11 mėnesių kūdikis į Santaros klinikas dėl apsinuodijimo opioidais atvežtas praėjusios savaitės pirmadienio naktį, jį buvo ištikusi koma.

Bylą kuruojantis prokuroras Alvydas Valiukevičius BNS teigė, kad vyksta tyrimas, yra daug apklaustų žmonių. Kol kas pareigūnai neatskleidžia, kaip kūdikis galėjo apsinuodyti.

„Vaikas būdamas patenkinamos būklės nuo birželio 13 dienos išrašytas iš ligoninės“, – BNS sakė Santaros klinikų Vaikų ligoninės atstovė Jolanta Normantienė.

Anot ligoninės atstovės, vaikas grąžintas tėvams.

„Mūsų darbuotojai buvo du kartus susitikę su vaiko tėvais, jie sutiko bendradarbiauti ir užtikrinti vaiko saugumą. Vaikui nustatytas žemesnis grėsmės lygis“, – BNS sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas Arūnas Malinovskis.

Jis BNS yra sakęs, kad tai jauna šeima ir prieš tai Vaiko teisių tarnybai su ja niekada neteko bendrauti.

„Kalbant apie opioidus, ypač sintetinius opioidus, mes susiduriame su didžiausia perdozavimų, mirčių rizika. 2017 metais Lietuvoje mirė 83 asmenys – būtent jų mirtys susijusios su narkotikų vartojimu, didžioji dalis – opioidų vartotojai. 2018 metais statistika geresnė – tokių mirčių buvo 59“, – ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė laikinoji Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovė Gražina Belian.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje švirkščiamuosius narkotikus vartoja apie 8–10,5 tūkst. asmenų, 85 proc. jų vartoja opioidus.

Pasak G. Belian, nors Europoje opioidai nėra tarp plačiai paplitusių narkotikų, pastebima, jog čia persikelia jų gamyba.

„Didėja Europos vaidmuo kaip sintetinių narkotikų gamintojo. Pastebima tokia tendencija, kad jau gamyba persikelia į Europą ir tokiu būdu atsiranda arčiau savo vartotojų“, – sakė ji.

Lietuvoje siekiant apsaugoti opioidų vartotojus nuo perdozavimo yra vykdoma opioidų priešnuodžio – nalaksono – išdavimo narkomanams ir jų artimiesiems programa.

Respublikinio priklausomybės ligų centro laikinojo direktoriaus Emilio Subatos duomenimis, Lietuvoje ši programa 2016 metais pradėta vykdyti Vilniaus priklausomybės ligų centre, šiuo metu ji įgyvendinama visuose penkiuose Priklausomybės ligų centro filialuose.

Nalaksono išdavimas vykdomas ir trijuose žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, kuriuose teikiamos paslaugos švirkščiamųjų narkotikų vartotojams. Numatoma išdalinti 1 tūkst. ampulių.

„Tikslinga toliau didinti visų prevencijos priemonių prieinamumą šiai stigmatizuotai grupei – švirkščiamųjų narkotikų vartotojams ir toliau mažės narkotikų vartojimo mastai ir mirtys“, – sakė E. Subata.

Pasak jo, Lietuva yra tarp dešimties ES šalių, taikančių nalaksono išdavimo programas. Ši programa ypač pasiteisino Estijoje, kur, pasak mediko, 2017 metais registruotas didžiausias ES mirštamumas tarp narkotikų vartotojų. Šiuo metu jis yra sumažėjęs tris kartus.

„Lietuvoje taip pat stebima mažėjimo tendencija – tai geras rodiklis. Svarbu, kad šiuos programos būtų prieinamos plačiau švirkščiamuosius narkotikus vartojantiems žmonėms“, – sakė Priklausomybės ligų centro vadovas.

Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, labiausiai paplitęs narkotikas yra kanapės. Europoje jų vartojimas siekia per 14 proc. gyventojų, Lietuvoje – daugiau kaip 6 proc. Antrojoje vietoje ES yra kokainas, tuo tarpu Lietuvoje – ekstazis, tačiau jį renkasi palyginti nedaug – apie 1 proc. vartotojų.

Taip, įspėdamas apie Lietuvai gresiančią opioidinę epidemiją, Eltai teigė Vilniaus universiteto respublikinės ligoninės (VURL) klinikinės toksikologijos gydytojas Robertas Badaras.

„Tam tikram populiacijos segmentui paskyrus stiprius skausmą malšinančius vaistus, nutraukti jų vartojimą yra daug sunkiau, nei kitiems“, - atkreipė dėmesį R. Badaras. Pasak daktaro, tai lemia genetika.

„Gali žmogus visą gyvenimą nevartoti stiprių skausmą malšinančių vaistų ir net nežinoti, kad būtų sunku juos nutraukti vartoti. Kaip gimstame nevienodos akių spalvos, taip pasižymime skirtingais medžiagų apykaitos mechanizmais“, - pridūrė klinikinis toksikologas.

Pacientų, kuriems sunku nutraukti vaistų vartojimą dėl susiformavusios priklausomybės jiems, Vilniaus universiteto respublikinės ligoninės toksikologams atsiunčia onkologai, traumatologai, kitų sričių specialistai.

„Tai tikrai nėra masinė problema, bet jeigu gydantis daktaras mato, kad skausmą malšinantys preparatai sunkiai pasiekia norimą efektą, o pašalinis jų veikimas - stiprus, atsiunčia pasikonsultuoti, ar nereikia detoksikacijos“, - sakė R. Badaras.

Detoksikacijos dažniausiai atliekamos sirgusiems vėžiu, patyrusiems traumas, kenčiantiems ortopedinius skausmus, kitiems pacientams, kurie vartoja jiems paskirtus stiprius receptinius opioidus.

Itin dažnai į priklausomybę įklimpsta onkologinėmis ligomis sirgę žmonės. Dėl lėtinio skausmo pradėjusieji vartoti receptinius opioidus, net ir pašalinus skausmo priežastį, patys nebegali nustoti vartoti vaistų.

RUVL Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjos Gabijos Laubner duomenimis, daugėja ir skausmo klinikų atsiunčiamų pacientų, kurie ilgą laiką vartoja receptinius opioidus - stiprius vaistus nuo skausmo (morfiną, tramadolį, fentanilio pleistrus) - ir tampa nuo jų priklausomi.

Ši grupė žmonių dažnai kenčia nuo itin sunkios abstinencijos - vaistų nutraukimo - būklės, kuri pasireiškia nepagrįstu nerimu, nemiga, panikos atakomis ir kt.

Gydytoja G. Laubner pastebi, kad itin dažnai į priklausomybę įklimpsta onkologinėmis ligomis sirgę žmonės. Dėl lėtinio skausmo pradėjusieji vartoti receptinius opioidus, net ir pašalinus skausmo priežastį, patys nebegali nustoti vartoti vaistų.

RVUL gydytojai toksikologai kamuojamus priklausomybių drąsino ieškoti pagalbos, pabrėždami, kad jei žmogus motyvuotas, nori pasveikti, nepaisant statuso ar kitų aplinkybių, gali gauti pagalbą. Reikalingas tik šeimos gydytojo, skausmo klinikos specialisto ar poliklinikos psichiatro siuntimas. Su juo galima registruotis RVUL Konsultacijų centre nemokamai toksikologo konsultacijai.

„Tiesą sakant, mes tokių konsultacijų esame suteikę ir detoksikacijų atlikę nemažai. Palyginti su kitais Europos centrais - gana daug“, - sakė klinikinis toksikologas.

Kalbėdamas apie opioidinę krizę, kuri pirmiausia išryškėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, R. Badaras ją vadino didžiausia sveikatos krize per pastaruosius 40 metų.

„Šiuo laikotarpiu buvo ŽIV epidemija, cholesterolio epidemija, daugėjo hipertonijos, viršsvorio, bet visos šios problemos nublanksta prieš opioidų vartojimo krizę JAV“, - pabrėžė daktaras.

Pasak R. Badaro, toksikologijos mokslas problemas įžvelgia anksčiau, nei jos kyla. „Kita vertus, tai, kas vyksta pasaulyje, pas mus irgi ateina, tik su išlaikymu. Jei seki mokslinę literatūrą, galima nesunkiai prognozuoti, su kokiais iššūkiais bus susiduriama netolimoje ateityje Lietuvoje“, - sakė Eltos pašnekovas.

JAV stipriai sugriežtinto opioidinių vaistų išrašymo kontrolę. „Alabamos valstija netgi padavė opioidų gamintojus į teismą dėl per didelio produkcijos stūmimo į rinką“, - pateikė pavyzdį R. Badaras.

Tačiau lietuviai, jo žodžiais, tebeserga vaikiškos demokratijos liga - nori viską išbandyti patys.

Skirtingose šalyse galioja skirtingos vaistų skyrimo taisyklės. Lietuviškąsias toksikologas R. Badaras vadintų neatsakingomis.

„Visi vaistai turi šalutinio poveikio. Informacijos lapeliuose ne veltui rašoma, kad reikia pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Bet kadangi gyvename „daktaro Interneto Googlo“ laikais, o vaistų, ypač Lietuvoje, gauti ne problema, kas negauna - siunčiasi internetu ir vargo nemato, tai matant kyla pagunda taip elgtis ir pačiam“, - sakė daktaras, pridurdamas, kad prigimtinis mūsų nepasitikėjimas sveikatos apsauga - palanki terpė savigydai.

Oficialių skrodimo išvadų dėl dainininko mirties priežasties dar laukiama. CNN, remdamasi vienu teisėsaugos pareigūnu, trečiadienį vakare pranešė, kad tų vaistų buvo rasta pas patį Prince'ą, ir jo namuose bei studijoje „Paisley Park“.

Tų receptinių skausmą malšinančių vaistų buvo rasta mirties vietoje, rašė Mineapolio „Star Tribune“.

Pasak laikraščio, kuris nurodo anoniminius šaltinius, galimas šių vaistų ryšys su Prince'o mirtimi tiriamas. Tuo tarpu CNN pranešė, kad padėti tyrimui buvo pakviesta JAV Vaistų vykdomoji administracija (DEA).

Asmenys, informuoti apie neplanuotą Prince'o lėktuvo nutūpimą kelios dienos prieš jo mirtį, sakė, kad jis tuomet perdozavo kažkokio opioido, rašė „Star Tribune“.

Straipsnyje teigiama, kad į tą situaciją sureagavę greitosios pagalbos medikai suleido Prince'ui opioidų priešnuodžio „Narcan“.

57 metų „Purple Rain“ kūrėjas, vienas garsiausių ir unikaliausių savo kartos artistų, buvo paguldytas į ligoninę dėl į gripą panašių simptomų, kai jo lėktuvas turėjo neplanuotai nutūpti grįždamas iš koncerto Atlantoje.

Pareigūnai sakė, kad Prince'o skrodimo, kuris buvo atliktas prieš kremuojant palaikus, išvadoms parengti reikės mažiausiai keturių savaičių.