„Gaila žiūrėti į griaunamą mažyti plotelį gamtos miesto centre“, – rašė viena gyventojų, nenorėjusi skelbti savo vardo ir pavardės.

Moteris minėjo nežinanti, į ka kreiptis. „Kokiu tikslu yra pjaunamas mini parkelis, Kaune, Eiguliuose, Ukmergės g.? Prasidėjus pavasariui atbunda gamta… Rytais girdisi paukštukai. Nenustebčiau, jog yra medžiuose ir daug lizdų, kuriuose gyvena maži paukštukai...“ – situaciją aprašė gyventoja.

Skaitytojos nuotr.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus atstovai portalui kauno.diena.lt nurodė, kad Ukmergės g. 18A yra privatus sklypas. Dėl kirtimų jame dar prieš dvejus metus gauti du prašymai.

„Leidimai išduoti 2022-ųjų metų balandžio 25 d. ir lapkričio 7 d. Privataus sklypo savininkai, pagal suderintą statybos projektą, numatę iškirsti 35 medžius, kurie yra planuojamoje užstatymo zonoje“, – komentavo savivaldybės atstovai.

Gresia iki 6 metų nelaisvės

Prokurorai tyrimą pradėjo po kurorto mero Šarūno Vaitkaus kreipimosi. Pirmadienį ryte Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė apie Palangos vadovo pareiškimą, kuriuo informuota apie Hipodromo gatvėje iškirstus medžius. Teigiama, kad tai padaryta neteisėtai.

Prokuratūrai pateiktame mero pareiškime nurodoma, kad Palangos savivaldybės administruojamoje teritorijoje buvo vykdoma valstybinėje ir privačioje žemėje augančių želdinių inventorizacija. Jos metu ir pastebėta, kad privačiame sklype iškirsta daugybė medžių.

Klaipėdos apygardos prokuratūros darbuotojai įvertino ir patikslino šią informaciją.

Prokurorai nustatė, kad Hipodromo gatvėje esančiame privačiame sklype iškirsta 1,1 tūkst. medžių, kurie pagal teisės aktus priskiriami saugotiniems želdiniams.

Įtariama, kad taip buvo pažeistos aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklės, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Jei būtų įrodyta kaltė įvykdžius prokuratūros minimą nusikaltimą, kaltininkais pripažintiems fiziniams asmenims grėstų bauda, areštas ar net laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Įstatymas numato už tokio pobūdžio nusikaltimus atsakomybę taikyti ir juridiniams asmenims.

Vaizdas: sklypas, kuriame iškirsta per tūkstantis medžių, tyrinėtas ir dronu. / „Facebook“ paskyros „Šarūnas Vaitkus“ nuotr.

Vertina kaip sunkų nusikaltimą?

Trumpame prokuratūros pranešime apie šį ikiteisminį tyrimą minima, jog jį atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Tyrimą kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuroras patikslino, kad šiuo metu bet kokia papildoma informacija bei detalės apie galimą nusikalstamą veiką dėl jų svarbos ikiteisminio tyrimo sėkmei neskelbiamos.

Tirti šiuos dalykus skirta smurtinius nusikaltimus dažniausiai narpliojančiam prokurorui bei policininkams.

Tokios sprendimo motyvą paaiškino Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė. Pasirodo, inkriminuotas Baudžiamojo kodekso straipsnis pagal policijos nustatytą privalomąją kompetenciją pavedamas apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovams, jie skiria tyrimą atlikti specializuotam padaliniui.

Suskaičiavo visus medžius

Palangos meras socialiniuose tinkluose plačiau paaiškino situaciją, pavadinęs įvykį brutaliu ir nesuvokiamu.

„Nelegaliai, neturint leidimo, net nebandant imtis įstatymų numatytų veiksmų, kai norima teisėtai ir turint tam priežastį nukirsti medį, ryžtasi savavališkai pakelti ranką prieš didžiulį plotą saugotinų želdynų. Kai mane informavo apie tai, negalėjau tuo patikėti. Negi tai įmanoma ir negi dar yra tikinčių, kad tokie veiksmai ir jų sumanytojai bei vykdytojai gali likti nenubausti?“ – piktinosi kurorto meras.

Jis pranešė, kad Palangos savivaldybės administracijos užsakymu šiuo metu vyksta visų saugotinų želdynų savivaldybės teritorijoje inventorizacija.

Specialistai apžiūri kiekvieną kurorto medį, visi jie bus įrašyti į atitinkamus registrus.

Būtent taip Hipodromo gatvėje buvo aptiktas plynai iškirstas žemės plotas.

„Spalio viduryje atestuoto nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atliktos ekspertizės metu minimoje teritorijoje užfiksuota sunkiai suvokiama situacija – nukirsti 1 153 medžiai, likę jų kelmai rodo, jog želdynai buvo 15 cm ir didesnio skersmens. Ekspertas nefiksavo tų kirtimų, kur želdinio skersmuo buvo mažesnis ir jie nepriskiriami saugotiniems ar buvo sausuoliai“, – savo socialinių tinklų paskyroje pranešė Š. Vaitkus.

Meras pateikė skaičius, išvardijęs, kiek ir kokių medžių buvo nukirsta, paminėdamas, kad iki kirtimo šiame plote saugotina buvo 1 150 medžių, jiems kirsti buvo privalomas Palangos savivaldybės administracijos leidimas.

„Noriu atsakingai pareikšti – niekada nesitaikstėme ir nesitaikstysime su tokiu brutaliu požiūriu į mūsų pajūrio gamtą. Niekam ir niekada negali kilti nė menkiausios minties, jog liks nepastebėti ir nenubausti neteisėtai, be leidimo palietę net ir vieną medį. Nežinau, kas darėsi galvose tų žmonių, kurie nusiuntė medkirčius į Hipodromo gatvę išnaikinti daugiau kaip tūkstantį lapuočių, tačiau mūsų pozicija yra akivaizdi – reikalausime ne tik kuo griežčiausios bausmės, žalos atlyginimo, bet ir atsodinti želdynus“, – neslėpė savo pozicijos kurorto meras.

Šarūnas Vaitkus / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žala – beveik už 2 mln. eurų?

Š. Vaitkaus teigimu, dėl saugotinų želdinių tvarkymo, kirtimo ar šalinimo minėtoje teritorijoje į Palangos savivaldybės administraciją niekada nebuvo kreiptasi.

Meras išdėstė faktus apie tai, kad 9,13 hektaro teritorija iki šių metų gegužės buvo įregistruota kaip vienas žemės sklypas Hipodromo gatvėje 64. Jo savininkė buvo viena Palangoje gerai žinoma uždaroji akcinė bendrovė.

Prieš kelerius metus parengus minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jį patvirtinus, visa teritorija buvo suskaidyta į daugiau kaip 30 sklypų, kurių dauguma yra 15–19 arų dydžio.

Žemės pertvarkymo projekte buvo numatyta ir daugiau kaip 1,5 hektaro želdynų teritorija.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, suplanuoti žemės sklypai nuo šių metų gegužės 4 d. priklauso Kaune registruotai bendrovei, užsiimančiai nekilnojamuoju turtu ir jo plėtra.

Š. Vaitkus mano, kad teritorija ir buvo paruošta namų statybai, išpjaunant medžius.

Meras priminė, kad Palangos miesto taryba patvirtino naujus saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius.

Ekspertų pateiktoje išvadoje teigiama, kad už 1 150 savavališkai nukirstų medžių šį veiksmą organizavusiems ir vykdžiusiems asmenims gali tekti sumokėti 1,838 mln. eurų gamtai padarytai žalai atlyginti.

Pasirodo, prokurorai vos gavę pareiškimą pranešė pradėję ikiteisminį tyrimą, o policininkai net šventinėmis dienomis dronais fiksavo situaciją minėtame sklype.

Paieškos – lyg detektyvas

Dienraštis „Klaipėda“ turi neoficialios informacijos, kad sklypas, kuriame buvo iškirsti medžiai, priklauso bendrovei „Privataus turto fondas“.

Be medžių likusioje teritorijoje nekilnojamojo turto vystytojai planavo statyti kompleksą „Filleo“, kurį turėtų sudaryti apie 50 namų.

Svarbu tai, kad projekto sumanytojai nė neslepia, kad šią teritoriją įsivaizduoja be jau iškirstų medžių – projekto vizualizacijose medžių nėra, jie paliekami tik sklypo pakraščiuose.

Be medžių likusioje teritorijoje planuojama statyti kompleksą „Filleo“.

Atviri informaciniai portalai skelbia, kad bendrovė įsikūrusi Kaune, Taikos pr. 141, jos direktorius yra Tomas Karkauskas. Skelbiama, kad šioje įmonėje oficialiai dirba du žmonės.

Dviem skelbiamais įmonės telefonais vakar niekas neatsiliepė.

Tačiau viešai prieinamuose šaltiniuose nurodyta, kad minėtas asmuo yra ir vienos namų savininkų bendrijos Kaune vadovas.

Negi tai įmanoma ir negi dar yra tikinčių, kad tokie veiksmai ir jų sumanytojai bei vykdytojai gali likti nenubausti?

Atsiliepęs nurodytu telefono numeriu vyras dienraščio korespondentei vakar patvirtino esąs Tomas Karkauskas, bet paneigė vadovaująs bendrovei „Privataus turto fondas“.

Po kiek laiko redakcijai paskambino moteris. Jos telefono numeris buvo nurodytas bendrovės „Privataus turto fondas“ rekvizitų skiltyje.

Ji patvirtino, kad prokuratūros pranešime kalbama apie „Privataus turto fondo“ sklypą, o ji esanti direktorė, bet pavardės nepasisakė. Moteris tikino apsirgusi ir į darbą pirmadienį nėjusi.

„Kol kas negavome ataskaitos nei kiek medžių, nei nieko. Manau, kad šiandien mums apie tai bus pranešta laišku, bet šiandien dėl ligos nesu darbe. Kolega tikriausiai matė, bet aš nesusisiekiau su juo“, – patvirtino pašnekovė ir pritarė minčiai, kad geriau būtų pabendrauti su minėtu kolega.

Moteris paminėjo, kad tai ir yra T. Karkauskas ir padiktavo jo telefono numerį. Tą patį, kuriuo žurnalistams atsiliepęs asmuo tikino tikrai esąs T. Karkauskas, bet ne bendrovės „Privataus turto fondas“ vadovas.

Viešai prieinami šaltiniai byloja, kad tuo pačiu telefonu naudojasi ir Klaipėdoje veikusios bendrovės, kurių buveinė – Minijos gatvėje.

Šaltiniuose įvardinta, kad T. Karkauskas buvo Minijos gatvėje 127 įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės „Dijona“ vadovas.

„Rekvizitai.lt“ duomenimis, ši bendrovė įkurta dar 2014 m. pradžioje, bet 2021-ųjų lapkritį jos pavadinimas buvo pakeistas į „Zelmalab“. Pernai keitėsi ir šio juridinio asmens vadovas, bet adresas liko tas pats.

Šiemet rugpjūtį nekilnojamojo turto prekyba užsiimančiai bendrovei „Zelmalab“ Klaipėdos apygardos teismas nutarė iškelti bankroto bylą, o rugsėjo 7 d. nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo.

Kai kurių viešai prieinamų šaltinių duomenimis, „Sodrai“ bendrovė „Zelmalab“ skolinga beveik 46 tūkst. eurų.

Tas pats telefono numeris skelbiamas ir kaip nekilnojamojo turto konsultantų įmonės „NT broliai“ kontaktas.

Vakar šiuo telefonu daugiau prisiskambinti niekaip nebepavyko, nors tai padaryti buvo mėginama daugybę kartų. Ragelio niekas nebekėlė.

Kiek medžių nukirsta?

Privačiame sklype nukirsti devynių rūšių medžiai:

9 baltalksniai (kelmai 19–37 cm skersmens),

114 plaukuotųjų beržų (15–55 cm skersmens),

36 drebulės (15–45 cm),

6 baltieji gluosniai (19–33 cm),

7 trapieji gluosniai (28–73 cm ),

7 paprastosios ievos (17–24 cm),

950 juodalksnių (15–69 cm),

21 paprastasis uosis (15–62 cm).

Per privačius sklypus

Įsivaizduokite situaciją. Tarkime, gyvenate prie Nemuno, o per jūsų valdą driekiasi keliukas, skambiai pavadintas gatve. Ji niekur neveda, tik kerta jūsų žemę ir atsiremia į upę. Faktiškai ja nevažinėja niekas, išskyrus pažvejoti Nemune atvykstančius piliečius. Automobilius jie stato jūsų sklype. Jame užsikuria laužus, kepa šašlykus ir išvyksta, palikę šiukšles. Kas jas turi surinkti? Žinoma, jūs. Kas turi prižiūrėti gatvę? Taip, irgi jūs. Už tai, kad esate savo žemės savininkas, privalote sumokėti kainą: tapti aptarnaujančiu personalu visiems, kurie tik panorės naudotis jūsų sklypu.

Ar tokia situacija jums patiktų? Ar neatsiverstumėte LR Konstitucijos, kurioje konkrečiai parašyta apie privačią nuosavybę? Ar neklaustumėte, kas čia vyksta, gal Lietuvoje jau nebegalioja ES teisė, gal mus jau okupavo Šiaurės Korėja, jei savininkas yra beteisis, kaltas vien tuo, kad turi žemės ten, kur nori šeimininkauti ir kiti?

Panašiai nutiko Kauno pašonėje, Kaišiadorių rajone, netoli Kauno marių esančiame Jakštonių kaime. Jo bendruomenė jau pavargo kuopti šiukšles, atsirandančias jų privačiose valdose po "gamtos mylėtojų" apsilankymų.

Šie atvykėliai pažvejoti ir paiškylauti Jakštonių gyventojų nuosavoje žemėje keliauja Slėnio gatve, o vėliau braunasi  per kelias privačias valdas.

Dalis Slėnio gatvės yra valstybinėje žemėje, o pervažiavus ją keliukas atveda į privačią valdą. Jis driekiasi per susigrąžintas senolių žemes ir veda į niekur.

Po kelerius metus trukusių kovų Jakštonių bendruomenė išsikovojo, kad šioje gatvėje dėl saugumo ir bendros tvarkos palaikymo atsirastų ženklas, draudžiantis automobilių eismą.

Kreipėsi į teisėsaugą

Be atvykėlių paliktų šiukšlių ir atliekų, Jakštonių bendruomenė priversta rūpintis ir visa Slėnio gatve. Manote, kas nors, susirūpinęs šia gatve besinaudojančių žvejų poreikiais, gatvei tvarkyti skiria lėšų? O ne. Gatvę bendruomenės nariai, suremontavo, tvarko ir prižiūri savo lėšomis.

Dar praėjusią vasarą Kaišiadorių savivaldybės administracija pastebėjo neatitikimų ir kreipėsi į rajono tarybos narius, kad būtų pakoreguota Slėnio gatvės geografinė charakteristika. Tai yra administracija nutarė atitaisyti klaidą, dėl kurios dalis šios gatvės neteisėtai buvo suformuota per privačius žemės sklypus.

Juolab kad kitame Kaišiadorių rajono tarybos patvirtintame dokumente Slėnio gatvė baigiasi, kaip ir turėtų baigtis, ties privačių sklypų riba.

Grynai techninis klausimas – panaikinti Slėnio gatvės gatvėvardžio suteikimą per dalį privačių žemės sklypų, virto nesibaigiančia muilo opera. Nors kitose vietose panašūs sprendimai priimami be jokių ginčų.

Jakštonių bendruomenę nustebino, kad šiam klausimui (netgi vien jo svarstymui) labai priešinosi Kaišiadorių rajono mero pavaduotojas Algimantas Janavičius.

"Tokio A.Janavičiaus veikimo priežastis paaiškina maždaug prieš keletą mėnesių apie 20–30 min. vykęs jo pokalbis su bendruomenės vadovu Arūnu Stravinsku, kurio metu A.Stravinskas suprato, kad A.Janavičius nori atlyginimo už palankų sprendimą. Taip pokalbį suprato ir jį girdėjęs kaimynas", – teigiama bendruomenės Kauno apygardos prokuratūrai parašytame pareiškime.

A.Janavičius/Akvilės Snarskienės nuotr.

Įžvelgia piktnaudžiavimą

"Kauno diena" dalyvavo Kaišiadorių rajono tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas Jakštonių bendruomenės prašymas.

Vicemeras A.Janavičius viešai visus agitavo ignoruoti Jakštonių bendruomenei aktualų klausimą, nors šios atstovai pateikė net teismo eksperto išvadą, kurioje aišku, kad Slėnio gatvės geografinė charakteristika privalo būti pakoreguota.

"Tik po posėdžio sužinojome, kad meras ne visiems tarybos nariams išdalijo teismo eksperto išvadą. Tai šokiruoja, nes dar posėdžio išvakarėse jam pateikėme visus dokumentus", –  stebėjosi Jakštonių bendruomenės nariai.

Tarybos narių balsai pasiskirstė maždaug po lygiai, bet pritariančiųjų nepakako.

Priblokšti Jakštonių bendruomenės nariai šioje istorijoje įžvelgia ne tik galimą vicemero piktnaudžiavimą tarnyba.

"Neteisėtas Kaišiadorių rajono tarybos sprendimas ir jo nekoregavimas pažeidžia viešąjį interesą", – teigiama bendruomenės kreipimesi į prokuratūrą.

Nustebino ir kolegas

Vicemero A.Janavičiaus pozicija, turinti mažai ką bendro su teisiniai argumentais, kliūva ir ne vienam Kaišiadorių savivaldybės tarybos nariui.

"Bendruomenės siekį vertinu teigiamai ir balsavau už tai, kad būtų išspręstas žmonėms svarbus klausimas", – neslėpė tarybos Socialdemokratų frakcijos narys Antanas Lukoševičius.

Pasak politiko, ir jį nustebino vicemero pozicija, ypač jo pateikti argumentai. "Nors mes su juo abu esame koalicijoje, jis labai įdomiai reagavo per šį svarstymą. Pasirodo, jis tuo domisi dar nuo 2004 m. Koks ten jo interesas – nežinau", – traukė pečiais A.Lukoševičius.

Jis akcentavo, kad šiuo atveju reikėtų daugiau pagarbos privačiai nuosavybei. Be to, buvo aiškiai atsakyta į visus klausimus, pateikti visi reikiami duomenys, dokumentai, teismo ekspertų išvada.

"Žinote, kaip kartais yra politikoje: dedasi sunkiai suvokiami dalykai, – tarybos sprendimą įvertino jos narys. – Rinkimai dar tolokai, tad nežinau, su kuo tai galėtų būti susiję. Viską reikia spręsti pagal įstatymą, tvarkingai ir teisingai."

Liberalas Romualdas Urmilevičius atkreipė dėmesį, kad vicemero A.Janavičiaus ir kai kurių kitų politikų komentarai per tarybos posėdį nebuvo susiję su svarstomu klausimu –  pakoreguoti gatvės geografinę charakteristiką, kuria įsibrauta į privačią teritoriją.

"Yra įstatymai, kurių privalo laikytis visi, – pabrėžė tarybos narys. – Man pasirodė keista, kad buvo daugiau kalbama ne apie tai, kas buvo sprendimo projekte, o filosofuojama apie tai, kas būtų, jeigu būtų."

Kokie vicemero interesai?

Kaišiadorių vicemeras A.Janavičius dievagojosi, kad nepiktnaudžiauja savo padėtimi, o esą it Don Kichotas kovoja už viešąjį interesą. Tiesa, priminus galiojančius teisės aktus ir Kaišiadorių rajono tarybos nariams pateiktas teismo eksperto išvadas, bandė tai ignoruoti ir aptakiai aiškinti, kad dabartinė Kaišiadorių valdžia paveldėjo nemažai žemės dalijimo problemų.

Susidarė įspūdis, kad A.Janavičius tarsi nesuvokia, jog teismo eksperto išvadose nėra vietos išvedžiojimams, tik labai konkretus reikalavimas, kad politikai privalo laikytis įstatymų ir pakoreguoti Slėnio gatvės geografinę charakteristiką.

Tad teko patikslinti vicemerui, kad pagrindinė problema, susiklosčius šiai situacijai, – faktas, jog valstybinis kelias įsibrovęs į privačią valdą. "Valstybinį kelią, teisingiau sakant, įtraukė į privačios žemės sklypą", – pateikė vicemeras asmeninę savo traktuotę.

Rašte prokurorams Jakštonių bendruomenė kelia versiją, kad vicemeras A.Janavičius gali turėti asmeninių interesų. Keli bendruomenės nariai patvirtino girdėję, kaip jis kalbėjo, jog norėtų įsigyti laisvus valstybinės žemės 5 arus (5 arų  valstybinės žemės lopinėlis išliko įsiterpęs tarp Jakštonių bendruomenės gyventojų sklypų).

Kelio ženklas, draudžiantis automobilių eismą, Slėnio gatvėje Jakštonių kaime visiškai pasiteisino. Iki minimumo sumažėjo pažeidimų, pagerėjo tvarka, švara.

Net jei A.Janavičius išties būtų nusitaikęs į tą 5 arų sklypelį, jis susidurtų su realybe: tokie maži sklypai formuojami tik miestų teritorijose, o rajonuose mažiausias ploto sklypas siekia apie 100 arų.

Išgirdęs klausimą, gal jis asmeniškai suinteresuotas, kad bendruomenės prašymas nebūtų patenkintas, A.Janavičius ėmė išsisukinėti: "Tai yra didžiausia nesąmonė. Aš tik esu viešai pasakęs, kad, kaip pilietis ir visi kiti piliečiai, galiu pretenduoti į tą laisvą sklypą."

"Kas man gali uždrausti privažiuoti prie valstybinės žemės? Pats sklypas manęs net nedomina", – dėstė A.Janavičius.

Ragino laikytis Konstitucijos

Jakštonių bendruomenės atstovai atkreipė dėmesį, kad jie nė nemano kelio naikinti ar uždrausti juo naudotis.

"Bet juk visi turime laikytis Konstitucijos. Siūlau nors kartą per metus ją pasiskaityti. Architektas sakė, kad buvo padaryta techninė klaida, kurią galima ištaisyti pakoreguojant gatvės geografinę charakteristiką", – kalbėjo vienas bendruomenės narių, kuris Jakštonių kaime augo ir čia tebegyvena iki šiol.

Jis klausė, kodėl taip demonstratyviai susirūpinta dėl neva visuomenės intereso būtent šioje vietoje privažiuoti tiesiai prie marių kranto, kai pagal Kauno marių regioninio parko reglamentą čia nėra numatyta įrengti jokių takų, regyklų ar pan.

"Vien iš mano sklypo išvežėme du kamazus šiukšlių", – skaičiavo jis nuostolius, patirtus dėl "gamtos mylėtojų" piktnaudžiavimo savo teisėmis.

Aktyvi bendruomenė

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius pastebėjo, kad Jakštonių kaimo bendruomenės aktyvumas padėjo sudrausminti pažeidėjus.

"Kelio ženklas, draudžiantis automobilių eismą, Slėnio gatvėje Jakštonių kaime visiškai pasiteisino. Iki minimumo sumažėjo pažeidimų, pagerėjo tvarka, švara, padidėjo žvejų, kitų lankytojų saugumas ir bendruomenės gyvenimo kokybė. Tai yra pavyzdys, kai aktyvi bendruomenė nori tvarkos, jos siekia, nesitaiko su negerovėmis. Jeigu bendruomenė būtų buvusi pasyvi, būtų ir toliau gyvenusi tarp šiukšlių ir kęsdama pažeidimų, tarp kurių – chuliganizmas, triukšmavimas, kiti viešosios tvarkos, Kelių eismo taisyklių pažeidimai, laviną", – pasakojo V.Lukošius.

Jo teigimu, bendruomenei, jos nariams galima pasakyti didelį komplimentą.

"Būta prašymų nedrausti šia gatve automobilių eismo, argumentuojant viešuoju interesu, tačiau negi būtina automobiliu įvažiuoti tiesiai į vandenį, neduoti ramybės gyventojams ar laisvalaikį čia atvykusiems praleisti žmonėms?" – stebėjosi V.Lukošius.

Tik po posėdžio sužinojome, kad meras ne visiems tarybos nariams išdalijo teismo eksperto išvadą. Tai šokiruoja, nes dar posėdžio išvakarėse jam pateikėme visus dokumentus.

Prieštarauja pats sau

Vicemeras A.Janavičius, pasiteiravus, ką mano apie bendruomenės kreipimąsi į prokuratūrą, pareiškė, kad tegul ši tikrina, vertina.

Ne vienam Kaišiadorių rajono tarybos nariui užkliuvo, kad vicemeras išskirtinai nusistatęs prieš Jakštonių kaimo bendruomenę. Ne tik Jakštonių bendruomenės nariams, bet ir politikams sukėlė abejonių, ar kartais A.Janavičius, taip karštai kiovojantis už žvejų teises ir ignoruojantis teisininko išvadas,  neturi asmeninių interesų.

"Kauno dienai" paklausus, kada pradėjo domėtis Jakštonių kaimu ir jo teritorija, vicemeras atšovė: "Kodėl turėčiau sakyti?"

"Tada, kai atsirado sprendimo projektas panaikinti ten esamo kelio geografinę charakteristiką", – vis dėlto atsakė vicemeras. Nors tiesa (o ją vicemeras turėtų žinoti) yra ta, kad Kaišiadorių savivaldybės administracija geografinę Slėnio gatvės charakteristiką siūlo ne naikinti, o keisti.

Vicemerui A.Janavičiui priminėme, kad jis aktyviai priešinosi, jog šioje gatvėje būtų pastatytas kelio ženklas, ribojantis automobilių eismą. "Dabar negalėčiau pasakyti..." – sutriko A.Janavičius, prieš tai atmintimi nė karto nesiskundęs ir kalbėjęs labai konkrečiai.

Kaip jis vertina, kad, policijos turimais duomenimis, ženklo įtaka buvo labai teigiama? "Taip ir vertinu: ženklus visur sustatykime, policijai nebus ką veikti", – rėžė politikas.

Kodėl Jakštonių kaimo bendruomenės iniciatyvos sulaukia daug vicemero neigiamo dėmesio? "Kodėl mano? Jūs buvote tarybos posėdyje?" – pasiteiravo nustebęs A.Janavičius.

Priminėme, kad jis per posėdį prieš projektą pasisakė aštriausiai ir ilgiausiai. "Taip, nes esu susipažinęs su situacija", – atšovė A.Janavičius.

Ignoruoja ir meras?

"Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teisėsaugą ir ginti, jo manymu, pažeistas teises. Kokie rezultatai bus – pamatysime, bet teisėsaugos institucijos ir taip turi daug darbo. Nežinau, ar šiuo konkrečiu atveju buvo rimtas pagrindas kreiptis", – svarstė rajono meras V.Tomkus.

V.Tomkus/Akvilės Snarskienės nuotr.

Pacitavus kaimo bendruomenės kreipimosi į prokuratūrą eilutes, kuriose kalbama apie A.Janavičiaus galimą piktnaudžiavimą tarnyba, galimą norą sulaukti atsilyginimo už palankų sprendimą, meras ėmė ginti kolegą.

"Neteisingai suprato, ta prasme. Ką norėjo suprasti, tą suprato. Tiek vicemeras A.Janavičius, tiek tarybos nariai, kurie balsavo "prieš", stengėsi atstovauti viešajam interesui", – dar kartą pabrėžė V.Tomkus, bandydamas sumenkinti privačią nuosavybę ir pažėręs kritikos kitaip balsavusiems tarybos nariams.

Meras bandė aiškinti, kad dabar norintieji ties Jakštonių kaimu nueiti iki Kauno marių automobilius turi statyti prie autostrados. Tačiau Slėnio gatvėje nėra įrengta ar numatyta įrengti jokios aikštelės. Jis pripažįsta, kad automobiliai būdavo paliekami privačioje žemėje. Tad atvykėlių automobilių statymo ir šiukšlinimo problemą geriau paversti Jakštonių kaimo bendruomenės galvos skausmu?

Jakštonių bendruomenę stebina tokie mero teiginiai, nes netoliese, vos už kelių šimtų metrų, pernai pati Kaišiadorių savivaldybė įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Pagal Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą netoli šios aikštelės numatyta įrengti ir paplūdimį.