Anot Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, darbuotojų atleidimų priežastys išlieka panašios – septynios įmonės pranešė apie bankrotus (pernai buvo trys). Darbo organizavimo pakeitimus įvardijo 10 įmonių: nusprendus imtis pokyčių, darbo neteks 418 darbuotojų.

„Statistika šiais metais nėra išskirtinė. Keli mėnesiai dar nerodo metinių tendencijų. Jei lygintume su dar ankstesniais metais, atleidimų būtų net mažiau. Įmonės persitvarko, vyksta optimizavimo procesai. Dar dirbdami įmonėse, darbuotojai dažnai jau turi potencialius kitus darbdavius“, – pranešime teigė ji.

Daugiausia atleidimų, kaip ir pernai, šiemet numato pramonės sektoriaus apdirbamosios gamybos įmonės. Trys siuvimo bendrovės šiemet paskelbė bankrotus ir pranešė, kad darbo neteks 189 darbuotojai, o pernai darbo neteko 55 siuvimo įmonių darbuotojai.

Rinkoje nebeliks seniai žinomų prekės ženklų – „Kauno Baltija“ ir „Rožė“ (atleidžia 51 darbuotoją). Taip pat veiklą nutraukia 23 dirbančiuosius turinti Telšių „Siulema“.

Informacijos ir ryšių srityje planuojami 3 grupės darbuotojų atleidimai – tiek pat kaip ir pernai pirmąjį ketvirtį. Pranešta apie 124 darbuotojų atleidimą: Vipps MobilePay AS Lietuvos filialas atsisako 74 darbuotojų paslaugų, UAB „Interactio“ – 28, Oracle East Central Europe Limited Filialas – 22.

Prekybos srityje šiemet paskelbti du atleidimai. KB „Lietuviškas pienelis“ dėl likvidavimo atleidžia 21 dirbantįjį. „Prekių gausa“, užsiimanti padėvėtų drabužių prekyba, paskelbė bankrotą ir atleis 74 darbuotojus. Statybos sektoriuje – du grupės darbuotojų atleidimai, ir darbo neteks 41 darbuotojas.

Užimtumo tarnybos teigimu, atleidžiamų darbuotojų sąraše daugiausiai – 100 –  siuvėjų. Kitos profesijos pagal darbdavio pagrindinės veiklos specifiką – šaltkalviai, apdailininkai, pardavėjai, laiškininkai, programuotojai, siuntų skirstytojai, pinigų plovimo prevencijos specialistai, statybininkai, buhalteriai, įmonės vadovai ir t. t.

Anot jos, bendrovė apie atleidimą jau įspėjo 30 laiškininkų Vilniuje ir 22 laiškininkus Kaune, jie bus atleisti lapkričio 1–30 dienomis.

Lietuvos paštas ir Užimtumo tarnyba praėjusią savaitę pranešė, kad traukiantis tradicinių pašto paslaugų poreikiui ir keičiantis klientų siuntimo įpročiams bendrovė iki 2024 metų pavasario numato atleisti 400 laiškininkų.

Bendrovės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Svajūnas Andriulis BNS anksčiau teigė, kad be darbo daugiausiai liks vyresnio amžiaus moterys, o su Lietuvos pašto vadovybe konsultuojamasi dėl geresnio darbo apmokėjimo ir kitų sąlygų liekantiems darbuotojams.

Šiuo metu Lietuvos pašte dirba beveik 3 tūkst. darbuotojų.

„Užimtumo tarnyboje šiandien gautas pranešimas apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą iš Lietuvos pašto. Įmonė planuoja atleisti apie 400 darbuotojų pradedant nuo šių metų lapkričio“, – LRT radijui teigė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Anot jos, tarnyba jau yra bendradarbiavusi su Lietuvos paštu, kai jis praėjusią gegužę informavo apie 600 darbuotojų atleidimą. Tuomet dauguma atleistų asmenų grįžo į darbo rinką, todėl tikimasi, kad ir šį kart situacija bus sklandi.

„Patirtis bendradarbiavimo su Lietuvos paštu buvo pakankamai sėkminga ir glaudi, apie 70 proc. tuo metu atleidžiamų darbuotojų registravosi Užimtumo tarnyboje, jiems buvo sudarytos galimybės tiek pasinaudot tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis, tiek dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse persikvalifikuoti“, – sakė tarnybos atstovė.

Įmonė planuoja atleisti apie 400 darbuotojų pradedant nuo šių metų lapkričio.

 

Anot Lietuvos pašto, pertvarka leis įvesti penkių darbo dienų savaitę visiems laiškininkams.

Atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms iš viso bus skirta apie 800 tūkst. eurų, o bendrovės personalo specialistai žada teikti profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais. Dalį darbo laiko atleidžiami laiškininkai galės skirti persikvalifikavimui arba naujo darbo paieškai.

Lietuvos pašto generalinis direktoriaus Rolando Zuko teigimu, nors vien tik per pastaruosius penkerius metus pašto paslaugų poreikis Lietuvoje sumažėjo kone perpus, tačiau per šį laikotarpį ne visiems laiškininkams tenkančios darbų apimtys buvo peržiūrėtos.

„Tai lėmė netolygius darbų krūvius skirtingose pašto apylinkėse, dėl ko ir priėmėme sunkų sprendimą su dalimi laiškininkų atsisveikinti. Ši pertvarka yra būtina, norint išlaikyti bendrovės finansų tvarumą ir kartu padidinti veiklos efektyvumą“, – pranešime sakė R. Zukas.

Pertvarkius tinklą, bus pagerintos Vilniuje bei Kaune dirbančių laiškininkų darbo sąlygos. Jų darbo savaitė sutrumpės nuo 6 iki 5 dienų ir bus tokia pati, kaip ir likusioje šalies dalyje dirbančių laiškininkų.

Įmonės teigimu, sprendimas dėl šio pokyčio priimtas radus sutarimą su darbuotojų atstovais ir atsižvelgus į jų pateiktas pastabas.

„Nesiimdama tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas“, – nurodoma įmonės pranešime.

Nesiimdama tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas.

 

Pasak įmonės, laiškininkų tinklo pokyčiai visoje Lietuvoje vyks etapais iki 2024 metų pavasario. Apie pusę atleidžiamų darbuotojų sudarys dalį Vilniaus ir Kauno pašto apylinkių aptarnaujantys laiškininkai. Šiuose miestuose didžioji dalis laiškininkų apylinkių buvo peržiūrėtos tik 2017 metais.

Laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų.

Lietuvos paštas praėjusią gegužę Užimtumo tarnybą buvo informavęs, kad planuoja nuo birželio iki lapkričio atleisti maždaug 600 iš 3,7 tūkst. darbuotojų. Tada teigta, kad didžioji tuomet atleidžiamų darbuotojų dalis – laiškininkai bei klientų aptarnavimo specialistai, taip pat mažės darbuotojų ir logistikos grandinėje bei administracijoje.

Skaičiuojama, kad tradicinių pašto paslaugų (daugiausiai laiškų siuntimo ir prenumeratos pristatymo) apimtys 2023 metais pirmąjį pusmetį sumažėjo ketvirtadaliu.