Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui, kad asmenys, į Lietuvą atvykstantys pagal supaprastintą vizų išdavimo tvarką ir siekiantys gauti leidimą gyventi šalyje, galėtų įsivežti savo nuosavybę nemokėdami muito ir importo PVM mokesčių.

Šiuo metu mokesčių gali nemokėti tik užsieniečiai, jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje arba pateikiantys vienkartinę banko ar draudimo įmonės garantiją, kurią Baltarusijos piliečiams dažnu atveju gauti sudėtinga. 

Vyriausybei pritarus, jiems dabar nereikės pateikti garantijos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija savo interneto svetainėje skelbs sąrašą juridinių asmenų, su kuriais yra sudarytos investicijų sutartys. Su jomis pasirašytą darbo sutartį užsieniečiai galės pateikti muitinei.

Nauja JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ataskaita rodo, kad per praėjusius metus perkeltųjų asmenų skaičius išaugo 3 mln., palyginti su 2019-ųjų rodikliu, kuris jau buvo rekordinis. Remiantis ataskaitos duomenimis, pernai savo namus buvo priversti palikti 1 proc. žmonijos.

Ataskaitoje rašoma, kad bėgančiųjų skaičių toliau didino tokios ilgai trunkančios krizės, kaip konfliktai Sirijoje, Afganistane, Somalyje bei Jemene, taip pat smurto protrūkiai tokiose šalyse, kaip Etiopija ir Mozambikas.

Perkeltųjų asmenų skaičius augo devintus metus iš eilės, nors tikėtasi, kad dėl koronaviruso pandemijos taikomi suvaržymai pristabdys šį augimą.

Per pandemiją „viskas, įskaitant ekonomikas, sustojo, tačiau karai, konfliktai, smurtas, diskriminacija ir persekiojimas – veiksniai, verčiantys tuos žmones bėgti, tęsėsi“, – naujienų agentūrai AFP sakė UNHCR vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).

JT pabėgėlių agentūra nustatė, kad 2020 metų pabaigoje rekordinis skaičius žmonių – 82,4 mln. – gyveno kaip pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ar savo šalių viduje perkelti asmenys. 2011 metais šis skaičius siekė maždaug 40 milijonų.

Beveik pusė – vaikai ir paaugliai

Net 42 proc. visų perkeltųjų asmenų yra mergaitės ir berniukai iki 18 metų.

„Tragedija, kad tiek daug vaikų priversti palikti savo namus, turėtų būti pakankama priežastis dėti daugiau pastangų užkirsti kelią konfliktams bei smurtui ir juos nutraukti“, – sakė F. Grandi.

Praėjusių metų pabaigoje maždaug 26,4 mln. žmonių, tarp jų 5,7 mln. palestiniečių, gyveno kaip pabėgėliai.

Savo šalį taip pat paliko maždaug 3,9 mln. venesueliečių, nelaikomų pabėgėliais, o visame pasaulyje 4,1 mln. žmonių buvo registruoti kaip prieglobsčio prašytojai.

Tiek pabėgėlių, tiek prieglobsčio prašytojų skaičiaus augimas, palyginti su 2019 metais, išliko panašus. Tuo metu savo šalių viduje perkeltų asmenų skaičius išaugo daugiau nei 2 mln. – iki 48 mln., rašoma ataskaitoje.

Tai neturėtų stebinti, turint galvoje, kad veiksniai, paprastai skatinantys žmones palikti savo namus, per pandemiją neišnyko, tačiau faktiškai nebeliko galimybių kirsti sienas.

Pernai mažiausiai 164 valstybės uždarė savo sienas dėl COVID-19. Daugiau nei pusė jų nenumatė taikyti išimčių prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams.

„Suintensyvėjus konfliktams ir smurtui, esant padėčiai, kai dėl COVID-19 sudėtinga kirsti sienas, neišvengiamai augo savo šalių viduje perkeltų asmenų skaičius“, – sakė F. Grandi žurnalistams.

„Egoistiškas požiūris“

Remiantis ataskaita, pernai buvo perkelta dar daugiau nei 11 mln. žmonių, šiek tiek daugiau nei 2019 metais – daugiausia vos keliose konfliktų draskomose šalyse bei regionuose.

Tarp jų yra Sirija, kur dėl daugiau nei dešimtmetį trunkančio karo atsirado 13,5 mln. perkeltųjų šalies viduje arba už jos ribų – daugiau nei pusė šalies gyventojų, arba šeštadalis visų tokių asmenų pasaulyje.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad daugiau nei du trečdaliai pasaulio pabėgėlių yra tik iš penkių šalių: Sirijos, Venesuelos, Afganistano, Pietų Sudano ir Mianmaro.

Be to, nemažai perkeltųjų atsirado kilus virtinei naujų krizių, pažymima ataskaitoje, kaip pavyzdį pateikiant smurto apimtą Etiopijos Tigrėjaus regioną, iš kur vien per paskutiniuosius 2020-ųjų mėnesius į kaimyninį Sudaną masiškai pasitraukė daugiau nei 54 tūkst. žmonių.

Šimtai tūkstančių asmenų taip pat pabėgo nuo džihadistų agresijos Mozambiko šiaurėje, o dar šimtai tūkstančių žmonių tapo perkeltaisiais Afrikos neramiame Sachelio regione.

Absoliuti dauguma pasaulio pabėgėlių priimami krizių židinius supančiose teritorijose, dažniausiai skurdesnėse pasaulio vietovėse.

Šiuo metu daugiausiai pasaulyje – apie 3,7 mln. – pabėgėlių yra priėmusi Turkija. Antroje vietoje yra 1,7 mln. perkeltųjų priėmusi Kolumbija; ją seka po 1,4 mln. priėmę Pakistanas ir Uganda, taip pat Vokietija, kur apsistojo 1,2 mln. pabėgėlių.

Nors perkeltųjų poreikiai nuolat auga, pernai atitinkamų sprendimų, regis, sumažėjo.

Per 2020 metus namo sugrįžo tik apie 3,2 mln. šalių viduje perkeltų žmonių ir tik 251 tūkst. pabėgėlių – tai yra atitinkamai 40 proc. ir 21 proc. mažiau nei 2019-aisiais.

Praėjusiais metais trečiosiose šalyse įsikūrė tik 34,5 tūkst. pažeidžiamų pabėgėlių – tai yra mažiausias skaičius per pastaruosius du dešimtmečius, nurodoma ataskaitoje.

„Sprendimams surasti reikia, kad pasaulio lyderiai ir įtakingi veikėjai pamirštų savo nesutarimus, atsisakytų egoistiško požiūrio į politiką ir vietoje to daugiau dėmesio skirtų konfliktų prevencijai bei sprendimui, taip pat pagarbai žmogaus teisėms“, – pabrėžė F. Grandi.

„Kiek žinau, parengiamieji darbai buvo padaryti, bet, tiesą sakant, koronavirusas čia viską sujaukė, ir tie darbai sustojo dėl natūralių priežasčių. Dabar jie yra atnaujinti. Žiūrėsime, kaip seksis judėti“, – lankydamasis Naujojoje Akmenėje žurnalistams tvirtino prezidentas.

Šiuo metu G. Nausėda su šeima gyvena savo name Pavilnyje.

Persikelti į Prezidento rezidenciją G. Nausėda žadėjo, kai tik bus atlikti rezidencijos atnaujinimo darbai. Kaip žiniasklaidai yra teigęs šalies vadovas, kadangi paskutiniai rezidencijos atnaujinimo darbai buvo atlikti daugiau nei prieš dvidešimtmetį, jos situacija buvo netinkama.

Išvengė mokesčio

Nepaneigtas faktas yra tas, kad Juodkrantėje tvarkant buvusios degalinės teritoriją reikėjo išvežti naftos produktais užterštą gruntą.

Kaip tokiais atvejais įprasta, vyko konkursas, jį laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė. Tokia galimybė jai atsirado todėl, kad bendrovės vadovas sudarė sutartį su Neringoje registruota kita įmone dėl savo krovininių automobilių perdavimo panaudai.

Aukščiausiojo Teismo teisėjai nurodė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Tikslas buvo labai paprastas – Neringoje registruotų įmonių transportas per marias keliamas nemokamai.

Už tai "Smiltynės perkėlai" kompensuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų.

Leidimais nemokamai keltis įmonė naudojosi daugiau nei metus – nuo 2017 m. kovo iki 2018 m. balandžio. Tai, kad į savo darbo įkainius bendrovė neįtraukė persikėlimo per marias kainos, leido jai laimėti konkursą.

Prokurorai suskaičiavo, kad per šį laiką keltai minėtos bendrovės sunkiasvorius automobilius perkėlė 325 kartus. Taigi, už perkėlos paslaugą esą nesumokėta 24 881 euras.

Ant bendrovių krito įtarimai sukčiavimu ir dokumentų klastojimu.

Prieš metus Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir krovininių automobilių turinčios bendrovės vadovą pripažino kaltu bei skyrė jam 10 tūkst. eurų baudą, kurią šis turėjo sumokėti per pusmetį.

Abiejų bendrovių vadovai pirmuoju teismo sprendimu būtų turėję atlyginti valstybei 16 197 eurų žalą.

Advokatai rado argumentų

Byla pasirodė esanti paprasta tik iš pirmo žvilgsnio.

Pasirodo, gruntą įmonės automobiliai vežė trumpą laiką – tik iki 2017 m. gegužės.

Vėliau šios įmonės sunkvežimiai kėlėsi keltais ir vykdė visai kitos įmonės užsakymus, bet vis dar su pirmosios vardu gautais leidimais nemokamai naudotis "Smiltynės perkėlos" paslaugomis.

Griežtas nuosprendis netenkino nuteistos bendrovės vadovo, jis apskundė sprendimą Klaipėdos apygardos teismui, bet ir vėl pralaimėjo.

Rašydamas skundą Aukščiausiajam Teismui įmonei atstovaujantis advokatas atkreipė dėmesį į kelis, jo įsitikinimu, esminius klausimus.

Advokatas teigė, kad abu teismai netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, nesulygino teisme ir tiriant bylą liudytojų duotus parodymus.

Skunduose teigta, jog nenustatyta, kad mašinų panaudos sutartys buvo suklastotos.

Atkreiptas dėmesys, kad pati leidimų nemokamai keltis keltais išdavimo tvarka buvo ydinga, tai esą pripažino ir abu žemesniųjų instancijų teismai.

Advokatas tikino, kad apsimestinė sutartis tarp bendrovių dėl automobilių panaudos yra ne baudžiamosios, o civilinės teisės dalykas.

Gynėjas įrodinėjo, kad mašinų savininkas jokios naudos negavo ir net norėjo atsakomybę permesti Neringos savivaldybei, kaip gavusiai naudą pusei. Prikišta ir tai, kad minimu laiku savivaldybė dar vadovavosi nebegaliojančiu teisės aktu dėl leidimų išdavimo.

Prokuratūra nenusileido

Prokuratūra laikėsi priešingos nuomonės ir prašė nuteistųjų skundą atmesti. Valstybės kaltintojas teigė, kad sudarant sandorius kiekvieno asmens veiksmai turi atitikti protingo žmogaus kriterijų.

Jei kuris nors iš bendrovių vadovų nesuprato dokumentų turinio esmės, turėjo pasikonsultuoti su teisininkais ir įsigilinti į pasirašomus dokumentus.

Prokurorai pakartojo kaltinimo argumentus dėl nepagrįstai sumažintos darbų kainos ir todėl laimėtų konkursų. Esą būtent nemokami leidimai suteikė galimybę imtis ir kitų darbų, nesusijusių su užteršto grunto išvežimu.

Liepė teisti iš naujo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų balandžio 30-osios nutartimi grąžino bylą Klaipėdos apygardos teismui, nurodydamas ištaisyti įstatymo taikymo pažeidimus.

Liepta sprendime pateikti racionalius, aiškius, logiškus, nuoseklius ir įtikinamus argumentus apie pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

Aukščiausiojo Teismo įsitikinimu, sukčiavimo požymiai nustatyti formaliai. Taip pat formaliai esą įvertinta ir žala, neanalizuotos jos atsiradimo aplinkybės bei dydis.

Detaliai išnagrinėję visas bylos aplinkybes Aukščiausiojo Teismo teisėjai nurodė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Nuo kovo 16-osios norintieji persikelti į Smiltynę ar Klaipėdą galėjo tai padaryti tik Naujojoje perkėloje, nes Senojoje keltų eismas buvo nutrauktas dėl karantino.

Neringoje keleivių pervežimo paslaugas teikiantys vežėjai keleivių irgi atvykdavo paimti į Naująją perkėlą.

Bendrovės "Smiltynės perkėla" vadovas Mindaugas Čiakas pasidžiaugė, kad jau nuo rytojaus, gegužės 1-osios, vėl atnaujinami keltų reisai Senojoje perkėloje.

Kursuos modernus keltas "Nida".

"Žiūrėsime, kad laive nebūtų pernelyg daug keleivių, kad būtų išlaikomi atstumai tarp jų. Į laivą "Nida" telpa apie 700 keleivių, tačiau dabar plukdysime ne daugiau nei po 80 žmonių. Grafikai bus skelbiami mūsų interneto svetainėje", – teigė M.Čiakas.

Trečiadienį ministrų kabinetas patvirtino išvadą konservatoriaus Kęstučio Masiulio parengtam įstatymui. Joje teigiama, kad nors tikslas skatinti grįžtamąją migraciją ir sudaryti sąlygas sugrįžusių asmenų integracijai yra geras, konservatoriaus siūlomos nuostatos gali būti neveiksmingos.

Įstatyme, pavyzdžiui, siūloma įtvirtinti, kad „valstybė sudaro palankias sąlygas asmenims, norintiems grįžti nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką, ir užtikrina efektyvų valstybės lėšų, skirtų grįžimui ar jo skatinimui, panaudojimą“. Jame, be kita ko, siūloma numatyti, kad grįžtantieji turi teisę į valstybės finansinę ir kitokią paramą persikėlimui, įsikūrimui, socialinei integracijai, apsirūpinimo darbu problemoms spręsti, organizuojant profesinės kvalifikacijos, verslumo arba perkvalifikavimo kursus bei apsirūpinant būstu. Įstatymu siūloma įtvirtinti, kad į Lietuvą nuolat gyventi grįžę armenys ir jų šeimų nariai už valstybės biudžeto lėšas mokomi lietuvių kalbos.

„Įstatymo projekto nuostatų deklaratyvumas neužtikrintų jų efektyvumo ir veiksmingumo praktikoje“, – sakoma Vyriausybės išvadoje.

Joje teigiama, kad minėtas tikslas gali būti pasiektas įgyvendinant galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas, skatinant viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimą valstybės ir vietos savivaldos lygmeniu. Anot išvados, esant poreikiui papildomos grįžtamąją migraciją ir sugrįžusių asmenų integraciją skatinančios priemonės galėtų būti įtvirtinamos specialiuose teisė aktuose – ne įstatymuose.

Be to, Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad siūlomas įstatymas kai kuriais atvejais būtų taikomas užsienio piliečiams, o užsieniečių teisinė padėtis (atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvoje sąlygos bei tvarka, jų teisės ir pareigos, darbo, integracijos, leidimų gyventi ir  kitos tvarkos) jau yra reguliuojama kitu įstatymu.

Pagal konservatoriaus projektą, atvykstantis asmuo nebūtinai turėtų būti Lietuvos pilietis, tai galėtų būti ir „su Lietuva istoriškai susijęs asmuo su savo šeimos nariais“. Su Lietuva istoriškai susijęs asmuo apibrėžiamas kaip „turintis istorinių ryšių su Lietuva, užsiimantis lituanistine veikla, nusipelnęs Lietuvai, atstovaujantis ar ginantis Lietuvos interesus asmuo su savo šeimos nariais“.

Tik nedaugelis drįsta keisti miestą

2018 metų sausio pabaigoje, Darbo biržoje buvo užregistruota 158 500 bedarbių. Daugiau nei 15 procentų jų buvo 16-29 metų amžiaus. Didesnis nedarbo lygis vyravo kaimo vietovėse. Dalis žmonių, neradę norimo darbo, nusprendžia emigruoti, bet pokyčiai neprivalo būti tokie kardinalūs – galima tik pakeisti gyvenamąją vietą.

Statistikos departamento 2016 metų jaunimo darbo rinkoje statistinio tyrimo rezultatai parodė, kad gyvenamąją vietą dėl darbo pakeitė 4,8 proc. dirbančių 15–34 metų amžiaus gyventojų (pakeitė Lietuvoje arba grįžo iš užsienio). Vyrai buvo labiau linkę keisti gyvenamąją vietą nei šio amžiaus moterys (atitinkamai 6,2 ir 3,3 proc.).

Tokiam sprendimui pasiryžo Milda su vyru Nerijumi, prieš kelis mėnesius iš Kauno persikraustę į Vilnių. Mildos studijos ėjo į pabaigą ir šeima pradėjo galvoti, ką veiks Kaune. Nerijus, dirbantis architektūros srityje, nebematė vietų, kuriose norėtų dirbti, nekilnojamo turto pora neturėjo, tad nusprendė, kad dabar pats metas pokyčiams. Pirmiausia Nerijus susirado darbą Vilniuje, o tada pora susiplanavo persikėlimą. Milda vis dar ieško darbo su menu susijusioje srityje, bet kol kas šio žingsnio nesigaili: „Matome, kad čia vis tiek daugiau galimybių.“

„CVzona.lt“ direktoriaus Žilvino Padegimo manymu, šiuo metu keltis į kitą miestą dėl geresnio darbo būtinybės nėra. Darbo rinkoje matomas įvairių sričių darbuotojų trūkumas ir ši tendencija išliks dėl užsienio įmonių, investuojančių į naujas gamyklas Lietuvoje bei emigracijos.

Ž. Padegimas siūlo atkreipti dėmesį ne tik į laisvų darbo vietų skaičių, bet ir konkurencinę aplinką. Darbo skelbimų, kuriuose ieškoma anglų kalbą mokančios administratorės (-iaus), daugiau rasite Vilniuje nei Klaipėdoje, bet, tikėtina, kad Klaipėdoje konkurencija, norint patekti į šią darbo vietą, bus mažesnė. O keltis į kitą miestą gali tekti tam tikrų sričių specialistams. Pavyzdžiui, Vilniuje įsikūrę dauguma didžiųjų leidyklų, tad žmonėms, ieškantiems darbo leidybos srityje, čia didesnė tikimybė susirasti darbą.

Ką daryti nusprendus ieškoti darbo kitame mieste?

Jei visgi nusprendėte ieškoti darbo ne ten, kur gyvenate, „CVZona.lt“ specialistai, prieš pradedant darbo paieškas, pataria pagalvoti apie keletą dalykų:

Darbo skelbimų portaluose patikrinkite, ar naujame mieste rasite sau tinkantį darbą. Jei nerandate norimo darbo ten, kur gyvenate, galbūt problema slypi ne gyvenamojoje vietoje, bet jūsų specialybės poreikyje.

Apsvarstykite, kokia konkurencija dėl darbo laukia naujoje vietoje. Pavyzdžiui, jei keliatės į mestą, kuriame yra daug humanitarinių mokslų universitetų, susidursite su didesne konkurencija ieškodami darbo humanitarinėje srityje.

Nuspręskite, ar iš pradžių persikelsite, ar pirma susirasite darbą ir tik tada kraustysitės į naują vietą. Šis sprendimas daugiausia priklausys nuo jūsų santaupų. Jei jų neturite, protingiau būtų pirma susirasti darbą, nes paieškos gali užsitęsti.

Jei nuspręsite ieškoti darbo gyvendami kitame mieste, įvertinkite, kiek jums kainuos kelionės į darbo pokalbius, ypač jei gyvenate toliau. Ar išgalėsite tiek sau leisti?

Pasiruoškite darbdaviams paaiškinimą, kodėl kraustotės. Jūsų istorija turi būti įtikinanti, kad darbdavys nebijotų, jog po kiek laiko persigalvosite ir nuspręsite grįžti atgal.

Jei ketinate nuomotis būstą, peržiūrėkite nuomos skelbimus, kad susipažintumėte su kainomis. Jos gali reikšminga skirtis, tad galvodami, kokio atlyginimo norite, įvertinkite būsto kainas naujame mieste.

Įvertinkite, kaip persikėlimas paveiks jūsų socialinį gyvenimą. Ar naujame mieste turėsite draugų, giminaičių? Jei ne, ar lengvai susidraugaujate su žmonėmis? Ką galėsite veikti po darbo?

Darbo ir gyvenamosios vietos pakeitimas vienu metu gali sukelti labai daug streso, tad iš anksto apgalvokite, kaip palengvinsite persikėlimą. Kuo detaliau viską susiplanuosite, tuo lengviau bus kovoti su stresu.

Jei keliatės kartu su sutuoktiniu ar partneriu, įvertinkite, jo/jos galimybes įsidarbinti naujame mieste. Jei keliatės su vaiku – apgalvokite, kaip jį paveiks nauja gyvenamoji vieta.

Persikėlus, jums reikės užsiregistruoti naujoje poliklinikoje, susirasti naują kirpėją, dantistą, santechniką, tad paprašykite pažįstamų rekomendacijų, kad prireikus galėtumėte lengvai rasti norimą specialistą.

Apsvarstykite visus pliusus ir minusus ir nuspręskite, ar persikėlimas jums yra geriausia išeitis.