Laukia Paryžius

17-osios paralimpinės žaidynės Paryžiuje vyks rugpjūčio 28–rugsėjo 8 d.

Šiuo metu teisę startuoti jose yra pelnę aštuoni mūsų šalies paralimpiečiai, atstovaujantys keturioms sporto šakoms.

Anksčiausiai bilietą į Prancūzijos sostinę iškovojo šaulė Raimeda Bučinskytė, vėliau – plaukikai Edgaras Matakas ir Gabrielė Čepavičiūtė, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis.

Šią savaitę prie jų prisijungė lengvaatlečiai Oksana Dobrovolskaja,  Aušra Garunkšnytė, Donatas Dundzys ir Andrius Skuja.

O. Dobrovolskaja, D. Dundzys ir A. Skuja į paralimpiadą pateko pagal Lietuvai skirtą kvotą, kurią lėmė atrankos etapo rezultatai.

A. Garunkšnytė sulaukė vardinio kvietimo.

Karjera: A. Garunkšnytė – pirma Lietuvos moteris, paralimpinėse žaidynėse bėgsianti maratoną (dešinėje – sportininkės varžybų gidas L. Mikalainis). / parateam.lt nuotr.

Reitingų argumentai

Kuriems sportininkams skirti kvotos keliu gautus kelialapius, nusprendė Lietuvos paralimpinio komiteto vykdomasis komitetas.

„Daugiausia palaikymo sulaukė argumentai, kad šaliai turėtų atstovauti aukščiausias vietas pasaulio reitinguose užimantys atletai. Šiuo atveju O. Dobrovolskaja tarp disko metikių savo negalios klasėje – septinta, D. Dundzys tarp rutulio stūmikų – aštuntas, o A. Skuja – devintas“, – komentavo M. Bilius.

2020 m. Tokijo paralimpinėse žaidynėse D. Dundzys užėmė šeštą (rutulio stūmimas) ir septintą (disko metimas) vietas, A. Skuja – septintą (rutulio stūmimas) ir devintą (ieties metimas), disko metikė O. Dobrovolskaja buvo aštunta.

Kai man pranešė džiugią žinią – širdis daužėsi, drebėjo rankos ir kojos. Atrodė, kad sapnuoju.

Šiemet gegužę pasaulio čempionate O. Dobrovolskaja užėmė ketvirtą vietą, D. Dundzys – penktą (rutulio stūmimas) ir aštuntą (disko metimas), A. Skuja – vienuoliktą.

Išbandymai nepalaužė

Jono Žakaičio treniruojama A. Garunkšnytė – pirma Lietuvos moteris, paralimpinėse žaidynėse bėgsianti maratoną.

„Žinojau, kad turiu galimybę, todėl tiesiog toliau nuosekliai vykdžiau treniruočių planą. Kai paskambino M. Bilius ir pranešė džiugią žinią – širdis daužėsi, drebėjo rankos ir kojos... Atrodė, sapnuoju, prašiau, kad kas nors įgnybtų man“, – dalijosi įspūdžiais bėgikė.

Maratonininkė turėjo vykti ir į Tokijo žaidynes, tačiau kelią užkirto sunki trauma.

Pastarieji metai A. Garunkšnytei irgi buvo nelengvi: rudenį Frankfurte ji pasitraukė iš trasos dėl traumos, pavasarį nepavyko finišuoti Rygos maratone.

Vis dėlto stajerė neabejoja, kad Paryžiuje, padedant Linui Mikalainiui, viskas klostysis gerai.

„Kuo sunkiau ką nors gaunu, tuo labiau tai vertinu. Esu nusiteikusi nustebinti, nesvarbu, kiek sunkumų buvo mano kelyje. Svarbiausia, kad atstovausiu Lietuvai, būsiu pasiruošusi padaryti viską, ką galiu“, – kalbėjo A. Garunkšnytė.

Jono Žakaičio treniruojama ilgų nuotolių bėgikė sulaukė vardinio kvietimo dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse.

„Žinojau, kad turiu šansą, todėl tiesiog toliau vykdžiau treniruočių planą. Bet kai paskambino Mindaugas Bilius (Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas – red.) ir pranešė šią žinią... kažkas nerealaus, negaliu atsitokėti iki dabar. Pirmi žmonės, kam pasakiau apie tai, buvo mano treneris Jonas Žakaitis ir gidas Linas Mikalainis. Atrodo, kad ir jiems reikės dar laiko suprasti, kas įvyko. Rankos dreba, kojos dreba, širdutė plaka. Atrodo, sapnuoju... kas nors įgnybkite man“, – juokėsi bėgikė.

Maratonininkei tai bus debiutinės paralimpinės žaidynės. Prieš trejus metus ji turėjo vykti į Tokijo žaidynes, tačiau išvakarėse patyrė sunkią traumą, kuri užkirto kelią.

Pastarieji metai A. Garunkšnytei irgi buvo nelengvi – rudenį Frankfurte ji pasitraukė iš trasos dėl traumos, vilnietei pavasarį nepavyko finišuoti ir Rygos maratone. Vis dėlto A. Garunkšnytė neabejoja, kad kartu su gidu L. Mikalainiu Paryžiuje pasieks maksimumą.

„Kuo sunkiau ką nors gaunu tuo labiau tai vertinu. Kiekvieną kartą, kai sugrįžtu į trasą, grįžtu su tokiu rezultatu, kad visi aplink stebisi ir sako, kad jau padariau viską. Todėl ir šį kartą esu nusiteikusi lygiai taip pat nustebinti. Nesvarbu, kiek sunkumų ir duobių yra buvę mano kelyje. Svarbiausia, kad aš atstovausiu Lietuvai ir kad tą dieną būčiau pasiruošusi padaryti viską, ką galiu“, – apie patirtis ir artėjančias paralimpines žaidynes kalbėjo A. Garunkšnytė.

„Žinant Aušros istoriją ir kliūtis, su kuriomis ji susidūrė savo sportiniame kelyje, ji yra tikrai šio paralimpinio kelialapio vertas žmogus. Džiaugiuosi dėl visų sportininkų, kuriems jau pavyko patekti į Paryžiaus paralimpines žaidynes. Prasibrauti čia yra labai sunku. Vis dar laukiame atsakymų dėl dar kelių sportininkų ir jau liepą žinosime galutinę komandą“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Vietas Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse jau turi šaulė Raimeda Bučinskytė, plaukikai Edgaras Matakas ir Gabrielė Čepavičiūtė, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis, lengvaatlečiai Oksana Dobrovolskaja, Donatas Dundzys ir Andrius Skuja.

Paryžiaus paralimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 dienomis. Jos Lietuvai bus jubiliejinės, 10-tos po Nepriklausomybės atkūrimo.

Svajonė išsipildė

Aštuoniolikmetė kaunietė, treniruojama Rasos Mažutaitienės, iš Tarptautinio paralimpinio komiteto sulaukė vardinio kvietimo dalyvauti žaidynėse.

G. Čepavičiūtė – pirmoji Lietuvos plaukikė moteris, startuosianti paralimpiadoje.

Kauno Jėzuitų gimnazijos auklėtinę džiugi naujiena užklupo iškart po vakarinės treniruotės ir buvo netikėta lyg žaibas iš giedro dangaus.

„Paskambinau tėvams, trenerei ir visą laiką verkiau. Žmonės labai keistai į mane žiūrėjo, – juokėsi plaukikė. – Sunkiai užmigau, daug galvojau apie tai. Dar sunku patikėti, kad tikrai vyksiu į Paryžių ir dalyvausiu paralimpinėse žaidynėse. Svajojau dalyvauti jose, tai buvo mano didysis tikslas.“

Rugpjūčio 28–rugsėjo 8 d. Prancūzijos sostinėje vyksiančiose žaidynėse G. Čepavičiūtė startuos dviejose S6 negalios klasės varžybų rungtyse – plauks 100 m nugara ir 200 m kompleksiniu būdu.

Tikslas: šaulė R. Bučinskytė pirmoji iš Lietuvos sportininkų pelnė kelialapį į 2024 m. paralimpines žaidynes. / parateam.lt nuotr.

Laukia papildymo

R. Mažutaitienės auklėtinė – ketvirta Lietuvos atstovė, vyksianti į Paryžiaus paralimpines žaidynes.

Anksčiau kelialapius pelnė plaukikas Edgaras Matakas, šaulė Raimeda Bučinskytė ir dziudo kovotojas Osvaldas Bareikis, tačiau pastarasis dar laukia oficialaus patvirtinimo.

Dar sunku patikėti, kad tikrai vyksiu į Paryžių ir dalyvausiu paralimpinėse žaidynėse.

„Sveikiname Gabrielę, jos trenerę R. Mažutaitienę, plaukikės artimuosius. Patekti į paralimpiadą kaskart vis sunkiau, tačiau mes tikimės, kad Paryžiuje prie mūsų rinktinės dar prisijungs keli lengvaatlečiai, taip pat triatlonininkas Ernestas Česonis. Galutinę komandos sudėtį žinosime liepą“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Lietuvos atstovai paralimpinėse vasaros žaidynėse debiutavo 1992-aisiais. Tąkart medalius iškovojo lengvaatlečiai: net keturis – Sigita Kriaučiūnienė (tris sidabro ir vieną bronzos), vicečempionu tapo ir Vytautas Girnius, trečias vietas užėmė Danutė Smidek ir Malda Baumgartė.

Po du kartus paralimpinėmis čempionėmis tapo lengvaatletės Aldona Grigaliūnienė (1996, 2004 m.) ir M. Baumgartė (1996 m.), 2016-aisiais triumfavo disko metikas M. Bilius ir vyrų aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė.

Patirtis: A. Mečkovskio (kairėje) treniruojamas O. Bareikis – Tokijo paralimpiados dziudo bronzos medalio laimėtojas, dalyvavęs ir 2016-ųjų žaidynėse. / parateam.lt nuotr.

Išdalys šimtus medalių

Paryžiaus paralimpiadoje laukiama beveik 4,4 tūkst. dalyvių iš 184 šalių, paraatletai išmėgins jėgas 22 sporto šakų 549 rungčių varžybose.

Airijos rinktinei atstovaus šios šalies pilietybę turinti lengvaatletė lietuvė Greta Štreimikytė – dukart Europos čempionė (1 500 m bėgimas).

Žaidynių atidarymo iškilmės planuojamos Santarvės aikštėje („Place de la Concorde“).

Paralimpiados pabaigtuvių šventę numatyta surengti „Stade de France“ stadione.

„Visų paraatletų didžiausia svajonė ir tikslas – atstovauti Lietuvai paralimpinėse žaidynėse, to jie kasdien siekia. Rinktinėje turime ir labai patyrusių sportininkų, laimėjusių medalius elitinėse varžybose, ir jaunų bei perspektyvių, dar laimėsiančių apdovanojimus. Jeigu ne šiandien, tai jau rytoj“, – pranešime spaudai teigė M. Bilius. 

Iš viso penkios dešimtys Lietuvos rinktinės paraatletų varžosi aštuoniose sporto šakose: lengvojoje atletikoje, plaukime, dziudo imtynėse, šaudyme, triatlone, šaudyme iš lanko, golbole (aklųjų riedulyje) ir snieglenčių sporte. Lietuvos paralimpinio komiteto prezidento teigimu, tikslas – kad ateityje atstovaujamų sporto šakų daugėtų.

Mindaugas Bilius. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Lietuvai kelialapį į Paryžiaus paralimpines žaidynes jau yra iškovojusi Raimeda Bučinskytė, kuri taps pirmąja mūsų šalies šaule svarbiausiame ir didžiausiame žmonių su negalia sporto renginyje. Šiaulietei bilietą į Paryžių garantavo pernai Europos para čempionate Roterdame iškovotas sidabro medalis.

Raimeda Bučinskytė. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Šiais metais dėl vietų Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse kovosiančių dešimčių paraatletų laukia pasaulio ir Europos čempionatai, planetos taurės etapai, kiti startai. Sportininkų tikslas – parvežti medalių iš šių varžybų ir kovoti dėl taip sunkiai pasiekiamos vietos Paryžiaus žaidynėse.

Lietuvos paralimpinės rinktinės pristatymas. D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Atranka į žaidynes vyks dar pusmetį. Lengvaatlečiai turi galimybę išsikovoti vietas gegužę Japonijoje vyksiančiame pasaulio čempionate. Deja, valstybės skiriamo finansavimo nepakanka aukščiausio rango varžybose dalyvauti visiems, turintiems normatyvus. Dėl to, padedami rėmėjų, mes bandysime išvežti kuo daugiau sportininkų į šias elitines varžybas, kad Lietuva ir jos trispalvė būtų kuo labiau matomos tarp pasaulio geriausiųjų“, – sakė M. Bilius.

Renginio metu buvo pristatyti ir naujieji Lietuvos paralimpinio komiteto mecenatai. M. Bilius džiaugėsi, kad prie paralimpiniam judėjimui, visai žmonių su negalia bendruomenei ir Lietuvos visuomenei aktualių klausimų sprendimo nuo šiol prisidės „BITĖ Lietuva“ ir TV3.

Iš kairės: Gintas Butėnas, Laura Blaževičiūtė, Mindaugas Bilius.  D. Labučio / ELTOS nuotr.

Mecenatai įsipareigojo prie Lietuvos paralimpinio komiteto tikslų įgyvendinimo ketverius metus prisidėti finansine ir viešinimo paslaugų parama, kurios vertė – 1 mln. eurų.

Paralimpinį kelialapį jau turinčios lietuvės tikslas bus ilgalaikis – tobulėjimas, orientuotas į sėkmingą startą kitais metais žaidynėse Prancūzijoje.

Nors nuo sidabrinio Raimedos starto Europos para čempionate Roterdame, kur šaulė pelnė bilietą į Paryžiaus paralimpines žaidynes, jau praėjo mėnuo, Lietuvos paralimpinės rinktinės šaulė vis dar priiminėja sveikinimus net ir Peru sostinėje Limoje, kurią nuo Vilniaus skiria net 11,5 tūkstančio kilometrų ir aštuonios laiko juostos.

„Esu kiek nustebusi, kad daug kas rodo dėmesį. Pavyzdžiui, varžovė iš Kubos pasveikino, nors jai Europos čempionatas, atrodytų, neaktualus. Bet sakė, kad viską sekė ir matė mane, pasveikino.

Čia teisėjauja vienas vokietis, jis prie manęs priėjo ir labai nuoširdžiai sveikino patekus į Paryžiaus žaidynes. Nustebau, kad žmogus iš Vokietijos taip palaiko mane. Pakalbėjome ir paaiškėjo, kad jo žmona iš Lietuvos. Labai smagu“, – šypsojosi Raimeda.

Šaulė iš Lietuvos šį kartą į startą stos jau kaip viena iš favoričių, bet stengiasi savęs neapkrauti tokiomis mintimis, kad jos neblaškytų.

„Į visas varžybas žiūriu labai rimtai, neleidžiu sau atsipalaiduoti. Telkiu dėmesį į šaudymo techniką, apgalvoju visus elementus. Mintys apie tai, kad tai yra pasaulio čempionatas, kad čia yra didelė atsakomybė, būtų tik papildomas stresas ir numuštų tą koncentraciją. Tiesiog nuteikiu save, kad padarysiu viską, ką galiu ir moku“, – artėjant startui sakė R. Bučinskytė.

Raimeda vis dar pratinasi prie laiko juostos pasikeitimo – laikas Peru ir Lietuvoje skiriasi net aštuoniomis valandomis. O iš Šiaulių į Limą kelionė truko net 40 valandų.

„Paskutines 24 iš šių valandų teko praleisti sėdimoje padėtyje, o dar prisidėjo tas laiko skirtumas. Po kelionės jaučiausi išties labai pavargusi. Popiet jau norisi eiti miegoti, o vidury nakties akys jau didelės, nebemiegu. Kol kad dar sunku, bet iki starto liko pora dienų, tikiuosi per jas įprasti išmiegoti visą naktį.

Čia suvažiavo sportininkai iš 54 pasaulio šalių, daug jų seniai pažįstu, nuolat bendraujame. Man įprastai nesunku kalbėti su ispanais ar Pietų Amerikos atstovais ispaniškai, su kitais anglų kalba, su ukrainiečiais rusiškai, bet dabar dėl tų laiko pokyčių sunku persijungti, painiojasi tos kalbos. Jaučiuosi tokia lengvai apgirtusi, nors geriu vien tik vandenį“, – juokėsi šaulė.

Raimeda atskleidė, kad susidoroti su iššūkiais Peru stengiasi susidoroti ir pritaikydama naujas žinias, įgytas dalyvaujant rugsėjį startavusioje Elitinėje paralimpiečių akademijoje. Konkrečiai – pasitelkti naujas kvėpavimo technikas.

„Tikiuosi, kad su kvėpavimo pratimų pagalba man pavyks išlaikyti aštrų protą varžybų metu. Šaudyme kvėpavimas yra ypatingai svarbus. Peru mano tikslas yra save stebėti, atrasti silpnąsias puses ir jas kaip įmanoma sustiprinti iki to didžiojo starto Paryžiuje už 11 mėnesių“, – sakė pirmoji Lietuvos sportininkė, iškovojusi bilietą į Paryžiaus paralimpines žaidynes.

Raimedos Bučinskytės startas P2 pratime – šaudymo iš 10 metrų pneumatiniais pistoletais rungtyje – įvyks rugsėjo 25 d., pirmadienį 22.45 val. Lietuvos laiku. Pasaulio žmonių su negalia šaudymo čempionato vaizdo transliacijas galima stebėti oficialioje Lietuvos paralimpinio komiteto paskyroje feisbuke.

Rinktinėje – debiutantai

Šiandien Paryžiuje startuosiančiame žmonių su negalia pasaulio lengvosios atletikos čempionate Lietuvai atstovaus devyniolika sportininkų.

Rinktinėje – Ramunė Adomaitienė, Raimondas Dabužinskas, Oksana Dobrovolskaja, Donatas Dundzys, Osvaldas Kucavičius, Bella Morkus, Arturas Plodunovas, Deividas Podobajevas, Ramūnas Rojus, Kęstutis Skučas, Andrius Skuja, Danas Sodaitis, Jonas Spudis, Simonas Strelkauskis, Eugenijus Vaičaitis, Eivydė Vainauskaitė, Ramūnas Verbavičius, Karolis Virkutis, Genadijus Zametaškinas.

Dešimčiai mūsų šalies paraatletų tai bus debiutas planetos pirmenybėse, pirmąkart jėgas išmėgins triračių („Race Running“) sporto atstovai.

Paryžiuje varžysis iš viso beveik 1,5 tūkst. lengvaatlečių iš daugiau nei 100 šalių. Jie dėl 171 medalių komplektų kovos 20 tūkst. žiūrovų talpinančiame „Charlety“ stadione.

„Džiugu, kad mūsų komanda – net dvigubai gausesnė nei 2019 m. pasaulio čempionate. Augame, o prie to prisideda ir besikeičiantis valstybės požiūris į žmonių su negalia sportą, paralimpinio komiteto ir federacijų darbas, labai svarbi mūsų partnerių, rėmėjų pagalba“, – pabrėžė M. Bilius.

Lūkesčiai – dideli

Šiandien numatytas R. Rojaus (ieties metimas) ir G. Zametaškino (kuokelės metimas) startai, rytoj – R. Verbavičiaus ir D. Dundzio (rutulio stūmimas), A. Plodunovo ir D. Podobajevo (vežimėliai, 100 m) ir K. Skučo (vežimėliai, 1 500 m) pasirodymai.

Planetos čempionate debiutuosianti disko metikė Oksana Dobrovolskaja kuklinosi kalbėdama apie savo lūkesčius, nors regėjimo negalią turinčios sportininkės diskas šiemet Lietuvoje skriejo už 38 m ribos. Tai elitinis rezultatas, leidžiantis tikėtis prizinės vietos.

„Padarysiu viską, kiek leis mano galimybės. Nesitikiu stebuklo, stosiu į kovą su svarbiausiu priešininku – savimi, savo baimėmis ir kitomis emocijomis, kad nugalėčiau ir pasiekčiau savęs vertą rezultatą“, – sakė Teresės Nekrošaitės treniruojama O. Dobrovolskaja.

Sprinteriui D. Sodaičiui šis pasaulio čempionatas bus antras. Prieš ketverius metus Dubajuje lietuvis pateko į 100 m bėgimo pusfinalį ir užfiksavo asmeninį rekordą – 11,08 sek. Trenerio Marto Skrabulio auklėtinis šiemet jau buvo priartėjęs prie šio rezultato.

„Pasaulio čempionatas – sunkiausios varžybos, jose – didžiausia konkurencija. Tačiau tai ir privilegija būti tarp elito atletų, atstovauti savo šaliai. Man šis sezonas – geras, varžybų rezultatai nuteikia labai optimistiškai. Sieksiu gerinti asmeninį rekordą ir užimti kuo aukštesnę vietą“, – sakė Europos vicečempionas D. Sodaitis.

Tikslas – pirmas ketvertas

Kelialapius į 2024-ųjų paralimpines žaidynes iškovos atletai, savo rungtyse užimsiantys 1–4 vietas.

„Manau, būtų sėkmė, jeigu šįkart Lietuvai pavyktų iškovoti du kelialapius į Paryžių. Atrankos sistema tapo griežtesnė, konkurencija dar niekada nebuvo tokia didelė“, – svarstė M. Bilius.

2020 m. paralimpiadoje bronzos medalius iškovojo plaukikas Edgaras Matakas, dziudo kovotojas Osvaldas Bareikis ir vyrų aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė.
Iki šiol sėkmingiausios – 1996 m. žaidynės: 3 aukso, 2 sidabro ir 6 bronzos medaliai.


 

Tekančios Saulės šalyje vykusias paralimpines žaidynes lengvaatletė praleido dėl apmaudžios traumos, bet negatyvius prisiminimus veja šalin. Bėgikė neabejoja – į Paryžių ji keliaus stipresnė.

Patenka tarp greičiausių Lietuvos maratonininkių

Žabaliukai – tokį žodį kalbėdama apie silpnaregius sportininkus pavartoja A.Garunkšnytė. Mergina kairiąja akimi nemato apskritai, o dešine – vos 6 procentais. Tačiau tai netrukdo ne tik gyventi visavertį gyvenimą, bet ir siekti sporto aukštumų. Praėjusiais metais Kopenhagos maratone jos užfiksuotas laikas – 3 val. 15 min. 44 sek. – patenka tarp 20 greičiausių Lietuvos stajerių rezultatų 2022-aisiais.

Solidžiu asmeniniu rekordu A.Garunkšnytė gali didžiuotis ir perpus trumpesniame nuotolyje: 2017-ųjų Kauno maratone ji netgi lipo ant prizininkių pakylos, „Hollister pusmaratonį“ įveikusi per 1 val. 30 min. 50 sek.

„Norėčiau nubėgti maratoną per 3 valandas. Tėra vos kelios paraatletės merginos, kurios maratoną bėga tokiu greičiu – būtų nerealu! Tačiau jei taip kada nors nutiks, būsiu alkana ir sakysiu, kad noriu bėgti dar greičiau“, – su kuklia šypsena tikslą įvardijo A.Garunkšnytė.

Viena greičiausių Lietuvos stajerių dažniausiai treniruojasi dukart per dieną. Iš Ukmergės kilusią, o dabar Vilniuje gyvenančią sportininkę treniruoja Jonas Žakaitis. Paraatletų čempionatuose mergina varžosi T12 klasėje – šioje grupėje startuojančių atletų regėjimo laukas mažesnis nei 5 laipsnių spinduliu.

„Karjeroje įvyko šioks toks pokytis, nes nebestartuoju viena ir mane lydi gidas. Turiu T12 klasę ir galiu pasirinkti, ar noriu būti viena trasoje, ar noriu, kad mane lydėtų vadinamas gidas. Pradėjus dirbti su Jonu nusprendėme, kad renkamės tą variantą, kuris geriausias“, – sakė A.Garunkšnytė, kurios vedliais Kopenhagoje tapo Egidijus Adomkaitis, o Frankfurte – Linas Mikalainis.

Į treniruotes A.Garunkšnytė kone visada atvyksta pirmoji. Jei „Love Streams Running“ ekipos nariai treniruotę pradeda 7.30 val. ryto, apšilimą Vilniaus lengvosios atletikos manieže darančią Aušrą išvysti galima pusvalandžiu anksčiau. Treniruotis mergina gali bet kuriuo paros metu, tačiau bėgdama tamsoje nesijaučia komfortabiliai.

„Galiu bėgti tamsoje, bet jaučiuosi nepatogiai. Blogiausias variantas, kai nėra nei šviesu, nei tamsu. Yra buvę taip, kad atbėgau į treniruotę, buvo prieblanda ir treneriui sakau, kad nieko nebematau. O jis juokaudamas atsakė „negi perėjai į T11 klasę“, – juokėsi A.Garunkšnytė.

Dėl pandemijos „nuplaukė“ trys maratonai

Specializuotis maratone A.Garunkšnytė pradėjo tik prieš mažiau nei šešerius metus. Iki tol ji dalyvaudavo vidutinių nuotolių varžybose, bet bėgti stadione bei varžytis tik šalies čempionatuose lengvaatletė nebematė prasmės.

„Tada sportavau pas Juozapą Garalevičių, daug dalyvaudavau varžybose Lietuvoje, nevykdavau į užsienį. Pajutau, jog nebenoriu skirti tiek daug laiko sportui, kiek skiriu, nes dalyvauju tik vietinėse varžybose ir laimiu medalius Lietuvos čempionate, bėgdama su žabaliukais. Atėjo momentas, kai nuspendžiau, jog reikia kažką keisti“, – lūžio tašką karjeroje prisiminė bėgikė.

Adaptuotis prie maratono distancijos sportininkė neužtruko ir dar 2019-aisiais įvykdė normatyvą į Tokijo paralimpines žaidynes. Vis dėlto debiutuoti svarbiausiame ketverių metų sporto renginyje lietuvaitei nebuvo lemta.

„Londono maratone atbėgau ketvirta ir automatiškai patekau į Tokijo paralimpines žaidynes – būtent keturios pirmos bėgikės gavo kelialapius. Atranka vyko 2019 metais, spėjau joje sudalyvauti, bet nuo 2020 prasidėjo balaganas. Planavome nuvykti į Tokiją išbandyti trasą su mintimi, kad reikės bėgti vasarą, tačiau prasidėjo karantinas ir viską atšaukė. Pasisekė – nuplaukė trys maratonai...“, – prisiminė A.Garunkšnytė.

Kaip ir Tokijo olimpinės, taip ir paralimpinės žaidynės dėl Covid-19 pandemijos buvo nukeltos į 2021-uosius. Tačiau laikas nebuvo A.Garunkšnytės sąjungininkas – dėl per didelio treniruočių krūvio lengvaatletė patyrė stresinį dubens kaulų lūžį.

„Skaudžiausia buvo, kai sužinojau, jog atkėlė paralimpines žaidynes. Reikėjo psichologiškai susitvarkyti, kad nieko tokio ir turėsiu galimybę dar metus patobulėti. Atsirado nenoras bėgti, nebebuvo motyvacijos... Po metų, likus keliems mėnesiams iki paralimpinių žaidynių, nustatė stresinį lūžį. Sakoma, kad jis atsirado dėl per didelio krūvio organizmui. Norėjau per gerai pasiruošti ir kažkas neatlaikė“, – šyptelėjo A.Garunkšnytė.

Būtent patirta trauma tapo priežastimi, dėl kurios mergina pradėjo dirbti su J.Žakaičiu. Stresinį dubens lūžį išsigydžiusi stajerė vėl bėgioti pradėjo praėjus pusmečiui, o pirmą maratoną įveikė po beveik metų.

31-erių A.Garunkšnytė dabar jaučiasi kur kas labiau subrendusi maratono rungčiai ir už praleistas Tokijo žaidynes su kaupu ruošiasi atsigriebti Paryžiuje. Atranka į jas prasidės jau šį rudenį.

„Noriu grįžti, noriu sau įrodyti, kad turėjau būti Tokijuje ir galėjau atstovauti Lietuvai, jei nebūtų nutikę taip, kaip nutiko. Jaučiuosi labiau psichologiškai subrendusi šiai rungčiai, fiziškai jaučiuosi stipresnė. Treniruotėse atsirado daugiau bendro fizinio, ko trūko iki traumos, o ir lengviau renku kilometrus nei seniau. Anksčiau labai daug ką darydavau per prievartą, greičiai būdavo didesni, o dabar stebime laktatą ir pulsą“, – teigė bėgikė.

Patenka į geriausių pasaulio paraatletų komandą

Siekti svajonės atstovauti Lietuvai Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse A.Garunkšnytei padeda „Toyota“: maratonininkė drauge su sprinteriu Danu Sodaičiu tapo šios įmonės Baltijos šalių komandos veidais.

„Toyota“ kompanija yra pasaulinė olimpinių ir paralimpinių žaidynių mobilumo partnerė bei rėmėja. Kompanijos tikslas – įrodyti, kad turėdami laisvę judėti, taip pat įgyjame laisvę paversti savo svajones realybe. Net ir tas, kurios atrodo neįmanomos“, – sakė „Autotoja Toyota“ pardavimų vadovas Tomas Noreika.

Tokiu būdu buvo įkurta Baltijos šalių paralimpiečių komanda, o visi jos nariai patenka tarp geriausių paraatletų pasaulyje, turinčių galimybę pasiekti neįmanomus tikslus, naudodami judėjimo galią.

„Mūsų tikslas yra parodyti, kad tiek „Toyota“, tiek įmonės aplinka yra pritaikyta neįgaliesiems. Labai smagu, kad toks projektas yra Lietuvoje. Važiuojame į mokyklas, pasakojame apie paralimpinį sportą ir jei tik yra galimybė – visada sutinku. Kaip sportininkei patekti į tokią komandą yra labai didelis žingsnis, niekada nebūčiau tuo patikėjusi“, – bendradarbiavimu džiaugėsi A.Garunkšnytė.

Pasak T.Noreikos, „Kauno Akropolio maratono“ idėja yra labai artima „Toyota“ įmonės siekiams – kiekvienam užtikrinti judėjimo laisvę bei atskleisti žmonijos potencialą per judėjimo galią.

„Jau dešimtus metus iš eilės esame Kauno maratono dalis ir džiaugiamės šia didele švente, skatinančia žmones judėti. Nebūtinai siekiant geriausių rezultatų maratone, bet išbėgant su visa šeima „Toyota šeimų“ bėgime ir taip praleidžiant laiką su šeima, propaguojant sveiką gyvenimo būdą“, – teigė T.Noreika.

Kaune pasiekė pusmaratonio rekordą

Šių metų Kauno maratone A.Garunkšnytė sieks įveikti „Hollister pusmaratonio“ distanciją. Bėgikė teigia, kad svarbiausio Laikinosios sostinės bėgimo trasa jai pasirodė greitesnė nei Vilniuje, nors su Kaunu ją sieja tiek teigiami, tiek neigiami prisiminimai.

„Esu bėgusi 9 maratonus. 7 įveikiau ir 2 nusiėmiau. Vieną iš jų – Kauno maratone (juokiasi – aut. past.). Tačiau 2017 metais būtent čia pasiekiau asmeninį rekordą“, – sakė A.Garunkšnytė.

Su kiekvienu maratonu lengvaatletė jaučiasi stipresnė, o prie to prisidėjo ir dabas su psichologu.

„Pirmuose maratonuose atrodė, kad viską galiu, nes treniruotėse sekasi labai gerai. Po to nugalėti save padėjo sporto psichologas. Prieš maratoną Londone, kuriame iškovojau kelialapį į paralimpines žaidynes, 2-3 mėnesius dirbau su sporto psichologu. Tada pradėjau bėgti ir jausti malonumą, nebekentėti“, – pasakojo A.Garunkšnytė.

Stajere su šypsena prisimena vienintelį bandymą įveikti maratoną Kaune ir viliasi atsigriebti bei 42,195 km distancijos finišą šiame mieste pasiekti ateityje. Šių metų „Kauno Akropolio maratonas“ vyks balandžio 23-iąją.

Daugiau informacijos apie renginį – kaunomaratonas.lt

Nacionalinė komanda gruodžio 7-16 d. dalyvaus pasaulio čempionate, o pirmąsias dvi vietas turnyre užėmusios ekipos iškovos tiesioginius kelialapius į Paryžių.

Legendinis rinktinės golbolininkas Genrikas Pavliukianecas sako, kad motyvacija bus dviguba – ne tik iškovoti paralimpinį kelialapį, bet ir po dvylikos metų pertraukos sugrįžti tarp planetos pirmenybių prizininkų, praneša Lietuvos paralimpinis komitetas.

Iki planetos pirmenybių likus dviem mėnesiams, Lietuvos rinktinė išmėgino jėgas tarptautiniame turnyre Berlyne, kur per septynerias rungtynes iškovojo penkias pergales ir užėmė antrą vietą.

Klaido Janeikos treniruojama Lietuvos komanda Vokietijos sostinėje startavo nemaloniu pralaimėjimu rezultatu 4:11 Turkijos ekipai, tačiau sugebėjo atsitiesti ir nužygiavo iki finalo. Pakeliui lietuviai patiesė paralimpinius čempionus brazilus, belgus, lenkus, danus ir vokiečius. Finale 2:3 vėl nusileido turkams.

„Pirmose rungtynėse su Turkija visiškai nesilaikėme žaidybinio plano. Po rungtynių turėjome labai rimtą pokalbį rūbinėje. Išsiaiškinome, kaip viskas turi būti, kad tokie rezultatai nepasikartotų. Po to išėjome žaisti su brazilais, ir vaizdas buvo visiškai kitoks. Laimėjome rezultatu 13:8 ir parodėme, kad, pasirengę rungtynėms, galime laimėti ir prieš paralimpinius bei pasaulio čempionus. Tiesiog reikia žaisti kantriai, žaisti su galva, ir tada viskas būna gerai“, – sakė Lietuvos rinktinės žaidėjas Genrikas Pavliukianecas.

Lietuvos rinktinės veteranas G. Pavliukianecas atskleidė, kad atkrintamosiose varžybose bei finale dėl traumos žaisti negalėjo, bet komanda net ne stipriausios sudėties finale priešinosi turkams iki dvikovos pabaigos, o lemiamą įvartį lietuviai praleido tik likus žaisti penkias sekundes.

„Turnyras Berlyne padėjo išsiaiškinti dalykus, kuriuos turime pataisyti iki pasaulio čempionato. Po visų mačų susidėliojome akcentus, ką reikia gerinti. Mano vertinimu, reikia gerinti komunikaciją, techninius niuansus. Yra tokių klaidų, kurias turime visiškai išgyvendinti iš mūsų žaidimo“, – sakė G. Pavliukianecas.

Lietuvos ekipa turi beveik du mėnesius, kad atsikratytų žaidimo broko. Starto pasaulio čempionate kaina – bilietas į 2024 m. Paryžiaus paralimpines žaidynes. Kelialapiai atiteks čempionato finalininkams.

G. Pavliukianecas neabejoja, jog gruodį Portugalijoje vyksiančiame pasaulio čempionate dėl vietų finale ir kelialapių į Paryžių vyks nuožmios grumtynės. Dar ir dėl to, jog Paryžiaus žaidynėse vyrų turnyre bus jau ne dešimt, o tik aštuonios komandos. Konkurencija dėl paralimpinių kelialapių bus dar aršesnė, nes niekas nenorės atidėti šios kovos kitiems turnyrams ir gyventi įtampoje.

„Aišku, istorija liudija, kad mes, lietuviai, niekada nepasinaudojame pirmuoju šansu, vis prireikia mums patampyti nervus sau ir gerbėjams. Galvoju, turime taikytis į prizinę vietą. Dar plius ir dėl to, jog pasaulio čempionate medalius iškovojome labai seniai. Lietuvos rinktinė per istoriją yra iškovojusi keturis pasaulio čempionato medalius – du aukso, po vieną sidabro ir bronzos. Vis tik pastarąjį kartą ant nugalėtojų pakylos kopėme dar 2010 m. Šefilde. Laikas mums jau sugrįžti tarp prizininkų“, – sakė veteranas.

G. Pavliukianeco trofėjų kolekcijoje – visi golbole įmanomi titulai: visų spalvų paralimpinių žaidynių medaliai, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojoapdovanojimai. Jei rinktinės veteranas startuos paralimpinėse žaidynėse Paryžiuje, jam tai bus septintosios žaidynės karjeroje. Tiek kartų paralimpinėse žaidynėse nėra dalyvavęs nė vienas Lietuvos sportininkas.

„Marškinėlių numeris septintas, tai ir baigsiu karjerą su šiuo skaičiumi. O iš tikro tai sportuoju ir varžausi ne dėl šio skaičiaus. Aišku, neslėpsiu, kad kažkiek motyvacijos tai prideda, kažkokį papildomą postūmį tai suteikia. Vis tik svarbiau yra tai, kad komandoje turime jaunų žaidėjų, kuriuos mes, veteranai, galime paruošti ateičiai ir pasiekti, kad golbolas Lietuvoje išliktų ir gyvuotų.

Buvau vienas iš tų golbolo pradininkų, kurie atstovavo Lietuvai tarptautinėje arenoje. Norisi, kad ir išėjus iš tos arenos kažkas atstovautų mūsų šaliai. Galima sakyti, kad turiu tokį aukštesnį tikslą. Gerai, kad yra, kas pakeis mus, išėjusius į pensiją“, – sakė G. Pavliukianecas.

Gruodžio 7-16 d. dalyvaus pasaulio čempionate Portugalijoje Lietuvos rinktinės varžovės D grupėje bus Kinijos, Ukrainos, JAV, Irano, Egipto, Meksikos ir Kolumbijos nacionalinės komandos.

Mums reikia tavo palaikymo! Skambindami trumpuoju numeriu 1408 remiate Lietuvos paralimpinę komandą 5 eurų suma ir palaikote sportininkus kelyje į 2024 m. Paryžiaus vasaros žaidynes. Ačiū!