Per operaciją prieš PKK Vano ir Hakario miestuose rytinėje ir pietrytinėje Turkijoje buvo sulaikyti mažiausiai 49 žmonės. Jie kaltinami tuo, kad skelbė „teroro propagandą“ ir „priklausė teroristinei grupuotei“, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas.

Tarp sulaikytųjų buvo ir keli pareigūnai iš vietinių prokurdiškos kairiojo sparno Liaudies demokratų partijos (HDP) skyrių.

Turkijos vyriausybė tvirtina, kad ši partija yra susijusi su PKK, tačiau HDP tai neigia.

Ankara, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos laiko PKK teroristine grupuote.

PKK vykdo kruviną pasipriešinimą Turkijos valdžiai jau nuo 1984 metų. Turkų saugumo pajėgas šios grupuotės kovotojai vėl pradėjo puldinėti praėjusiais metais, kai žlugo netvirtos paliaubos.

Šią savaitę per dvi atakas, siejamas su PKK, žuvo du valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) nariai.

Dar nėra aišku, ar naujausios suėmimo operacijos yra susijusios su policijos vykdomomis nusikaltėlių, įvykdžiusių atakas Vane ir pietrytiniame Dijarbakyro mieste, paieškomis.

Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu) penktadienį, ir tai būna retai, apsilankė kurdų dominuojamame Dijarbakyro mieste, pareikšdamas, kad jo neišgąsdino maištininkų ketvirtadienį surengtas išpuolis, per kurį žuvo septyni policininkai.

Pareigūnai iš karto nurodė į neteisėtai veikiančią Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kad jos žmonės susprogdino užminuotą automobilį prie policijos autobuso Dijarbakyre ketvirtadienį; toks įvykis pabrėžia nesaugią saugumo padėtį šiame didžiausiame Turkijos pietryčių mieste.

PKK ilgai netrukus penktadienį paskelbė surengusi minėtą ataką.

Turkijos saugumo pajėgos nuo praėjusios vasaros tęsia negailestingą kampaniją, kuria siekiama išvaryti PKK kovotojus iš miestų šalies pietryčiuose, kur nesiliauja nuožmūs susirėmimai ir neatrodo, kad jie retėtų.

A.Davutoglu savo retą itin stipriai saugomą vizitą pradėjo nuo dalyvavimo žuvusių policininkų laidotuvėse.

Paskui jis dalyvavo penktadienio pamaldose Didžiojoje mečetėje Dijarbakyro centriniame Suro rajone.

„Jie mano, kad mus išgąsdins. Bet mes neišsigandome, mes nedvejosime ir eisime tiesiai iki galo“, – sakė premjeras.

Užfiksuota vaizdų, kuriuose matyti ant mečetės stogo įsitaisę snaiperiai.

„Matyt jie manė – ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu neatvyks į Dijarbakyrą, nes bijos šių atakų. Bet, brangieji Dijarbakyro žmonės, negi jūs išsigandote jų?“ – pridūrė jis.

Šis premjero vizitas į Dijarbakyre yra pirmas nuo operacijos pradžios. Anksčiau jis lankėsi čia lapkričio rinkimų išvakarėse.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sakė šią savaitę, kad per kovas su PKK žuvo 355 saugumo pajėgų kariai – nuo praėjusios vasaros, kai žlugo dvejų metų paliaubos.

Jis taip pat nurodė, kad PKK nuostoliai yra 5359 žuvusieji, bet šių skaičių patvirtinti iš kitų šaltinių nebuvo galimybės.

R.T.Erdoganas pareiškė, kad išpuolis Dijarbakyre parodė pasauliui tikrąjį PKK veidą.

„Mes daugiau nebegalime to toleruoti“, – sakė prezidentas.

Turkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė JAV ir Rusijos ambasadorius, kuriems perdavė perspėjimus dėl Sirijos kurdų pajėgų, kovojančių su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), ginklavimo ir kitokios pagalbos, trečiadienį nurodė vienas turkų pareigūnas.

„JAV ir Rusijos ambasadoriai buvo iškviesti į ministeriją vakar (antradienį), kur jiems buvo perduotas Turkijos požiūris dėl PYD (Demokratinės vienybės partijos)“, – URM pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.

„Buvo perduoti būtini perspėjimai“, – pridūrė jis.

Turkija laiko PYD uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) padaliniu Sirijoje. PKK nuo 1984 metų kovoja su Ankara dėl kurdų autonomijos arba nepriklausomos valstybės įkūrimo Turkijos pietryčiuose.

Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu) pirmadienį pažadėjo, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai vyks kaip planuota, lapkričio 1 dieną, nors praeitą savaitgalį sostinėje Ankaroje buvo įvykdyta dviguba mirtininkų sprogdintojų ataka, nusinešusi 97 žmonių gyvybes.

„Surengsime rinkimus bet kokiomis aplinkybėmis“, – vyriausybės vadovas sakė tiesioginiame interviu televizijai NTV po kruviniausio išpuolio per šiuolaikinės Turkijos istoriją.

Prezidentui - didesnis spaudimas

Kritika Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) atžvilgiu labai paaštrėjo po didžiausios kada nors šalyje įvykdytos teroristinės takos, o pareigūnai stengėsi nustatyti dviejų mirtininkų sprogdintojų, kaltinamų dėl to kraujo praliejimo, tapatybę.

Sostinėje Ankaroje į gatves išėjo daugybė prieš vyriausybę nusistačiusių ir kurdus palaikančių protestuotojų, kurie tvirtina, kad vyriausybė yra atsakinga už šeštadienį įvykdytą dvigubą sprogdinimą vienose taikos eitynėse. Kai kurie aktyvistai skandavo „Erdoganas – žudikas!“ ir „Vyriausybe, atsistatydink!“

Per Stambule šeštadienį vykusį mitingą, kuriame dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių, vyriausybė buvo kaltinama nesugebanti apsaugoti piliečių ir neužtikrinusi demonstracijos Ankaroje saugumo. Užrašai ant plakatų skelbė „Valstybė yra žudikė“ ir „Mes žinome, kas yra žudikai“.

Tuo metu, kai pasaulio lyderiai reiškė užuojautą Turkijai ir jos vadovams, prokurdiškos Liaudies demokratinės partijos (HDP) lyderis Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas) savo „Twitter“ žinutėje pareiškė: „Valstybė atakavo žmones. Užuojautos turėtų būti reiškiamos liaudžiai, o ne Erdoganui.“

Sakydamas emocingą kalbą gedintiems žmonėms Ankaroje, S.Demirtasas pareiškė, kad piliečiai turėtų siekti nutraukti R.T.Erdogano valdymą, pradedami nuo artėjančių parlamento rinkimų.

„Neketiname veikti iš keršto ir neapykantos. Tačiau ketiname prašyti (liaudies patraukti valdančiuosius) atsakomybėn“, – pridūrė jis, sakydamas, kad rinkimai turėtų tapti pastangų „nuversti diktatorių“ dalimi.

HDP įsitikinusi, kad per išpuolį Ankaroje žuvo 128 žmonės, nors premjero biuras nurodė, kad aukų buvo 97. Tie du sprogimai driokstelėjo šeštadienio rytą, kai kairiosios pakraipos ir prokurdiški aktyvistai rinkosi į eitynes prie sostinės pagrindinės traukinių stoties.

Oficialūs duomenys tai pat rodo, kad dar 507 žmonės buvo sužeisti, o 160 iš jų tebegydomi 19 ligoninių; 65 nukentėjusieji – intensyviosios terapijos skyriuose.

Erdogano tyla

Vyriausybė, kuri neigė bet kokią savo atsakomybę dėl tos atakos, tebesistengia atpažinti du susisprogdinusius vyrus, bet atsakomybės dėl to smūgio kol kas neprisiėmė jokia grupuotė.

Premjeras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davotohlu) sakė, kad tokią ataką yra pajėgus įvykdyti džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK) ir ultrakairioji Revoliucinė liaudies išvadavimo partija-frontas (DHKP-C).

„Toliau stengiamasi atpažinti dviejų (šeštadienį) susisprogdinusių teroristų vyrų palaikus“, – sakoma premjero biuro sekmadienį paskelbtame pranešime.

Vienas naujienų agentūros AFP korespondentas sakė, kad atakos vietoje ant žemės buvo pažirę daug metalinių šratų, todėl tikėtina, kad bombos buvo specialiai sukonstruotos taip, kad padarytų kuo didesnę žalą.

Ši ataka buvo įvykdyta nepraėjus nė trims mėnesiams po 33 žmonių gyvybes nusinešusio mirtininko sprogdintojo išpuolio Suručo mieste prie sienos su Sirija, dėl kurio buvo apkaltinta „Islamo valstybė“. Tos atakos taikinys taip pat buvo taikos aktyvistai.

Šie sprogdinimai padidino įtampą Turkijoje, likus tik trims savaitėms iki lapkričio 1-ąją vyksiančių pirmalaikių rinkimų, o kariuomenei vykdant operacijas prieš IS džihadistus ir kurdų kovotojus.

Susiklosčius šiai sunkiai padėčiai R.T.Erdoganas paskelbė pranešimą, smerkiantį „bjaurų išpuolį“, ir atšaukė planuotą vizitą Turkmėnijoje, bet kol kas nepasisakė viešai po šalį sukrėtusios atakos.

Dar prieš šias atakas prezidentas patyrė didelį politinį spaudimą, kai jo Teisingumo ir plėtros partija (AKP) neteko absoliučios daugumos per birželio 7 dieną vykusius rinkimus pirmąkart nuo 2002 metų, kai atėjo į valdžią.

Derybos dėl koalicijos suformavimo žlugo, todėl R.T.Erdoganas paskelbė naujus rinkimus. Deja, AKP nusivylimui, apklausos rodo, kad artėjančio rezultatai turbūt menkai skirsis nuo ankstesnių.

Išpuolio Ankaroje aukų skaičius buvo didesnis negu 2013 metų gegužę įvykdyto sprogdinimo Reichanli mieste prie sienos su Sirija, kai žuvo per 50 žmonių, todėl ataka sostinėje tapo pražūtingiausia per Turkijos Respublikos istoriją.

Du Turkijos kariai ir 34 kurdų sukilėliai žuvo per susirėmimus šalies pietryčiuose, kuriuose nuo liepos mėnesio, kai žlugo paliaubos, atsinaujinusių neramumų aukomis jau tapo dešimtys žmonių, penktadienį pranešė armija.

Kariai ketvirtadienį žuvo per dvi atskiras Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atakas netoli Beitiušėbapo rajono Širnako provincijoje, sakoma armijos vadovybės paskelbtame pranešime.

Armija į atakas atsakė oro reidais prie PKK pozicijas, per kuriuos žuvo „34 teroristai“, pažymima pranešime. Iš nepriklausomo šaltinio kol kas kurdų separatistų patirtų nuostolių neįmanoma.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pradėjo didelio masto „antiteroristinę“ kampaniją prieš PKK liepos pabaigoje, kuria siekiama išstumti sukilėlius iš jų tvirtovių daugiausia kurdų gyvenamuose pietryčių rajonuose ir kalnuotuose vietovėse, besiribojančiose su Iraku.

Provyriausybinės žiniasklaidos duomenimis, per atsakomuosius sukilėlių smūgius jau žuvo maždaug 150 karių ir policininkų.

Sukilėlių nuostoliai, kaip teigiama, gali viršyti tūkstantį žmonių.

Vienas civilis žuvo, o trys Turkijos policininkai buvo sužeisti penktadienį, kai įtariami kurdų kovotojai apšaudė vieną restoranėlį pietrytiniame Dijarbakyro mieste, pranešė saugumo šaltiniai.

Nedidelė grupė policininkų buvo Dijarbakyro centre esančiame restoranėlyje, kuriame besispecializuojančiame virti žarnokų sriubą – populiarų pusryčių patiekalą, kai į tą užeigą pradėjo šaudyti įtariami Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojai.

Trys policininkai buvo sužeisti, o 22 metų padavėjas Seyhmusas Saniras (Šeichmusas Sanira) žuvo, saugumo tarnybų šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP.

Sužeisti policininkai, iš kurių vieno būklė buvo sunki, gydomi ligoninėje.

Turkija neleis prokurdiškus partijos parlamentarų delegacijai patekti į šiaurės rytinį Džizrės miestą, ketvirtadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministras, nepaisant būgštavimų dėl galimos humanitarinės krizės mieste dėl savaitę trunkančios komendanto valandos.

„Mes neleisime jiems (Liaudies demokratinės partijos (HDP) delegacijai) vykti į Džizrę, – sakė ministras Selami Altinokas (SelamisAltinokas) žurnalistams Ankaroje. – Juos apsaugoti yra mūsų pareiga“.

Vyriausybė sako Džizrėje vykdantį karinę operaciją ir įvedusi komendanto valandą, siekdama likviduoti Kurdistano darbininkų partijos ( PKK) kovotojus po virtinės jų surengtų išpuolių Turkijoje.

Pasak ministro, per kariuomenės operaciją Džizrėje buvo nukauta 30-32 PKK kovotojai.

Taip pat kariai sunaikino 800 kilogramų sprogmenų, konfiskavo ginklų ir suėmė 10 įtariamų PKK narių, sakė jis ir pridūrė, kad per susirėmimus žuvo vienas civilis gyventojas.

Tačiau HDP pranešė, kad per operaciją žuvo 21 civilis gyventojas, tarp jų vienas vaikas, o humanitarinė krizė mieste kiekvieną dieną aštrėja.

HDP vienas iš pirmininkų Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas) vadovauja kolegų parlamentarų ir dešimčių jų rėmėjų delegacijai, kuri savo žygiu pėsčiomis į Džizrę siekia atkreipti dėmesį į 120 tūkst. miesto gyventojų padėtį ir priversti atšaukti komendanto valandą.

Tačiau ketvirtadienį saugumo pajėgos sustabdė pėsčiųjų eiseną prie Idilio miesto, į vakarus nuo Džizrės, pranešė HDP partija ir Turkijos žiniasklaida.

S.Altinokas pareiškė, kad septintą parą besitęsianti komendanto valanda truks tiek kiek reikės ir patikino, kad ji neprieštarauja įstatymams.

„Kai tik baigsime mūsų darbą (karinę operaciją), norėsime kuo greičiau atšaukti komendanto valandą“, – pareiškė jis.

Mardino miesto HDP atstovas parlamente Mehmetas Ali Aslanas (Mehmetas Ali Aslanas), kuris šiuo metu yra Džizrėje ir kurį cituoja kurdus palaikančios žiniasklaidos priemonės, sakė, kad per naktį įvykdytą Turkijos pajėgų ataką žuvo mažiausiai 8 žmonės.

„Neįmanoma išeiti nusipirkti duonos, baigiasi vanduo, nėra elektros“, – sakė S.Demirtasas ketvirtadienį, pakeliui į miestą.

„Džizrėje valstybė visą savaitę įkaitais laiko 120 tūkstančių žmonių“, – pridūrė jis.

Pasak S.Demirtaso, neįmanoma palaidoti į kryžminę ugnį patekusių negyvų merginų ir jaunuolių.

„Palaikų irimui stabdyti dedamas ledas. Nes laidoti uždrausta“, – sakė jis.

Kurdistano darbininkų partija (PKK) antradienį paleido 20 Turkijos piliečių, tarp jų muitinės pareigūnų, kuriuos kovotojai pagrobė rugpjūčio mėnesį rytinėje Turkijos dalyje ir perkėlė į Iraką, pranešė pareigūnai.

PKK perdavė pagrobtuosius į Iraką atvykusiai delegacijai, kurią sudarė žmogaus teisių gynėjai, Irako kurdų pareigūnai ir Turkijos prokurdiškos Liaudies demokratinės partijos (HDP) nariai, informavo saugumo šaltiniai rytinėje Turkijos dalyje.

Muitinės pareigūnai vėliau antradienį turėtų būti atvežti į Turkijos Haburo sienos perėją Irako pasienyje.

Irako šiaurinėje Dahuko provincijoje antradienio rytą kovotojai paleido dvidešimt pagrobtųjų, kurie buvo laikomi PKK stovyklose, informavo saugumo šaltiniai.

Kariuomenė rugpjūčio 23 dieną pranešė, kad PKK kovotojai rytinėje Vano provincijoje prie Irano sienos pagrobė 12 muitinės pareigūnų.

Mažiausiai 12 turkų policininkų žuvo antradienį per sprogdinimą Turkijos rytuose, dėl kurio kaltinama uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK), pranešė saugumo šaltiniai.

To išpuolio rytiniame Ihdyro regione taikiniu tapo mikroautobusas, vežęs policininkus, dirbusius Diludžu perėjoje prie sienos su Azerbaidžanu, saugumo šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP. Dar trys pareigūnai buvo sužeisti.

Po tos atakos Turkijos saugumo pajėgos pradėjo operaciją prieš kurdų kovotojus, nurodė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Praeitą savaitgalį neramiame kurdiškame Turkijos pietryčių regione, kuriame pastaruoju metu vėl padidėjo įtampa, per kitą išpuolį buvo nužudyti 16 turkų karių. Atsakydama į tą ataką, Turkija pažadėjo likviduoti kurdų sukilėlius ir anksti antradienį surengė didelę aviacijos operaciją prieš PKK taikinius Irako šiaurėje ir nukovė iki 40 kovotojų.

Turkijos karinės oro pajėgos anksti antradienį paryčiais pradėjo didelę operaciją prieš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) bazes Irako šiaurėje ir per antskrydžius nukovė 35–40 separatistų, antradienį pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Daugiau negu 50 turkų karinių lėktuvų dalyvavo šešias valandas trukusiuose reiduose ir nukovė „35–40 teroristų, kaip rodo pirminės išvados“, sakoma pranešime.

Ši naktinė aviacijos operacija buvo surengta po to, kai 16 turkų karių sekmadienį buvo nužudyti kurdų dominuojamame Turkijos pietryčių regione per ataką, dėl kurios kaltinama PKK.