„Kai kas įsivaizduoja, kad Turkija kažką projektuoja prieš Baltijos šalis, tikrai taip nėra. Jie tiesiog labai profesionaliai gina savo interesus taip, kaip juos supranta. Visuose dokumentuose, ką besvarstytume, jie vis tiek ten randa kažkokių kabliukų ir bando išsiderėti tas pozicijas“, – LRT radijui sakė L. Linkevičius.

Pasak užsienio reikalų ministro, gynybos planų pasirašymą apsunkino būtent Turkijos bandymas išsiderėti pozicijas dėl kurdų mažumų.

„Šiuo atveju tai irgi buvo eilinis bandymas. Jie iš tikrųjų turi savo požiūrį į kurdų mažumas, laiko, kad tai yra teroristinė grėsmė, o kai kurios šalys (su kurdais. – ELTA) bendradarbiauja. Rasti bendrą formuluotę sutarimu labai sunku“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras, akcentuodamas, kad dėl to gynybos planų pasirašymas ir užstrigo.

Žurnalistai labai daug klausdavo, kodėl jūs Baltijos šalis skriaudžiate, jiems reikėjo į nepatogius klausimus atsakinėti.

Pasak L. Linkevičiaus, diskusijos, kad Turkija turėtų būti pašalinta iš NATO, yra visiškai neatsakingos. Politiko teigimu, Lietuva yra dialogo šalininkė, nes tai yra didelė ir strategiškai svarbi valstybė.

„Kai kurie labai neatsakingai kalba, kad (Turkiją. – ELTA) reikia pašalinti iš NATO, manau, tai neatsakingi kalbėjimai. Mes esame tie, kur kalbamės ir raginame tą daryti“, – šalies poziciją išsakė L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministras sutinka, kad nutekinta informacija, jog Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas planuoja netvirtinti gynybos planų, galėjo pakeisti valstybės vadovo poziciją. Visgi, pasak L. Linkevičiaus, prie sutarimo labai daug prisidėjo ir šalies politikų pastangos.

„Žurnalistai labai daug klausdavo, kodėl jūs Baltijos šalis skriaudžiate, jiems reikėjo į nepatogius klausimus atsakinėti. Išvakarėse dar labai dirbome, su užsienio reikalų ministru, gynybos ministru kalbėjomės labai draugiškai, o ryte susitikimas prezidentų geroje nuotaikoje buvo, nes viskas jau buvo išspręsta iš vakaro“, – LRT radijui teigė L. Linkevičius, džiaugdamasis, kad po gynybos planų pasirašymo bus galima toliau tęsti darbus.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptarė tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbėjosi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.

„Melagingas naujienas skelbianti žiniasklaida daro viską, kad sumenkintų mano LABAI sėkmingą kelionę į NATO viršūnių susitikimą Londone. Puikiai sutariau su NATO lyderiais, netgi priverčiau juos per metus sumokėti 130 mlrd. JAV dolerių daugiau, o per trejus metus – 400 mlrd. dolerių daugiau. Jokio padidėjimo Jungtinėms Valstijoms, tik didžiulė pagarba!“ – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.

„Amerikos vadovybė užtikrina taiką jėga, ir mes turime toliau demonstruoti jėgą ir laimėti visuose frontuose – sausumos, oro, jūrų ir kosmoso!“ – pridūrė prezidentas. 

Amerikos vadovybė užtikrina taiką jėga, ir mes turime toliau demonstruoti jėgą.

Ketvirtadienį Londone baigėsi dvi dienas trukęs NATO viršūnių susitikimas, kuriame mėginta išspręsti nesutarimus dėl išlaidų gynybai, organizacijos strateginės krypties ir valstybės narės Turkijos nesuderintų karinių veiksmų prieš kurdus Sirijos šiaurėje.

Lyderiai pasibaigus viršūnių susitikimui surengė spaudos konferencijas, tačiau D. Trumpas planuotą galutinę spaudos konferenciją atšaukė ir išvyko į Vašingtoną.

Tokiu būdu daugiausiai NATO išlaikymui lėšų skiriančios valstybės vadovas pagerbė sąjungininkus 29 nares turinčiame Aljanse, skiriančius gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

„Pietūs – mano sąskaita“, – pareiškė D. Trumpas, atsisėdęs su vadinamojo „2 proc. klubo“ nariais – JAV, Jungtinės Karalystės, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Bulgarijos Lenkijos ir Rumunijos atstovais.

Nuo pat atėjimo į valdžią 2017 metais D. Trumpas spaudė visas Aljanso nares didinti išlaidas gynybai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas gyrė D. Trumpą, kad jis pabrėžia šį klausimą, ir sakė, kad sąjungininkės Europoje bei Kanada iki 2020 metų pabaigos padidins savo gynybos biudžetus iš viso 130 mlrd. dolerių.

Atšaukė spaudos konferenciją

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį atšaukė planuotą galutinę spaudos konferenciją, turėjusią įvykti pasibaigus netoli Londono surengtam NATO viršūnių susitikimui, kurį temdė aštrūs sąjungininkų ginčai.

„Kai pasibaigs šiandienos susitikimai, išvyksiu atgal į Vašingtoną, – per „Twitter“ parašė D. Trumpas. – Nerengsime spaudos konferencijos baigiantis NATO [susitikimui], nes per pastarąsias dvi dienas surengėme jų labai daug. Visiems saugios kelionės!“

Netoli Londono vykstant dviejų dienų NATO viršūnių susitikimui D. Trumpas ne kartą gaišdavo laiką atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, o dėl tokio elgesio kiti lyderiai netgi pradėjo iš jo šaipytis, kaip matoma viename vogčiomis nufilmuotame vaizdo įraše.

Renginiui baigiantis D. Trumpas neslėpė pykčio dėl Kanados premjero Justino Trudeau (Džastino Triudo) „dviveidiško“ elgesio, kai šis per minėtą pokalbį išsakė šmaikščių replikų.

Galiausiai JAV lyderis atšaukė iš anksto suplanuotą spaudos konferenciją.

„Mes esame įsipareigoję. Mes savo įsipareigojimus vykdome ir laikysimės nacionalinio susitarimo, kurį priėmė politinės partijos prieš keletą metų. Tai yra jų įsipareigojimas, ir (...) būsimųjų nacionalinių susitarimų sėkmė arba įvaizdis priklausys nuo to, kaip sėkmingai vykdysime šitą vieną iš pirmųjų nacionalinių susitarimų itin gyvybiškai svarbiu klausimu“, – teigė G. Nausėda.

Parlamentinės partijos praėjusių metų rugsėjį Vyriausybėje pasirašė susitarimą dėl artimiausio dešimtmečio gynybos politikos. Susitarime numatyta ne vėliau kaip iki 2030 metų finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. nuo BVP.

Kompromisas buvo pasiektas per NATO lyderių susitikimą Vatforde, netoli Londono, kur aljanso šalių vadovai pažymėjo organizacijos įkūrimo septyniasdešimtmetį.

„Pasiektas principinis sutarimas (...). Mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti taško šioje istorijoje“, - žurnalistams sakė G. Nausėda pasibaigus NATO vadovų sesijai.

Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė patvirtinti atnaujintą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planą, kol nebus sutarta dėl panašaus plano Turkijai.

Daugiausia ginčų kėlė Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.

G. Nausėda sakė, kad kurdų situacija nebuvo aptarta NATO lyderių susitikime.

„Kol kas nebuvo apie tai kalbos, šiandien tai nebuvo dienotvarkėje, ir manau, kad šitą klausimą mes išspręsime“, – teigė šalies vadovas, paklaustas, kaip NATO reagavo į Turkijos reikalavimus dėl kurdų.

Gynybos planų atnaujinimą G. Nausėda pavadino praktiniu NATO sutarties penktojo straipsnio, kuris įtvirtina kolektyvinę gynybą, realizavimu.

„Kalbėti apie penktąjį straipsnį abstrakčiai, žinoma, galima, bet jis turi turėti labai konkrečią kolektyvinės gynybos išraišką, kuri atsispindi planuose, atsispindi konkrečiose investicijose, ir dabar mes šitą žingsnį pagaliau galėsime padaryti“, – teigė šalies vadovas.

Niekas nieko iš mūsų mainais už tai nereikalavo ir mes padėkojome prezidentui Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą.

„Niekas nieko iš mūsų mainais už tai nereikalavo ir mes padėkojome prezidentui Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą“, – pridūrė G. Nausėda.

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Gynybos planai yra įslaptinti, tačiau Lietuvos pareigūnai nuolat prašo sąjungininkų užtikrinti oro gynybos pajėgumus ir  greitesnį pajėgų dislokavimą esant krizei.

Kodėl turkai atsitraukė?

Diplomatų teigimu, esminis lūžis derybose įvyko politiškai sutarus atsieti Baltijos šalių ir Turkijos gynybos planus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nedetalizavo, kas paskatino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdoganą) pakeisti savo poziciją – jis tik užsiminė, kad su Turkijos lyderiu aptarė „įvairius klausimus“.

„Vakar turėjau gerą diskusiją su prezidentu Erdoganu, aptarėme įvairius klausimus. Svarbu, kad visi sąjungininkai sutarė dėl atnaujintų gynybos planų Baltijos šalims ir Lenkijai. Tai rodo, kad galime sutarti dėl esmės, priimti sprendimus ir vesti šį aljansą pirmyn“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas, paklaustas, kas buvo pasiūlyta Turkijai.

Jis teigė, kad nuomonių skirtumai dėl to, kaip apibūdinti kurdų kovotojus šiaurės Sirijoje, išlieka.

„Ne paslaptis, kad NATO sąjungininkai turi skirtingus požiūrius, kaip vadinti kurdų grupuotes Sirijoje YPG ir PYD. Specifiškai apie tai šiandien nekalbėjome, bet šis klausimas aptariamas tarp NATO sąjungininkų“, – teigė J. Stoltenbergas.

Turkijos santykiai su NATO sąjungininkais itin paaštrėjo, kai ji spalį pradėjo karinį puolimą kurdų kontroliuojamose šiaurės Sirijos teritorijose.

Situaciją dėl kurdų kovotojų Sirijos šiaurėje iš anksto neplanuotame dvišaliame susitikime su R. T. Erdoganu Vatforde aptarė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

„Kalbėjome apie Siriją. Kalbėjome apie kurdus. Aptarėme daugybę klausimų. Puikiai sutariame. Siena ir saugi zona puikiai veikia, ir Turkija už tai nusipelno daug pagyrų. Paliaubos laikosi gerai“, – trečiadienį sakė D. Trumpas.

Rusijos grėsmė

G. Nausėda taip pat pasveikino NATO vadovų sprendimą baigiamojoje deklaracijoje įvardyti Rusijos grėsmę. Dokumente teigiama, kad „Rusijos agresyvūs veiksmai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“.

„Prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynių atžvilgiu“, – kalbėjo prezidentas.

Tačiau deklaracijoje NATO lyderiai kartu pabrėžė, kad „yra atviri dialogui ir konstruktyviems santykiams su Rusija, kai tai leis Rusijos veiksmai“.

Prieš NATO susitikimą aštrias diskusijas dėl ryšių su Maskva išprovokavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimai, kad aljansas turėtų sutelkti dėmesį ne Rusijos grėsmei, bet kovai su terorizmu.

G. Nausėda sakė, kad NATO diskusijoje „aiškiai daugiau valstybių įvardijo Rusiją kaip grėsmę“.

„Taip, kai kurios valstybės, net nesakydamos, kad Rusija nėra grėsmė, nori aktyvesnio dialogo su Rusija. Čia galima rasti tam tikrą balansą“, – teigė prezidentas.

„Kol Rusija nekeičia savo laikysenos, nekeičia savo aspiracijų kaimyninių valstybių atžvilgiu, nekeičia savo politikos Ukrainos atžvilgiu, dialogas vos vos rusena arba visai gęsta. Jeigu keičiasi situacija ir Rusija imasi veiksmų, kurie rodo jos gerą valią, dialogas gali būti labai intensyvus, ir Lietuva bus viena iš to dialogo iniciatorių“, – pridūrė jis.

Vatforde esančiame prabangiame golfo klube posėdžiavę NATO lyderiai taip pat pirmą kartą aptarė Kinijos ekonominę ekspansiją. Anot G. Nausėdos, ypač didelis dėmesys buvo skirtas Kinijos veikimui technologijų ir infrastruktūros srityse.

Priešui ar varžovui noro atakuoti Aljansą bus dar mažiau

G. Nausėda įvertino NATO būklę. Pasak prezidento, konkurentui ar priešui noro atakuoti Aljansą bus dar mažiau.

„Sakyčiau taip, noro atakuoti turbūt bus dar mažiau. Atgrasymas, mano nuomone, tikrai yra kur kas svarbesnis ta prasme, kaip aš pareiškiau ir Kariuomenės dienos proga, geriausias mūšis yra tas, kurio varžovas, konkurentas ar priešas net ir nenori pradėti. Tie nepradėti mūšiai yra mūsų didžiulis pasiekimas, nes tik tokiomis sąlygomis mes galime būti saugūs ir kurti savo gyvenimą“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda su žmona Diana antradienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Trečiadienį jis dalyvauja NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptaria tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbasi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.

„Neturime supaprastinti situacijos ir turime matyti visas grėsmes, kurios artėja. Tos grėsmės yra ne tik terorizmas, bet ir Rusija, taip pat Kinijos ekonominė ekspansija. Turime tai suprasti“, – G. Nausėdos poziciją skelbia LRT portalas.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidentas G. Nausėda su žmona Diana antradienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Trečiadienį jis dalyvaus NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptars tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbėsis ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.

„Baltijos šalims labai svarbu turėti laipsniško atsako planus, tam reikia kompromiso ir tikiuosi, kad šiandien pavyks rasti kompromisą susitikime su Turkijos prezidentu Erdoganu“, – Londono priemiestyje Vatforde prasidedant viršūnių susitikimui žurnalistams sakė G. Nausėda.

Diplomatinių šaltinių teigimu, Lietuvos prezidentas kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovais bei NATO generaliniu sekretoriumi trečiadienio rytą atskirai susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdoganu), siekdami jį įtikinti neblokuoti gynybos plano.

Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė jį patvirtinti, kol nebus sutarta dėl panašaus plano Turkijai. Daugiausia ginčų kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, JAV tarptautinių santykių tyrimų centro „Atlantic Council“ ekspertas Alexanderas Vershbow (Aleksandras Veršbou) sako, kad Turkijos veto daro didelę politinę žalą ir silpnina aljanso solidarumą.

„Turkijos veto yra apmaudus labiau politiniu, o ne kariniu požiūriu. Yra jau egzistuojančių planų, ir šie atnaujinti planai jau yra stalčiuose – tam atvejui, jeigu šį vakarą ištiktų kokia nors krizė“, – BNS Londone sakė A. Vershbow.

„Tačiau rizikuoti planais, susijusiais su 5-uoju straipsniu, nėra gera mintis. Tai silpnina solidarumą aljanse“, – pridūrė jis, minėdamas NATO sutarties nuostatą dėl kolektyvinės gynybos.

Turkijos veto yra apmaudus labiau politiniu, o ne kariniu požiūriu.

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Rusijos grėsmė

Anksčiau planuota, kad aljanso šalių lyderiai Londone šventiškai be įtampos pažymės NATO įkūrimo septyniasdešimtmetį, tačiau sumaištį sukėlė kivirčai tarp Turkijos ir Vakarų šalių bei Prancūzijos prezidento pasisakymai.

Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) prieš susitikimą pareiškė, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“. D. Trumpas tai pavadino bjauriu pareiškimu.

Prancūzijos prezidentas taip pat išsakė mintį, kad aljansas turėtų sutelkti dėmesį ne Rusijos grėsmei, bet kovai su terorizmu, ir pareiškė norintis strateginio dialogo su Maskva.

G. Nausėda, kaip ir kiti Vidurio europiečiai, tam nepritaria – Lietuvos prezidento teigimu, būtent Maskva yra didžiausia grėsmė nusistovėjusiai pasaulinei tvarkai.

Lietuvos prezidento teigimu, NATO taip pat negali užmerkti akių prieš ekonominę Kinijos ekspansiją.

„Grėsmę kelia ne tik terorizmas, bet ir Rusija bei ekonominė Kinijos ekspansija“, – trečiadienį sakė G. Nausėda.

Diskusijos dėl to, kaip NATO dokumentuos traktuoti Rusiją ir Kiniją, gali būti iš svarbios temos per vadovų darbinę sesiją.

2 proc. klubas

Po NATO sesijos G. Nausėda su dar aštuonių šalių lyderiais D. Trumpo iniciatyva turėtų susirinkti į „2 proc. klubo“ susitikimą. Skiriami 2 proc. nuo BVP gynybai yra NATO sutartas teisiškai neįpareigojantis, bet politiškai reikšmingas rodiklis.

Lietuvos prezidentas sakė šiuos pietus traktuojantis „kaip motyvaciją kitoms valstybėms pasitempti ir taip pat (...) vykdyti savo įsipareigojimus“.

G. Nausėda sakė ketinantis atkreipti D. Trumpo dėmesį į Lietuvos rūpestį savo gynyba ir karinius pirkinius iš JAV. Lietuva neseniai nusprendė iš JAV įmonės „Oshkosh Defence“ pirkti 200 šarvuotų visureigių už 145 mln. eurų, dar maždaug 300 mln. eurų šalis svarsto sumokėti už šešis amerikietiškus sraigtasparnius „Black Hawk“.

„Labai gerai suvokiame, kur yra mūsų prioritetai, padarėme savo namų darbus, galime tuo pasidžiaugti ir svarbiausia, kad darome investicijas į tai, kas mums yra absoliučiai reikalinga – keičiame savo dar likusią iš sovietinių laikų karinės infrastruktūros bazę, ji jau bus netrukus visa 100 proc. pakeista“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Darome tai, kad įsigytume šiuolaikinę techniką, ir įsigytume iš savo geriausių partnerių – tai JAV, Vokietijos ir panašiai“, – pridūrė prezidentas.

Lietuvos gynybos biudžetas šiemet siekia 2,03 proc. BVP.

G. Nausėda trečiadienį dalyvaus NATO vadovų sesijoje ir JAV prezidento Donaldo Trumpo rengiamuose pietuose, į kuriuos pakviestos šalys, gynybai skiriančios bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Diplomatinių šaltinių teigimu, Lietuvos prezidentas kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovais taip pat ketina atskirai susitikti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdoganu), siekiant jį įtikinti neblokuoti atnaujinto Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos plano.

Ankara vienintelė atsisako jį patvirtinti, kol nebus sutarta dėl panašaus plano Turkijai. Daugiausia ginčų kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, JAV tarptautinių santykių tyrimų centro „Atlantic Council“ ekspertas Alexanderas Vershbow (Aleksandras Veršbou) sako, kad Turkijos veto daro didelę politinę žalą ir silpnina aljanso solidarumą.

„Turkijos veto yra apmaudus labiau politiniu, o ne kariniu požiūriu. Yra jau egzistuojančių planų, ir šie atnaujinti planai jau yra stalčiuose – tam atvejui, jeigu šį vakarą ištiktų kokia nors krizė“, – BNS Londone sakė A. Vershbow.

„Tačiau rizikuoti planais, susijusiais su 5-uoju straipsniu, nėra gera mintis. Tai silpnina solidarumą aljanse“, – pridūrė jis, minėdamas NATO sutarties nuostatą dėl kolektyvinės gynybos.

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Rusijos grėsmė

Anksčiau planuota, kad aljanso šalių lyderiai Londone šventiškai be įtampos pažymės NATO įkūrimo septyniasdešimtmetį, tačiau sumaištį sukėlė kivirčai tarp Turkijos ir Vakarų šalių bei Prancūzijos prezidento pasisakymai.

Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) prieš susitikimą pareiškė, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“. D. Trumpas tai pavadino bjauriu pareiškimu.

Labai svarbu Rusiją įvardyti kaip grėsmę.

Prancūzijos prezidentas taip pat išsakė mintį, kad aljansas turėtų sutelkti dėmesį ne Rusijos grėsmei, bet kovai su terorizmu, ir pareiškė norintis strateginio dialogo su Maskva.

G. Nausėda, kaip ir kiti Vidurio europiečiai, tam nepritaria – Lietuvos prezidento teigimu, būtent Maskva yra didžiausia grėsmė nusistovėjusiai pasaulinei tvarkai.

„Labai svarbu Rusiją įvardyti kaip grėsmę“, – Londone BNS sakė Lietuvos prezidentas.

Diskusijos dėl to, kaip traktuoti Rusiją, gali būti viena iš svarbių temų per vadovų darbinę sesiją.

2 proc. klubas

Po NATO sesijos G. Nausėda su dar aštuonių šalių lyderiais D. Trumpo iniciatyva turėtų susirinkti į „2 proc. klubo“ susitikimą. Skiriami 2 proc. nuo BVP gynybai yra NATO sutartas teisiškai neįpareigojantis, bet politiškai reikšmingas rodiklis.

Labai gerai suvokiame, kur yra mūsų prioritetai, padarėme savo namų darbus, galime tuo pasidžiaugti.

Lietuvos prezidentas sakė šiuos pietus traktuojantis „kaip motyvaciją kitoms valstybėms pasitempti ir taip pat (...) vykdyti savo įsipareigojimus“.

G. Nausėda sakė ketinantis atkreipti D. Trumpo dėmesį į Lietuvos rūpestį savo gynyba ir karinius pirkinius iš JAV. Lietuva neseniai nusprendė iš JAV įmonės „Oshkosh Defence“ pirkti 200 šarvuotų visureigių už 145 mln. eurų, dar maždaug 300 mln. eurų šalis svarsto sumokėti už šešis amerikietiškus sraigtasparnius „Black Hawk“.

„Labai gerai suvokiame, kur yra mūsų prioritetai, padarėme savo namų darbus, galime tuo pasidžiaugti ir svarbiausia, kad darome investicijas į tai, kas mums yra absoliučiai reikalinga – keičiame savo dar likusią iš sovietinių laikų karinės infrastruktūros bazę, ji jau bus netrukus visa 100 proc. pakeista“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Darome tai, kad įsigytume šiuolaikinę techniką, ir įsigytume iš savo geriausių partnerių – tai JAV, Vokietijos ir panašiai“, – pridūrė prezidentas.

Lietuvos gynybos biudžetas šiemet siekia 2,03 proc. BVP.

Pasak prezidento, Lietuva jau dabar yra vienas pirmaujančių finansinių technologijų plėtros centrų Europoje.

„Esame itin pažangūs kibernetinio saugumo ir pinigų plovimo prevencijos srityse, todėl tikrai turime ką pasiūlyti Jungtinės Karalystės rinkai“, – pranešime sakė G. Nausėda, antradienį susitikęs su Londono Sičio korporacijos Politikos ir išteklių komiteto pirmininke Catherine McGuinness (Katerina Makgines).

G. Nausėda taip pat dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su didžiausių finansų bendrovių ir finansinių technologijų įmonių vadovais. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva ir po „Brexito“ palaikys glaudžius politinius, ekonominius ir gynybinius santykius su Jungtine Karalyste.

Diskusijoje dalyvavo Londono Sičio korporacijos, Londono akcijų biržą valdančios bendrovės „London Stock Exchange Group“, finansų sektoriaus įmones vienijančių asociacijų „UK Finance“ ir „Innovate Finance“, taip pat „Citigroup“, „Credit Suisse“, HSBC, „JP Morgan“, KPMG, „Moody's“, „Revolut“, SEB, „Standard Chartered“ atstovai.