Seimas šiuo metu svarsto Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kad pilietinio pasipriešinimo kursas būtų privalomas valstybės tarnautojams.

Vyriausybės išvados projektą parengusi KAM siūlo pritarti siekiui, kad žinių apie mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą įgyti turėtų visi valstybės tarnautojai, tačiau siūlo dar labiau plėsti šios nuostatos taikymą.

Pagal sprendimo projektą, Valstybės tarnybos įstatymo pataisos siūloma atsisakyti, bet tokią prievolę įrašyti į Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą ir ją taikyti didesnei viešojo sektoriaus darbuotojų grupei.

„Apsiribojus tik valstybės tarnautojų mokymais, dalis valstybės pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, kuriems taip pat reikalingos mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo žinios, šių žinių neįgis, todėl siūlytina plėsti asmenų, kurie būtų įpareigoti išklausyti mokymus, grupę“, – sakoma sprendimo projekte.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno iniciatyva Seimas svarsto projektą, kad mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo karo metu mokymo programų anksčiau neišklausę tarnautojai tai padaryti privalėtų per metus nuo priėmimo į valstybės tarnybą.

Pataisos aiškinamajame rašte nurodoma, kad Krašto apsaugos ministerija mokymus apie pasirengimą mobilizacijai, priimančios šalies paramos teikimą, pilietinį pasipriešinimą organizuoja nuo 2006 metų, tačiau jie privalomi tik į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įtrauktiems asmenims.

Už tokią pataisą antradienį balsavo 108 Seimo nariai, „prieš“ buvo vienas, 15 politikų susilaikė.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinta, kad norėdami gauti leidimą A ir B kategorijų ginklams ar juos pratęsti asmenys turės išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.

„Šis įstatymas yra žingsnis link visuotinės gynybos, žingsnis viename iš visuomenės sluoksnių. Visuotinė gynyba remiasi trimis esminiais ramsčiais: pirmiausia, valia priešintis, valia gintis, tai yra patriotizmas, širdis (...), antras ramstis yra įgūdis ir trečias ramstis yra vieta gynybos plane“, – sakė vienas iš pataisos iniciatorių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Pilietinio pasipriešinimo kursai tikrai padės ginklų savininkams aiškiau žinoti savo vietą ginkluotos gynybos kontekste“, – pridūrė jis.

NSGK vadovas pabrėžė, kad kursai ginklų savininkams bus nemokami.

Kitas NSGK narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius ragino ginklo savininkus iš anksto apsirūpinti šaudmenimis, nes kai prasidės karas, to padaryti nebebus galima.

Tikrai rekomenduoju asmenims, turintiems leidimus šaunamiesiems ginklams, būtent dabar įsigyti ir dėtuves, ir šaudmenis.

„Tikrai rekomenduoju asmenims, turintiems leidimus šaunamiesiems ginklams, būtent dabar įsigyti ir dėtuves, ir šaudmenis“, – teigė jis.

„Darbietis“ Andrius Mazuronis nuogąstavo, kad privalomi kursai nebūtų rengiami ir baigiami formaliai. Anot jo, neretai pasitaiko, kad tokie kursai neduoda pridėtinės vertės, o tik tampa jų organizatorių pragyvenimo šaltiniu.

Vyriausybės duomenimis, ginklų savininkų rengimas pilietiniam pasipriešinimui per metus kainuotų apie 20 tūkst. eurų, o kursą išklausytų lygiai tiek pat asmenų.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos informaciją, leidimus laikyti ginklą turi beveik 57 tūkst. asmenų, pernai tokie leidimai išduoti 8061 asmeniui – apie tris kartus daugiau negu ankstesniais metais. Kasmet apie 12 tūkst. piliečių privalo pratęsti turimą leidimą ginklui.

Įstatyme būtų numatyta išlyga, kad pilietinio pasipriešinimo kurso nereikėtų išklausyti šauliams, esamiems ir buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams.

Pernai mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursą išklausė 3 tūkst. žmonių.

Pataisos dėl prievolės išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą ginklų savininkams įsigalios nuo kitų metų sausio.

„Mes kalbame apie žmones, kurie nori įsigyti medžioklei, savigynai, sportui skirtus ginklus. Siūloma, kad tie žmonės tiek norėdami gauti naują leidimą, tiek ir atsinaujindami leidimą kas 5 metus turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursus“, – Eltai teigė Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisų iniciatorius NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Kam to riekia? Tam, kad žmonės daugiau žinotų apie savo vietą gynybos planuose, kad žmonės, kurie turi ginklus, kurie treniruoja savo įgūdžius, žinotų daugiau apie galimą jų įtraukimą į visą gynybos planavimą“, – teigė parlamentaras.

Pasak NSGK pirmininko, ši prievolė negaliotų profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, statutiniams pareigūnams ir šauliams.

Kas 5 metus turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursus.

Visgi, L. Kasčiūno teigimu, nutarta atsisakyti siūlymo išklausius pilietinio pasipriešinimo kursus laikyti egzaminą.

„Kai kurie komiteto nariai išreiškė, kad galbūt tokie kursai galėtų būti be egzamino. Tai aš įsiklausiau ir vardan bendro kompromiso tokį pasiūlymą pateikiau“, – sakė jis.

NSGK pirmininkas viliasi, kad šios pataisos bus priimtos mėnesio bėgyje ir įsigalios nuo sausio 1 dienos.

Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad pilietinio pasipriešinimo kursą turės išklausyti ne tik norintieji gauti leidimą ginklui, tačiau ir asmenys, norintys jį prasitęsti. Leidimas nešiotis arba laikyti ginklą pratęsiamas kas 5 metus.

Leidimus laikyti nešiotis A, B kategorijos ginklus turi apytiksliai 56948 asmenys. Kitąmet leidimus prognozuojama pratęsti apie 12 tūkst. asmenų. Taigi, iš viso, įskaitant tuos, kurie leidimą ginklui gautų pirmą kartą ir jei jų skaičius nemažėtų, tokį kursą praeitų apie 20 tūkst. asmenų per metus, teigia pataisų iniciatorius L. Kasčiūnas.

„At­spa­rūs ir stip­rūs bū­si­me tiek, kiek tu­rė­si­me va­lios priešin­tis, įgū­džių ir vie­tą gy­ny­bos pla­nuo­se. Kuo daugiau žmo­nių vi­suo­me­nė­je ži­nos, ką da­ry­ti ka­ro pa­dė­ties, kri­zės atveju, tuo būsime stipresni“, – sakė L. Kasčiūnas, šią savaitę pristatydamas projektą Seime.

Po pateikimo už jį balsavo 105 Seimo nariai, susilaikė devyni parlamentarai. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Valstybės tarnybos įstatymo pataisa numato, kad mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų anksčiau neišklausę tarnautojai tai padaryti privalėtų per metus nuo priėmimo į valstybės tarnybą.

Konservatorius L. Kasčiūnas siūlo, kad tokia nuostata įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas NSGK vadovo klausė, ar valstybė turi tiek specialistų, kad visi valstybės tarnautojai galėtų išklausyti pilietinį pasipriešinimo kursą, kiek tam reikėtų lėšų.

L. Kasčiūnas teigė, kad projektui prašys Vyriausybės iš­va­dos, nes jo įgyvendinimui reikės finansų, bet sakė nemanantis, kad tai būtų gynybos biudžetui nepakeliami pinigai.

„Čia nė­ra koks nors di­de­lis, pra­ban­gus pir­ki­nys, efek­ty­vios, sa­ky­ki­me taip, ginkluo­tės sis­te­ma, ku­ri tu­ri di­džiu­les kai­nas. Ne apie tai kal­ba­me, kal­ba­me tie­siog apie investiciją į protus, investiciją į žmones. Ma­nau, kad čia yra iš es­mės ke­lių mi­li­jo­nų klau­si­mas, ne dau­giau“, – sakė NSGK vadovas.

Pataisos aiškinamajame rašte nurodoma, kad Krašto apsaugos ministerija mokymus apie pasirengimą mobilizacijai, priimančios šalies paramos teikimą, pilietinį pasipriešinimą organizuoja nuo 2006 metų, tačiau jie privalomi tik į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įtrauktiems asmenims.

Ministrų kabinetas šią savaitę patvirtino išvadą, kad pritaria tikslui „stiprinti visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, jog kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis įgytų pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinotų savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo įtvirtinti, kad norint įsigyti medžioklei, sportui, savigynai, mokymui skirtus A ir B kategorijos ginklus, jų šaudmenis, reikėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.

Taip pat siūloma įpareigoti kursą išklausyti ir siekiant prasitęsti turimo leidimo nešiotis ar laikyti ginklą galiojimo terminą. Dabar tai daryti reikia kas penkerius metus.

Vyriausybė išvadoje nurodo, kad ginklų savininkų rengimas pilietiniam pasipriešinimui per metus kainuotų apie 20 tūkst. eurų, o kursą išklausytų lygiai tiek pat ginklų savininkų.

Vidaus reikalų ministerija pateikia informaciją, kad leidimus laikyti ginklą turi 56 tūkst. 948 asmenys, pernai tokie leidimai išduoti 8061 asmeniui, apie tris kartus daugiau negu ankstesniais metais. Kasmet apie 12 tūkst. piliečių turi pratęsti turimą leidimą ginklui.

„Įskaitant asmenis, gaunančius leidimą pirmą kartą, jeigu jų skaičius išliktų kaip 2022 metais, kursų poreikis kasmet galėtų siekti apie 20 tūkst. asmenų“, – išvadoje rašo ministerija.

Vyriausybė taip pat siūlo tam tikras korekcijas, tai yra numatyti išlygą, kad pilietinio pasipriešinimo kurso nereikėtų išklausyti atsargos kariams, nes jie perkeliami į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir šaukiami į mokymus, pratybas, tad reikalavimas būtų perteklinis.

Pernai mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursą išklausė 3000 žmonių.

L. Kasčiūnas siūlo, kad pataisos dėl prievolės išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą ginklų savininkams įsigaliotų nuo 2024 metų sausio.

Jis trečiadienį registravo tai numatančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas.

Jose siūloma, kad išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą reikėtų norint įsigyti medžioklei, sportui, savigynai, mokymui skirtus A ir B kategorijos ginklus, jų šaudmenis.

Taip pat projektu siūloma įpareigoti kursą išklausyti ir siekiant prasitęsti turimo leidimo nešiotis ar laikyti ginklą galiojimo terminą.

Dabar tai daryti reikia kas penkerius metus.

„Grėsmės valstybei laikui bėgant gali keistis, o turimas žinias reikia periodiškai atnaujinti“, – aiškinamajame rašte teigė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentuodamas siūlymą pažymi, kad tam reikėtų papildomų resursų.

„Viskas atsiremia visada į resursus. Pernai per pačius įvairiausius kursis, jei kalbame apie pilietinį pasipriešinimą, ir ne tik tie kursai, bet ir dezinformacijos atpažinimo, kibernetinio saugumo užtikrinimo, patys įvairiausi kursai, kurie ugdo visuomenės atsparumą, per juos perėjo per 27 tūkst. žmonių“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Ministras taip pat teigė, jog norint įpareigoti didesnį skaičių žmonių dalyvauti įvairiuose mokymuose reikėtų daugiau instruktorių, o jų šiuo metu trūksta.

„Daug mūsų priimtuose įstatymuose įpareigojimų perkelta Šaulių sąjungai, bet ir Šaulių sąjunga susiduria su resursų klausimu, nes tų šaulių, kurie gali ką nors vykdyti, nes tai visuomeninė organizacija, yra keletas tūkstančių, o įsipareigojimų nemažai“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pataisas registravęs L. Kasčiūnas pažymi, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

Parlamentaras pažymi, kad piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje numatyta siekti laipsniškai plėsti piliečių, ypač nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų dalyvavimą neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursuose, kad jie būtų supažindinti su savo, kaip potencialių pilietinio pasipriešinimo dalyvių, veikimo galimybėmis.

Visuotinės gynybos kontekste tokie skaičiai yra akivaizdžiai per maži.

Aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, kad Krašto apsaugos ministerija iki šiol neparengė šios strategijos įgyvendinimo plano, o Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento vedamą neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursą pernai išklausė tik 3 tūkst. žmonių.

„Visuotinės gynybos kontekste tokie skaičiai yra akivaizdžiai per maži“, – tvirtina NSKG pirmininkas.

Pasak jo, pasiūlytas projektas būtų pirmas žingsnis siekiant visuotino pilietinio pasipriešinimo mokymo.

L. Kasčiūno duomenimis, leidimus laikyti A ir B kategorijos, tai yra mirtinus, ginklus turi 56 tūkst. 948 asmenys, per 2022 metus tokie leidimai išduoti 8061 fiziniam asmeniui – tris kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Vien per likusius devynis šių metų mėnesius leidimus ginklams prognozuojama pratęsti apie 10 tūkst. asmenų, kitąmet – apie 12 tūkstančių.

„Tai yra kovinę galią turinti gyventojų dalis. Tokie ginklų savininkai, kurie nėra nei ginkluotųjų pajėgų nariai, nei šauliai, nei įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, mobilizacijos ar karo padėties metu galėtų sėkmingai jungtis į karo komendantūras ir kartu su komendantiniais šauliais galėtų atlikti daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų, o įvykus okupacijai – dalyvauti ginkluotame pasipriešinime partizanų vienetų, veikiančių okupuotoje teritorijoje, sudėtyje“, – teigia NSGK pirmininkas.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2024 metų sausio 1 dieną.