„Kauniečiai, būkite atsargūs! Artimiausiomis dienomis seniai matytus šalčius pakeis pliusinė temperatūra ir prasidės atlydys, todėl labai prašome susilaikyti nuo lipimo ant vandens telkinių ledo“, – skelbiama Kauno miesto savivaldybės feisbuke.

Įspėjama, kad net ir storu ledo sluoksniu padengtas ežero ar upės paviršius gali slėpti properšas ir žiemiškos pramogos gali virsti skaudžia nelaime.

„Žiemų ir šalčių dar tikrai bus, todėl prašome vietoje poledinės žūklės ar improvizuotų čiuožyklų geriau rinktis pramogas saugesnėse vietose – parkuose bei miškuose“, – patariama pasidalytame įraše.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tirpstantis storas sniego sluoksnis gali tapti slidžia ledo danga. Todėl vertėtų neprarasti budrumo ir keliaujant pėsčiomis.

„„Kauno švaros“ darbuotojai dės visas pastangas, kad šaligatviai būtų nuvalyti ir pabarstyti, tačiau meteorologinė situacija nuolat kinta, todėl prašome neskubėti bei žiūrėti po kojomis“, – pataria Kauno miesto savivaldybė.

Mumlaukio vardo nepraradęs ežerėlis šiaurinėje uostamiesčio pusėje šeštadienį buvo tapęs klaipėdiečių pramogų vieta. Šeimos iš mašinų bagažinių traukė kastuvus ir valė sniegą nuo ledo.

Vidurdienį ežeras tapo margas nuo mažesnių ir didesnių čiuožinėti skirtų vietų.

Mažomis grupelėmis, dažniausiai atskiromis šeimomis susibūrę žmonės jas išnaudojo žaisti ledo ritulį, kiti tiesiog pramogavo ant pačiūžų.

Slidinėtojai buvo prasimynę savo takus.

Pabodusį karantiną lengviau išgyventi aktyviai leidžiant laiką lauke. Daugelis pramogavusiųjų ant ledo laikėsi atstumo nuo kitų žmonių, leido laiką su savo šeimos nariais, visi dengė veidus kaukėmis.

Žvejams priekaištauti dėl bendravimo su svetimais žmonėmis būtų juokinga, jie visada laikosi atokiau vieni kitų.

Trauka: žvejai skubėjo mėgautis besibaigiančios žiemos malonumais. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Dangė ties Liepų gatvės tiltu buvo pilna poledinės žūklės mėgėjų. Nežinia, ar žuvys kibo, bet žvejams tai ne visada labai svarbu.

Tiesa, kai krante pasirodė policijos automobilis, keli vyrai paskubėjo susivynioti meškeres. Galima tik spėti, ar jie nebuvo įpareigoti saviizoliuotis.

Pajūryje žmonės tradiciškai vaikštinėjo nuo molo iki Girulių ir dar toliau.

Tokios pramogos klaipėdiečiams pavydintys kitų Lietuvos vietų gyventojai nepagalvoja, kad karantino metu uostamiesčio žmonėms jūra ne tik teikia džiaugsmą, bet ir atskiria nuo pasaulio į Vakarus.

Per metus Lietuvoje nuskęsta apie 200 žmonių. Dalis jų nuskęsta ne maudymosi sezono metu – įlūžus ledui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2018 metais ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 500 kartų dirbo vandenyje ir ant ledo. Jie ištraukė 155 skenduolius (8 iš jų – vaikai) bei išgelbėjo 49 žmones. Didžiausią pavojų įlūžti turi poledinės žūklės mėgėjai, kurie elgiasi neatsakingai eidami ant ledo po vieną, tamsiu paros metu ir esant netvirtam ledui. Siekiant apsaugoti juos, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse buvo nustatyta prievolė ant ledo žvejojantiems žvejams, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, turėti gelbėjimosi priemonę – du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus. Draudžiama būti vandens telkiniuose ant ledo, kai dėl ledo būklės kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, susidarius plonai ledo dangai ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos paskelbus apie ledo būklę, kuri gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Ant upės ledo rekomenduojame apskritai nelipti, nes yra didelis pavojus įlūžti.

Keletas saugaus vaikščiojimo ledu patarimų

Pavieniams žmonėms ant ledo lipti saugu, kai jo storis yra didesnis kaip 7 cm, o kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Ledo storį galite išmatuoti išgręžę skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtę ledą kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galite rasti žvejams skirtose interneto svetainėse. Įsidėmėkite, kad ledo storis ne visur yra vienodas. Dažnai jis būna plonesnis tose vietose, kur įšąla medžiai, medžių šakos, krūmai, nendrės, taip pat arčiau kranto ir ten, kur įteka šaltiniai ar upeliai, neseniai buvo iškirstos eketės.

Upių ledas niekada nebūna saugus! Dėl srovės, nevienodo upės dugno reljefo kai kurios vietos išvis neužšąla, susidaro sunkiai pastebimų properšų. Tekančiame vandenyje ledas nebūna vientisas, jis susidaro iš atskirų ledo fragmentų, sušalusio sniego. Todėl ant upės ledo rekomenduojame apskritai nelipti, nes yra didelis pavojus įlūžti. Be to, ištikus nelaimei, yra labai maža tikimybė išsigelbėti, nes srovė nelaimėlį gali greitai patraukti po ledu.

Prieš lipdami ant ledo būtinai įvertinkite visą užšalusio vandens telkinio vaizdą. Pavojus slypi sniegu užneštose, pripustytose vietose, taip pat ten, kur matosi įtrūkimai, nelygumai, vandens srovės, balos ir tirpstantis sniegas. Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.

Eidami ant ledo su grupe žmonių laikykitės atstumo, nes didelis žmonių susibūrimas vienoje vietoje didina įlūžimo riziką. Nepalikite vaikų be priežiūros. Ant ledo eikite tik šviesiuoju paros metu, kad galėtumėte pamatyti visas pavojingas zonas. Taip pat apie planuojamą pramogą ant ledo nepamirškite pranešti artimiesiems.

Neleiskite ant ledo mažamečių vaikų vienų, be suaugusiųjų priežiūros!

Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių ar neatsargaus elgesio įvyktų nelaimė, būkite pasiruošę neatidėliotiniems veiksmams bei iš anksto su gelbėjimo ir gelbėjimosi metodais supažindinkite kartu einančius vaikus.

Patarimai, kaip elgtis įlūžus ledui

Pirmiausia nepasiduokite panikai ir karštligiškai nesikabinkite už ledo krašto, nes jis lūžinės, o jūs prarasite jėgas.

Bandykite „užplaukti ant ledo“ laikydamiesi ant vandens paviršiaus, irdamiesi kojomis ir artėdami prie tvirtesnio ledo.

Iš lėto ropškitės ant ledo pirmiausia plačiai ištiestomis rankomis ir krūtine, po to kojomis viena po kitos. Pabandykite nusiauti sunkius ir slidžius batus, jei jie trukdo užlipti ant ledo. Drabužių nenusivilkite – jie apsaugo kūną nuo šalto vandens ir ledo.

Užlipę ant ledo kuo plačiau paskirstykite savo kūno svorį. Atsargiai nusiridenkite kuo toliau nuo eketės. Šliaužkite į tą kranto pusę, iš kurios atėjote. Ant kojų stokitės tik išlipę ant kranto.

Išlipę į krantą, kuo greičiau bėkite ieškoti reikiamos pagalbos: persirengti sausais drabužiais, sušilti, išgerti arbatos, kreipkitės į medikus.

Patarimai pastebėjus įlūžusį ir skęstantį žmogų

Pirmiausia įvertinkite situaciją ir nebėkite stačia galva traukti iš vandens įlūžusio žmogaus. Toje vietoje ledas yra plonesnis, todėl nerizikuokite savo gyvybe.

Sušukite skęstančiam žmogui, kad jį matote ir skubate į pagalbą, kad nusiramintų.

Nedelsdami skambinkite numeriu 112. Trumpai ir aiškiai papasakokite, kas ir kur įvyko.

Kol gelbėtojai atvyks, šaukitės kitų žmonių pagalbos, kurie galėtų jums padėti ištraukti nelaimėlį.

Nesiartinkite prie žmogaus arčiau kaip 10 m atstumu.

Neduokite skęstančiajam rankos, nes savo svoriu įlaušite ledą.

Atsigulkite ant ledo ir paduokite skęstančiajam šaką, slidę, slidžių lazdą ar panašų tvirtą daiktą arba numeskite virvę su mazgu, tvirtai surištus šalikus, drabužius. Esant keliems gelbėtojams galima visiems atsigulti ant ledo, tvirtai suimti vienas kitą už kojų ir sudaryti gyvą grandinę iki eketės.

Jeigu negalite pasiekti įlūžusio asmens, nerizikuokite savo gyvybe ir laukite gelbėtojų.

Patarimai ištraukus nukentėjusįjį į krantą

Jei žmogus be sąmonės, patikrinkite kvėpavimą ir pulsą. Jei jo nėra, pradėkite gaivinimą..

Atsižvelgdami į situaciją, kvieskite greitąją medicinos pagalbą numeriu 112.

Pristatykite nukentėjusįjį į šiltą patalpą.

Nuvilkite šlapius drabužius ir pakeiskite juos sausais, apklokite nukentėjusįjį apklotais, antklode, drabužiais.

Hipotermijos atveju dėkite šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos, kirkšnių. Jei yra galimybė, šildykite jį + 20 °C vandens vonioje, o po 10–30 min. kelkite temperatūrą iki + 37 °C.

Sąmoningam nukentėjusiajam duokite gerti šiltų saldžių gėrimų.

Netrinkite nukentėjusiojo odos, neduokite jam gerti alkoholio.

Įsidėmėkite, kad ant užšalusio vandens telkinio niekada nebus visiškai saugu! Nežinomi ar nepastebimi aplinkos veiksniai gali tariamai saugų paviršių paversti pavojingu. Prieš lipdami ant ledo imkitės visų atsargumo priemonių ir būkite pasiruošę neatidėliotiniems veiksmams nelaimės atveju.

Įvykus nelaimei, siekdami užtikrinti visų piliečių saugumą, Valstybinė priešgaisrinė tarnyba savo feisbuko paskyroje pasidalino iliustracija, kuria siekiama įspėti apie gresiančius pavojus. Pareigūnai ne tik ragina vengti trapaus upių ir ežerų ledo, bet ir pataria, kaip elgtis nutikus nelaimei.

Patarimai

Įsitikinkite, kad ledas pakankamai storas. Vieną žmogų išlaiko daugiau kaip 7 cm storio ledas, o kad išlaikytų grupę žmonių, jis turi būti ne plonesnis nei 12 cm. Niekada nelipkite ant pabalusio ledo, nes jis būna iškorėjęs ir nestiprus. Už bato visuomet turėkite užsikišę ledo smigius. Jie padeda įsikabinti, jei ledas įlūžtų. Būtinai vilkėkite gelbėjimo liemenę su atšvaitais. 

Atmintinė:

– Nepalikite vaikų ant ledo be priežiūros;

– Prie kranto ledas plonesnis;

– Jei lipate ant ledo, neškitės lazdą ir tikrinkite tvirtumą;

– Eidami grupėje, laikykitės atstumo nuo kitų žmonių;

– Aplenkite vietas užneštas sniegu;

– Pavojinga šalia ledo kūrenti laužus, gręžti daug ekečių;

– Įlūžus žmogui, skambinkite greituoju pagalbos telefonu.

Ką daryti, jei įlūžote?

Svarbiausia – nepanikuokite. Darydami nereikalingus judesius išeikvosite energiją. Įlūžęs ropškitės ant ledo tik į tą pusę, iš kurios atėjote. Sliuokite ant ledo ne visu kūno svoriu, o plačiai išskėtę rankas – taip padidinsite atramos plotą. Pasistenkite maksimaliai krūtine užgulti ledą, o po to atsargiai iškelkite vieną koją po kitos. Jei turėsite ledo smigius, visas šis procesas stipriai pagreitėtų ir būtų garantuotas. Jeigu užčiuožėte ant ledo, kuris jau nebelūžta, niekuomet nebandykite stotis – irkitės gulėdami ant pilvo rankomis iki kranto. Tik pasiekęs krantą bėkite, kad sušiltumėte, ir ieškokite šiltos vietos, kur galėtumėte nusivilkti šlapius drabužius.

Jei įlūžo kitas žmogus

Jei pastebėjote skęstantį asmenį, visuomet pirmiausia kvieskite pagalbą ir bendraukite su skęstančiuoju. Sakykite, kad skubate į pagalbą. Psichologinis palaikymas tokioje situacijoje yra ypač svarbus. Artintis prie eketės, kurioje yra skęstantysis, reikia labai atsargiai – geriausia šliaužte ir plačiai išskėtus rankas. Jeigu yra galimybė, po savimi pasidėkite kokį plokščią daiktą, pvz., lentą. Prišliaužti prie pat eketės krašto ir duoti skęstančiajam rankos negalima, kadangi galite įlūžti ir jūs pats. Laikykitės atstumo nukentėjusiajam mesdami virvę, duodami tvirtą šaką, lentą ar slidžių lazdą.

Ant ledo lipti reikėtų tik įsitikinus jo storiu, o įlūžus svarbiausia nepulti į paniką, LRT RADIJUI sako Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Evelina Voitonis. Jos teigimu, pamačius įlūžusį žmogų taip pat reikėtų išlikti ramiems ir nepulti ant ledo jo gelbėti.

– Kas dažniausiai lipa ant ledo? Dažnai kalbame, kad tai žvejai, bet turbūt ne tik žvejai nori papramogauti, pabūti gamtoje, pasivaikščioti užšalusiais vandens telkiniais.

– Be poledinės žūklės mėgėjų, ant užšalusių ežerų, upių, tvenkinių, marių lipa ir smalsuoliai, aktyvių pramogų išsiilgę vaikai ir suaugusieji, kurie su savimi tempiasi ir rogutes, pasiima pačiūžas. Reikia žinoti, kad ledas gali būti klastingas ir pavojingas, todėl lipant ant jo reikia būti ypač budriems ir atsargiems.

– Poledinės žūklės žvejai mėgėjai turi nemažą patirtį. Beveik visi įprato, kad reikia turėti gelbėjimosi priemonių, kurios privalomos, esant ant ledo. Būtina turėti du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus, kurie padeda išsigelbėti įlūžus, tačiau žvejai turbūt pasirenka ir ankstyvą rytą, ir užsibūna, kai jau sutemsta. Kokie didžiausi pavojai slypi žvejams?

– Žmonės neturėtų eiti ant ledo po vieną. Ypač to nerekomenduojama daryti tamsiu paros metu ir esant netvirtam ledui. Reikia žinoti, kad pavieniams žmonėms eiti ant ledo saugu tik šviesiuoju paros metu, kai ledo storis yra didesnis kaip 7 cm. Įvairioje literatūroje rašoma, kad ledas turi būti ir bent 10 cm storio. Kad jis išlaikytų didesnę grupę žmonių, ledas turi būti ne plonesnis kaip 12 cm.

Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtuose interneto puslapiuose. Svarbu paminėti, kad ledas nėra visur vienodas – kai kuriose vietose, pavyzdžiui, ten kur įšąla medžiai, medžių šakos, krūmai, nendrės, arčiau kranto ledas būna plonesnis.

– Ką sako statistika? Ar daug žmonių vis dėlto skęsta būtent šaltuoju metų laiku?

– Pagal Higienos instituto duomenis, ne maudymosi sezono metu, t. y. nuo 2015 m. sausio iki birželio mėn., Lietuvoje nuskendo 40 žmonių. Dar 10 žmonių – spalį. Dalis jų – įlūžus ledui. Tikslių duomenų, kiek žmonių įlūžo, neturime. Reikia būti ypač budriems.

– Jeigu taip nutiko, kad įlūžome, turbūt dar yra būdų išsigelbėti? Kaip reikėtų elgtis?

– Pirmiausia reikia nepasiduoti panikai ir karštligiškai nesikabinti už ledo krašto, nes jis trapus, plonas. Taip judėdami, bandydami išsikapstyti, prarasite jėgas. Reikėtų bandyti  „užplaukti“ ant ledo, kai kūnas laikosi ant vandens paviršiaus ir artėti prie tvirtesnio ledo.

Jau pasiekus tvirtą ledą, plačiai išskėstomis rankomis ir krūtine reikėtų bandyti užsiropšti ant jo ir dėti kojas vieną po kitos. Jeigu tai padaryti trukdo sunkūs batai, galima juos nusiauti, tačiau drabužių geriausia nenusivilkti – kad ir šlapi, jie saugo nuo ledinio vandens, ledo.

Jeigu pavyko užsiropšti ant ledo, reikia kūno svorį pasiskirstyti kuo plačiau ir jokiu būdu nesistoti ant ledo, kol nepasiekėte kranto. Reikia šliaužti į krantą per tą pusę, iš kurios atėjote. Jeigu ant ledo užsiropšti nepavyksta, būtina kviesti pagalbą.

– Suteikti pagalbą taip pat reikia mokėti, kad gelbėtojas neįlūžtų ir neįvyktų dar didesnė nelaimė. Kokie svarbiausi patarimai, pastebėjus įlūžusį, skęstantį žmogų?

– Jeigu pamatote skęstantį žmogų, pirmiausia reiki įvertinti situaciją ir nebėgti stačia galva gelbėti įlūžusiojo. Toje vietoje ledas plonesnis, todėl negalima rizikuoti savo gyvybe. Pirmiausia skęstančiam žmogui reikėtų sušukti, kad jį matote ir skubate į pagalbą. Taip žmogus nusiramins.

Po to reikėtų pakviesti pagalbos. Galbūt kažkas iš šalia esančių žmonių galėtų pagelbėti. Jeigu esate vienas, pirmiausia būtina skambinti numeriu 112 ir trumpai papasakoti, kas įvyko. Negalima artintis prie žmogaus arčiau kaip 10 m atstumu, duoti skęstančiam rankos, nes savo svoriu galite įlaužti ledą.

– Kaip susirasti pagalbinių priemonių, kurios galėtų padėti?

– Tos priemonės gali būti įvairios, pavyzdžiui, su savimi turimos slidės, slidžių lazdos ar šalia gulinti šaka. Taip pat galima numesti virvę su mazgu ar tvirtai surištus šalikus, drabužius.

– Nusivilkta striukė taip pat gali atstoti virvę?

– Taip. Jeigu yra keli gelbėtojai, jie visi gali atsigulti ant ledo, tvirtai suimti vienas kitą už kojų ir sudaryti gyvą grandinę iki eketės. Tai taip pat galėtų pagelbėti.

– Laikas, kurį galima išbūti vandenyje, kol neištinka hipotermija, skaičiuojamas minutėmis. Ką reikėtų pirmiausia padaryti, ištraukus žmogų iš ledinio vandens? Kaip jį sušildyti?

– Kai žmogų jau ištraukėte į paviršių, patikrinkite kvėpavimą, pulsą. Jeigu reikia, būtina pradėti gaivinimą. Atsižvelgiant į situaciją, reikėtų kviesti greitąją pagalbą. Jeigu, pavyzdžiui, nemokate gaivinti, nežinote, kaip elgtis arba žmogus netekęs sąmonės, būtina kviesti greitąją pagalbą numeriu 112.

Jeigu yra galimybė, būtina nugabenti nukentėjusįjį į šiltą patalpą. Joje reikėtų nuimti sušlapusius drabužius ir juos pakeisti šiltais, apkloti. Jeigu žmogus sąmoningas, reikėtų duoti šiltų gėrimų, sriubos. Jokiu būdu nukentėjusiajam negalima duoti alkoholio ir trinti jo odos.

Jeigu žmogus ištiktas hipotermijos, reikėtų dėti šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos ir kirkšnių. Jeigu yra galimybė, žmogų reikia paguldyti į vonią, kurios temperatūra – 20 laipsnių. Po kokių 10–30 minučių temperatūrą reikėtų kelti iki 37 °C.

Trečiadienio vakarą žvarbaus vėjo ir stingdančio šalčio neišsigandę kauniečiai su šeimomis ir draugais gausiai rinkosi ant čiuožykla virtusio Lampėdžio ežero. Idėjos sumanytojas ir pagrindinis organizatorius, subūręs didelį būrį čiuožinėti mėgstančių miestiečių, – Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojas Vytautas Kederys.

Jo teigimu, idėja gimė visai netikėtai. „Pirmadienį su kolegomis ir draugais susirinkome išbandyti Lampėdžio ežero ledo. Vakaras buvo toks smagus, kad nutariau jį greitu metu pakartoti ir pakviesti dar daugiau bičiulių. Sukūriau viešą renginį „Facebook“ socialiniame tinkle ir pakviečiau visus savo socialinės paskyros draugus. Šie savo ruoštu pakvietė kitus draugus, o kiti dar kitus. Tikrai nesitikėjau tokio susidomėjimo“, – džiaugsmo neslėpė renginio organizatorius.

Sausio 5 dieną socialiniame tinkle paskelbta žinutė sulaukė milžiniško populiarumo. Kitą dieną vykusiame renginyje ant Lampėdžio ežero ketinančių dalyvauti „Facebook“ vartotojų skaičius viršijo 1400, o susidomėjusių – daugiau nei 3100.

Ežeras yra pakankamai didelis – jo ilgis siekia apie tris kilometrus, plotis apie 300 metrų, tad vietos pakako visiems.

„Džiaugiuosi kad renginio metu nekilo jokių nesklandumų, susirinko šauni publika. Tai dar kartą įrodo, kad Kaune yra daug aktyvaus ir pozityvaus jaunimo. Tikiuosi, jog šis renginys paskatins ir kitus žmones drąsiau rengti panašias iniciatyvas“, – sakė V. Kederys.

Renginio organizatoriai sukūrė spalvingą Lampėdžio ežero apšvietimą, pasirūpino vaizdo ir garso instaliacijomis.

„Puikiai praleidome laiką su šeima. Visi turime pačiūžas ir esame žiemos sporto mėgėjai. Būtų puiku, jeigu Kaune vyktų dar daugiau panašių nemokamų žiemos pramogų“, – kalbėjo į čiuožyklą ant Lampėdžio atvykęs kaunietis su šeima.

„Facebook“ socialiniame tinkle pasklidusiame kvietime į renginį dalyviai aktyviai domėjosi, kada čiuožykla ant Lampėdžio bus pakartota. V. Kederio teigimu, viskas priklausys nuo užimtumo ir oro sąlygų. 

Kaustant vis didesniam šalčiui, mieste esančius vandens telkinius bei Kuršių marias ėmė traukti ledas. Šventinį savaitgalį drąsiausi žvejai jau išbandė poledinę žvejybą. Vis dėlto, specialistų teigimu, ledas dar nėra saugus.

Atsipalaiduoti nepataria

Termometrų stulpeliams leidžiantis vis žemiau, miesto tvenkinius bei ežerus sukaustė ledas. Šiomis dienomis kai kurie klaipėdiečiai jau išbandė jo storį ir mėgavosi žiemos teikiamomis pramogomis. Pavyzdžiui, pastebėta, kad ties Nida drąsuoliai žvejai traukė stintas.

Karinių jūrų pajėgų štabo N9 civilių ir karių bendradarbiavimo vyresniojo specialisto srž. Audriaus Vitkausko teigimu, pastaruoju metu jokių nelaimingų atsitikimų užfiksuota nebuvo, neteko vykdyti ir gelbėjimo operacijų.

„Kol kas ledas dar nėra tinkamai užšalęs, kad ant jo lipti būtų saugu. Vizualiai stebint, maždaug 2 km nuo kranto vanduo Kuršių mariose yra užšalęs, tačiau ledas – dar plonas“, – teigė A.Vitkauskas.

Centimetrai didės

Meteorologų teigimu, ledo storis ties Vente siekia apie 9 cm, o ties Nida – apie 8 cm.

„Šią savaitę ledas dar išsilaikys ir storės, nes palanki temperatūra. Naktimis laukiama apie 10 laipsnių, o dienomis 4–6 laipsniai šalčio“, – teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių grupės vyriausiasis specialistas Lionginas Pakštys.

Nors, kaip minėta, kai kurie uostamiesčio gyventojai išbandė miesto tvenkinių tvirtumą, Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys teigė, kad kol kas pranešimų apie nesaugų elgesį ant ledo nebuvo gauta.

„Reikalavimas – 7 cm storis. Dabar negalėčiau teigti, kad ledas visur atitinka tokią normą. Kai kur atitinka, o kai kur – ne“, – pastebėjo poskyrio vedėjas.

Primenama, kad saugus laikomas ne tik reikiamą ribą pasiekęs ledas, jis dar turi būti skaidrus, be provėžų ar burbuliukų, gyventojams reikia turėti smaigus.

Už pažeidimus – baudos

V.Valys perspėjo, kad šiemet, kaip ir kasmet, bus rengiami tikrinimai. Jų metu bus kontroliuojama, ar gyventojai laikosi saugaus elgesio ant ledo taisyklių. Reidai planuojami prieš arba per atlydį.

Paprastai, anot V.Valio, pirmieji žvejai ant ledo žengia netoli Tarptautinės perkėlos, priešais Vakarų laivų gamyklą.

„Ten plaukia laivai, ardomas ledas, tačiau jie vis tiek lipa ir bando žvejoti. Ypač daug žvejų būna, kai ten pradeda kibti žuvys. Daug žmonių lipa ir ant Trinyčių tvenkinio ledo, taip pat prie Jono kalnelio. Būna, kad ten jau ir vanduo telkšo, tačiau užkietėję žvejai vis tiek žvejoja“, – teigė V.Valys.

Kasmet tikrinimų metu neapsieinama be nubaustųjų. Už saugaus elgesio ant ledo taisyklių pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 57 eurų.

Jeigu per vienerius metus žmogus už tą patį pažeidimą baudžiamas antrą kartą, bauda auga nuo 57 iki 144 eurų.

Poledinė žūklė, čiuožinėjimas ar tiesiog pasivaikščiojimai ant ledo žiemą vilioja ne vieną. Tačiau neretai, elgiantis neatsargiai, tokios pramogos baigiasi tragiškai. Saugaus elgesio išmanymas – būtina sąlyga visiems norintiems lipti ant ledo.

„Ledo storis turėtų būti ne mažesnis kaip 7 cm, bet jie gali atlaikyti vieną žmogų. [Būtina]  stebėti, ar nėra iš vakaro išgręžtų ar išpjautų ekečių. Po nakties užsideda plonas ledas, pasninga, vėjas užpusto tas vietas, žmogus eidamas nemato, vienas žingsnis ir viskas“, – aiškina ugniagesys gelbėtojas Karolis Sakalauskas.