Sausį A. Baldwinas, filmo prodiuseris ir žvaigždė, buvo apkaltintas dėl Halynos Hutchins mirties 2021 m. Naujojoje Meksikoje filmuojant vesterną „Rust“. Jis laikė pistoletą „Colt .45“, kai ginklas iššovė ir nužudė H. Hutchins bei sužeidė režisierių Joelį Souzą.

A. Baldwinas ne kartą neigė atsakomybę, tvirtino, kad nepaspaudė gaiduko, be to, ginklas neturėjo būti užtaisytas tikrais šoviniais. Incidentas sukrėtė Holivudą, pasipylė raginimai sugriežtinti taisykles dėl šaunamųjų ginklų naudojimo filmavimo aikštelėse. Tai taip paskatino kaltinimus aplaidumu, kai kurie pramonės atstovai teigė, kad taisyklės jau ir taip buvo griežtos, tik kuriant filmą „Rust“ jų nebuvo deramai laikomasi.

Pirminiai kaltinimai dėl nužudymo 65 metų A. Baldwinui buvo panaikinti praėjusių metų balandį dėl „naujų faktų“, reikalaujančių „tolesnio tyrimo ir teismo ekspertizės“, sakė prokurorai. Buvo sudaryta didžioji prisiekusiųjų žiuri, galiausiai paskelbusi kaltinimą, dėl kurio A. Baldwinui, jei bus pripažintas kaltas, gresia įkalinimas iki 18 mėnesių. A. Baldwinas gali būti nuteistas dėl kaltinimo „neatsargiu šaunamojo ginklo panaudojimu“ arba už veiksmus „be reikiamo atsargumo ar apdairumo“.

Aktorių sąjunga SAG-AFTRA kritikavo šiuos kaltinimus, jos teigimu, grindžiamus „neteisingu aktoriaus pareigų įvertinimu“. „Aktoriaus darbas nėra būti šaunamųjų ginklų ar ginklų ekspertu“, – teigė sąjunga. Pasak jos, ginklai filmavimo aikštelėje turi būti naudojami vadovaujant profesionalams, jie tiesiogiai atsakingi už saugų šaunamojo ginklo valdymą.

Per filmavimą už ginklus ir jų priežiūrą buvusi atsakinga Hannah Gutierrez-Reed šį mėnesį bus teisiama dėl kaltinimų netyčine žmogžudyste ir įrodymų klastojimo. Dave'as Hallsas, filmo saugos koordinatorius ir režisieriaus padėjėjas, padavęs A. Baldwinui užtaisytą ginklą, sudarė susitarimą su prokurorais ir buvo lygtinai nuteistas kalėti pusę metų.

Dėl šios tragedijos „Rust“ filmavimas buvo sustabdytas, bet pernai atnaujintas. A.Baldwinas paleistas už užstatą. Pagal paleidimo sąlygas jam draudžiama turėti šaunamuosius ginklus ir gerti alkoholį, jis negali išvykti iš JAV be raštiško teismo sutikimo.

Ši byla gali pakenkti JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) prieš prognozuojamą naują rinkimų kovą su skandalinguoju respublikonu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Respublikonai, užsipuldami J. Bideno sūnų Hunterį, sveikstantį narkomaną, tvirtina, kad jis ir jo tėvas buvo nusikalstamos šeimos įmonės partneriai, tačiau įrodymų nepateikia.

J. Bideno sūnus Los Andžele pasirodė kitą dieną po to, kai iš anksto nepranešęs atvyko į Kapitolijų, kur du respublikonų dominuojami Atstovų Rūmų komitetai svarstė rezoliucijas dėl jo atsisakymo praėjusį mėnesį už uždarų durų liudyti apie savo verslo ryšius.

Ketvirtadienį 53-ejų metų vyrui buvo pareikšti devyni kaltinimai vengimu mokėti federalinius mokesčius.

Gruodžio 7 dieną paskelbtame kaltinamajame akte teigiama, kad pinigus, kurie turėjo patekti į valstybės iždą, jis leido ekstravagantiškam gyvenimo būdui.

Nuo 2016 iki 2020 metų „atsakovas šiuos pinigus išleido narkotikams, eskortui ir merginoms, prabangiems viešbučiams ir nekilnojamojo turto nuomai, egzotiškiems automobiliams, drabužiams ir kitiems asmeninio naudojimo daiktams, trumpai tariant, viskam, išskyrus mokesčius“, sakoma 56 puslapių kaltinamajame akte.

H. Bidenui gresia įkalinimas iki 17 metų, jei jis bus pripažintas kaltu dėl visų trijų nusikaltimų ir šešių nusižengimų.

Manau, kad tai, kaip jie elgiasi su Hunteriu, yra žiauru. Ir tikrai didžiuojuosi tuo, kaip Hunteris iš naujo susikūrė savo gyvenimą po priklausomybės.

Jam taip pat pateikti federaliniai kaltinimai, susiję su revolverio įsigijimu Delavere 2018 metais, kai jis, kaip pats pripažino, buvo priklausomas nuo narkotikų.

„Tai yra žiauru“

Praėjusiais metais žlugo susitarimas, pagal kurį H. Bidenas būtų pripažinęs pažeidimą dėl ginklo ir kaltę dėl dviejų kaltinimų nesumokėjus mokesčių, ir taip išvengęs kalėjimo.

Šis susitarimas sulaukė respublikonų kritikos, kad Teisingumo departamentas švelnina bylą iš pagarbos prezidentui.

H. Bideno advokatas Abbe Lowellas (Abis Louelas) gruodį  teigė, kad yra priešingai.

„Remiantis faktais ir įstatymais, jei Hunterio pavardė būtų kitokia nei Bidenas, kaltinimai Delavere, o dabar ir Kalifornijoje nebūtų pareikšti“, – sakė jis.

Respublikonai ir galinga dešiniojo sparno žiniasklaida, pavyzdžiui, „Fox News“, vaizduoja H. Bideną kaip blogą žmogų, viešina pikantiškas detales iš jo gyvenimo, kai jis dar vartojo narkotikus, ir be jokių įrodymų teigia, kad jis su savo tėvu dalyvavo nusikalstamame versle.

Respublikonai remiasi šiais kaltinimais, kad paremtų prezidento apkaltos tyrimą.

Nors tyrimas greičiausiai nesibaigs Senato apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau jis gali pakenkti J. Bidenui prieš lapkritį įvyksiančius prezidento rinkimus ir atitraukti dėmesį nuo daugybės D. Trumpo baudžiamųjų ir civilinių kaltinimų, tarp kurių yra kaltinimas sąmokslu panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus.

JAV pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) ketvirtadienį pasmerkė respublikonų išpuolius prieš jos posūnį.

„Manau, kad tai, kaip jie elgiasi su Hunteriu, yra žiauru. Ir tikrai didžiuojuosi tuo, kaip Hunteris iš naujo susikūrė savo gyvenimą po priklausomybės“, – sakė J. Biden kairiosios pakraipos kanalo MSNBC pokalbių laidoje „Morning Joe“.

„Žinote, aš myliu savo sūnų. Ir tai skaudina mano anūkus, todėl man tai kelia didelį susirūpinimą. Tai daro įtaką ir jų gyvenimui“, – pridūrė ji.

Rusijos tyrėjų teigimu, 26-erių Darja Trepova nužudė Vladleną Tatarskį gavusi nurodymą iš Ukrainos ir padedama antikremliškų aktyvistų. Kyjivas šiuos kaltinimus neigia, tvirtindamas, kad Maskvoje vyksta vidinės kovos.

Baltus marškinius ir juodą megztinį vilkinti D. Trepova, kaltinama terorizmu, Sankt Peterburgo vakarinės apygardos kariniame teisme stovėjo stiklinėje kameroje.

Prokurorai nurodė, kad balandžio mėnesį per renginį vienoje Sankt Peterburgo kavinėje moteris įteikė V. Tatarskiui statulėlę su sprogmenimis.

Po kelių minučių statulėlė sprogo. Įvykio metu žuvo V. Tatarskis, o daugiau kaip 30 asmenų buvo sužeisti.

Po to, kai buvo sulaikyta, D. Trepova pripažino tinklaraštininkui įteikusi dovaną, tačiau pareiškė, kad nežinojo, kad joje buvo paslėpta bomba.

Teisme D. Trepova nepripažino savo kaltės dėl kaltinimų teroristiniu išpuoliu ir neteisėtu disponavimu sprogstamaisiais įtaisais. Ji pripažino kaltę tik dėl straipsnio dėl dokumentų klastojimo, pranešė vietos portalas „Fontanka“.

„Nežinojau, jog nešiojuosi sprogstamąjį įtaisą“, – teismo posėdžio metu teigė moteris.

Kartu su D. Trepova teisiamas ir jos pažįstamas Dmitrijus Kasincevas, pas kurį ji pasislėpė po incidento. Jis pripažino savo kaltę dėl nepranešimo apie nusikaltimą, bet ne dėl slėpimo.

„Nesvarbu, ar ji žinojo, kad nešasi bombą, ar ne, nes ji nužudė žmogų ir sužeidė kitus“, – naujienų agentūtai AFP sakė vienos iš aukų giminaitė Marija Koroliova.

„Ji turi būti griežtai nubausta“, – pridūrė ji.

AFP žurnalistas pranešė, kad teismo salėje taip pat buvo apie 25 per tą incidentą nukentėję asmenys.

Byla toliau bus nagrinėjama lapkričio 17-ąją.

Iš rytinio Ukrainos Donecko regiono kilęs V. Tatarskis, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Maksimas Fominas, kovojo prorusiškų separatistų gretose, o vėliau tapo populiariu tinklaraštininku ir socialinėje žiniasklaidoje turėjo pusę milijono sekėjų.

Karo Ukrainoje šalininkai, turintys šaltinių kariuomenėje, dažnai skelbia informaciją pirmiau nei šalies vyriausybė ir kritikuoja kai kuriuos Rusijos pajėgų sprendimus. Visa tai padeda jiems pritraukti didelį būrį sekėjų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po mirties apdovanojo V. Tatarskį aukščiausiu apdovanojimu – Drąsos ordinu, pabrėždamas „jo tarnybos metu parodytą stiprybę ir drąsą“.

Maskva kaltina Ukrainą rengiant įvairius išpuolius ir žmogžudystes Rusijoje. Maskva taip pat kartais dėl kruvinų incidentų kaltina Kyjivo Vakarų sąjungininkus arba vietos opoziciją.

Tarp jų – prokremliško rašytojo Zacharo Prilepino automobilio susprogdinimas, per kurį žuvo jo padėjėjas ir buvo sužeistas pats rašytojas.

Praėjusį rugpjūtį per automobilio sprogimą prie Maskvos, dėl kurio Rusija apkaltino Ukrainą, žuvo žymaus ultranacionalistinio intelektualo duktė Darja Dugina.

Kyjivas šiuos kaltinimus neigia.

D. Trumpo, kuris yra favoritas tapti Respublikonų partijos kandidatu 2024-ųjų prezidento rinkimuose, kaltės nepripažinimo pareiškimas nuskambėjo per beveik pusvalandį trukusį posėdį tame pačiame federaliniame Vašingtono teisme, kuriame šimtai jo šalininkų buvo nuteisti dėl savo vaidmens 2021-ųjų sausio 6-ąją įvykdytame išpuolyje prieš JAV Kapitolijų.

„Nekaltas“, – pasakė eksprezidentas po to, kai magistrato teisėja Moxila Upadhyaya (Moksila Upadjaja) perskaitė 45 puslapių kaltinamąjį aktą, kurį antradienį pateikė specialusis prokuroras Jackas Smithas (Džekas Smitas). Jame pateikti keturi baudžiamieji kaltinamai ir galimos maksimalios laisvės atėmimo bausmės.

77-erių magnatui jau pateikti kaltinimai dviejose kitose baudžiamosiose bylose, o nauji kaltinimai dėl sąmokslo didina tikimybę, kad kitų metų rinkimų kampanijos įkarštyje jis dar labiau įsitrauks į teisminius procesus.

Prieš išskrisdamas iš Vašingtono privačiu lėktuvu D. Trumpas žurnalistams buvusio šalies lyderio Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) vardu pavadintame nacionaliniame oro uoste sakė, kad prieš jį iškeltos bylos yra politinio oponento persekiojimas.

Taigi, jei negali jo įveikti, persekioji jį arba patrauki baudžiamojon atsakomybėn. Negalime leisti, kad taip nutiktų Amerikoje.

 

„Tai labai liūdna diena Amerikai, – sakė jis. – Tai asmens, kuris respublikonų pirminiuose rinkimuose pirmauja labai, labai žymiu skaičiumi ir stipriai lenkia (prezidentą Joe) Bideną [Džo Baideną], persekiojimas.“

„Taigi, jei negali jo įveikti, persekioji jį arba patrauki baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė jis. „Negalime leisti, kad taip nutiktų Amerikoje.“

Vėliau ketvirtadienį D. Trumpas savo „Truth Social“ tinklo paskyroje šmaikštavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog jam teko keliauti „į purviną, griūvantį ir labai nesaugų Vašingtoną“ dėl kaltinimų, „tai buvo labai gera diena!“

Teisėja nustatė, kad kitą posėdį šioje didelės svarbos byloje rugpjūčio 28-ąją surengs JAV apygardos teismo teisėja Tanya Chutkan (Tania Čutkan), kuri nagrinės bylą.

„Galiu visiems garantuoti, kad vyks sąžiningas procesas ir teisingas teismas“, – sakė M. Upadhyaya.

Kaip pranešė teismas, V. Andrulis pripažino paėmęs iš asmens 5 tūkst. eurų, tačiau teigė galvojęs, kad jie jam yra skolinami.

„Padariau didelę klaidą. Paėmiau tuos pinigus nei už ką. Asmuo, duodamas pinigus nepasakė už ką, nei kaip. Padavė, aš paprasčiausiai paėmiau. Aš pagalvojau, kad buvome kalbėję apie mašinos pirkimą ir jis man paskolino, nes aš neužtekau pinigų. Toks pokalbis buvo mašinoje. Aš galvojau, kad tuos pinigus reikės grąžinti“, – per apklausą teisme Kelmės rajono meras.

V. Andrulis nurodė su asmeniu, iš kurio šių metų gegužės 19 dieną paėmė pinigus, anksčiau apie paskolą nekalbėjęs, neišreiškęs noro pasiskolinti pinigų ir neaptaręs jų grąžinimo laikotarpio.

Teisme paklaustas, dėl kokios priežasties pinigai buvo perduoti, V. Andrulis teigė, kad priežasties nėra ir vadino visą įvykį provokacija bei tvirtino, kad visi susitikimai vyko pinigus padavusio asmens iniciatyva.

„Apgailestauju, kad susitikau su asmeniu degalinėje. Apie kažką kalbėjau. Paėmiau pinigus už nieką. Pasidaviau provokacijai“, – teisme sakė meras.

Jis taip pat teigė nerodęs jokio išskirtinio dėmesio Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymo projektui ir tvirtino tik siekęs sklandaus jo užbaigimo.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nagrinėjamoje byloje V. Andrulis yra kaltinamas pareikalavęs iš kito asmens 10 tūkst. eurų kyšio už palankumą vykdant miestelio viešųjų erdvių sutvarkymo projektą.

Meras Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų buvo sulaikytas šių metų gegužės 19 dieną, kai iš projektą įgyvendinančios bendrovės direktoriaus priėmė dalį galimai reikalauto kyšio – 5 tūkst. eurų.

Gegužę V. Andrulis nuo pareigų buvo nušalintas šešiems mėnesiams, lapkričio pradžioje teismas šį laikotarpį pratęsė dar trims mėnesiams.

Kitas posėdis šioje byloje suplanuotas gruodžio 8 dieną, jame ketinama baigti įrodymų tyrimą ir pradėti baigiamąsias kalbas.

Dar vienas reidas vienoje judriausių miesto vietų, prie viaduko, surengtas siekiant sudrausminti greičio mėgėjus. Prieš tai penktadienį pareigūnai čia sustabdė per 30 pažeidėjų.

Šioje vietoje leidžiama važiuoti 50 kilometrų per valandą, tačiau 8 pažeidėjai važiavo 70 kilometrų per valandą greičiu, 11 – daugiau nei 80 kilometrų per valandą greičiu.

Kaip pranešė policija, trečiadienį vakare didžiausias užfiksuotas greitis – 112 kilometrų per valandą. Tokiu greičiu važiavo „Audi“ vairuotojas. Sustabdytas pažeidėjas neslėpė nuostabos, esą jis tokiu greičiu nevažiavo. Vairuotojui buvo parodyta, kokį greitį užfiksavo matuoklis, tačiau ir po to vyriškis nenorėjo pripažinti viršijęs leistiną greitį.

Vyrui gresia 3 mėnesiams netekti vairuotojo pažymėjimo, be to, bauda gali siekti per 400 eurų.

Pareigūnai taip pat sustabdė 93 kilometrų per valandą greičiu važiuojantį automobilį paženklintą užsienietiškais numeriais. Transporto priemonę vairavęs belgas teigė skubėjęs į greta įsikūrusią piceriją. Paaiškėjo, kad vyras neseniai buvo susidūręs su policija, kai magistralėje Kaunas-Klaipėda lėkė 193 kilometrų per valandą greičiu. Tąkart vyras turėjo sumokėti baudą ir mėnesiui neteko vairuotojo pažymėjimo.

Belgas juokavo, kad jo vairuojamu „Mercedes“ automobiliu sunku neviršyti leistino greičio. Pasak policijos, šįkart pažeidėjas turės sumokėti beveik pustrečio šimto eurų baudą.

Trečiadienį buvo pasirinktas mišrus patruliavimo būdas, kai kartu su uniformuotais pareigūnais dirba ir neuniformuotas policininkas. Jis fiksavo iš miesto centro atvažiuojančių ir į viaduką kylančių automobilių greitį, o pastebėjęs pažeidimą apie tai per ryšio priemonę informavo už keliasdešimt metrų dirbančius kolegas, kad šie sustabdytų pažeidėją. Uniformuoti pareigūnai taip pat fiksavo pravažiuojančių automobilių greitį, per žiūronus stebėjo, ar eismo dalyviai segi saugos diržus, ar vairuotojai nekalba telefonais.

Per reidą taip pat įkliuvo 2 vairuotojai, kalbėję mobiliaisiais telefonais, 2 – nesegėję saugos diržų. Nubaustas ir vienas sunkvežimio vairuotojas, kuris važiavo per centrą, nors tokioms transporto priemonėms čia važiuoti draudžiama.

Baudžiamojoje byloje teisiamas vicemeras socialdemokratas Romas Adomavičius liko nušalintas nuo pareigų, kol bus išnagrinėta jo byla.

Tai ketvirtadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė.

Kaip tik ketvirtadienį turėjo baigtis anksčiau skirto nušalinimo terminas.

Prokuroras prašė teismo pratęsti jau beveik metus trunkantį nušalinimą, nes, anot jo, grįžęs į vicemero pareigas, socialdemokratas galėtų daryti poveikį liudytojams, naujus nusikaltimus.

Tuo metu R.Adomavičius ir jo gynėjas Romualdas Mikliušas prašė nušalinimo nebepratęsti, nes tam nesą pagrindo.

"Rankos niežti, dirbti reikia", - teigė socialdemokratas, paklaustas, kodėl nori grįžti į pareigas.

Anot jo, nušalinimo pratęsimo motyvai - nelogiški.

"Su dviem liudytojais, su kuriais man uždrausta bendrauti ir su kuriais negaliu bendrauti, eidamas pareigas lygiai taip pat negalėčiau su jais bendrauti. Visi kiti liudytojai man nėra pažįstami ir žinomi. Ir jiems lygiai taip pat galėčiau daryti poveikį ir neidamas pareigų. Tai visiškas nonsensas. Mano manymu, tai dar vienas įrodymas, kad byla yra politinė", - aiškino R.Adomavičius.

Be to, jis sakė, kad nedirba nei jis, nei gyvenimo draugė, šeima augina dvejų metų dukrą.

"Iš santaupų gyvename, iš ko gi gyvensi. Kita vertus, mes neišlaidaujame (...) Sakėme - su žmona nusipirksime smuikelius ir eisime prie Aušros Vartų", - žurnalistams kalbėjo sostinės politikas, paklaustas, ką darys, jeigu nušalinimas nuo pareigų bus pratęstas.

Teisėja V.Švedienė ketvirtadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Vilniaus miesto politikas kaltinamas prekyba poveikiu.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius, skaitydamas kaltinamąjį aktą, teigė, kad nuo pareigų nušalintas sostinės 60-metis vicemeras, būdamas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios bendrovės "Vilniaus vandenys" stebėtojų tarybos nariu, žadėjo pasinaudoti savo tarnyba, įgaliojimais ir pažintimis, reikalavo ir priėmė didelės vertės kyšį - 40 tūkst. litų.

Bylos duomenimis, R.Adomavičius nuo 2012 metų birželio iki rugsėjo mėnesių provokavo bendrovės "Utenos melioracija" interesams netiesiogiai atstovaujantį buvusį "Vilniaus vandenų" vadovą Darių Norkų jam duoti 40 tūkst. litų kyšį. D.Norkus pinigus R.Adomavičiaus prašymu paliko jo automobilyje "Mercedes Benz". Už tai jis esą žadėjo paveikti bendrovės "Vilniaus vandenys" generalinį direktorių, kad bendrovė "Utenos melioracija" būtų pripažinta nugalėtoja beveik 9 mln. litų vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų viešajame pirkime.

Be to, anot prokuroro, jis provokavo duoti 5 proc. kyšį nuo viso projekto vertės.

R.Adomavičius ketvirtadienį teigė esąs nekaltas dėl kyšio reikalavimo ir paėmimo. Jis tvirtino teisme duosiąs parodymus, kai bus apklausti visi bylos liudytojai ir ištirti pateikti jo kaltės įrodymai.

"Visa tai yra sukurta, nenorėčiau daugiau komentuoti, (...) posėdžių metu viskas bus labai preciziškai išsakyta, ištirta, todėl prašau atleisti, šiandien tikrai nenorėčiau nieko komentuoti", - ketvirtadienį teisme žurnalistams sakė politikas.

Anksčiau jis yra minėjęs, kad jo automobilyje rasti pinigai buvo skirti Seimo rinkimų kampanijai. Į parlamentą R.Adomavičius nebuvo išrinktas.

D.Norkus yra nuteistas kitoje baudžiamojoje byloje dėl korupcijos.