybos specialistams, nes dėl elektronikos gedimo nebuvo galima pasinaudoti abiem užvedimo raktelių komplektais.

„60 mūsų įmonės darbuotojų ir jiems padedančių kolegų iš asistuojančių įmonių padarė viską, kad būtų pasiruošę bet kokiems netikėtumams“, – reziumavo M. Narkevičius.

Visi NATO renginyje dalyvavę automobiliai šiuo metu išskirstyti trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Autolux“ įgaliotuoju „Hertz“ atstovu tapo 2019-aisiais. Įmonė valdo daugiau nei 3 000 automobilių.

Jos duomenimis, prezidentą G. Nausėdą liepą palankiai vertina 68,8 proc. apklaustųjų, kai ankstesnėje apklausoje gegužės mėnesį tokių buvo 59,6 procento. Nepalankiai prezidentą vertina 14 proc., o prieš du mėnesius neigiamų vertinimų buvo 20,6 procento.

„Apklausa daryta iš karto po NATO viršūnių susitikimo, G. Nausėda buvo matomas, vyko susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), ir tai turėjo įtakos palankiam vertinimui“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.

Pasitikėjimas Prezidentūra šoko nuo 35,2 proc. gegužę iki 48 proc. liepą.

„Prezidentūra labai pakilo, matyt, dėl NATO viršūnių susitikimo, kaip ir prezidentas“, – sakė V. Gaidys.

V. Gaidžio vertinimu, liepos 11–12 Vilniuje vykęs viršūnių susitikimas palankiai atsiliepė ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingui, kuris iš antrosios vietos išstūmė Lietuvos socialdemokratų partijos vadovę, europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę.

Konservatorių A. Anušauską palankiai vertina 50 proc. apklaustųjų, kai prieš du mėnesius tokių buvo 44,3 proc., o nepalankiai – 21,4 proc. (27,7 proc. gegužę).

Ūgtelėjo ir pasitikėjimas kariuomene – gegužę pasitikintys ja nurodė 59,2 proc. apklaustųjų, o liepą – 64,5 procento.

Prezidentūra labai pakilo, matyt, dėl NATO viršūnių susitikimo, kaip ir prezidentas.

Likusi politikų lentelė – stabili

Trečią politikų reitingų lentelėje V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 49 proc. respondentų (49,3 proc. gegužę), nepalankiai – 23,7 proc. (19,9 proc. gegužę).

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį palankiai vertina 36 proc. apklaustųjų (37 proc. gegužę), jis sulaukė 34,7 proc. neigiamų vertinimų (34,8 proc. gegužę).

Penktas yra opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis su 32 proc. teigiamų ir 25,6 proc. neigiamų vertinimų (atitinkamai 29,7 proc. ir 25,6 proc. gegužės mėnesį).

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertinama 31,8 proc. (28,2 proc. gegužę) apklaustųjų, nepalankiai – 39,5 proc. (43,2 proc. gegužę). Kauno merą Visvaldą Matijošaitį palankiai įvertino 31,1 proc. ir nepalankiai – 42 proc. respondentų (atitinkamai 32,4 proc. ir 36,2 proc. gegužę).

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sulaukė 30,1 proc. palankių ir 44,8 proc. nepalankių vertinimų ( atitinkamai gegužę šie skaičiai buvo 33,6 proc.ir 40,2 proc.). Vilniaus merą konservatorių Valdą Benkunską palankiai vertina 25,6 proc. apklaustųjų, nepalankiai 22,3 proc. apklaustųjų. Ankstesnėje apklausoje jo pavardės nebuvo.

Palankiausiai vertinamų politikų dešimtuką baigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kurią palankiai vertina 25 proc. (20,3 proc. gegužę) ir nepalankiai – 27,8 proc. apklaustųjų (33,3 proc. gegužę).

Daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – 64,5 proc. (65,2 proc. gegužę), palankiai – 18,3 proc. (16,5 proc. gegužę).

Valdančiosios Laisvės partijos vadovę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę nepalankiai vertina 64,4 proc. apklaustųjų (66,1 proc. gegužę), palankiai – 12,6 proc. (10,6 proc. gegužę). Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis nepalankiai vertinamas 62,7 proc. (61,4 proc.), palankiai – 7,1 proc. (5,3 proc.) apklaustųjų.

Pasitikėjimas Bažnyčia – žemiausias per 25 metus

Iš visų institucijų Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais – 91,4 proc., ankstesnėje apklausoje gegužę šis skaičius buvo 87,8 procento.

Po antroje vietoje esančios kariuomenės toliau seka policija, kuria pasitiki 63,7 proc. apklaustųjų (59,2 proc. gegužę), „Sodra“ – 53,2 proc. (51,1 proc. gegužę).

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasitiki 51 proc. respondentų (44,4 proc. gegužę), švietimu – 46,9 proc. (39,3 gegužę).

Kaip pastebi V. Gaidys, liepą fiksuotas pasitikėjimo Bažnyčia rodiklis yra žemiausias per visą 25 metų stebėjimo istoriją, nors didelio skirtumo su ankstesne apklausa ir nėra.

Bažnyčia nurodė pasitikintys 42,7 proc. respondentų, gegužę pasitikėjimą išsakė 44,6 proc. apklaustųjų. Pasak V. Gaidžio, pasitikėjimas Bažnyčia išskirtinai koreliuoja su apklaustųjų amžiumi.

„Pasitikėjimas Bažnyčia beveik toks pats, koks ir buvo, bet tai mažiausias rezultatas per 25 metus“, – sakė sociologas.

„Prieš 20 metų jie buvo pirmoj vietoj, bet čia labai stipri koreliacija su amžiumi, Bažnyčia labai pasitiki pagyvenę žmonės, ypatingai virš 70 metų, o ta riba yra 40 metų, kai padaugėja nepasitikinčių“, – pridūrė jis.

Mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – 6,5 proc., kai nepasitikinčių yra 55,9 procento.

Seimu pasitiki 9,9 proc. (nepasitiki 53 proc.), Vyriausybe – 17,5 proc. (nepasitiki 41,9 proc.). Prieš du mėnesius pasitikinčių partijomis buvo 6,2 proc. (59,2 proc. nepasitikinčių), Seimu – 8,5 proc. (60,5 proc. nepasitikinčių), Vyriausybe – 11,8 proc. (48,8 proc. nepasitikinčių).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko liepos 12–19 dienomis, apklausti 1003 pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.

Įmonė pranešė susitikimo dalyviams pateikusi 368 automobilius, kurių bendra rinkos vertė siekia 16,7 mln. eurų – 46 automobiliai buvo laikomi parengti aikštelėje kaip galimas rezervas.

Pasak „Autolux“ direktoriaus Manto Narkevičiaus, net ir mažesnis nei skelbta anksčiau išnuomotų automobilių skaičius tapo finansiniu ir logistiniu iššūkiu.

„Tokio automobilių skaičiaus neįmanoma gauti iš vieno tiekėjo, todėl tarėmės iš karto su keliais, o dauguma automobilių atkeliavo pas mus pusantro mėnesio iki NATO viršūnių susitikimo pradžios“, – pranešime teigė M. Narkevičius.

Anksčiau skelbta, kad ministerija iš „Autolux“ nuomosis iki 512 premium klasės automobilių už 6,4 mln. eurų.

Pasak įmonės, NATO viršūnių susitikimo metu nenukentėjo nė vienas automobilis, šiuo metu visi jie paskirstyti trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai Baltijos šalyse.

„Autolux“ valdo daugiau nei 3 tūkst. automobilių, įmonės pardavimai 2022 metais siekė 39,3 mln. eurų, ji uždirbo 4,1 mln. eurų grynojo pelno. 

„Policijos departamento Imuniteto valdyba, atlikusi informacijos tikslinimo procedūras dėl galimai neteisėtų patrulių veiksmų nepraleidžiant į ligoninę vežamo sergančio asmens, pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatė ir tarnybinio patikrinimo nuspręsta nepradėti“, – nurodoma pranešime spaudai.

Teigiama, jog įvertinus duomenis nustatyta, kad pareigūnai veikė pagal numatytas instrukcijas.

Departamentas pažymi, kad poste dirbę pareigūnai negavo informacijos, jog vežamam asmeniui kyla reali grėsmė gyvybei, todėl nukreipė automobilį aplinkiniu keliu, kuriuo taip pat galima pasiekti ligoninę.

„Pareigūnai vežamo asmens nematė, trumpai bendravo tik su automobilį vairavusia moterimi, kuri paaiškino, kad greitosios medicinos pagalbos medikams telefonu papasakojusi jo būklę, išgirdo, kad GMP siunčiama nebus. Mamai pasiūlyta ligonį atvežti patiems artimiesiems, o jei vežant būklė pablogėtų – kviesti greitąją“, – teigia Policijos departamentas.

Naujienų portalas „lrytas“ skelbė, jog liepos 11 dieną vyro motina kreipėsi pagalbos telefonu, dispečeriui papasakojo apie pavojingą būklę, dusulį ir kitus nerimą keliančius simptomus po insulto ir žandikaulio operacijos, tačiau pastarasis neatsiuntė medikų brigados ir pasiūlė į ligoninę atvykti patiems, nes atstumas – nedidelis.

Kelias į Lazdynų ligoninę buvo užtvertas dėl juo vykusių kortežų ir automobilį pareigūnai nukreipė kitu keliu, o strigus spūstyje vyras išlipęs iš mašinos ligoninę bandė pasiekti pėsčiomis. Vilnietis buvo rastas sukniubęs už kelių šimtų nuo gydymo įstaigos, į ją vedančiame pamiškės take.

„Lrytas“ skelbė, kad mirusysis buvo policijos pareigūnas. Departamento atstovas Ramūnas Matonis teigė, kad ši informacija nėra susijusi su įvykiu, miręs asmuo nėra viešas asmuo, tad tokie duomenys nebus atskleisti.

„Primename, kad tuo metu Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas ir eismas tam tikrose vietose buvo ribojamas dėl kortežų vykimo. Todėl pašalinio automobilio įleidimas į uždarą zoną galėjo kelti realią grėsmę automobilio vairuotojui, keleiviams ir kortežui“, – pažymima departamento pranešime.

„Instruktažų metu pareigūnai buvo instruktuoti kaip elgtis tokiose situacijose. Panašių atvejų buvo ne vienas – visais atvejais sprendimus priimdavo pamainos vyresnieji“, – nurodoma jame.