Iš Vilniaus oro uosto reguliarūs skrydžiai vyks 51 kryptimi, iš Kauno – 28, o iš Palangos – 6, pranešė bendrovė.

„Bus daugiau skrydžių į Europos miestus, taip pat išsiplės atostogų krypčių žemėlapis į Graikija, Italiją, Ispaniją ir kitas šalis. Todėl kartu su partneriais rengiamės aktyviam vasaros sezonui ir skiriame didelį fokusą kokybiškam išaugsiančių keleivių srautų aptarnavimui“, – pranešime sakė Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.

Vilniaus oro uoste sugrįžta ir anksčiau populiarūs vasaros maršrutai, ir atsiranda naujų, pavyzdžiui, į Krokuvą, Hamburgą ar Lisaboną. Balandį atnaujinami skrydžiai į Kretą, birželį – į Korfu. Kroatijos miestą Dubrovniką tiesiogiai iš Vilniaus bus galima pasiekti gegužę, o liepą – Splitą.

Per ateinančius mėnesius vėl vyks skrydžiai į Tel Avivą, Nicą, Maljorką, Varną, Frankfurtą, Lisaboną, Dubliną, Reikjaviką. Skrydžius į Islandijos sostinę nuo gegužės vykdys naujas vežėjas – islandų „PLAY airlines“. Kitas naujas šio sezono vežėjas – Graikijos „Aegean Airlines“ – skraidins į Atėnus. Be to, rudenį vyks tiesioginiai skrydžiai į Dubajų.

Vilnius išlaikys reguliarų susisiekimą su Londonu, Stambulu, Paryžiumi, Berlynu, Roma, Kopenhaga, Briuseliu ir kitais svarbiais Europos centrais.

Iš Kauno ir toliau bus galima pasiekti Skandinavijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos miestus, vyks skrydžiai į Ispanijos miestus Madridą, Malagą, Maljorkos Palmą ir Alikantę. Taip pat vyks skrydžiai į Italijos miestus – Barį, Riminį, Neapolį, Milaną ir Pizą. Nuo gegužės atnaujinami skrydžiai į Burgasą Bulgarijoje ir Rodo salą Graikijoje, Kiprą.

Iš Kauno vyks skrydžiai į Kelną, Stokholmą, Londoną ir Briuselį, kovo pradžioje – nauji skrydžiai į Berlyną ir Pizą, o nuo birželio – į Zadarą Kroatioje.

Palangoje prie keturių reguliarių krypčių bus dar dvi. Nuo kovo 20 dienos iš Palangos galima nuskristi į Dubliną, o nuo gegužės 29 dienos startuos skrydžiai į Amsterdamą. Ir toliau vyks skrydžiai į Kopenhagą, Londoną, Oslą ir Rygą.

Reguliarius skrydžius Lietuvos oro uostuose šiais metais vykdys 15 oro bendrovių.

„Aviakompanija pradės vykdyti 13 naujų maršrutų, taip padidindama bendrą tiesioginių maršrutų skaičių iki daugiau nei 100“, – pranešime sakė M. Gaussas.

Skelbta, jog vasaros sezono metu septyni maršrutai planuojami iš Rygos – į Alikantę, Tiraną, Sofiją, Liublianą, Skopjė, Kišiniovą, Prištiną, trys iš Talino – į Bilundą, Maltą ir Burgasą. Iš Vilniaus suplanuota skraidinti į Krokuvą, iš Palangos – į Amsterdamą, o iš Tamperės – į Maljorką.

Anot jo, taip pat bus ruošiamasi numatytam pirminiam viešam bendrovės akcijų siūlymui (IPO).

M. Gausso teigimu, pernai bendrovė skraidino apie 4,5 mln. keleivių, arba 36 proc. daugiau nei 2022 metais, ji atliko daugiau nei 44 tūkst. skrydžių – 18 proc. daugiau nei prieš metus. Be to, pristatyta daugiau nei 9,4 mln. kilogramų krovinių ir laiškų.

Populiariausios skrydžių kryptys buvo Amsterdamas, Barselona, Dubajus, Londonas, Paryžius, Talinas, Tamperė, Tenerifė, Viena ir Vilnius.

Pernai „Air Baltic“ įdarbino 684 darbuotojus, o bendras jų skaičius pasiekė 2,5 tūkst. 

„Air Baltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino ir Tamperės skraidina daugiau nei 100 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukazo regione.

Iš Vilniaus oro uosto reguliariais skrydžiais bus galima pasiekti 36, iš Kauno – 16, o iš Palangos – 4 Europos miestus, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU).

LOU maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis sako, kad skrydžių paklausa žiemą, palyginti su vasara, gali mažėti apie 40–50 proc.

„Tai yra natūralu, nes pietų Europoje ir kitur žiemos metu dalis viešbučių kompleksų apskritai užsidaro, nes turizmas atslūgsta“, – pranešime teigė jis.

Todėl, anot T. Zitikio, žiemą didesnis dėmesys skiriamas susisiekimui su didžiosiomis Europos sostinėmis, iš kurių galima patekti ir į kitas šalis.

Reguliarius skrydžius iš Lietuvos žiemą vykdys 12 oro bendrovių, iš kurių 9 yra tradicinės ir trys – žemų kaštų.

Buldozerinė reforma

Prieš porą metų Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) tarsi buldozeriu bandė prastumti naują tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą.

Jo esmė: tolimojo susisiekimo autobusai kursuoja tik tarp regionų centrų, o pasienio savivaldybės, mažesnieji miestai paliekami be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais šalies miestais. Iki jų keleiviai pavežami regioniniais maršrutais.

Kitaip tariant, mažeikiškis, norėdamas pasiekti Vilnių ar Kauną, priemiesčio maršrutu būtų turėjęs vykti į Šiaulius, persėsti į tarpmiestinį autobusą ir keliauti toliau.

Be to, tolimojo susisiekimo maršrutų reforma stumta neįgyvendinus regioninių maršrutų pertvarkos, nenumačius lėšų savivaldybėms naujiems priemiesčio maršrutams diegti.

Procesą sustabdė dabartinis Susisiekimo ministerijos vadovas Marius Skuodis ir LTSA naujovės buvo atsisakyta.

Ar vežėjai, sudarę 18 mėnesių sutartis su LTSA, investavę į autobusus milijonus, nebus palikti ant ledo?

Istorija kartojasi?

Šiuo metu vėl ketinama eiti panašiu keliu. Įgyvendindama tolimojo susisiekimo autobusais reformą nuo liepos 1 d., LTSA vėl prakalbo apie naują maršrutų tinklą.

Esą tie maršrutai, kuriais keleiviai vežami dabar, nelaikomi maršrutų tinklu, nors Seimas, priėmęs įstatymų pataisas, numatė 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kad keleiviai nepajustų pokyčių ir galėtų naudotis per dešimtmečius susiklosčiusiu esamu tolimojo susisiekimo tinklu.

Tačiau keleiviai jau pasigenda buvusių maršrutų. „Kur Zarasai-Klaipėda?“ – klausia jie. „Neliko maršruto į Zarasus per Kupiškį, Rokiškį“, – apgailestauja panevėžietis. Gerokai sumažėjo ir tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų iš Jonavos, Panevėžio, kitų miestų. Žmonės skundžiasi, kad tenka važiuoti su persėdimais, stovint, dėl to kelionė tampa ilgesnė ir ne tokia patogi.

Kai kurios įmonės tolimojo susisiekimo maršrutų atsisakė dėl nuostolingumo, taip pat todėl, kad neturi ne senesnių nei 14 metų autobusų. Be to, gąsdino ir nežinomybė dėl būsimos pertvarkos – vežėjai nerizikavo investuoti į naujus autobusus.

Niekas negalėtų atsakyti į klausimą: ar maršrutai, kurių atsisakyta, vis dėlto bus įtraukti į LTSA formuojamą naują tinklą ir ar atsiras vežėjas, norintis jais vežti keleivius.

Statistika liudija: 2019 m. keleiviai važiavo 363 maršrutais, šiemet liepos 1-ąją sudarytos sutartys dėl 230 maršrutų.

Tvyro nežinomybė

„Ar mūsų vežėjai, sudarę 18 mėnesių sutartis su LTSA, investavę į autobusus milijonus, nebus palikti ant ledo?“ – teiravosi Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis.

Asociacijos nariai stebisi, kodėl atsakingos institucijos keistai traktuoja Kelių transporto kodekso (KTK) pataisas.

„Nauji vežėjai ateina į rinką su naujais maršrutais, kurie turi būti derinami su jau esamais – taip parašyta KTK. LTSA specialistai traktuoja įstatymą atvirkščiai: jų nuomone, dabartiniai maršrutai galios 18 mėnesių, vėliau jų tiesiog neliks, todėl jau dabar reikia formuoti naują tinklą. Tartum šiuo metu būtų tuštuma, nors paslaugos teikiamos“, – dėstė LKVA prezidentas.

Blogiau nei Lenkijoje ir net Latvijoje

Lietuva, vadinanti save tranzito šalimi, su transportu susietame Europos parlamento Transporto ir turizmo komitete neturi nė vieno nario. Tuo tarpu Latvija šiame komitete turi du Europos parlamentarus, o Lenkija net septynis.

Tai yra tarsi įrodymas, nors ir netiesioginis, kad Latvijos ir Lenkijos kaip tranzito valstybių ambicijos yra kelis kartus didesnės nei Lietuvos. Mūsų šalis tampa tarsi balta dėmė, nes atsidūrė tarp dviejų valstybių, kurios ateitį grindžia su tranzito perspektyvomis.

Dar niūresnę Lietuvos kaip tranzito valstybės ateitį pajunti, kai su automobiliu grįžti iš Lenkijos. Ji kažkada garsėjo kaip prasčiausių kelių Europoje šalis. Dabar ji tokia jau nebėra. Lenkijoje pastatyti, o daugelyje vietų dar ir statomi, nauji keliai, kurie niekuo nenusileidžia Vokietijos greitkeliams.

Dėl kelių kokybės žymiai geresnė situacija ir Latvijoje. Užtenka nuo Jelgavos pavažiuoti per Joniškį iki Šiaulių, kad suvoktum, kokia niūri yra Lietuvos realybė.

Netgi Lietuvos „autobanas“ Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra kokybiškai (daug vietų, kur nelygus ir išdaužytas) žymiai prastesnis nei daugelis Lenkijos kelių ir gerokai nusileidžia nemažai daliai Latvijos kelių.

Neduoda ramybės mintis, ar nebus Lietuvos „elitas“ išvogęs asfalto ir ES pinigų, skirtų keliams, nes pas mus keliai prasčiausi Rytinės Europos šalyse?

Nauji tranzito maršrutai

Latvijoje rinktas Andris Ameriks yra vienas iš dviejų latvių, kurie dalyvauja Europos parlamento Transporto ir turizmo komiteto veikloje. Jis yra netgi šio komiteto pirmininko pavaduotojas. Kitas šio komiteto narys latvis yra Roberts Zile.

Dėl karo Ukrainoje šiuo metu transporto ir tranzito srityje vyksta radikalūs pokyčiai.

A. Ameriks Latvijos žiniasklaidoje ir dėstė, kad dėl karo Ukrainoje šiuo metu transporto ir tranzito srityje vyksta radikalūs pokyčiai. Iš esmės keičiasi logistika ir daugelį metų susiklostę transporto srautų maršrutai.

„Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga skiria didelius pinigus ir pajėgas tam, kad iš Europos tranzito linijų būtų pašalinta Rusija. Stengiamasi kurti alternatyvius transporto koridorius, kurie aplenktų Rusiją“, – dėstė A. Ameriks.

Jo teigimu, JAV ir ES žvilgsniai bei lėšos yra skiriamos tam, kad būtų vystomi nauji maršrutai su Centrinės Azijos šalimis – Uzbekija, Tadžikija, Turkmėnija, Kazachstanu.

Latvis A. Ameriks yra ES parlamento darbo grupės vadovas bendradarbiaujant su Centrinės Azijos šalimis. Jo teigimu, yra paruošti dideli projektai dėl geležinkelių statybos Kazachijoje. Kaspijos jūros regione suplanuota statyti ir keletą naujų uostų.

Anot A. Amerikso, ES struktūrose šiuo metu analizuojamas projektas dėl tarptautinio transporto koridoriaus per Ukrainą ir europinės geležinkelio vėžės statybos šioje šalyje pasibaigus karui.

Nei Latvija, o juo labiau nei Lietuva naujose ES rengiamose transporto tranzito schemose nėra minimos. Lietuva turėjo palyginti neblogą geležinkelio tranzito liniją per Baltarusiją. Dabar jos neliko, o prie europinių tiek geležinkelių, tiek kelių tinklų Lietuva prisitaiko sunkiai. Didžiulė problema yra ir tai, kad Lietuva dar vis neturi europinio geležinkelio vėžės nuo Kauno iki Klaipėdos uosto, kas išstumia Lietuvą iš galimų patrauklių ateities tranzito valstybių sąrašo.

Atsijungė ir nuo jūrinių reikalų

Neturėdama savo narių Europos parlamento Transporto ir turizmo komitete Lietuva yra atsijungusi ir nuo ES jūrinių reikalų.

Europos parlamento Transporto ir turizmo komitete kartas nuo karto svarstomi ir svarbūs jūrinio transporto reikalai. Pavyzdžiui, šio komiteto nariai susitarė, kad nuo 2030 m. didžiausi Europos uostai privalės užtikrinti, kad konteineriniai ir keleiviniai laivai, atplaukę į uostus, prisijungtų prie kranto elektros tinklų.

Klaipėdoje bent kruizinių laivų ir jūrų keltų terminaluose jau rengiamasi įrengti didelės galios elektros jungtis laivams. Tokios jungtys per artimiausius metus turėtų būti numatomos ir konteinerių terminaluose.

Įgyvendinus jį numatyti devyni nauji maršrutai ten, kur šiuo metu viešasis transportas nevažiuoja – taip bendras viešojo transporto pasiekiamumo rodiklis Vilniuje pasieks 92 proc.

„Ekologiškų transporto priemonių pirkimas, viešojo transporto paslaugų plėtra nutolusiuose rajonuose Vilniuje yra svarbus ir reikalingas žingsnis. Atnaujiname sostinės viešojo transporto parką ir jau galima pasidžiaugti įspūdinga statistika – daugiau nei pusė viso viešojo transporto yra naujas. Tikiu, kad tai dar labiau paskatins vilniečius judėti po miestą ir rinktis viešąjį transportą, o tai tuo pačiu padės sumažinti spūstis gatvėse ir pakelti gyvenimo kokybę“, – kalbėjo Administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut. 

Miesto viešojo transporto sistemoje bus integruoti devyni nauji autobusų maršrutai, kurie pasieks šias gyvenamąsias teritorijas – Kriaučiūnus, Platiniškes, Pilaitę, Rokantiškes, Kryžiokų sodus, Visorius, Didžiuosius Gulbinus, Mažuosius Gulbinus, Riovonis, Pavilnio sodus, Gurius, Naująją Vilnią, Ivaniškių sodus ir kitas. Vietovės parinktos, atsižvelgiant į gyventojų skaičių teritorijoje ir siekiant skatinti darnesnį jų judėjimą po miestą.

Planuojama, kad naujuosius maršrutus aptarnaus M2 arba M3 klasės autobusai, talpinantys po maždaug 22 vietas keleiviams. Jie atitiks aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus, bus kuo mažiau taršus. Konkretus autobusų skaičius paaiškės konkurso eigoje, tačiau preliminariai skaičiuojama, jog viešojo transporto parką papildys dar bent 22 nauji elektra ar dujomis varomi autobusai.

„Šiuo naujų maršrutų konkursu norime žengti į labiau nuo miesto nutolusius gyvenamuosius rajonus, sodų bendrijas, iš kurių link centro kasdien juda daugybė žmonių. Esame paskaičiavę, kad autobusams pradėjus kursuoti naujuose maršrutams viešasis transportas taps prieinamas maždaug 52 tūkst. gyventojų, kurie šiuo metu važiuoti viešuoju transportu galimybės neturi. Taip pagerinsime jų gyvenimo, judėjimo kokybę, mažinsime žalingą transporto sektoriaus poveikį aplinkai“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Be to, minėtose teritorijose pradėjus kursuoti viešajam transportui bus įrengtos ir stotelės saugiam, patogiam laukimui, prieigos prie jų, pritaikytas eismo organizavimas, apšvietimas ir kita infrastruktūra.

Keleivių vežimo paslaugą naujiems maršrutams teiks viešojo pirkimo konkurso sąlygomis parinktas vežėjas. Planuojama, kad konkursas bus skelbiamas iki metų pabaigos, o jame dalyvauti galės bet kuris konkurso sąlygas ir reikalavimus atitinkantis vežėjas.

Vilniuje – naujų autobusų jau virš 70 proc.

Vilniuje šiuo metu važiuoja virš 370 naujų autobusų ir troleibusų, tarp jų – ir pirmieji elektriniai autobusai, kursuojantys Vilniaus centrinėje dalyje. Daugiau kaip 75 proc. autobusų sostinėje  jau yra nauji, jų amžius siekia 1-3 metus.

Atnaujinus parką, auga ir keleivių pasitenkinimas viešuoju transportu. Naujausia šių metų apklausa rodo,  kad Vilniaus autobusus ir troleibusus bei visą viešojo transporto darbo organizavimą jie vertina jau virš 8 balų iš 10. Tai yra aukščiausias įvertinimas per visą apklausų vykdymo istoriją.

Vilnius pristatė viešojo transporto atnaujinimo strategiją iki 2030 m. Siekiama, kad per dešimtmetį ne mažiau nei 55 proc. visų transporto priemonių sudarytų elektra, o dar 45 proc. alternatyviais degalais varomos.

Prasideda vandens sezonas

Kitą savaitgalį atidaromi net keli vandens maršrutai. Pradeda kursuoti laivas "Benas", plukdysiantis keleivius iš Drevernos į Juodkrantę.

Iš Klaipėdos į Juodkrantę atnaujintas ir laivo "Forelle" maršrutas. Skelbiama, kad pirmajam plaukimui birželio 20-ąją bilietų jau nebėra.

Keleiviai iš uostamiesčio į Juodkrantę bus plukdomi iš Kruizinių laivų terminalo. Nuo gegužės 30 d. laivas plauks kiekvieną savaitgalį, nuo liepos 1 d. – kiekvieną dieną, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. – kiekvieną savaitgalį.

Maršrutus greitaeigiu laivu į Juodkrantę atnaujino ir Drevernos uostas.

"Kitą savaitgalį, nuo šeštadienio, laivas "Benas" keleivius plukdys keturis kartus per dieną, o nuo birželio 19-osios – pagal grafiką kiekvieną dieną. Darbo dienomis laivas kursuos tris keturis kartus", – tikino įmonės "Hortivita" Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė.

Pajūrio krašte apstu siūlančiųjų privačių laivų nuomą. Norintiesiems savarankiškai keliauti ar burtis į šeimos, bendradarbių kompanijas, galima nuomoti laivą kelioms valandoms.

Kol kas internetu bilietai neparduodami, tačiau Drevernos uosto kasose jų galima įsigyti. Suaugusiajam kelionė į vieną pusę kainuoja 6, vaikui – 3 eurus. Dviračio perkėlimas atsieis 1 eurą.

Pigiau – į abi puses

Kelionė iš Klaipėdos į Juodkrantę suaugusiajam į abi puses kainuos 16 eurų, vaikams iki 12 metų – 10 eurų, vaikai iki ketverių metų keliami nemokamai. Dviratis ar vežimėlis laivu keliaus tik už dviejų eurų mokestį.

Kelionė laivu "Forelle" į vieną pusę kainuos brangiau – 10 eurų. Vaikams nuo 5 iki 12 metų kelionė tik iki Juodkrantės atsieis 7 eurus.

Šiuo laivu net atostogaujantiesiems Kuršių nerijoje bus galima pasimėgauti nauju maršrutu Juodkrantė–Pilkosios kopos–Juodkrantė. Pusantros valandos kelionė kainuos 9 eurus, vaikai bus plukdomi už 5 eurus.

Siūlo 25 programas

Klaipėdos rajono turizmo ir informacijos centro vadovė Daiva Buivydienė pastebėjo išaugusį žmonių susidomėjimą vandens turizmu.

"Keliautojams mes parengėme paslaugų paketą, susijusį su turizmu. Balandį ir gegužę, birželį edukacinės programos buvo atšauktos, grąžinome pinigus. Tačiau dabar užsakymų gausėja, rezervacijos vyksta ne tik liepos, bet ir rugsėjo mėnesiui. Esame keturių vandenų kraštas, tad keliaujantiesiems turime, ką pasiūlyti. Parengti 25 paslaugų paketai, susiję su maitinimu, plaukimu po Kuršių marias, Karaliaus Vilhelmo kanalą. Siūloma įvairiausių atrakcijų – keturių valandų edukacinę programą "Žuvies kelias", kitas kulinarinio pavaldo programas, paukščių stebėjimo pramogą, plaukimą baidarėmis, kanojomis", – vardijo D.Buivydienė.

Laivo nuoma – nuo 280 eurų

Pajūrio krašte apstu siūlančiųjų privačių laivų nuomą. Norintiesiems savarankiškai keliauti ar burtis į šeimos, bendradarbių kompanijas, galima nuomoti laivą kelioms valandoms.

Kelionė iš Drevernos iki Juodkrantės su poros valandų sustojimu kainuoja nuo 280 iki 440 eurų.

Greitaeigio katerio valandos nuoma skaičiuojama nuo 120 eurų.

Iš Drevernos į Nidą kompanijai galima išplaukti už laivo nuomą sumokėjus nuo 480 iki 1 tūkst. eurų.

Greitaeigiu kateriu siūloma pakeliauti po Juodkrantę, Nidą, Mingės kaimą ir vėl sugrįžti į Dreverną.

Apytiksliai tokiai kelionei prireikia 4 valandų į vieną pusę, tačiau dar teks sumokėti už laivo stovėjimą uoste, kol keleiviai vaikštinės po objektus.

Tai, kad susidomėjimas vandens turizmu auga, rodo ir ketvirtadienį iš Kauno į Nidą išplaukusio greitaeigio katerio "Raketa" užimtumas.

Pirmo reiso kelionei buvo išpirkti visi bilietai, kurie kainavo nuo 46 iki 59 eurų.

„airBaltic“ oro linijos yra svarbi Baltijos regiono jungtis su kitomis pasaulio šalimis. Atsižvelgiant į bendrovės verslo planą „Horizon 2021“, 2017 m. pagerinsime susisiekimą su pagrindiniais oro uostais, atidarydami aštuonis naujus skrydžių maršrutus. Taip pat ir toliau gerinsime esamų maršrutų paslaugas, palaipsniui skrydžius pradedant visiškai naujais Kanados lėktuvų gamintojo „Bombardier CS300“ orlaiviais. Tai taps išskirtiniu mūsų oro linijų bendrovės bruožu, nes tapsime pirmaisiais šio modernaus orlaivio operatoriais pasaulyje“ – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martin Gauss.

2017 m. „airBaltic“ pradės skrydžius iš Rygos į Ženevą (Šveicarija), Aberdyną (Jungtinė Karalystė), Stavangerį (Norvegija), Geteborgą (Švedija), Tamperę (Suomija), Kataniją (Italija), taip pat pristatys du naujus maršrutus iš Vilniaus į Prancūzijos sostinę Paryžių bei Miuncheną – miestą Pietų Vokietijoje.

Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ skraido į daugiau nei 60 Europos, Skandinavijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus ir Palangos oro uostų į Stokholmą, Berlyną, Amsterdamą, Rygą, Taliną. Taip pat bendrovė siūlo naujus tiesioginius skrydžius iš Talino bei Rygos.