„Kitas Sąjungininkų lyderių susitikimas vyks Londone 2019 metų gruodžio 3–4 dienomis... Laukiu sėkmingo viršūnių susitikimo“, – sakė jis.

J. Stoltenbergas nurodė aptaręs pasiruošimus šiam susitikimui su NATO valstybių vadovais ir Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) vyriausybe per praeitą savaitę surengtą viešnagę Londone.

Gruodžio susitikimas bus galimybė „spręsti dabartinius ir kylančius saugumo iššūkius, taip pat kaip NATO toliau investuos ir prisitaikys, kad daug tolesnių metų išliktų stabilumo ramstis“, sakoma J. Stoltenbergo pranešime.

Jis pridūrė, kad Londonas yra tinkama vieta paminėti transatlantinio karinio bendradarbiavimo 70-metį, nes būtent šiame mieste buvo įsikūrusi pirmoji Aljanso būstinė, 1949 metais Jungtinei Karalystei tapus viena iš 12 NATO steigėjų.

Šiuo metu blokas turi 29 nares, o jo būstinė yra Briuselyje.

„Londonas buvo mūsų pirmosios būstinės namai, taigi, jis yra tinkama vieta NATO valstybių ir vyriausybių vadovams planuoti Aljanso ateitį“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

Opus laikas Aljansui

Praėjusį mėnesį Aljansas užsienio reikalų ministrų susitikimu Vašingtone paminėjo 70-ąsias savo steigiamosios sutarties pasirašymo metines.

Susitikimas baigėsi bendru pareiškimu, kuriuo buvo pažadėti nauji veiksmai Rusijos agresijai atremti. Įtampa tarp Maskvos ir Vakarų šiuo metu yra didžiausia nuo pat Šaltojo karo.

Londonas buvo mūsų pirmosios būstinės namai, taigi, jis yra tinkama vieta NATO valstybių ir vyriausybių vadovams planuoti Aljanso ateitį.

Aljansas pritarė naujoms sekimo priemonėms ir jūrų pajėgų pratyboms Juodojoje jūroje, taip pademonstruojant paramą Ukrainai ir Gruzijai – narystės NATO siekiančioms šalims, konfrontuojančioms su Rusijos remiamomis separatistinėmis jėgomis.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) sakė, kad NATO susitarė imtis nagrinėti strategijas netradiciniam Rusijos kariavimui atsverti. Rusija yra kaltinama kišimusi į virtinę Vakarų šalių rinkimų.

Tačiau šventinę jubiliejinių metų nuotaiką temdo išliekantis susirūpinimas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įsipareigojimo Aljansui ir noro gerbti tarpusavio gynybos paktą.

D. Trumpas šiurkščiai kritikavo NATO nares Europoje, kurias kaltino veltėdžiavimu: naudojantis JAV kariuomenės siūloma apsauga ir neskiriant pakankamai pinigų savo ginkluotosioms pajėgoms.

Prieš užimdamas prezidento postą D. Trumpas NATO vadino atgyvenusiu, nors taip pat sveikino planus sąjungininkams didinti išlaidas gynybai.

NATO viršūnių susitikimai paprasta baigiasi oficialiais, įpareigojamais pareiškimais apie visų sąjungininkių sutartus tikslus ir veiksmus, tokiais kaip 2014 metų susitarimas siekti gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Dar nepaskelbta, ar po gruodį įvyksiančio viršūnių susitikimo bus paskelbtas bendras pareiškimas.

Britanija spalio mėnesį turi išstoti iš Europos Sąjungos ir gruodžio viršūnių susitikimas bus laikomas NATO ir JK, kuri drauge su Prancūzija yra pagrindinė žemyno karinė jėga, solidarumo ženklu.

„Brexit“ pakeis Jungtinės Karalystės santykius su Europos Sąjunga, bet nepakeis Jungtinės Karalystės santykių su NATO“, – vasario mėnesį sakė J. Stoltenbergas.

Trečiadienį jis grįžo į Londoną susitikti su britų gynybos sekretore Penny Mordaunt (Peni Mordont), o ketvirtadienį Britanijos sostinėje dalyvaus kibernetinio saugumo konferencijoje.

Pirmininko aplinkos atstovai penktadienį Briuselyje sakė, kad 63-ejų Liuksemburgo politikas ne kartą skundėsi nugaros problemomis, dėl kurių jam būna sunku vaikščioti. „Taip buvo ir užvakar, kai jis patyrė ypač skausmingą ischialgijos (sėdimojo nervo skausmų) ataką“, – sakė šaltinis. Ketvirtadienį J. C. Junckeris esą vėl jautėsi daug geriau ir tai matėsi. „Todėl nereikia nerimauti, kad jis ir toliau sunkiai dirba“, – pabrėžė šaltinis.

J. C. Junckeris trečiadienį NATO viršūnių susitikime prieš bendrą šalių lyderių vakarienę svirduliavo, jį kolegoms teko prilaikyti. Be to, jis buvo stumiamas neįgaliojo vežimėliu. Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Ruttė, prilaikęs Komisijos pirmininką, belgų stočiai VRT sakė: „Kieka aš žinau, jis neturi rimtų sveikatos problemų, tačiau jis jau kurį laiką turi problemų su nugara“. J. C. Junckerį ischialigijos priepuolis buvo užklupęs ir per pokalbius su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Meseberge prieš kelias dienas. J. C. Junckeris yra pareiškęs, kad kitais metais nesieks antrosios kadencijos.

„Neskoninga, kaip kai kurios žiniasklaidos priemonės dabar žeminančiomis antraštėmis išnaudoja pirmininko skausmus“, – teigė J. C. Junckerio aplinkos šaltinis. Esą nedera viešai diskutuoti apie sveikatos problemas.

J. C. Junckeris liepos 25-ąją Vašingtone dalyvaus pokalbiuose dėl prekybos konflikto su JAV.

„Jo nutarimai bus nuodugniai išanalizuoti pasekmių Europos saugumui atžvilgiu“, – sakoma URM tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

„Tikimės, kad didėjantis suvokimas, jog Rusijos izoliacija yra neperspektyvi, taip pat neatidėliotini poreikiai užtikrinti saugumą galiausiai paskatins Aljansą suprasti, kad būtina sutelkti pastangas, tvirtai remiantis tarptautine teise, siekiant veiksmingai atremti bendrus iššūkius. Ir kad saugumo nedalumo principo reikia laikytis ne vien santykiuose tarp sąjungininkų“, – pridūrė ministerija.

Komentuodama bloko lyderių pareiškimus, kad Aljansas lieka ištikimas Jungtinių Tautų chartijai ir yra pasiryžęs vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant 1997 metų NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą, Maskva pareiškė: „Tikimės, kad šie pareiškimai bus pagaliau sustiprinti konkrečiais žingsniais.“

Vis dėlto Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad „kaltindamas Rusiją didinant įtampą euroatlantiniame regione karinis blokas, remdamasis šia dingstimi, didina savo karinį aktyvumą netgi buvusiuose ramiuose Baltijos jūros ir Šiaurės Europos regionuose“.

„Atrodo, kad konstatuodamas nestabilumą Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione ir iš ten kylančias grėsmes, taip pat reikšdamas susirūpinimą dėl augančio tarptautinio terorizmo, NATO tarsi nesupranta, kad tai Aljanso narių karinių avantiūrų tiesioginis rezultatas“, – sakoma pareiškime.

Vakarų šalių ir Rusijos santykiai smarkiai pašlijo, kai 2014 metais Ukrainoje buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius ir Maskva aneksavo Krymą.

Vakarų valstybės, įskaitant Europos Sąjungą, į Ukrainai priklausančio pusiasalio atplėšimą ir Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose reagavo įšaldydama virtinės fizinių bei juridinių asmenų turtą ir paskelbdama draudimą keliauti.

Rusijai taip pat buvo paskelbta ekonominių sankcijų, o Maskva ėmėsi analogiškų atsakomųjų priemonių.

Santykių pablogėjimą taip pat lėmė Rusijos vaidmuo Sirijos konflikte, jos numanomo kišimosi į užsienio rinkimus ir bei kaltinimų Maskvai prisidėjus prie buvusio rusų šnipo apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje.

Rusijos URM pareiškė, kad NATO „pastangos viską iškreipti, dėl visko kaltinti Rusiją – visiškai nevykusios“ ir kad „šis siekis pateisinti savus veiksmus matomas plika akimi“.

„Šios linijos neatsiejamu elementu tapo Rusijos „atgrasymo“ karinėmis ir politinėmis priemonėmis kurso atkūrimas, remiantis išgalvotomis priežastimis. Tuo pačiu grindžiamas ir bloko siekis mechaniškai plėtrai, nestiprinantis niekieno saugumo, tik gilinantis skiriamąsias linijas ir ir didinantis įtampą Europoje. Skubinamas Makedonijos įtraukimas į NATO tiks patvirtina, kad „atvirų durų“ politika tapo tikslu savaime ir geopolitinės erdvės įsisavinimo priemone“, – rašo URM Maskvoje. Ji pridūrė, kad šios Aljanso pastangos susijusios tik su pastangomis užsitikrinti karinį pranašumą.

Po šių D. Trumpo pareiškimų ir reikalavimų sąjungininkėms nedelsiant padidinti išlaidas gynybai, NATO šalių lyderiai surengė neplanuotą pasitarimą.

Prezidentas sakė, kad jei kitos Šiaurės Atlanto aljanso narės nevykdys įsipareigojimų gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, Jungtinės Valstijos pasitrauks iš NATO. D. Trumpas įspėjo apie „sunkias pasekmes“, jei sąjungininkės nedelsiant nesiims priemonių didinti išlaidas gynybai.  

Antrąją viršūnių susitikimo dieną D. Trumpas pakartojo reikalavimą šalims iškart padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, o ne laukti iki 2024 metų, ir galiausiai šias išlaidas padidinti iki 4 proc. BVP.

Per sąjungininkių susitikimą su Ukraina ir Sakartvelu „D. Trumpas pasinaudojo jo kalbai skirtu laiku ir grįžo prie dalijimosi našta klausimo“, sakė vienas diplomatinis šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Todėl NATO vadovas Jensas Stoltenbergas „sušaukė susitikimą Atlanto Tarybos formatu, apimančiu visas 29 Aljanso šalis“, pridūrė šaltinis.

Jis atsisakė komentuoti pranešimus, kad D. Trumpas pagrasino išvis pasitraukti iš NATO.

Kitas diplomatinis šaltinis sakė, kad „vyksta speciali sesija dėl dalijimosi našta“.

Kritikuodamas sąjungininkes D. Trumpas ypač išskyrė Vokietiją ir jos kanclerę Angelą Merkel.

„D. Trumpas paminėjo kelias šalis, ypač Vokietiją“, – sakė pirmasis šaltinis ir pridūrė, kad buvo „griežto kalbėjimo, kelis kartus paminint Vokietiją“ ir net jos kanclerę, „pavadinant ją Angela“.

Diena anksčiau JAV prezidentas pareiškė, kad Vokietija dėl dujotiekio susitarimo su Maskva tapo „Rusijos belaisve“ ir kad Berlynas turėtų daugiau skirti gynybai.

Aljansas pažymėjo, kad kalbama apie „provokuojančius karinius veiksmus, tarp jų – vykdomus prie NATO narių sienų: šiuolaikinių dvejopos paskirties raketų dislokavimo Kaliningrade, ne vieną NATO valstybių oro erdvės pažeidimą, tęsiamą karinį buvimą Kryme ir didelio masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų modernizaciją“.

Pasak Vakarų ekspertų, branduolinį užtaisą galinčios nešti „Iskander“ raketos yra skirtos tiksliai naikinti taikinius, esančius už 50–500 kilometrų. Taigi, Kaliningrado srityje laikomi kompleksai potencialiai galėtų smogti taikiniams kaimyninėse valstybėse, NATO narėse – Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat pietų Švedijoje.

„Euroatlantinis saugumas tampa vis nestabilesnis ir sunkiau prognozuojamas dėl neteisėtos Krymo aneksijos ir tęsiamos destabilizacijos Rytų Ukrainoje“, – sakoma viršūnių susitikimo dokumente.

Be to, NATO atkreipė dėmesį į Rusijos „neatsakingą ir agresyvią branduolinę retoriką“ bei „iš anksto neskelbtas karines pratybas, taip pat didinamą manevrų, skirtų tobulinti su branduoliniu ginklu susijusius veiksmus, skaičių“.

Aljansas pakartojo, kad jo priešraketinės gynybos sistema nėra nukreipta prieš Rusiją.

„NATO priešraketinės gynybos sistema skirta apsiginti nuo potencialių grėsmių, kylančių už euroatlantinės zonos ribų... Daug kartų aiškinome Rusijai, kad priešraketinės gynybos sistema negali būti panaudota prieš Rusijos strateginio branduolinio atgrasymo priemones ir kad nėra ketinimų šią sistemą ateityje pertvarkyti, jog ji įgytų tokių pajėgumų“, – pažymėjo bloko lyderiai.

Papildomi kariai bus iš Velso gvardijos. Maždaug pusė jų bus dislokuoti rugpjūčio mėnesį, o kita pusė – vasarį.

„Skirdami papildomų karių „mokyk, patark ir padėk“ operacijai Afganistane mes dar kartą akcentuojame, kad kai NATO šaukia, JK yra tarp pirmųjų (šalių), kurios atsiliepia“, – viršūnių susitikime turi pasakyti Th. May.

Minimi kariai padės „pasiekti stabilumą ir saugumą, kurių afganų liaudis nusipelno“, turi pasakyti ministrė pirmininkė.

Dislokavus papildomus karius, britų kontingentą Afganistane sudarys maždaug 1 100 karių.

Paskutiniai kovos veiksmuose dalyvavę britų kariai iš Afganistano buvo išvesti 2014 metais. Šiame konflikte jie dalyvavo nuo 2001-ųjų.

Iš viso Afganistane yra 16 tūkst. NATO šalių karių, remiančių afganų pajėgas. 13 tūkst. šių karių yra amerikiečiai.

NATO pernai paprašė Britanijos atsiųsti daugiau karių, o D. Trumpas ne kartą ragino Aljanso sąjungininkes didinti savo išlaidas gynybai.

Britanija yra tarp vos penkių NATO narių, pasiekusių tikslą gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP.

„Aljansas gali pasitikėti JK, kad ji rodys pavyzdį - ne tik vykdydama 2 proc. pažadą, bet ir prisidėdama savo moderniausiais pajėgumais prie operacijų visame pasaulyje“, – viršūnių susitikime pasakys Th. May.

Anksčiau trečiadienį D. Trumpas sukritikavo Berlyno susitarimus su Maskva dėl bendradarbiavimo ir pareiškė, kad ad energetikos srityje Vokietija yra „Rusijos belaisvė“.

„Manau, labai liūdna, kai Vokietija sudaro didelio masto susitarimą su Rusija dėl naftos ir dujų“, – D. Trumpas sakė per darbo pusryčius su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, surengtus prieš prasidedant viršūnių susitikimui.

„Vokietija yra Rusijos belaisvė, nes iš Rusijos gauna labai daug savo energijos“, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje susitarimą dėl dujotiekio „Nord Stream 2“.

„Mes giname Vokietiją, giname Prancūziją ir kitas šalis, o daugelis šalių sudaro sandorį dėl dujotiekio ir moka milijardus dolerių Rusijai į kišenę, – sakė jis. – Visi visame pasaulyje apie tai kalba; jie sako, jog mes mokame milijardus dolerių, kad apsaugotume jus, bet jūs mokate milijardus dolerių Rusijai. Manau, tai nepriimtina.“

D. Trumpas paminėjo, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis yra vienas iš „Nord Stream 2“ projekto vadovų ir kad „beveik 70 proc. Vokietijos bus kontroliuojama Rusijos per gamtines dujas.“

Prezidentas pabrėžė, kad tokia Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos energetikos išteklių daro neigiamą poveikį transatlantiniam aljansui, ir pridūrė, kad NATO sąjungininkės turi kalbėtis su Berlynu šia tema.

J. Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad sprendimai dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ priklauso ne Aljanso, o nacionalinių vyriausybių kompetencijai, tačiau pridūrė, kad NATO nepamiršta energetinio saugumo temos.

„Yra įvairių požiūrių dėl dujotiekio „Nord Stream 2“. Tai gerai žinoma. Ne NATO priiminėti sprendimus (šiuo klausimu), tai nacionalinių vyriausybių sprendimas“, – prieš prasidedant Aljanso viršūnių susitikimui Briuselyje sakė jo vadovas. „Tačiau NATO, žinoma, skiria dėmesio ir energetinio saugumo klausimui, nes mes suprantame: energetikos ir saugumo klausimai yra susiję“, – pažymėjo jis.

J. Stoltenbergas pridūrė, kad Aljansas bando energijos šaltinių diversifikavimo ir investavimo į „žaliąją energetiką“ būdu mažinti priklausomybę nuo energijos importo, o energijos vartojimą padaryti lankstesnį.

Estijos premjeras išreiškė nepritarimą projektui

Estijos premjeras Juris Ratas pareiškė, jog jo šalis nepritaria Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektui „Nord Stream 2“, kurį laiko politinio pobūdžio.

„Estijos pozicija dėl „Nord Stream 2“ projekto – tokia pat kaip ir dėl „Nord Stream 1“. Tai – politinio pobūdžio projektas, ir Estija supranta, kam tai reikalingas, kai „Nord Stream 1“ visos galimybės nėra panaudojamos“, – pareiškė Estijos vyriausybės vadovas, atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.

Tokią nuomonę J. Ratas išsakė, komentuodamas į Briuselį taip pat atvykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymą, jog „Nord Stream 2“ projektui neprieštaraujanti Vokietija energetikos srityje Vokietija yra tapusi „Rusijos įkaite“.

Pagal trečdalį Europos dujų rinkos kontroliuojančio Rusijos dujų giganto „Gazprom“ Europai peršamą projektą „Nord Stream 2“, daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų.

Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti artimiausiais mėnesiais, o 9 mlrd. eurų vertinamą projektą užbaigti iki ateinančių metų pabaigos, kai baigs galioti jo sutartis su Ukraina dėl dujų tranzito. „Nord Stream 2“ projektas sulaukė ir kai kurių kitų Europos šalių, įskaitant Lietuvos ir Lenkijos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.

Vienintelis šio projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo dabartiniai partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

A. Merkel: Vokietija priima nepriklausomus sprendimus

A. Merkel savo ruožtu trečiadienį atkirto D. Trumpui, kad Vokietija priima „nepriklausomus sprendimus“.

„Aš pati taip pat esu patyrusi Sovietų Sąjungos okupaciją Vokietijos dalyje“, – atvykusi į įtemptą NATO susitikimą pasakė A. Merkel, užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje.

„Esu labai patenkinta, kad šiandien esame suvienyti laisvėje kaip Vokietijos Federacinė Respublika ir todėl taip pat galime vykdyti savo nepriklausomą politiką bei priimti savo nepriklausomus sprendimus“, – pridūrė kanclerė.

Be kita ko, kanclerė atrėmė D. Trumpo teiginius, kad Vokietija nevykdo savo įsipareigojimų didinti gynybos finansavimą, pažymėdama, jog iki 2024 metų Berlyno išlaidos gynybai, palyginti su 2014 metais, išaugs 80 proc.

„Todėl, mūsų vertinimu, esame įsipareigoję Velso (NATO viršūnių susitikimo) išvadoms didinti išlaidas gynybai iki 2 proc. (bendrojo vidaus produkto)“, – pridūrė A. Merkel.

Santykiai su Vokietija – nuostabūs

Po aršios savo kritikos Vokietijos atžvilgiu D. Trumpas teigiamai atsiliepė apie savo santykius su A. Merkel. „Mūsų santykiai yra labai, labai geri“, – sakė D. Trumpas Briuselyje žurnalistams.

„Mūsų susitikimas bus puikus, mes kalbėsime apie karines išlaidas ir prekybą“, – pridūrė jis.

Briuselio oro uoste D. Trumpo lėktuvas nutūpė iškart po Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūno griežto perspėjimo, kad Amerika turėtų „vertinti“ savo sąjungininkes.

Kitų 28 NATO šalių lyderiai tikisi šiame susitikime pademonstruoti vienybę nepaisant akivaizdžios transatlantinės įtampos dėl virtinės klausimų, visų pirma dėl D. Trumpo kartojamų priekaištų Europai gynybos išlaidų tema.

„Daugelis NATO šalių, kurių gynimo iš mūsų tikimasi, ne tik skiria mažiau nei dabartiniai jų 2 proc. įsipareigojimai (kas yra mažai), bet taip pat daug metų neatsiskaito, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas, prezidentiniu lėktuvu skrisdamas į Briuselį. – Ar jos kompensuos JAV?“

Prieš išvykdamas iš Vašingtono D. Trumpas taip pat pareiškė, kad kitą pirmadienį Helsinkyje planuojamas jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu „gali būti lengviausia“ jo kelionės Europoje dalis. D. Trumpas šios kelionės metu dar turi apsilankyti Didžiojoje Britanijoje, kurios vyriausybę ištiko krizė dėl „Brexit“.

„Atvirai sakant, Putinas gali būti lengviausia (dalis) iš jų visų. Kas būtų pagalvojęs?“ – žurnalistams sakė Amerikos lyderis.

Jis taip pat pažadėjo, kad Europos Sąjunga juo „nepasinaudos“. Europą už kliovimąsi Jungtinėmis Valstijomis savo gynybos klausimu, tuo pačiu blokuojant amerikiečių importą D. Trumpas kaltina veltėdžiavimu.

„Laikas su NATO tikrai bus įdomus“, – žurnalistams sakė prezidentas.

„Vertink savo sąjungininkes“

Vakarų lyderių susitikimas Briuselyje gali virsti dar vienu viešu barniu po birželio mėnesį Kanadoje įvykusio skaldančio ir pikto Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo.

D. Trumpas prieš derybas suintensyvino savo retoriką, įskaitant tris atskiras tiradas tviteryje pirmadienį ir antradienį, tad šis viršūnių susitikimas Aljansui, nuo Antrojo pasaulinio karo palaikančiam Europos saugumą, bus vienas sunkiausių per daugelį metų.

Europos pareigūnai reiškė viltis, kad valstybės narės gali užtušuoti savo nesutarimus, bet Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė griežtų pastabų JAV lyderiui.

„Brangi Amerika, vertink savo sąjungininkes; šiaip ar taip, neturi jų tiek jau daug“, – pasakė D. Tuskas ir priminė D. Trumpui, kad po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose Europos kariai kovojo petys į petį su amerikiečiais Afganistane.

„Prašom prisiminti tai rytoj, kai susitiksime per NATO viršūnių susitikimą, bet svarbiausia, (kad prisimintumėt), kai Helsinkyje susitiksite su prezidentu Putinu. Visuomet verta žinoti, kas yra strateginiai draugai ir kas yra strateginė problema“, – sakė jis.

D. Trumpas su Rusijos lyderiu Suomijos sostinėje susitiks liepos 16 dieną. Pirmasis jų susitikimas rengiamas Jungtinėse Valstijose vykstant tyrimui dėl galimo D. Trumpo rinkimų kampanijos slapto susimokymo su Rusija.

Daugelis Europos diplomatų baiminasi, kad pasikartos birželio įvykių seka, kai D. Trumpas per G-7 viršūnių susitikimą susiginčijo su sąjungininkais, pavadino Kanados premjerą Justiną Trudeau (Džastiną Triudo) „nesąžiningu ir silpnu“, o vėliau per vieną viršūnių susitikimą gyrė Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong Uną (Kim Čen Uną), kurį pavadino „labai talentingu“.

„Jis išbara sąjungininkus, o tada pasirenka priešininką“, – neseniai naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatas.

„Tvirtas įsipareigojimas“

Sąlygas konfrontacijai NATO viršūnių susitikime D. Trumpas parengė parašęs daugiau kaip dešimčiai sąjungininkių ir išbaręs jas už delsimą vykdyti 2014 metų pažadą siekti iki 2024-ųjų gynybai skirti 2 proc. BVP.

Šią savaitę per vieną mitingą jis džiūgavusiai miniai pasakė, kad JAV nebebus „tas už viską mokantis pusgalvis“.

Kaip rodo prieš viršūnių susitikimą parengtas bendros deklaracijos projektas, kurio tekstą matė AFP, NATO narės deklaruos „tvirtą įsipareigojimą dėl visų 2014 metų Velso viršūnių susitikime paskelbto gynybos investicijų pažado aspektų“. Tarp šių aspektų yra tikslas gynybai skirti 2 proc. BVP.

Tačiau deklaracijos projekte priduriama, kad narės taip pat „pateiks patikimus nacionalinius planus dėl jo įgyvendinimo“. Tokios formuluotės galbūt patiks JAV prezidentui.

Antradienį paskelbti nauji skaičiai rodo, kad tik septynios NATO narės Europoje – Didžioji Britanija, Graikija, Latvija, Estija, Lenkija, Lietuva ir Rumunija – 2018 metais pasieks 2 proc. tikslą.

Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas atkreipė dėmesį, kad išlaidos gynybai Europoje didėja nuo 2014 metų ir kad narės stengiasi pasiekti nusistatytą tikslą, ypač Vokietija, kuriai D. Trumpas dažnai pažeria kritikos.

Didžiausia Europos ekonomika 2018 metais gynybai tikriausiai išleis tik 1,24 proc. BVP.

JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison (Kei Beili Hačison) žurnalistams sakė, kad D. Trumpas taip pat pakartos įsipareigojimą dėl vieno pagrindinių NATO straipsnių – 5-ojo straipsnio, skelbiančio, kad vienos ar kelių NATO valstybių narių užpuolimas laikomas visų Aljanso narių užpuolimu.

„Miela Amerika, vertink savo sąjungininkus, nes, tiesą sakant, neturi jų tiek jau daug. Ir, miela Europa, daugiau lėšų skirk savo gynybai, nes visi nori, kad jų sąjungininkas būtų gerai pasiruošęs ir apsirūpinęs“, – kalbėjo D. Tuskas. „Pinigai – svarbu, bet dar svarbiau turėtų būti tikras solidarumas“, – pridūrė jis.

Be kita ko, D. Tuskas mėgino atremti teiginį, kad tik JAV gina Europą. Jis priminė, kad Europa pirmoji plačiu mastu sureagavo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV ir po to vykusiame Afganistano kare neteko 870 karių.

„Mielas pone prezidente, prašau, prisiminkite tai rytoj, kai susitiksime NATO viršūnių susitikime, o dar svarbiau – prisiminkite tai, kai Helsinkyje susitiksite su (Rusijos) prezidentu Vladimiru Putinu. Visada gerai žinoti, kas tavo strateginis draugas, o kas – strateginė problema“, – sakė EVT vadovas.

BNS pateikia svarbiausius iššūkius Lietuvai ir lūkesčius.

Kariai ir technika. Pernai Baltijos šalyse ir Lenkijoje NATO dislokavo tarptautinius batalionus, tačiau regiono šalys siekia, kad jie būtų sustiprinti jūrų ir oro gynybos vienetais. Lietuva prašo sąjungininkų sustiprinti šalyje neišvystytus oro gynybos pajėgumus, tačiau dėl visuotinio šios technikos trūkumo ir galimo įtampos su Rusija išaugimo mažai tikėtina, kad tokia technika galėtų būti dislokuota artimiausiu metu. Šalies pareigūnai siekia, jog politinė valia užtikrinti regiono oro gynybą atsispindėtų bent viršūnių susitikimo dokumentuose.

Lietuva yra tarp šalių, siekiančių, kad NATO numatytų aiškius mechanizmus šiuo metu regione esančių karinių pajėgų pastiprinimui krizės atveju. Aljansas ketina didinti Greitojo reagavimo pajėgas ir iki 2020 metų turėti 30 batalionų, 30 lėktuvų eskadrilių ir 30 karo laivų, pasiruošusių reaguoti į krizes per 30 dienų. Lietuva taip pat siekia, kad NATO įsteigtų naują sausumos pajėgų vadavietę prie rytinės Aljanso sienos.

Pajėgų perdislokavimas. Lietuva remia NATO planus pertvarkyti Aljanso vadovavimo struktūrą, įskaitant karių judėjimą Europoje koordinuosiančio štabo steigimą Vokietijoje. Vilnius yra vienas aktyviausių reiškiant poziciją dėl vadinamojo karinio Šengeno kūrimo. Tai būtų sistema, kariams tarp Europos šalių leidžianti judėti su minimaliomis kliūtimis.

Baltijos šalys teigia susitvarkiusios leidimų įvažiuoti sąjungininkų karinei technikai sistemą taip, kad tokie leidimai būtų išduodami per 24 valandas. Vis dėlto jos iki šiol susiduria su iššūkiu karinėms reikmėms pritaikyti civilinę infrastruktūrą – geležinkelius, kelius ar viadukus. Lietuva tikisi, kad pasistūmėti šioje srityje padės naujame Europos Sąjungos biudžeto projekte numatyti pinigai kariniam mobilumui gerinti. Skirtingais skaičiavimais, tam planuojama skirti 5,7 – 6,5 mlrd. eurų.

Lietuvos ir kitų regiono šalių pareigūnai ragina suteikti daugiau įgaliojimų NATO pajėgų vadui Europoje, vadinamam angliška santrupa SACEUR. Tokie siūlymai grindžiami nerimu, jog sprendimų priėmimas iš visų NATO šalių atstovų sudarytoje taryboje krizės atveju gali užtrukti per ilgai. Vis dėlto dalis Aljanso šalių nepritaria didesniam karinės vadovybės vaidmeniui sprendžiant dėl reakcijos į krizes.

JAV. Po 2014 metų Krymo aneksijos JAV atsiuntė į Baltijos šalis po karių kuopą, tačiau jos buvo atitrauktos 2017 metais. Lietuvos pareigūnams kol kas nesiseka įtikinti Vašingtono grąžinti į šalį rotacines amerikiečių pajėgas ar pasiekti jų buvimo čia nuolatiniu pagrindu. Pernai JAV pratyboms į Lietuvą atsiuntė ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, tačiau neaišku, ar jos bus dislokuotos šiemet vyksiančiuose mokymuose. Vis dėlto gynybos pareigūnai teigia, kad bendradarbiavimas su JAV kariniu taktiniu lygmeniu išlieka itin intensyvus, amerikiečiai ir toliau aktyviai dalyvauja Baltijos šalyse vykstančiose pratybose. Lenkija teigia esanti pasirengusi investuoti į JAV tankų divizijos dislokavimą šalyje.

NATO viršūnių susitikimas vyks tvyrant įtampai transatlantiniuose santykiuose. Daugiausia ginčų tarp Europos Sąjungos ir JAV šiuo metu kyla dėl Vašingtono įvestų muitų iš Europos šalių importuojamiems metalams ir amerikiečių sprendimo pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo. JAV politikos neprognozuojamumas ir ilgalaikis strateginis atsitraukimas nuo Europos reikalų skatina Lietuvą daugiau saugumo garantijų ieškoti Senajame žemyne, aktyviau bendradarbiaujant su Vokietija ir Prancūzija.